Romanos 8

Mi Namani Tino (TBF) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Io, egie ese gi ta tsok se Karisito Iesu, gi ta kap ba buer suvuon ka vinatoreis.
1 Isanimih boun sabuw iyabowat Keriso Jesu wanawananamaim hikofan tema’am boro men hinakusairihimih.
2 Simi vunan, ngan e Karisito Iesu, mi ngesengesien mi Moromoruo Tamat ian ta terie mi tino, a nga vara ketseketseng nge nga simi ngesengesien mi sinavei tsokor ma mi miensei.
2 Anayabin God Anunin ana fairamaim Keriso Jesu wanawananamaim yawas ebitit, i ayu bowabow kakafin ana fairane naatu morob ana fairane rufamu atit.
3 Mi Vinuor se Moses a kap nga oit nia tsana ine, simi vunan mi tino simi pirpir a nga vara bileits ngan. Eiekesen e Raban a nga tsana malan ine. A nga turan e Natuon kesen va ta nga me tsorubeit ka malan va eie mi mei tsokor ma va ta nga me tsorubeit mi tienebeir nia varam rivie kegiet sar sinavei tsokor. Io, ine simi rosar, e Raban a nga votorosie kegi sinavei tsokor mi kuoluon ine mi kaber,
3 Ofafar men karam tasinaf, anayabin it biyat ana kakafinamaim iwa’an ofafar ririm. Baise God sinaf, taiyuwin Natun Ta’imon iyun ra’iy orot biyan kakafin bai iyaun, naatu bowabow kakafin ana siboromih matar. Naatu bowabow kakafih orot babin wanawanahimaim etei kusaisiren.
4 terengien va misa mi vinuor ta lalaron va giet ta ngas tsana, ta mang me tsorubeit tuktuk si kegiet tino, io, giet ko vemusurie mi lalaron simi Moromoruo Tamat, a kap va mi lalaron simi pirpir.
4 God iti bowabow sinaf, saise ofafar ana tur eo’o i hinan wanawanatamaim hinamatar, men biyat ana kokomaim tanama, baise Ayubin ana kokomaim tanama.
5 Egie ese gi ta tino vemusurie mi lalaron simi pirpir, kegi sar vienviendon gi vokotserie sibu kepineits mo simi pirpir. Eiekesen egie ese gi ta tino vemusurie mi lalaron simi Moromoruo Tamat, kegi sar vienviendon gi vokotserie sibu kepineits mo simi Moromoruo Tamat.
5 Sabuw iyab biyah ana naniyanamaim tema’am hai naniyan tutufin etei i nati’imaim ebobonawiyih. Baise sabuw iyab Anun Kakafiyin ana kokomaim tema’am, hai not tutufin etei Anun ana kokomaim tesisinaf.
6 Mi vienviendon ian ta vokotserie sibu kepineits simi pirpir, arie mi miensei, eiekesen mi vienviendon ian ta vokotserie sibu kepineits simi Moromoruo Tamat, arie mi tino ma mi molu.
6 Turobe orot babin ana notamaim nabobonawiyi boro morob wan inayen. Baise Anun Kakafiyin ana notamaim nabobonawiy boro yawas naatu tufuw inab.
7 Simi vunan egie ese gi ta vokotserie sibu kepineits simi pirpir, gi matakorot veie e Raban. Gi kap tor surie ken sar vinuor e Raban, ma a tuktuk, gi kap oit nia tor surie.
7 Anayabin sabuw iyab biyah ana kokomaim kakafih ebobonawiyih i God ana kamabiy temamatar, naatu men karam boro God ana ofafar babanamaim hinama.
8 Ma egie ese gi ta vemusurie mi lalaron simi pirpir, gi kap oit nia varese e Raban.
8 Sabuw iyab biyah ana kokomaim ebobonawiyih men karam hiwa’an God niyasisir.
9 A kap va mi lalaron simi pirpir a vuortie nga, eiekesen sien va mi Morumoruan e Raban ta mon sibu aronga, mi Morumoruan ta vuortie nga. Sien va ka mene a kap suvuon mi Morumoruan e Karisito, eie kap va se Karisito.
