Atos 10
Anut san bilaluŋ foun (TBC) vs AAI
1 Sisaria na tamol ta yaŋan Konilias, iŋ Rom sad yu gurman tubun a. Iŋsan doup ititianai dan yaŋad “Italian Sawar”.
1 Caesarea imaim orot wabin Cornelius Rome baiyowayah hai orot ukwarin baiyow ana kou’ay wabin Italian Regiment.
2 Iŋ, iŋanen samun fidian dida Anut yaŋan lo ubou dile da. Juda tamolpein filiad tia yan ibunawai siŋaokan dop, pempem Anut igudani se ya.
2 Cornelius i God ana orot ta, i ana nibur tutufin etei God hikwakwafir, baibais gagamin maiyow yababan wairafih bitih, naatu mar etei God isan yoyoyoban. Cornelius eyoyoyoban|alt="Cornelius praying" src="cn01943B.tif" size="col" loc="Act 10.2" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="10.2"
3 Nal ta 3 klok guraian gudanek san saen lo malan ŋutun ta ile ya. Malan ŋutun an lo Anut san eŋel ta ipalug irupei, “Konilias!”
3 Veya ta rabirab three korok na’atube matan hibora’ah God ana tounamatar na run wabin su’ub eo, “Cornelius!”
4 Konilias irer an lo malan ti ibol go eŋel an leil ipani dugo isumiani, “Tubun en. En dugo ya?”
4 Cornelius matan takiyat itinkikin erebirubir auman eo, “Regah abisa kukokok?”
5 Ago yak niŋen o tamol ta dinaip Jopa na diaup, tamol ta yaŋan Saimon Pita diŋanep dida dupalu wa.
5 Imih boun orot afa iniyafarih hinan Joppa orot Simon, wabin ta Peter, i hinanawiy bairi hinan.
6 Iŋ tamol ta yaŋan Saimon ida loŋ aen te dumado da. Tamol an melmel funfun suŋulod ikubune dop igane igos da.”
6 Simon bobaituw kanabihimaim sawar yumatah ta ta sakirayan i ana baremaim bairi tema’am, ana bar tor rewan ebatabat.”
7 Eŋel Konilias ibisei yau dugo, Konilias yu tamol kisaek, agod iŋsan ab san urat pinein uraru dida igiaig dupalu ya. Yu tamol an dam Anut yaŋan isini san tamol, agod iŋ Konilias san biabi ŋilaŋal.
7 Basit tounamatar hairi hio inan ufut, Cornelius ana bowayah orot rou’ab naatu baiyowayah orot ta’imon e’af ayuwih. Iti baiyowayan orot auman i God ana orot, Cornelius biyan ana tafafarayan orot.
8 Agog melmel ilasa yan naod na ibol idug, idinaig Jopa na diau a.
8 Sawar etei himamatar na’atube hai tur eowen, basit iyafarih hin Joppa hitit.
9 Salsog dal na diau dugo, ad titiŋaem itur an Pita igudani wo ab san fuŋ ilabakan an fo isida ya.
9 Mar to orot efamaim hina Joppa hibiyubin auman, Peter auyit yen in bar tafan yoyoban isan.
10 Imatigen saian go anaŋ yani wo ilon tinin fidian ibol. Anaŋ dineid dumado dugo Pita malan ŋutun ta ile ya.
10 Basit bayumih morob ana kok i bay taa, bay hibogaigiwas bifotamih i matan taratan.
11 Malan isidag keit awan ipasig mel ta yamel oŋ ak gigin iwoiwo atem diabi dugo duyuweg tan na idu dugo ile ya.
11 Mar botawiy naatu sawar ta rar gagamin na’atube umasusun kwafe’en hikuhamihamiy re me yan titit itin.
12 Yamel an fo bor, anakanak, mot, mudan naon funfun yil a.
12 Nati wanawanan for yumatah ta ta, kok uma’ar, gabunam, naatu kutor mamu. Peter matan hibora’ah masanuw kakafih biyah gubagug auman itah|alt="Peter’s vision" src="cn01945B.tif" size="col" loc="Act 10.12" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="10.12"
13 Agog awan ta iwagiŋ go ibol, “Pita, masap mel an ufu idup wani.”
13 Orot fanan nowar eo, “Peter kumisir iti sawar kurouw ku’aa.”
14 Ak man Pita ibol, “Tubun en, tia geig. Juda kagin lo mel ta nun dubol dan ŋai gubak mi ŋani man tia geig a.”
14 Baise Peter iya’afut eo, “Men karam Regah, ayu men kafai sawar iti na’atube karitanih eregubagub auman aa’umih.”
15 Ago tag awan an fon ibol, “Mel dugon Anut ikokan ibol ak, oŋ waliŋ ganep, nun ta ubol na wa.”
15 Orot fanan iban bairou’abin e’af maiye, “Sawar abisa God eorereb gewasin rarouw men o a notamaim kakafin inarouw inao.”
