Mateus 19

Anut san bilaluŋ foun (TBC) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Saen Jesus ŋiŋeŋ en ibol itout man, distrik Galili ibiseig Judea na yau a. You Jordan ituteg Judea san aben titin ante iladug itilianig itor se ya.
1 Depois de dizer isso, Jesus saiu da Galileia e foi para a região da Judeia que fica no lado leste do rio Jordão.
2 Ago dugo tamolpein malan tubun ak ŋien aban diri dugo subam ad da yak ilod lo ikubuniai se ya.
2 Uma grande multidão o seguiu, e ali ele curou os doentes.
3 Agog Farisi aenkadi san na dupalug diabi wo bitinaek diganeg dusumiani, “Idaned kubiaeŋ dugo ibol ak i? Mel ta niŋen o, tia, mel dugo dugo yak niŋen o, tamol ta iŋanen pein ka ibisei wak i?”
3 Alguns fariseus chegaram perto dele e, querendo conseguir alguma prova contra ele, perguntaram: — Será que pela nossa
4 Jesus ru naon irupidaig ibol, “Aŋ dag girek en ta asuti na ya, ‘Fun lo mok Mel Niganag Tamol man tamol iŋ pein da idirai a,’
4 Jesus respondeu:
5 agog ibol, ‘Fun an niŋen o tamol iŋ tinan taman ibisawaip iwon iŋanep nug dupini dupini wa, an lo dop uraru an kisaek mi dilasa wa.’
5 E Deus disse: “Por isso o homem deixa o seu pai e a sua mãe para se unir com a sua mulher, e os dois se tornam uma só pessoa.”
6 An niŋen o iŋ uraru ago tia ya, iŋ kisaek a, man dugo, Anut iŋsen mi itumanai a. Ak niŋen o kabelan mel ta Anut itumanai an tamol itute banau.”
6 Assim já não são duas pessoas, mas uma só. Portanto, que ninguém separe o que Deus uniu.
7 Ago ibol tag Farisi dusumiani, “Agog ata wo kubiaeŋ Moses igire yan igo ibol ak i? Tamol ta iwon ikudi wo ilon ago yen tap, aria, girek ta igirep, iwon ipani gup ikudip yau a. Girek an nug banin diabi amaiak itute san girek.”
7 Os fariseus perguntaram: — Nesse caso, por que é que Moisés permitiu ao homem mandar a sua esposa embora se der a ela um documento de divórcio?
8 Jesus ru naon igo irupidai, “Moses iwomi akudai san awok ipanaŋ a, man dugo, aŋ bubem dabai geig a. Ak man fun lo mok an san saen lo, kagin naok ago yak ta digane na ya.
8 Jesus respondeu:
9 Agod ru taida ŋurupaiaŋ da, tamol ta mel ta niŋen o iwon ikudi yau dop, pein foun ak iŋane tap, tamol an jeit kagin igane ya. Aria, iwon imug ak a jeit kagin igane yan mi ka ikudip yau a.”
9 Portanto, eu afirmo a vocês o seguinte: o homem que mandar a sua esposa embora, a não ser em caso de adultério, se tornará adúltero se casar com outra mulher.
10 Iŋanen megeloum duloŋ go durupei, “An ago pein tamol da lo ilasa tap, gidad nug diŋane dumoi.”
10 Os discípulos de Jesus disseram: — Se é esta a situação entre o homem e a sua esposa, então é melhor não casar.
11 Jesus ru naon irupidai, “Tamol nug ŋanek lo dumoi dan san piteŋanek man, fidian ilo uyan lo diŋane san tia ya, ak man nek a Anut dabai ipidinai damaiak mi kagin an ka diŋane wa.
11 Jesus respondeu:
12 Tamol pein ta dusu na duman, fun senamo senamo ya. Aenta man nabud patun amad tia, ago tinad tiŋaen lo dilasa ya. Aenta man tamol nabud dupasi da. Aria, aenta man, Anut san kagin panek aben dabai dupani san niŋen o pein ta dusu na da. Tamol ta piteŋanek en awok ka ipani tap, iŋane wan uyanan geig a.”
12 Pois há razões diferentes que tornam alguns homens incapazes para o casamento: uns, porque nasceram assim; outros, porque foram castrados; e outros ainda não casam por causa do
13 Agog tamolpein iŋsiganed nanuk diŋal go Jesus banin kabuŋad fo iganep gadiŋ lo bar ipidinai san niŋen o iŋsan na dupalu se ya. Ak man iŋanen megeloum adi tamolpein ru dabai nam dupudai a.
13 Depois disso, algumas pessoas levaram as suas crianças para Jesus pôr as mãos sobre elas e orar, mas os discípulos repreenderam as pessoas que fizeram isso.
14 Ago gug Jesus ibol, “Nanuk ŋaisag na dupalu wo dop eilafu wak, abituanai amoi. Man dugo, Anut san kagin panek aben man nanuk igo yak sadi a.”