9 Baise kwa i men biya ana kokomaim ebobonawiyi, baise Anun Kakafiyin. Anayabin God Anunin i kwa wanawanamaim ema’am. Orot yait Keriso Anunin men wanawananamaim ema’ama, i men Keriso nowan.
10 Sien va e Karisito a mon senga, misasien va bu piripiringa ta so maet surie mi sinavei tsokor, bu morumoruanga ta tino simi vunan nga te tsorubeit duis i matan e Raban.
10 Baise Keriso kwa wanawanamaim ema’am, imih God buwi yawas kwama’am. Basit biya i boro namorob anayabin bowabow kakafin awan karatan, baise ayub i yawasin anayabin ayub ana yawas i mutufurin.
11 Sien va mi Morumoruan e Raban ese ta nga vatoa e Iesu simi miensei va ta tino i aronga, eie ese ta nga vatoa e Karisito simi miensei, ta terie buer mi tino sibu piripiringa ian va ta maet. Eie ta tsana ine ngan mi Morumoruan ta tino i aronga.
11 Naatu God Anunin Jesu morobone biyawas kwa wanawanamaim ema’ama. Keriso morobone biyawas na’atube kwa auman boro i Anunin kwa wanawan ema’am imaim biya yawas nitin.
12 Io, bu kasiung, giet suvu tsientsang va giet ta ngas tsana, eiekesen kap va giet ta tino vemusurie ngan mi lalaron simi pirpir.
12 Isanimih, taituwou, it i bowabow hitit, baise men biyat ana kokomaim tanasinafumih.
13 Sien va nga ta tino vemusurie mi lalaron simi pirpir, nga ta so maet, eiekesen sien va nga ta kenvamate bu tsinatsangan mi pirpir ngan mi kuilkuil simi Moromoruo Tamat, nga ta so tino.
13 Anayabin kwa biya ana kokomaim kwanama’am na’at boro kwanamorob. Baise Anun Kakafiyin ana kokomaim kwanama’am na’at, biya ana kokok kakafih etei boro nimuruben. Naatu kwa boro yawas kwanama,
14 Egie ese mi Morumoruan e Raban ta muonge gie, egie bu natuon e Raban.
14 anayabin sabuw iyab God Ayubin ebobonawiyih i God natunatun.
15 Enga nga kap suvuon mi moromoruo ian ta vara petspets nge nga ma ian ta vamatuo nga, eiekesen nga suvuon mi moromoruo ian ta tour nout nge nga. Ma, ngan ine mi moromoruo, giet ko vuot pevien, “Abba! Tama!”
15 Anayabin God Ayubin kwabaib i men kwa niwa’ani bir ana fairamaim nabonawiy isan kwani’akiramih. Baise Ayubin kwabaib i natunatun anababatun matar isan kwabai, saise imaim fair tanab isan tanarerey tanao, “Abba! Tamaiya!”
16 Mi Moromoruo Tamat eie kesen a me vutuir vasangan simi morumoruagiet va egiet bu natuon e Raban.
16 I Ayubin it ayubit bairi hita’imon teo’orereb it i God natunatun.
17 Sien va ta malan, giet ta so suvu sinsuv simi Tam buer. Egiet meie e Karisito giet ta so suvu sinsuv se Raban. A tuktuk, sien va giet ta suvu vinekikin meie e Karisito, giet ta so suvu tietienengei meie buer.
17 It i natunatun imih sawar abisa i ana sabuw isah ebobotan boro bairi tanab yaun. Naatu abisa God Keriso isan ebobotan boro bairi tanab yaun. Keriso ana biyababan bairi tanafafaram na’at ana marakaw boro bairi tanafaram.
18 O telekiran va bu vinekikin ine sibu ra a kap kalei oit nia pua meie mi matvinavaso ian va ta ba so tsorubeit vasvas segiet.
18 Anababatun au’uwi, biyababan iti boun tabai tabi’akir, mar boro ana marakaw nabirerereb hairi tanafufufun, nati marakaw i ra’at kwanekwan men biyababan hairi ta’imon.
