Atos 17

Sbö Tjl̈õkwo (TFRNTPO) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Ga Pablo, Silas, e jek äär l̈öng Anfípolis kjokyo, e irgo ga Apolonia kjokyo. E irgo ga öötong l̈öng Tesalónica kjokyo. Eshko ga judíoga syõ uyo jong kjwara.
1 Hiremor hina Amfipolos naatu Apolonia bar merar hihamiy naatu hina Thessalonica hitit, nati’imaim i Jew hai kou’ay bar ta batabat.
2 Ga Pablo sgara shäng woshtozl̈ong dbaryo kjwobi go ga opzrëk jek judíoga syõ uyo roshko. Eni ga öör shäng eshko woshtozl̈ong dbaryo l̈i pjl̈ogl̈o mya, ga l̈ano ara nopga l̈öng l̈i tjok. Sbö tjl̈õkwo tak pjang l̈i
2 Paul ana yawas mar etei esisinaf na’atube in kou’ay bar run, Baiyarir veya tounu wanawanahimaim buk rusasar tur hai yabih sabuw bairi hima hidudur.
3 pjl̈ol̇l̇gweya ba kong. Tjl̈ẽ ba kong ga «Miydëy Sbö tjl̈õkwo ëre go ga no pjl̈uyo iche l̈ara Sbörë l̈i shronoshko ga woyde ga shdungoba, wol̈on, ga woshre Sbörë iröng obi. Jesús roy l̈oror bomi kong, ga shäryono ba kong eni. No pjl̈uyo l̈ër shäng l̈i e» l̈e.
3 Buk wanawanan dinab hikikirum kubuna hai tur eowen eo, “Keriso i biyan nababan namorob naatu morobone namisir maiye.” Naatu Jesu isan iti aorereb kwanonowar, God ana Roubinen Orot. Keriso’oban i nati.
4 Eni ga judíoga kjong kjong omtjl̈õkwo kjrono. Grecia sopga ara Sbö poshrëk l̈öng enido wl̈eniyo, wal̈ëga tjwl̈õ ara wl̈eniyo ara, e omshäryono eni bakoe. Ga tjl̈õkwo kjragaga uunkong l̈i beno l̈öng Pablo, Silas tjok.
4 Sabuw afa Paul yah ikitabir naatu Paul Silas hairi hikofanih. Na’atube Greek sabuw rou’ay gagamin God hikwakwafir auman hirun, naatu bar merar baibin ukwarih auman hirun. |alt="map" src="Pauljr2.tif" size="col" ref="Acts 17.4"
5 Gueniyo ga ĩya judíoga omtjl̈õkwo kjrono l̇l̇ëm wl̈eniyo l̈irë ga ymorkono ara. Eni ga to l̈öng irbo bäng go ga nopga owa oba barwë ä wl̈eniyo, e töna kjl̈öböso, kjok eshko sopga shdöya wl̈o, ie ber l̈öng wl̈ẽp l̇l̇ëm wl̈o. Ga wotjl̈ĩno ga Pablo, Silas, e l̈öng no sök kjl̈ara ko Jasón l̈i ushko l̈ara. E kjĩshko ga öötong l̈öng ba shwoy ga opzrëno jek dbo go ba u roshko, Pablo, Silas, e shaya, söya, twe nopga l̈öng l̈i kong wl̈o, shdũya wl̈o l̈ara,
5 Baise Jew sabuw hibobowen sabuw ef yan rimurih hibow kou’ay gagamin himatar. Naatu nati bar merar gagamin wanawanan hibuyuw hinunuw hin Jason ana bar hiyi hirab. Hikokok Paul Silas tibunuwih hitama’am na’at tabotaitih sabuw titih.