16 Mel naon kisaek an mi ilasa utol gug, fon melmel an yamel anda imul keit lo yau a.
16 Sawar iti na’atube mar tounu matar, imaibo naniyan meyemeye sawar matabir maiye yen mar run.
17 Pita malan ŋutun ile amaiak san fun kankan an igane dugo, Konilias tamol idinaig diau an Pita ab lo imado dan duloŋ tag dupalug ab awan te dutur a.
17 Peter matan hibora’ah sawar iti i’itin anayabin so’ob isan kasiy ma binotanot, orot Cornelius iyafarih hinan bar hitita’ur hina fur awan hibat.
18 Ab muroun duwagiŋ go dubol, “Tamol ta etna yaŋan Saimon Pita imado di?”
18 Hi’afariy hibatiyih hio, “Orot wabin Simon Peter iti a baremaim ema’am?”
19 Pita malan ŋutun amaiak kankan an iganed imado dugo Urgun irupei, “Uloŋ, tamol utol oŋ abaŋa diabi da.
19 Peter matan hibobora’ah isan boro’ika ma binotanot, Anun Kakafiyin iu eo, “Simon, orot nah tounu o tenunuwihi.
20 An lo udup, dida au. Ilo weiwei umoi. Man dugo, ŋaiseg ŋidinaig, oŋsa na dupalu ya.”
20 Imih kumisir kura’iy bar baban, men a inakutan baise bairi kwanan, anayabin ayu aiyafarih hina.”
21 Ago tag Pita idug irupidai, “Tamol abaŋale dan ŋai nek en. Aŋ ata wo apalu yak i?”
21 Peter misir ra’iy naatu iuwih eo, “Ayu orotoban iti kwa ayu kwanunuwuhu, kwa a’an aisim kwana?”
22 Ago tag ru naon durupei, “Yu gurman tubun ak Konilias idinamag mupalu ya. Iŋ tamol itaot mok, Anut yaŋan lo ubou ile da. Juda tamolpein dam tamol an yaŋan disini da. Anut san eŋel gun ak ta ipalug oŋ igiop iŋsan ab lo waup ŋiŋe dop iloŋ o ago eŋel an irupei a.”
22 Hiya’afut hio, “Aki i baiyowayan orot ukwarin wabin Cornelius iyafari ana. Iti orot ana yawas i gewasin, naatu God ebibiruw, Jew sabuw etei iti orot i tekakakafiy. Tounamatar kakafiyin iu, o tifefeyani itan ana bar, saise o abisa itao’o i tanowar isan.”
23 Ago tag Pita tamol utol an igiaig diladug atna dida dien a.
23 Basit Peter nah tounu buwih bar hirun bairi fai ta’imon hi’in.
24 Tidom kisaek dal na dien gug Sisaria na dilasa ya. Konilias iŋanen samun, turan muroun dam igiaig dupalu yan fidian Pita malan diganed dumado se ya.
24 Veya baitonin hina Caesarea hitit. Cornelius i ma matan ef i’itin, taintuwan afa e’af ayuwih hina ana baremaim bairi hima Peter hikakaif.
25 Pita ab lo iladu wo dugo Konilias yaug Pita naon na tubud igo woŋ turun isaluwi pani a.
25 Peter na bar rur ana maramaim, Cornelius nanamaim sun yowen kwafir re.
26 Gug Pita banin idug yabisag irupei, “Masa, ŋai man tamol nek oŋ igo ya.”
26 Baise Peter imisiruw eo, “Kumisir ayu i orot o na’atube.”
27 Pita Konilias ru irupei dugo ida ab lo diladug, tamolpein wei mi dumado dugo yil a.
27 Peter tur busuruf auman Cornelius hairi hirun hin bar wanawanan hitit naatu sabuw kou’ay gagamin na’in hima’am kouh yen.