19 Mi vinagoso a mat petspets nge rorois nia pare va e Raban ta so vutuir vasangan bu natuon.
19 Anayabin baimataren sawar tutufin etei God natunatun bow tit bairerereb isan, yah kusikus iwa’an hima hi’uroron tinuwanuw.
20 Mi vinagoso a kap nga oit nia tsang vaotie ken vuna vienviendon e Raban, a kap va vemusurie ken lalaron kesen, eiekesen vemusurie ken lalaron e Raban.
20 Orot ta’imon ana kakafinamaim baimataren sawar tutufin etei higabiyoy, men i akisih hai kokomaim baise God ana kokomaim sinaf.
21 Misasien va ta malan ine, mi vinagoso a vodon rorrois va ta ba so ketseketseng si ken tsientsang petspets simi miensei ma ta so tuir pats meie bu natuon e Raban si magi matvinavaso.
21 Iti baimataren sawar etei veya ta hai bai’akirane hibat timunumun boro hinabotaitih hinatit God natunatun bairi marakaw gewasin hinafaram.
22 Io, giet telekiran va, tuir oit ine, mi vinagoso a ngas meririeng ngan mi vinavasor malan mi vevien ta papan madar.
22 It taso’ob baimataren sawar tutufin kek tufuwamih ebotukwar ana biyababan tebaib na’atube, aneika hima hitef hirererey tana boun tatit.
23 Ma a kap va mi vinagoso mo, eiekesen egiet ese giet ta suvuon mi Moromoruo Tamat malan va mi tsiktsik eor, egiet buer giet meririeng ngan mi vinavasor eiekesen giet rorrois ngan mi nires leong va e Raban ta tour natuon nge giet, ma ta vara ketseketseng ngan bu piripirigiet.
23 Men baimataren sawar akisin hima hitef tererereyamih, baise it auman wanawanatamaim hamenamo erererey auman tama takakaif, God nan ni’obaiyit it i natunatun.
24 Io, surie ine mi vodovodon rorrois, giet nga suvu vavato. Eie ese tate pare misa ta nga ko vodovodon rorrois surie, eie a kap ba pinat nia vodovodon rorrois surie te buer.
24 Anayabin it nuhifotamaim iyawasit. Abisa isan nuhit fot tama’am i tabaika, aisim boro ibanak sawar tabo isan nuhit nafot tanama tanakaif.
25 Eiekesen sien va giet ta vodovodon rorrois surie misa giet ta kap ngas pare, giet ta ngas onvidit nge rorrois ngan mi mat petspets.
25 Baise sawar abisa men tai’itin nuhit nafot tanama tanakakaif na’at, it boro yatet nanub tanama tanakaif.
26 Simi rosar kes mo, mi Moromoruo Tamat buer a ko kulie giet sien va giet ta kap oit ngeisngeis. Giet kap telekiran vasa giet ta no ven, eiekesen mi Moromoruo Tamat ngas te a ko no surie giet ngan ken aor masitinoiv kokouk ian simi sinavei ta kap ka nama a oit nia vuot pats meie ngan.
26 Ef nati ta’imon it ata ririm ana veya i Ayubin ena it baibais ebitit. Anayabin it mi’itube o yoyoban isan ana ef men taso’ob. Baise i Ayubin it isat tef rerey eyoyoyoban wainit, turamaim men karam boro tanao.
27 Ma e Raban ese ta ko deng tseptseperie bu arogiet kokouk, a telekiran ken vienviendon mi Moromoruo Tamat, simi vunan mi Moromoruo Tamat a ko no ngeisngeis vemusurie ken lalaron e Raban surie giet mi kuoluon.
27 Naatu God dogorot nutitiy i’itin, Ayubin ananot i so’ob, anayabin Ayubin God ana sabuw isah eyoyoyoban i God ana kokomaim esisinaf.
28 Giet telekiran va e Raban a tsana bu kepineits kokouk va gi ta tsatsang kokouk nia vabatie magi kienelei mi kulou gi ta lalaron beitsak e Raban. Ine mi kulou arie egie ese e Raban ta nga vile gie vemusurie ken vuna vienviendon.
