Atos 8

Tewa NT (TEW_WBT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Stephen óehayḏi Saul-dá óehí̖ˀan. Hebo wây-á senäˀ Jôesi Táḏá óeˀaˀgindoˀindiḏá báyékí dívísíhtä̖ä̖ḏi Stephen óekhä̖ˀkꞌûˀ. Iˀ thaa iweḏi páaḏépiye tꞌä̖hkí in Jesus-víˀpiye dívíwä̖yundeˀin oe Jerusalem dikwꞌóˀnin báyékí ovâytꞌôephaḏekandoˀ, heḏi in tꞌä̖hkí dijândi tꞌä̖mäpiye diwaḏeḏee oe Judea nange Samaria nangá i̖ˀge tꞌä̖hkí. In Jesus-ví tꞌôekhuwaˀinda̖ˀ Jerusalem-bo dívíwóyí̖ˀ.
1 Stephen hi’asabun momorob isan Saul auman isaito.
2 — ausente —
2 Kwafirenayah sabuw afa Stephen hiyai naatu isan hiyababan rerey gagamin maiyow hima hirererey.
3 Saul-di in méesateˀin tꞌowa báyékí ovâyjänäkíˀoˀ. Tewhá ee tꞌä̖hkí ijíyéndeḏi kwiyä̖ˀdá senäˀdá inbíˀjeḏibo ovâywhaapiyendeˀ, heḏá ovâypankwꞌóeˀó.
3 Naatu Saul ekaleisia gurusin busuruf bar awan awan run tit orot babin bow rouw fatum iteten in dibur baremaim yaririyen.
4 Heḏiho in tꞌä̖mäpiye dishavepeeˀin wéngé tꞌä̖hkí dívíjíyéndeḏi Jôesi Táḏáví híˀ ôntꞌôekanhon.
4 Iyab hitagey nanabin hititit i God ana tur hibinan auman hinan.
5 Philip wí Samaria-wi búˀpiye namääḏi Jesus-ví̖ˀgeḏi ovâytꞌôeˀoˀ. Ovâytu̖máa Jesus-á namuu iˀ toˀwí Jôesi Táḏáḏí óesógeˀiˀ tꞌowa ovâyˀaywoeníḏí.
5 Philip re in Samaria bar merar gagaminamaim Keriso ana tur binan in.
6 Báyékí tꞌowa dívíwéˀgeˀan heḏá háa Philip-di ovâytu̖máaˀin á̖yîngiḏi dívítꞌôeyandeˀ, iˀ pínnán tꞌôe iˀandi dâymûˀḏi.
6 Philip eo sabuw hinonowar naatu ina’inanen sinaf hi’i’itan etei hina hiyubin ana tur nowar isan.
7 Báyékí yä̖ˀḏâapíˀin pꞌoewa̖a̖hâ̖a̖ dívítu̖wí̖núndeḏi in tꞌowa ovâymáaˀin diweḏi dipee, heḏá báyékí in dínˀa̖ˀyä̖kankoḏipíˀindá dipóhayˀindá ovâyhehkháaˀan.
7 Sabuw moumurih maiyow wanawanahimaim afiy kakafih tarsumih hima’am erefanah auman hititit, naatu ah umah kafikafirih naatu ah umah murumurubih moumurih maiyow auman iyayawasih
8 Heḏânho in búˀwin hânho dihíhchanpóe.
8 Imih nati bar meraramaim yasisir gagamin maiyow tafair tit.
9 Ee búˀ wí sen Simon gin nakhá̖wä̖́ˀi wíˀbo natû̖ˀ i-á hayˀi namuuˀin, heḏi ichugetꞌôeˀoḏi báyékí pa̖a̖yo in Samaria nangeˀin tꞌowa ovâyháaˀoˀ. Heḏiho gin iˀoḏi tꞌä̖hkí tꞌowa heˀennin dimuuˀindá heˀennin dimuupíˀindá ôntꞌôeyandeˀ, heḏi ditû̖ˀ, “Nä́ˀi sendá iˀ namuu Jôesi Táḏáḏí óepínnánkaymä́giˀiˀ.”
9 Baise nati bar meraramaim i orot ta wabin Simon ma farum eafusar farum Samaria orot babin bibibiruwih, naatu taiyuwin wabin bora’ara’ah orot gagamin rouw eo.
10 — ausente —
10 Naatu sabuw etei nati bar merar hima’am, orot kikimin yen in orot gagamin etei fanan akisin hinonowar hio, “Iti orot i God ana fair bai, wabin ‘Fair Gagamih.’”