28 Agog Pita irupidai, “Aŋ aloŋ ak. Juda sad kubiaeŋ ibol ak, Juda tamolpein diaup tamolpein Juda tia yan dida ta mok dutumani na wa. Ak man Anut igo ikubiai panag, ŋai tamol ta nun ak ta ŋabol na wa. Ikok tia yak dam ta ŋabol na wa.
28 Iuwih eo, “Kwa etei kwaso’ob Jew hai ofafar men ebibasit boro Ufun Sabuw atinanawani bairi tatitayo’ay. Baise God i’obaiyu aitin ayu men orot ta biyan karitanin o gubagub anarouw anao.
29 Ago yak niŋen o saen ŋai niŋeg o ru gane man ta ŋamoi na ya. Ata wo mok ŋai niŋeg o ru gane yak i?”
29 Imih ayu isou tur kwabiyafar, ayu men erekwahir auman anamih. Ayu kwa abibatiy, aisim ayu isou tur kwaiyafar ana?”
30 Ago dugo Konilias ibol, “Nal utol yau la ya. Gamu saen nek igo 3 klok guraian ŋaisiganeg ab lo ŋugudani dugo, gamu nam tamol kulos malan milkouk geig ak idirig naog na itur a.
30 Cornelius iya’afut eo, “Veya kwafe’en na’atube sawaraka, veya three korok na’atube rabirab au baremaim ayoyoyoban, naniyan meyemeye orot ana faifuw kwes nau’umaim bat eo,
31 Agog irupaiag, ‘Konilias, Anut oŋane gudanek iloŋ a. Agod binawek urat gane dan ile dugo oŋ ilon isou da.
31 ‘Cornelius, ayoyoban God nowar naatu a siwar sabuw yababan wairafih ibitih imaim ana not kusib.
32 Talpein ta dinaip Jopa na diaup, tamol ta yaŋan Saimon Pita niŋen o dusumiai. Iŋ Saimon sen ak san ab lo imado da. Saimon an melmel suŋulod ikubunep igane igos da. Iŋ loŋ aen te imado da.’
32 ‘Orot ta kwiyafar en Joppa imaim orot wabin Simon wabin ta Peter i Simon bobaituw kanabihimaim sawar ta ta sakirayan ana bar tor rewanamaim ema’am biyan etit.’
33 Ago yak niŋen o gamu nam oŋ palu wo ru ŋigane ya. Agog oŋ gane fufeig palu ya. Gamu maŋ fidian Anut malan lo mumado da. Ak niŋen o Tubun en ru dugon rupaiama maloŋ o ibol man, ubol dop maloŋ o tinima migane da.”
33 Imih o isa tur saisewat aiyafar, naatu gewasin maiyow o ina itit, naatu aki etei God nanamaim Regah sawar etei eo biyuni nowaramih ama akakaif.”
34 Agog Pita iŋsan ŋiŋeŋ fun iganeg ibol, “Gamu gug ŋaloŋ la ya. Rumok, Anut san kagin panek tamol fidian lo man naon kisaek mi a.
34 Imaibo Peter busuruf binan eo, “Ayu bounabo aso’ob, God men orot babin ta’imon itin yan ebaibimih.
35 Enti a Anut niŋen o imat dugo, iŋsan ilobol fom imado itor dak, gidad naon tinin sen ak an fidian iŋal a.
35 Baise orot menan ta ta iyab i tibibiruw naatu abisa gewasin tisisinaf.
36 Bilaluŋ uyan ak Anut maŋ Isrel tamolpein ipanama yan aloŋ la ya. Bilaluŋ an man iŋ Jesus Kristus ipilianig, tinin log id Anut da maror tumado da. Ago dugo Jesus iŋ tamolpein fidian sad Tubun a.
36 Tur God iyafar na Israel biyah titit i etei kwaso’ob, iti tur gewasin i tufuw Jesu Keriso wanawanamaim ema’am. It etei ata Regah.
37 Aŋ kulob Isrel tan lo ilasa yan aloŋ a. Jon suguek iganeg itout go, Galili na mel an fun ilasa ya.
37 Naatu kwaso’ob sawar abisa Judea wanawanan mamatar, John bapataito isan bibinan ufunamaim iti sawar i Galilee imaim busuruf.
38 Jesus Nasaret tamol Anut ipilianig, iŋ fo Urgun dabai da iganeg idu yan aŋ aloŋ a. Iŋ panu panu itor dugo binawek igane dugo, talpein enti ta ur saian sad gurman paen na dumado dan ikubuniai se ya. Man dugo, Anut iŋ da dumado na ya.