28 Naatu taso’ob, sawar etei God esisinaf i gewasih sabuw iyab tibiyabuw isah, sabuw iyab i ana kokomaim ea’afih isah.
29 E Raban a nga muna telekiran ngas te mi kuoluon ma a nga muna tov vuturungie va gi ta tsorubeit malan e Natuon, terengien va e Natuon ta mang tsorubeit mi muariem sibu kasien.
29 Sabuw iyab God erurubinih i so’obabo erurubinih. I akisin yasairih hina i Natun ana’itinabe himatar, saise i Natun i baitumatumayah etei tuwah hai ain na’atube.
30 Ma egie ese e Raban ta nga muna tov vuturungie nia vile gie, a nga vile gie nge vuotongie gie va egie mi kulou duis. Ma ine mi kulou duis, a nga vosonie gie ngan man matvinavaso.
30 Naatu iyab yayasairih i eafih, naatu iyab ea’afih i yamutufurih, naatu iyab yayamutufurih i ana marakaw bairi faram isan buwih.
31 Ma vasa giet ta pevien ngan ine bu kepineits? Sien va e Raban segiet, ese ta oit nia oge giet?
31 Sawar iti sisinaf isan boro mi’itube tanao? God it isat nabatabat na’at yait boro nagam na’uwit? En anababatun.
32 E Raban a kap nga ruit ngan e Natuon, eiekesen a nga terie nia giet kokouk. Ine a nga vutuir vasangan va a oit buer nia tabarie giet tuvuon ngan bu suada kepineits kokouk.
32 God taiyuwin Natun men eoharihar, baise it etei siwarit, Natun ta’imonam ata siwar yai. Imih kwanotanot sawar afa’am boro asire baitita’e nama?
33 Ese a oit nia vepitsie giet sien e Raban a te nga vile giet va egiet mi kuoluon? E Raban eie ngas te a nga vuotongie giet va egiet mi kulou duis.
33 God taiyuwin ana roubinen sabuw gewasih rouw bowabow yait boro baifuwenamaim nagam na’uwih? En anababatun!
34 Ma ese a oit nia votorosie giet? A kap ka mei, simi vunan e Karisito Iesu a nga maet ma a nga to muerengei ma ine a mogos simi bienangaev suv se Raban ma buer a no surie giet.
34 Yait boro God ana sabuw ubar nitih nagam na’uwih? En anababatun! Jesu Keriso akisinamo morob, naatu morobone misir maiye Tamah ana asukwafune mare isat ma eyoyoyoban.
35 Ese a oit nia vurik rivie giet si ken tentoiv e Karisito? Bu tsienakor leong? o, bu putu? o, bu vinekikin? o, mi se? o, mi mienagos sinaortsak? o, bu bienabas? o, bu kiden?
35 Imih yait boro Keriso ana yabowane nakusibit, yare men karam nakusibit, o yawas fokarih, roukoukuwen, baimar kakafin, sawar en, obiruwen, o morob?
36 Ine a kokouk meie misa mi Pakpak Leong ta pengan,
36 Buk Atamaninamaim eo na’atube,
37 Eiekesen, a kap. Ine sibu kepineits kokouk, giet te nga tseiptseiprio vuruva gie ngan e Karisito ese ta nga tovie giet.
37 En baise, Keriso aki biyabuwi i wanawananamaim sawar etei hai fair aki aisnowaten.
38 O vodovodon tuktuk va bu kepineits malan mi miensei, o, mi tino, o, bu angelo, o, bu tsaka moromoruo, o, egie sibu ra vere, o, sibu ra ian va gi ta beit, o, bu ngeisngeis
38 Imih ayu aso’ob anababatun men karam boro sawar ta imaim Keriso ana yabowane nakusibitamih, men morob, men yawas, men tounamatar, men Demon, men mar iti boun, men mar boro enan, men fair
39 o, mi enamon die i kur o, mi mendien mi kaber, o bu kepineits mene simi vinagoso, gi kap oit nia vurik rivie giet si ken tentoiv e Raban simi vunan giet te tsok se Karisito Iesu magiet Nguts.
39 men yate mar, men me baban, men sawar ta himamatar wanawanahimaim boro God ana yabow ata Regah Jesu Keriso wanawananamaim ema’am nakusibit tanatitamih, en anababatun.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 8, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.