11 — ausente —
11 Sabuw etei hibi’ufunun anayabin manin maiyow ana farumamaim bibibiruwih.
12 Hebo Philip-á iˀ híwóˀdi tun Jôesi Táḏáví khuu i̖ˀgeḏi ovâytꞌôeˀoˀ heḏá ovâytu̖máa Jesus-ân namuu iˀ toˀwí Jôesi Táḏáḏí óesógeˀiˀ tꞌowa ovâyˀaywoeníḏí, heḏi in tꞌowa dívíwä̖yu̖ḏi ovâypꞌóˀpꞌoeˀan, kwiyä̖ˀdá senäˀdá.
12 Baise ana maramaim Philip na tur gewasin God ana aiwob isan naatu Jesu Keriso ana fair isan binan hinonowar, orot babin etei hitumatum naatu bapataito hibai.
13 Simon wänbo wáˀ iwä̖yu̖, heḏi óepꞌóˀpꞌoeˀan dihayḏi Philip-áḏí wéˀge dänjíyéndeˀ, heḏi hânho óeháaˀoˀ tꞌä̖mägeˀi pínnán tꞌôe Philip iˀoˀiˀ imûˀḏi.
13 Simon taiyuwin auman itumatum naatu bapataito bai misir Philip mi’itube inan na’atube i’ufunun hairi hin naatu ina’inan gagamih maiyow himamatar i’itah isan ifofofor morob.
14 Oe Jerusalem in Jesus-ví tꞌôekhuwaˀin ditꞌoe in Samaria-ˀin tꞌowa Jôesi Táḏáví tun ônkêˀin, heḏiho Peter-á John-dá inbíˀpiye ovä̂nsan.
14 Tur Abarayah Jerusalem hima’am Samaria sabuw God ana tur hibasit hibaib tur hinowar, Peter John hairi hiyafarih isah hin.
15 Nä́ˀin wíje dapówá ihayḏi in dívítsꞌanwä̖yu̖ˀingîˀ ovâyjûusuˀan iˀ Yä̖ˀḏâaˀi Pꞌoewa̖a̖hâ̖a̖ dâykáyjíḏí, gá iˀ Yä̖ˀḏâaˀi Pꞌoewa̖a̖hâ̖a̖ waˀḏi inbíˀpiye wíḏínˀä̖ä̖píḏân. Ovâywänpipꞌóˀpꞌoeˀan Nanbí Sedó Jesus-víˀpiye dívíwä̖yu̖ḏi.
15 Hin hititit ana veya isah hiyoyoban, saise Anun Kakafiyin hitab.
16 — ausente —
16 Anayabin Jesu Keriso wabinamaim bapataito hibaib ana veya, Anun Kakafiyin men yait ta tafanamaim yenamih.
17 Heḏáháˀ inbîˀḏi wíˀíngin dänmankꞌûˀḏi iˀ Yä̖ˀḏâaˀi Pꞌoewa̖a̖hâ̖a̖ dâykêˀ.
17 Imaibo Peter John hairi umah tafah hiyara’aten isah hiyoyoban naatu Anun Kakafiyinane hibai.
18 Heḏi nä́ˀin Jesus-ví tꞌôekhuwaˀin in tꞌowavîˀḏi dänmankꞌûˀḏi iˀ Yä̖ˀḏâaˀi Pꞌoewa̖a̖hâ̖a̖ dâykêˀin Simon imûˀḏi ovä̂nchä̖ˀmä̂äníˀin nadaˀ,
18 Sabuw tafah umah hiyara’aten Anun Kakafiyin re hibaib Simon i’itin ana veya, kabay baih tur abarayah itih naatu
19 heḏi ovä̂ntu̖ˀan, “Naa wáˀ dînkꞌuˀ heḏânho tꞌä̖hkí naa inbîˀḏi dáymankꞌûˀin iˀ Yä̖ˀḏâaˀi Pꞌoewa̖a̖hâ̖a̖ dâykáyjíḏí.”
19 eo, “Ayu auman akokok nati fair ayu kwanitu, saise sabuw iyabowat tafah ayayara’aten i auman Anun Kakafiyin hinab.”
20 Hebo Peter-di óetu̖ˀan, “Uví chä̖ˀ wóegébo péyégépiye unmú-í, gá unˀándeḏân iˀ hä̖ä̖wí Jôesi Táḏá imäˀi chä̖ˀdi nâakuumä́-íˀin.
20 Baise Peter iya’afut eo “O akabay airi mi’itube kwatamorob, anayabin o kunotanot God ana siwar i boro kabayamaim inatubun.
