Romanos 11
Dio Wadarique (TAV) vs AAI
1 To bairi Israel maja Diore apiʉjaqueti, cʉ̃re bai netoo nʉca, na cabaibato quena na care majuuquẽjupi Dio. Yʉ quena Israel maja yaʉ yʉ ã, cʉ carequetana mena macacʉ. Abraham pãrami ani, Benjamín cʉti poa macacʉna yʉ ã.
1 Ayu kwa abibatiyi: Kwanotanot Israel sabuw God kwahirih? Aiyabin! Ayu i Israel orot, Abraham ana rara’ane atufuw naatu au durun i Benjamin.
2 Tirʉmʉpʉ Israel majare na cabeje cũñupi Dio cʉ yarã cãniparãre. To bairi cʉ cabejericarãre na carequẽjupi. Dio ye queti ucarica pũuripʉ Elías Israel macanare Diopʉre cʉ caĩ wadajãriquere mʉja majirã.
2 God ana sabuw marasika nowanamih rurubinih men kwahirihimih. Buk wanawanan efan ta’amaim Elijah Israel sabuw isah gam God iu kwanotanot?
3 Ocõo bairo na caĩ wadajãñupi Diore: “Yʉ Ʉpaʉ, mʉ ye quetire buiori majare cajĩa re peocõañupa. Waibʉcʉrãre jã cajĩa joe buje mʉgobata tuturi quenare carecõañupa. Jĩcaʉna yʉ rʉja mʉre cáti nʉcʉbʉgonucuʉ yua. Jĩcaʉna carʉjaʉ yʉ cãnibato quena yʉre macarã áama, yʉ quenare jĩagarã.”
3 “Regah ifefeyan eo, “Regah a dinab orot etei hirouw himorob sawar, naatu a sibor hai gemogem i etei hikwayam hihururuw hire, ayu akisu’umo kutatabuw ama’am. Naatu boun i tesisinaftobon ayu hinarabu ana morobomih.”
4 To bairo cʉ caĩro apii ocõo bairo cʉ caĩ yʉyupʉ Dio Elíare: “Jĩcaʉ mee mʉ ã yʉre cáti nʉcʉbʉgonucuʉ. Siete mil majuu ãma yʉ yarã. Aperã na majuuna na cawericʉ Baal cawamecʉcʉre cañuu buequetana ãma,” caĩñupi Dio Elíare.
4 Baise God Elijah iya’afut eo, “Ayu au bai’ufununayah sabuw etei seven thousand iyab Baal men hikwakwafir i tema’am.”
5 To bairona bai ati rʉmʉri quenare. Elías cʉ cãna yʉteapʉ jĩcaarã camajare Dio cʉ cabeje cũricarore bairona ati rʉmʉri quenare na bejecõa aninucumi Dio cʉ yarã cãniparãre. Na bopaca tʉjʉri to bairo na bejecõa aninucumi yucʉ quenare.
5 Ef i nati ta’imon boun emamatar. Sabuw matanta’amo iyab God ana manaw ana kabeberamaim rurubinih i tema’am.
6 Apeye unie caroa wame na cátie wapa mee na bejemi Dio camajare. Na bopaca tʉjʉri na bejemi cʉ yarã cãniparãre. Apeye unie caroa wame na cátie wapare na cʉ cabejeata na bopaca tʉjʉ mee átiboʉmi. Caroa na cátie wapa maca aniboro.
6 I ana roubinen i manaw kabeber tafanamaim bat esisinaf. Men sabuw hai bowabowamaim. Anayabin God ana roubinen sabuw hai bowabowamaim na’itin narurubiniyih na’at, nati manaw kabeber i yabin en.
7 Ocõo bairo ã: Israel maja, “Caroarã ãma,” Dio na cʉ caĩ tʉjʉpere caboobajupa. To bairo na caboobato quena, “Caroarã ãma,” na caĩ tʉjʉquẽjupi Dio. Jĩcaarã cʉ cabejericarãre, “Caroarã ãma,” na caĩ tʉjʉyupi Dio. Aperã na majuuna cʉ nʉcʉbʉgoqueticõari caamoorori manare bairo caapi majiquẽna cãñupa.
7 Ana itinin nati isan, Israel sabuw abisa isan hinot hinunuwet men hitita’urimih, baise sabuw matan ta God rurubinihiwat hinunuwih hitita’ur. Sabuw turin God ea’afih tainih gogor naatu dogoroh fokar.