6 miga wl̈ẽna l̇l̇ëme. Eni kuzong ga Jasón shara l̈ok shara, ba pjeyoga Jesús tjl̈õkwo kjraga kjl̈öbö l̈i tjok. Ga söra l̈ok dbo go, dopshiya l̈ok ĩ, öötong l̈öng tjl̈apgaga kjok l̇l̇gwega wl̈eniyo l̈i shwoy. Eshko ga öö l̈e l̈ok ara, tjl̈ẽ ga «Domerga to l̈öng kjok shto obl̈ë obl̈ë, nopga shdöya ber l̈öng wl̈ẽp l̇l̇ëm wl̈o l̈i, e shrono l̈öng bi shwoy ëre bi barwaga.
6 Baise hirun hinunuwet ana veya’amaim men hititourih. Basit Jason hibai hifatum baitumatumayah bairi hitainih hina bar merar hai orot gagamih biyah hitit hiwow hio, “Iti orot tafaram wanawanan sabuw hai ma hi’a’afiy hinan boun hina iti ata bar ata merar hitit.
7 Shronoshko ga wl̈okjrara Jasón jũrë öötong l̈öng ba ushko. Kjok l̇l̇gwekkl̈o tara pjl̈u kësbangyo sök Roma kjokyorë l̈i, e bangkjre l̈ok l̇l̇ëm, ie ber tjwl̈õ l̇l̇ëm bakoe. To l̈öng tjl̈ẽ ga pjl̈u obl̈ë tjok l̈e. E kowe l̈ok Jesús» l̈e.
7 Jason hai merar yi buwih ana baremaim hima aiwob orot Caesar ana ofafar hi’astu’ub teo, Aiwob orot ta i ema’am wabin Jesu.”
8 Eshko ga l̇l̇ëye l̈ara l̈ok l̈i kjĩshko ga tjl̈apgaga, nopga l̈öng eshko l̈i, e woksera tjë jĩkong.
8 Tur iti na’atube hio hinonowar sabuw rou’ay gagamin na’in naatu bar merar hai orot gagamih hai not hikwaris.
9 E kjĩshko ga Jasón, ba pjeyoga Jesús tjl̈õkwo kjraga, e ichara l̈ok oppotjwl̈ẽk, e irgo ga rayara toe.
9 Basit bar merar orot gagamih Jason naatu orot afa bairi kabay hi’uwih hibaiyan, imaibo hibotaitih hin.
10 E shkëyo ga Pablo, Silas, e ichara Jesús tjl̈õkwo kjragaga eshko so l̈irë opshik jek Berea kjokyo. Öötong l̈öng eshko ga opzrëno jek judíoga syõ uyo jong eshko l̈i roshko.
10 Hima in mar fo, basit baitumatumayah Paul Silas hairi hiyafarih au Berea hin, naatu hina nati’imaim hititit ana veya mutufor hin Jew hai Kou’ay Bar hirun.
11 Judíoga l̈öng Berea kjokyo l̈i wotjl̈ĩk owa judíoga l̈öng Tesalónica kjokyo l̈i ĩ dik l̇l̇ëme. Ga Jesús tjl̈õkwo l̈ara l̈ok ba kong l̈i kuya ga beno l̈öng wopjl̈ú, ga kũywa l̈ok obi. Eni ga dbar kjwobi go ga tjl̈õkwo kura l̈ok l̈i ĩna l̈ok Sbö tjl̈õkwo kjibokwoyo go ara, l̇l̇ëye l̈ara Pablo, Silasdë l̈i, e jl̈õre ĩya l̈ok wl̈o.
11 Nati sabuw i dogoroh hibotawiy men Thessalonica sabuw na’atube’emih. Tur hinonowar i yah bai kwanekwan hima hinowar veya matan hiyi hai buk hiyab hikok hitaso’ob Paul abisa eo i turobe Buk eo’omaim eo ai en?
12 Eshko ga judíoga omtjl̈õkwo kjrono ara. Grecia sopga omtjl̈õkwo kjrono kjl̈araso l̇l̇ëm bako, wal̈ëga tjwl̈õ ara wl̈eniyo, domerga bakoe.