14 Aí ele disse:
15 Agog banin kabuŋad fufo iganeg aben an ibiseig yau a.
15 Então Jesus pôs as mãos sobre elas e foi embora.
16 Aria, pinein damag ta Jesus san na ipalug isumiani, “O girek maŋau, ata kulob uyan ak ŋigane dop lo madok pempem yen san an ka ŋiŋane wak i?”
16 Certa vez um homem chegou perto de Jesus e perguntou: — Mestre, o que devo fazer de bom para conseguir a vida eterna?
17 Jesus ru naon igo irupei, “Ata wo mel ta uyan an niŋen o sumianag dak i? Nek Anut kisaek o lian an mi uyanan a. Madok uyan ak lo wau o ilo ibol tap, ru kubiaeŋ girek lo dien dan kagin pidinai a.”
17 Jesus respondeu:
18 Agog isumiaeŋ, “Ru kubiaeŋ dugomaiak i?”
18 — Que mandamentos? — perguntou ele. Jesus respondeu:
19 tina tama awad paen na mado dop kagin pidinai o uyan ak, agod oŋse niŋe wo umat dak ago mi aenta dam niŋedi wo umat a.”
19 respeite o seu pai e a sua mãe e ame os outros como você ama a você mesmo.”
20 Pinein an irupeig ibol, “Ru kubiaeŋ an fidian ŋuri ŋupani se ya. Ata mel taida niŋen o katuk ag ak i?”
20 — Eu tenho obedecido a todos esses mandamentos! — respondeu o moço. — O que mais me falta fazer?
21 Jesus irupei, “Oŋ itaot mok lasa wo ilo yen tap, waup oŋsa mel an fidian didaeŋ lo ganep moni ŋane wa. Aria, moni an ŋanep tamolpein mel ad tia yan pidinai a. Ago dop oŋ kumaen panu lo filiama da wa. Ago gane gup palup ŋieg aban uri wa.”
21 Jesus respondeu:
22 Saen pinein an ru ago iloŋ man, ilon idug yau a, man dugo, iŋ tan en lo melmel wei kasik aman da ya.
22 Quando o moço ouviu isso, foi embora triste, pois era muito rico.
23 Agog Jesus iŋanen megeloum irupidaig ibol, “Ŋai rumok ŋabol da, tamol filian anda man Anut san kagin panek lo iladu san man muruan geig a.
23 Jesus então disse aos discípulos:
24 Ŋai fon ŋurupaiaŋ da, tamol filian anda yak Anut san kagin panek aben lo ka iladu an, rumok tap, aria, kamel dam si guburan tusan ak lo yau san man pasauman geig a.”
24 E digo ainda que é mais difícil um rico entrar no Reino de Deus do que um camelo passar pelo fundo de uma agulha.
25 Saen iŋanen megeloum ago duloŋ man, malad ifure saian geig go dusumiani, “Mago tap, enti mok patu pasek ka iŋane wak i?”
25 Quando ouviram isso, os discípulos ficaram muito admirados e perguntavam: — Então, quem é que pode se salvar?
26 Jesus malan ti ibol go yil dugo irupidai, “Tamolpein kulob ago man iŋ lo ta idaisuda na ya, ak gug Anut lo mel fidian man pasauman a.”
26 Jesus olhou para eles e respondeu:
27 Agog Pita ru naon ibol, “Ule, mel fidian mibiseig ŋie aban muri se ya, an lo ata naon igo mok miŋane wak i?”
27 Aí Pedro disse: — Veja! Nós deixamos tudo e seguimos o senhor. O que é que nós vamos ganhar?
28 Jesus irupidai, “Ŋai rumok ŋurupaiaŋ da, Anut mel fidian afon foun idirai dilasa san saen lo man, Tamol Nanun iŋanen badim girager anda yak fufo imasi wa. Ago dop aŋ enti ŋieg aban ari apani na yan dam badim 12 ak fufo amasip Isrel san gugoi 12 an abitiniai a.
28 Jesus respondeu:
29 Agod talpein enti ab ibiseig, tia tein boi, lun boi, taman boi, tinan boi, nanun moroun boi, siganen tan boi, an ŋai yaŋag yabisa wo ibisei dop man, mel a ibisawai an san naon sutek yaup 100 iriŋani wa. Taida mi, ŋai madok pempem yen san an dam ŋupani wa.
29 E todos os que, por minha causa, deixarem casas, irmãos, irmãs, pai, mãe, filhos ou terras receberão cem vezes mais e também a vida eterna.
30 Ak man talpein wei mi gamu iŋ sed malan te idirai dan, saen an lo man iŋ yaŋad tia yak ago dilasa wa. Agod talpein wei mi iŋ gamu yaŋad tia dumado dan, saen an lo malan te dilasa wa.
30 Muitos que agora são os primeiros serão os últimos, e muitos que agora são os últimos serão os primeiros.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.