8 To bairona na cãnaje cʉtiere ĩ ucarique ã Dio ye queti ucarica pũuripʉ ocõo bairi wame:
8 Buk Atamaninamaim eo na’atube,
9 Ʉpaʉ David tirʉmʉpʉ macacʉ cʉ quena ocõo bairo caucayupi:
9 Naatu David eo na’atube,
10 Dio ye quetire caapi majiquẽna na anicõato. Capee popiye tamʉorique nare to baiato, caĩ ucayupi Ʉpaʉ David tirʉmʉpʉ macacʉ.
10 Matah kubofafar, saise men hinanuw,
11 “Judío maja Cristore na canʉcʉbʉgoquẽto na re majuucõaricʉmi,” caĩ tʉgooñaquetipe ã. “Cʉ canetooquetiparã majuu ãma,” caĩ tʉgooñaquetipe ã. Na quenare na netoogʉmi Dio cʉ̃re na cabai netoo janaata. Ocõo bairo majuu ã. Na canʉcʉbʉgoquẽto judío maja cãniquẽna macare caroaro na átibojari nare cʉ capopiyeyebopere na netoomi Dio judío maja cãniquẽnare. To bairo caroaro na cʉ cáto tʉjʉrã, “Jã quena to bairona jã baigarã,” ĩrãma judío maja tunu.
11 Abibatiy maiye. Israel sabuw ah rusukun hire’er boro na’atuka hina’in? En anababatun! Baise boro hinamisir maiye. Anayabin i hai ra’iyemaim ef botawiy yawas gewasin na Ufun Sabuw hibai, isan imih Israel sabuw isah tibibobowen.
12 Judío maja Jesucristore na cabai netoo nʉcaro, caroaro na cátibojaquẽjupi Dio. To bairo na cabai netoorique jʉgori aperã judío maja cãniquẽna macare caroaro na cátibojayupi Dio. To bairi netobʉjaro caroaro ani wariñuugarãma aperori macana judío maja na quena Jesucristore na caapi nʉcʉbʉgoata.
12 Jew sabuw hai kakafihimaim baigegewasin gagamin tit tafaram etei ebaib. Naatu i ayubih ana kasiyomaim Ufun Sabuw baigegewasin gagamin na’in suware tebaib. Imih Israel sabuw moumurih na’in hinarur ana veya baigegewasin i boro gagamin na’in hinab.
13 Mʉjaa judío maja cãniquẽnare atiere ocõo bairije mʉjaare yʉ ĩ buio: Cʉ ye quetire cabuiopaʉre yʉ cacũwĩ Dio, judío maja cãniquẽnare cʉ buioato ĩi. To bairo yʉre cʉ caĩ cũepe yʉ ye paarique cawatoa macaje me ã, yʉ ĩ tʉgooña.
13 Boun i kwa Ufun Sabuw isa ao. Ayu iti na’atube kwa Ufun Sabuw a tur abarayan ana ma’am, ayu iti bowabow wanawananamaim boro anasinaftobon anabow gewas.
14 To bairi yʉ cabuiorijere caapiʉjarã caroaro Dio mʉjaare cʉ cátibojarijere tʉjʉrã jĩcaarã yʉ yarã judío maja na quena boogarãma mʉja cabairije cʉtiere. Mʉja cabairije cʉtiere tʉjʉrã na quena apiʉjagarãma jĩcaarã. Na caapiʉjaro na quenare netoogʉmi Dio.
14 Saise imaim anotanot au sabuw Jew hita’it ra’ahu hinanugigir ibo hinan yawas hinab.
15 Judío maja Jesucristore na canʉcʉbʉgoquẽto caroare na cajooquẽjupi Dio, aperã macare cʉ yarã cãniparãre na cũgʉ. Judío maja na caapiʉja nʉcʉbʉgoquẽtie jʉgori aperã macare caroa ãnajere na cajooyupi Dio. To bairi judío maja maca na caapiʉjaro caroa majuu anigaro. Na quena aperã mena Dio yarã capãarã cʉ cacũrã mena caroa anicõa aninucuriquere bʉgagarãma cayajiboricarã anibana quena.
15 Anayabin Jew sabuw kouh God hibitinimaim, tafaram wanawanan sabuw God ana rakit hima’am botabirih hina bairi hitounuw. Imih God sabuw bairi tibitounuw ana veya, ana itinin i sabuw murumurubih bow na yawas ebitih maiye na’atube.