21 Jôesi Táḏáḏí wóemúnde píˀnä́ khóˀjé taˀge wíˀunmuupíˀin heḏiho nä́ˀin tꞌôe háˀto úkoeḏí-í biˀa̖míḏí.
21 O a bowabow ta men aki biyai’imaim ema’am, anayabin o dogor God nanamaim i men mutufurinamih.
22 Nää-á nä́ˀi yä̖ˀḏâapíkan unkandaˀi nájoeˀan, heḏi pín taˀgeḏi Nanbí Sedó Jôesi Táḏávíˀpiye bijûusuˀa̖mí háḏéebá nakoḏiḏi nä́ˀi gin unˀánshaamuuˀiˀ wônˀowóejé-í.
22 Iti not kakafihine dogor kwikitabir naatu Regah isan kuyoyoban ta’itin a not kakafin nati dogoromaim ema’am boro nanotawiy.
23 Naa-á dînhanginná hânho unthúutꞌóeˀin, heḏá uví tꞌaywóˀdiḏi wóewhimáa waagibá úpóe.”
23 Anayabin ayu ai’iti o dogor wanawanan i bahiy iwansumi mata ebifefek naatu bowabow kakafin ana dibur irun kuma’am.”
24 Simon-di ovä̂ntu̖ˀan, “Nanbí Sedó Jôesi Táḏávíˀpiye dînjûusuˀa̖mí heḏânho nä́ˀi dítu̖ˀandi naa wíḏînpúuwípíḏí.”
24 Imaibo Simon iyafutih eo, “Regah isan kwayoyoban wainu, saise sawar iti na’atube men ta isou namataramih.”
25 Heḏi Peter-áḏí John-dáḏí hä̖ä̖wí Jesus-ví̖ˀgeḏi dä́nhanginnáˀdiˀ in tꞌowa ovâytu̖ˀan dihayḏi, heḏá Nanbí Sedó Jôesi Táḏáví tun ovâytꞌôeˀan dihayḏi, Jerusalem-piye dawáymää. Dänweehon dihayḏi báyékí Samaria nangewi búˀây i̖ˀgeḏi daphaḏe, heḏi Jôesi Táḏáví híwóˀdi tun ovâytꞌôekanhon.
25 Regah ana yawas hio’orereb naatu ana tur hibibinan ufunamaim, Peter John hairi himatabir maiye au Jerusalem hiyey ana veya, Samaria bar merar ta ta wanawanahimaim tur gewasin hibinan auman hin.
26 Ihayhä̖̂ä̖ḏibá wí makówáwi tꞌôepa̖ˀa̖a̖ˀiˀḏi Philip óetu̖ˀan, “Ókhâyˀandi nä́ˀin aakonpiyeˀin pꞌôe i̖ˀge unmú-í, indá Jerusalem-di Gaza-piye namän.” (Iwe wí ahkónu naná.)
26 Imaibo God ana tounamatar Philip iu, “A ef asukwafune inab, arar yan ana ef Jerusalemane re in Gaza titit iwat inab inare inan.” Ethiopian orot Philip hairi hitar|alt="Ethiopian eunuch and Philip" src="cn01931B.tif" size="col" loc="Act 8.26" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="8.26-30"
27 Heḏiho ikhâyˀandi namää. Pꞌóegé iwéngé namän dihayḏi wí sen óemûˀ. Nä́ˀi sendá Ethiopia-wi tsondi namuu, in Ethiopia-winbí tsondi pꞌóˀḏéḏîˀ kweeví chä̖ˀ tꞌä̖hkí ônˀá̖yînmáaˀi namuu, iˀ kwee-á Candace gin nakhá̖wä̖́. Nä́ˀi sen oe Jerusalem-dá najiwän Jôesi Táḏá óeˀaˀginmä̂äníḏí,
27 Imih Philip misir ef nati butitiy inan founamaim Ethiopia orot gagamin hairi hitar. Iti orot i Ethiopia hai queen ana kabay etei ana nutitiyenayan gagamin, aiwob babin ana aiwob wabin i Kandis. Iti orot gagamin yena Jerusalem God kwafir sawar,
28 heḏi nää ivíˀpiye iweehon dihayḏi iví te phoge naˀä́ndí in taˀnin Jôesi Táḏáví tukheˀbi Isaiah itaˀnannin itundoˀ.
28 me yan ana wa bai ana ubar matabir maiye re’er, ef yanamaim dinab orot Isaiah ana buk rusasar ma iyab auman inan.
29 Iˀ Yä̖ˀḏâaˀi Pꞌoewa̖a̖hâ̖a̖ḏi Philip óetu̖ˀan, “Jaˀ unmú-í hä̖ˀi te nâakâaníḏí.”
29 Naatu Anun Kakafiyin Philip iu, “Kwen ni’i wa sisibinamaim kwiyubin.”
30 Heḏiho Philip iwä̖́näkíḏiḏi óekáa, heḏi iˀ sen itundoḏi natꞌoe, heḏi óetsikaˀyan, “Ti unkaˀpóyaˀ hä̖ˀi nâatundoˀiˀ?”
30 Philip imaibo nunuw yen na iyubin, tainin i’abar dinab orot Isaiah ana tur biyab nowar, naatu Philip orot ibatiy, “Nati buk kubiyab anayabin iso’ob?”