12 Naatu sabuw moumurih maiyow hitumatum, Greek baibin gagamih afa naatu orot moumurih na’in auman hitumatum.
13 Gueniyo ga Sbö tjl̈õkwo roy l̈e Pablorë shäng Berea kjokyo l̈i roy kura judíoga l̈öng Tesalónica kjokyo l̈irë, ga jek öötong l̈öng eshko ga nopga l̈öng eshko l̈i shdöra l̈ok ara, beno l̈öng wl̈ẽp ame.
13 Baise Jew Thessalonica hima’am Paul Berea bibinan ana tur hinonowar ana maramaim hirabon hina yare baimatarin isan hikukeraker.
14 Jekdo eshko ga Pablo ichara ba pjeyoga Jesús tjl̈õkwo kjraga l̈irë opshik mal̈ing, jongya dl̈ung sor go, brik to kjok eshko dwayo wl̈o. Gueniyo Silas, Timoteo, e beno l̈öng Berea kjokyo obi.
14 Naatu baitumatumayah marta’imon Paul hibai hiyafar autor re. Baise Silas Timothy hairi Berea hima.
15 Eshko ga Pablo yorkagaga öör l̈öng ba tjok Atenas kjokyo. Ga Pablo beno sök eshko. Eni ga ba yorkagaga l̈i sano jem iröng Berea kjokyo. Brik l̈okshko ga Pablo tjl̈ẽ ba kong ga «Pjãy tjl̈ẽ Silas, Timoteo kong ga woydër ga tek tön bor tjok mal̈ing Atenas kjokyo jũshko l̈ëmi ba kong» l̈e.
15 Orot afa Paul hinawiy bairi hina Athens ana fofoninamaim hihamiy, imaibo i himatabir. Paul iuwih eo, “Kwanan Silas Timothy hairi kwana’uwih saisewat hinan bairi anita’imon.”
16 Ga Pablo beno sök eshko Silas, Timoteo, e koshë. E wopro ga ĩya to shäng ga Atenas sopga sböpga jyãgl̈o shäryono träk l̇l̇ëm, ga wokserga shäng erä.
16 Paul Athens imaim Silas Timothy hairi ma kakaifih wanawanan, nati bar merar hai totob awan karatan hima’am i’itih isan men iyasisir.
17 E kjĩshko ga öötong shäng judíoga syõ uyo jong eshko l̈i roshkoshko ga tjl̈õkwo kjl̈opswë ara nopga l̈öng eshko l̈i tjok, judíoga, nopga judío l̇l̇ëm wl̈eniyo, gueniyo Sbö poshrëk l̈öng enido wl̈eniyo tjok. Ga dbar kjwobi go ga öötong shäng l̇l̇ëbo soynezl̈ong shtoyo ga tjl̈õkwo kjl̈opswë ëbo tjwe ba shwoy l̈i tjok.
17 Basit in Kou’ay Bar run Jew naatu Ufun Sabuw iyab God hibitumitum bairi hio, naatu mar etei ahar efanamaim sabuw iyab nati’imaim hinan iti sawar isah i hai tur eo’owen.
18 Eshko ga nopga tjeng kjring pjök ko epicúreo, estoico. Epga tjl̈õkwo kjl̈opswë kar kar ëng tjok ara, ba wotjl̈ĩk om go l̈i go. Ga Pablo tjl̈ẽ l̈i kuyashko ga tjl̈ẽ l̈ok kar kar ba tjok. Ga kjong kjong tjl̈ẽ ëng kong ga «¿Domer tjl̈ẽgwang kjok miydë l̇l̇ëm kjwe l̇l̇ë l̈ayde shäng?» l̈e.
18 Naatu orot afa Epikuria kirum efanane hititit naatu orot afa Sitoik kirumane hititit Paul bairi hibas, so’obayah afa hio, “Iti orot rarik kartatanenayan abisa eo’oweh?” Afa hio, “I ana itinin nanawan hai god isah eo.” Iti na’atube hio anayabin Paul i Jesu morobone mimisir maiye isan bibinan.