16 Ocõo bairo buio majiorica wame ã cõorique mena: Pan áta bʉrʉa macaje jĩca bʉrʉaacã cañuata ti bʉrʉa nipetirona ñuu peticõaro. Yucʉ canʉcori quena to cacatiata carʉpʉri quena catí peticõaro. To bairi wame ã judío majare. Jã ñicʉ cãni jʉgoricʉ Abrahãre, “Cañuʉ ãmi,” cʉ caĩ tʉjʉyupʉ Dio. To bairi cʉ pãramerã quenare, “Caroarã ãma,” na ĩ tʉjʉgʉmi Dio, Cristore caapiʉjarãre.
16 Rafiy kafuf imasib reban sibor kuyayara’ah, kafuf tutufin etei i kakafiyin matar, naatu ai wairoron turin God ana sibor inabitin na’at, famefamen auman i nowan himatar.
17 Jĩcaarã judío maja care ecooyupa Diore na caapiʉjaquẽtie wapa. To bairi mʉja maca judío maja cãniquẽna maca Dio yere apiʉjari mʉja cabai wajoayupa judío maja Dio yarã na cãniboriquere. To bairi mʉja quena nare bairona mʉja cabaiyupa judío maja menare Dio yarã mena jĩca majare bairona. To bairi judío maja cãniquetana quenare Abraham pãramerãre bairo jetona cãniparãre mʉja cacũñupi Dio mʉja quenare. Jĩca poa macana yʉ yarã na ãmaro ĩi cacũñupi Dio cʉ ye quetire caapiʉjarãre. Judío maja, judío maja mee quenare to bairona jĩca poa macana cʉ yarãre na cacũñupi Dio.
17 Kwa Ufun Sabuw a’itinin i kutor olive famefamen na’atube. Baise hi’afuw umatanum olive famenamaim hituwituw hikuboubunih hiyen, imih boun kwa i Jew sabuw hai yasisir turin kwabai kwabiyasisir.
18 To bairi Dio yarã cʉ cacũricarã aniri, “Judío maja netoro Dio cʉ camairã mani ã,” ĩ tʉgooñaqueticõaña. Ocõo bairo maca tʉgooña majiña: Judío majare cabeje jʉgoyupi Dio caroa quetire caapiʉjaparãre. Na jʉgori mʉja quena mʉja caapiʉjayupa Dio ye quetire. To bairi, “Judío maja netoro Dio cʉ camairã mani ã,” ĩ tʉgooñaqueticõaña.
18 Isan imih sabuw nati ai famehibe hi’afuw hire’ere men kwananuw furuwih kwani’o’orotomih. Anayabin kwa i ai famefamen, naatu ai famen ana fair i ai anane ana fair ebaib.
19 Ocõo bairo mʉja ĩborã: “Aperã cañuuquẽna Dio yarã cãniboricarãre na careyupi Dio judío majare, mani maca Dio yarã mani cãni wajoaparore bairo ĩi.”
19 Kwa boro iti na’atube kwanao, “Ai famen hi’afuw hisaroun, imih ayu boro i ana efanin anab hinitutuwu.”
20 Cariape to bairo mʉja ĩrã. Jesucristore na caapi nʉcʉbʉgoquẽto na careyupi Dio. Mʉja quena Jesucristore mʉja caapi nʉcʉbʉgoquẽpata cʉ yarã cãnare cũquetiboricʉmi Dio mʉja quenare. To bairi, “Judío maja netoro Dio mena cãni majuurã mani ã,” ĩ tʉgooñaqueticõaña. “Dio mena cawatoa cãna mani ã,” ĩ tʉgooñari cʉ nʉcʉbʉgoya.
20 Nati i turobe. Nati sabuw ai famehibe hi’afuw hibisaroun, anayabin men hitumatum, kwa i kwaitumatum imih kwana hai efan kwabai. Baise nati isan men kwanio’oro’ot.
21 Judío maja Dio yarã cãnibatana cʉ̃re na caapi nʉcʉbʉgoquẽto na careyupi Dio. Mʉja quenare to bairona mʉja regʉmi mʉja caapi nʉcʉbʉgoquẽpata.
21 Anayabin Jew sabuw i ai famen anababatun men yawananih, baise e’afuw isaroun, imih kwa auman boro men nayawanan nihamiy kwanama’amih.
22 Caroaro camajare cátibojaʉ ãmi Dio. Caroaro cátibojaʉ anibacʉ quena tutuaro na popiyeyegʉmi caroorije cánare. To bairi na careyupi Dio cʉ̃re caapi nʉcʉbʉgoquetanare. Mʉja roquere caroaro cátibojayupi. Cʉ̃re mʉja caapi nʉcʉbʉgocõa aninucuata to bairona caroaro mʉja átibojacõa aninucugʉmi Dio. Cʉ̃re mʉja caapi nʉcʉbʉgocõa aninucuquẽpata roquere mʉja regʉmi mʉja quenare.