38 Mi’itube Anun Kakafiyinamaim God Jesu Nazareth matuwan tafan eof nowah naatu fair tafan bisuwai i kwaso’ob. Naatu ana bowabow mi’itube run tit bow yawas gewasin sinaf, sabuw iyab afiy hai fairamaim hima’am etei biyawasih auman i kwaso’ob, anayabin God i hairi hima’am.
39 “Iŋ binawek urat Juda sad tan lo, agod Jerusalem na dam igane se yan maŋ malama lo mile ya. Agog aigim fo dibalig dufuni imat a.
39 Sawar abisa Jew hai me yan naatu Jerusalemamaim sisinaf etei i aki a’itah sif arurubon. Naatu onaf afe’enamaim hikubar momorob auman i aki aso’ob.
40 Gug nal utol itout an, Anut mateŋ lo ifufunig kumaen imasag, maŋ malama lo ilasag mile ya.
40 Baise veya tounu ufunamaim God morobone bora’ah maiye naatu iwa’an tit irerereb sabuw hi’itin.
41 Tamolpein fidian ta dile na ya. Anut maŋ mitep fun mufulale san ipilianama yan mi mile ya. Maŋ nek kumaen imasa yan iŋ da mani maluk na ya.
41 Men sabuw etei hi’itin, baise sabuw iyab God rurubinihiwat, nati i aki iyab morobone mimisir maiye ufunamaim bairi a’aa atomatomawat.
42 Agog Jesus sen ru dabai nam irupaiamag iŋsan ru tamolpein naod na mufulale wa, ago gug idinamag mau a. Maŋ tamolpein murupidaip, iŋsen man tamol a tamolpein dumat la yan, agod a dumado dan dam, iŋsad bitinaek tamol imado dak ago murupidaip duloŋ an ru kagin irupaiama ya.
42 Naatu eobaiyuni tur gewasin sabuw etei isah ana binan hai tur ana’owen Jesu i God Rubin sabuw yawayawasih naatu murumurubih baibabatiyih isan.
43 Profet fidian iŋ niŋen o igo dubol ilasa, ‘Tamolpein a fidian iŋ o ilod rumok dan, iŋanen yaŋan lo Anut iŋsad aupasek ipare idu pidinai a.’”
43 Dinab orot etei isan hibinan hio sabuw iyab i wabinamaim hinabitumatum boro hai bowabow kakafih nanotawiyen.”
44 Saen Pita iŋiŋeŋ dugo, awan fom tamolpein a ru duloŋ dan Anut iŋanen Urgun iwali idug fidian diŋane ya.
44 Peter iti na’atube bat eo inan wanawanan Anun Kakafiyin ra’iy sabuw iyab hima tur hinonowar tar gabuwih.
45 Ilo rumok adi a tini suŋulon tutek san muluŋ lo dudu yan Jopa na Pita luan disag dupalu yan, durut saian geig a. Man dugo, ilo panek kawan ak oŋ Anut iŋanen Awan Urgun tamolpein Juda tia yan dam ipidinai a.
45 Jew baitumatumayah afa Peter bairi Joppa’ane hinan hifofofor men kafaita. God ana usar Anun Kakafiyin Ufun Sabuw auman tafahimaim isuwai re’ere isan.
46 Ata wo? Muroun ru funfun lo Anut yaŋan diabisa dugo duloŋ se ya. Ago dugug Pita imasag ibol,
46 Naatu sabuw menah botabir tur ta ta hio God hibora’ara’ah.
47 “Tamolpein en id Urgun tiŋane ago mi iŋ dam diŋane ya. An niŋen o, dugo, suguek diŋane an niŋen o talpein ta yabituanai san niŋen ka ru ibol ak i?”
47 “Iti sabuw boro yait harewamaim bapataito bain isan na’otanih? Anayabin Anun Kakafiyin it tabaib na’atube i auman hibaika.
48 Agog Pita tamolpein an Jesus Kristus yaŋan lo suguek diŋane wo ru dabai nam irupidai a. Agog nal aenta iŋ dida dumado wo dusumiani tag atna dida dumado ya.
48 Basit iuwih Jesu Keriso wabinamaim bapataito hibai, naatu Peter veya bai’ab na’atube bairi ma isan hifefeyan nati’imaim bairi hima.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.