31 Óetu̖ˀan Philip, “Hândiḏan okaˀpóewí wí toˀwíḏí wíḏînthayyohpíḏí? Han unchanpóeḏí ti nä́ä te phoge bitôení naa-áḏí bisôege-íḏí?”
31 Orot iya’afut eo, “Mi’itube boro anaso’ob? Orot ta isou nakubuna boro anaso’ob?” Naatu Philip ifefeyan yen sisibin mare.
32 Jôesi Táḏáví taˀnin diwe itundoˀi ginnân natû̖ˀ:
32 Orot gagamin i buk firorow wanawanan ana hanef iti rusasar ma biyab.
33 — ausente —
33 Taiyuwin yare, ma gewas ana baitafen tutur isan men hinuwet gewas,
34 Heḏi iˀ Ethiopia-wi tsondiḏi Philip óetsikaˀyan, “Toví̖ˀgeḏan Isaiah ihíˀmáa? Ti wíˀbo iví̖ˀgeḏi háa wíyá toˀwíví̖ˀgeḏi itaˀnan? Ti u̖ˀḏi dítu̖ˀa̖mí?”
34 Naatu Ethiopia orot Philip ibatiy, “Ku’o anowar, yait isan iti dinab orot eo? I taiyuwin isan, ai orot babin ta isan?”
35 Heḏiho Philip-di ônthayyan nä́ˀi híˀ Isaiah itaˀnandi-á Jesus-ví̖ˀgeḏân namuuˀin, heḏáháˀ iˀ híwóˀdi tun Jesus-ví̖ˀgeḏi shánká ônthayyan.
35 Imaibo Philip Buk ana hanef menamaim busuruf biyab imaim tur gewasin Jesu isan ana tur eowen.
36 Iwáy pꞌóegé wáy damändi napꞌoˀkꞌóe iwe dapówá, heḏi iˀ tsondiḏi Philip óetu̖ˀan, “Hîn námúˀḏí, hä̖we napꞌoˀkꞌóe. Ti wínakoḏipíˀan dípꞌóˀpꞌoeˀa̖míḏí?”
36 Ef yan hire hinan auman hina harew soson ta’amaim hitit naatu orot gagamin eo, “Harew iti, tare bapataito kwitu.”
37 Philip-di óetu̖ˀan, “Híwó namuu-ákun unpꞌóˀpꞌoepúuwíḏí, pín taˀgeḏi biwä̖yundeḏi.” Heḏi óetu̖ˀan Philip “Naa dáywä̖yunde-ákun Jesus Christ-á Jôesi Táḏáví ay namuuˀin.”
37 Philip iya’afut eo, “O karam boro bapataito inab, dogor tutufin etei inabitumatum na’at.” Iya’afut eo, “Ayu abitumatum Jesu Keriso i God Natun.
38 Heḏihoˀ iˀ tsondiḏi iˀ sen isanhondiˀ óetu̖ˀan iˀ te iwóyí̖ˀní gin, heḏi Philip-áḏí iˀ tsondi-áḏí ee napꞌoˀkꞌóe iwe dawá̖, heḏi Philip-di óepꞌóˀpꞌoeˀan.
38 Orot gagamin ana wa rowenatan naatu Philip hairi hire hin harew yan hire nati’imaim Philip orot bapataito itin.
39 Pꞌoe iweḏi dapee ihayḏi Nanbí Sedó Jôesi Táaví Pꞌoewa̖a̖hâ̖a̖ḏi tsíkhagipí Philip iweḏi óehoˀ, heḏi iˀ tsondiḏi wíyá wíˀóemûˀpí, hebo ivíˀpiye namän dihayḏi báyékí nahíhchanpóe.
39 Harewane hiyeye ana maramaim, Regah Anunin Philip bora’ah. Orot gagamin men itin maiye, baise ereyasisir auman ana ef rura’ah maiye remor in.
40 Philip-á oe Azotus búˀ óekán, heḏi iweḏihoˀ iˀ búˀây i̖ˀge tꞌä̖hkí Jôesi Táḏáví híwó̖ˀdi tun ovâytꞌôekanhon oe Caesarea búˀ napówá píhay.
40 Nati ana veya’amaim Philip i Azotus imaim rouwatait, naatu in Caesarea tit, efamaim inan bar awan, awan run tit tur gewasin binan auman remor in.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 8, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.