19 Eni ga söra l̈ok öötong shäng tjl̈apgaga këskës ko Areópago l̈i shwoy. Eshko ga tjl̈ẽ l̈ok ba kong ga «Tjl̈õkwo l̈ëp shäng borwa kong tjagl̈ën l̈i, e pĩs yõtso borwa kong sira, miydërwa wl̈o.
19 Basit Paul hibai hinawiy hina kaniser Areopagus kou’ay nahimaim hitit naatu hio, “Aki akokok iti bai’obaiyen boubun sabuw kubi’obaibiyih inao ana nowar gewas.”
20 Kurwa ga tjawa kong tjl̈õkwo l̈ëp l̇l̇ëbo obl̈ë dö, ga l̇l̇ë l̈okl̈o miydërwa woydë» l̈e.
20 Sawar afa i’o aki anonowar i tur afa boubun aki isai, imih akokok o inakubunabuna gewas inao ananowar.”
21 Eshko ga Atenas sopga, nopga shto obl̈ë so l̈öng eshko l̈i, e sgara l̈öng l̇l̇ëye l̈ëba tjwe tjagl̈ën l̈i kuya wl̈o, l̈anyotke wl̈o eröe. L̇l̇ëye obl̈ë shärye l̈ok l̇l̇ëme.
21 Athens tafaram matuwan naatu nahtoumanih iyab makwaniyih hai bowabow mar etei tur boubun menamaim tenonowar i boro hinab nati ef yanamaim hinao hinareremor aurih bowabow en.
22 Eni ga Pablo kojono shäng eshko ba bokshto, ga tjl̈ẽ ba kong ga «Tjl̈apgaga Atenas so, ĩn jl̈õkoyo ga bomi sböpga, e bangkjrëmi äe.
22 Paul kaniser hai kou’ay Areopagus nahimaim misir eo, “Athens orot! Ayu kwa ai’iti kwa etei i a yawas yayasairenamaim kwama’am.
23 Tja jëktong bomi kjok jũshko ga bomi sböpga poshrëzl̈ong shtoyo l̈ok l̈i ĩnor pjire. Kjrina jũni ga sbö poshrëkkl̈o jong kjwara eshko, tak pjang ba pogl̈o go tjl̈ẽ ga “Sbö miydëy l̇l̇ëm obi l̈i, e poshrëkkl̈o.” Eni ga Sbö miydëmi l̈öng l̇l̇ëm l̈i, e poshrëmi l̈öng tjän, e ë miydëmi l̈öng l̇l̇ëm gueniyo. E kjĩshko ga tja shrono shäng ba roy l̈aga bomi kong.
23 Anayabin iti bar merar abat areremor akwafiren efan etei aitah, na’atube sibor ana gem ta aitin tafanamaim iti na’atube kwakirum. ‘God wa’iwa’irin takwakwafir.’ God nati wa’iwa’irin kwakwakwafir, baise men kwaso’ob nati God i yait, imih boun akokok nati isan anaorereb kwananowar.
24 E kjok ëre uunkong shäryaga, l̇l̇ëbo tjeng kës l̈i shäryaga bakoe. E kjok dogo so, kjok ëre so, e Tjl̈apga. E sök u shäryak norë l̈i roshko l̇l̇ëme.
24 God iti tafaram sinaf naatu tafaram wanawanan sawar etei auman sinaf himatar. I mar tafaram ana Regah baise i men orot umahimaim Tafaror Bar hiwowowab imaim ema’amamih.
25 Shji l̈öng së l̈aga erë, shji tjwl̈õ shrë l̈aga erë, shji l̇l̇ëbo tjok kës l̈i twaga erë bakoe. Eni ga e opkjimtokl̈o woydë l̇l̇ëme.
25 Naatu orot umahimaim abisa mamatar i men ekokok nab, anayabin yawas naatu yourabad naatu sawar tutufin etei i akisin biyanane na sabuw yawas tebaib.
26 »Dämärshko ga domer shäryara kjl̈araso döe. Gueniyo ba tjëyo tek ber ba irgo l̈i wena träk l̇l̇ëm, shdöktong to kjok shto obl̈ë obl̈ë uunkong kjok kjwang jĩkong. Tek dënashko ga tjëyoga obl̈ë obl̈ë ber l̈öng dbar kjwobi, ber tjeng kjone, e l̈ara pjir tjän.
26 Orot ta’imon biyanane sabuw menan ta ta tafaram tutufin etei karatan, nowanowah hibai tema’am. Naatu marasika yakitifuw hai veya anababatun yai, sabuw iyab tafaram menatan hinab nowanowah namatar hinama’am i so’ob hai veya yai.
27 Shäryara eni, ber l̈öng ba wl̈ẽk wl̈o. To jëk l̈öng kuya ĩ wl̈eni ga wl̈ẽya kjwe, shäng bi soshko ëmdë.
27 God iti na’atube sinaf, saise sabuw hitatit hitanuwih naatu umah hitaruteteyan hitanan boro hitatita’ur. Baise i men ef yok na’in ema’am, it ta’ita’imon sisibitamaim ema’am.
28 Ga shji mär l̈öng ba go, shji jëk l̈aga erë bakoe. Ga pjãy tjrëko tjl̈õkwo wol̈ëso tagaga tjeng kjl̈öbö. Epga oml̈ono eni bakoe. Tjl̈ẽno ga “Shji uunkong Sbö wapga” l̈ara l̈ok eni.
28 Anayabin ’i ana fairamaim it yawasit tama taremor biyat ebi’e’etaw. Kirumamaim tur kabumih kwakikirum na’atube, ‘It i natunatun.’
29 »Shji Sbö wapga kuzong ga Sbö, e so sböpga jyãgl̈o shäryak dbur sho shõyl̈ṍr go, dbur sho pjl̈ubl̈ún go, l̇l̇ëm ga ak sho go kjoyo, e l̈ëy eni l̇l̇ëme. E so l̇l̇ëbo shäryak norë ba wotjl̈ĩk l̈i go kjoyo l̇l̇ëm bakoe.
29 Isan imih it i God natunatun ai’in, men tananot God ana itinin i gold o silver o kabay ta sabuw tar so’obayah i hai yumatabe hitar hirouwen ebatabatamih.
30 — ausente —
30 Marasika God it ata kasiy ata tengogor i’itah etei was tanen, baise boun sabuw tutufin etei dogorot baikitabir isan ebiyunit tanasinaf.
31 — ausente —
31 Anayabin veya ta yayakitifuw i ema’ama, nati’imaim orot ta tafaram tutufin etei ef gewasinamaim baibatiyin isan i rubinika, naatu nati orot it itinin baiturobe isan i morobone bora’ah maiye.”
32 Ga domer wol̈ono kjl̈ara ga woshrono iröng obi l̈e eni l̈i kuya l̈ok ga kjong kjong Pablo l̈ãywë owa, joywe jong erä. Gueniyo kjong kjong tjl̈ẽ ba kong ga «Pja woydërwa ga l̇l̇ëye l̈ëp shäng l̈i dbar obl̈ëshko ga l̈ëp borwa kong jek pjl̈ara obi» l̈e.
32 Morobone misir maiye isan Paul eo hinonowar ana maramaim hi’iyab himarib. Baise afa hikok veya ta na maiye baidudur nowar isan hifefeyan.
33 Eni ga Pablo opshino eshko dwayo.
33 Nati’imaim Paul kaniser hai kou’ay ihamiyih misir in.
34 Eshko ga kjong kjong jek Pablo tjok, ga beno l̈öng Jesús tjl̈õkwo kjragaga. Kjl̈ara jũni ko Dionisio. Domer, e tjl̈apgaga këskës ko Areópago l̈i kjl̈arayo. Jesús tjl̈õkwo kjraga kjl̈ara obi, e wal̈ë shäng kjl̈ara ko Dámaris.
34 Orot afa hitumatum Paul hi’ufunun, naatu Areopagus ana kou’ay wanawananamaim orot wabin Dionysius auman itumatum naatu babin wabin Damaris naatu baibin afa auman hitumatum.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 17, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.