22 Imih God ana kabeber naatu ana yaso’ar hairi kwana’itin. Sabuw iyab kakafin sinafuyah God nati sabuw isah i yan esoso’ar, baise kwa isa i ekakabeber. Naatu i ana kabeberamaim kwanama’am na’at i mar etei ana gewasin kwanama. Baise men imaim kwanama’am kwa i boro na’afuw nabosairi kwanatit.
23 To bairona judío maja Diore care ecooricarã na quenare caroaro na átibojagʉmi Dio na cabai netoo janaata, Jesucristore na caapi nʉcʉbʉgoata. Dio cʉ carericarã na cãnibato quena cʉ yarãre na cũ majimi Dio tunu.
23 Sabuw nati hinamatabir maiye hinabusuruf God hinabitumitum, boro nabow hai efanamaim naya. Anayabin God ana fair ema’am karam boro nasinaf.
24 Mʉja maca judío maja mʉja cãniquetibato quena cʉ yarã cãniparãre mʉja cacũñupi Dio. Judío maja maca Dio cʉ cabeje jʉgoricarã ãma naa. To bairi cʉ yarã cãniparãre na cũ majimi Dio judío maja quenare cʉ ye quetire na caapi nʉcʉbʉgoata.
24 Kwa Ufun Sabuw, kwa i kaiyar olive famen na’atube kwama’am hi’afuw kwana umatanum olive famenamih hitutuwi. Naatu Jew sabuw i umatanum olive na’atube. Isan imih God karam ai famefamen anababatun hitagagagir ti’inu’in boro nabow nitutuwen maiye.
25 Yʉ yarã, atiere cajʉgoye camaja na camajiquetajere mʉjaare yʉ majiogʉ. “Jã jeto Dio yarã, cʉ yere camajirã jã ã,” na ĩ tʉgooñaqueticõato ĩi atiere mʉjaare yʉ buiogʉ. Ati rʉmʉrire judío maja Israel macana capãarã ãma Diore caapiʉjagaquẽna. To bairona caapiʉjagaquẽna anicõa aninucugarãma. To bairo na cabairo judío maja cãniquẽnare nipetirã Dio yarã cʉ cabejericarã Jesure na caapi nʉcʉbʉgoro bero judío maja capãarã Diore apiʉjagarãma yua.
25 Ayu akokok iti tur ana kirikirifot i kwanaso’ob gewas, saise men kwa akis not wairafih kwanarouw kwana’omih. Israel sabuw afa dogoroh i fokar, imih boro nati na’atube hinama nanan Ufun Sabuw runamih hio ana fofonin hinan hinarun.
26 To bairo Diore na caapiʉjaro nare cʉ capopiyeyebopere na netoobojagʉmi Dio Israel macanare nipetirã cʉ̃re caapiʉjarãre. Tie Israel macanare Dio na cʉ canetoobojapere ocõo bairo ĩ ucarique ã:
26 Ef iti na’atube namatar saise Israel sabuw etei boro niyawasih, Buk Atamaninamaim iti na’atube eo.
27 To bairo caroorije na cátiere na yʉ camajirioro tirʉmʉpʉ, “To bairona mʉjaare yʉ átibojagʉ,” yʉ caĩeparore bairona yʉ átigʉ, ĩmi Dio, ĩ ucarique ã.
27 “Naatu
28 Judío maja caroa queti Jesucristo ye quetire bai netoobana Dio wapanare bairo cãna ãma. To bairo na cabairije jʉgori mʉja roque judío maja cãniquẽna maca Jesucristore mʉja caapiʉja jʉgoyupa. Nemoopʉre na ñicʉ jãapʉre na cabejeyupi Dio judío majare cʉ camai tʉjʉparãre. To bairi yucʉ quena na mai tʉjʉʉmi Dio judío majare, cʉ wapana na cãnibato quena.
28 Israel sabuw hina God ana rakit na’atube himatar, saise Tur Gewasin kwa Ufun Sabuw isa tan. Baise Israel i God ana rourubinen sabuw, imih God ebiyabuwih anayabin uwahinah oro’orot wabih gagamin.
29 “Nare yʉ cabejewʉ yʉ camai tʉjʉparãre,” na caĩñupi Dio judío majare, “Caroaro na yʉ átibojagʉ,” na ĩi. To bairo nare cʉ caĩ cũriquere bairona na átibojagʉmi Dio, cʉ caĩ cũriquere camajiritiquẽcʉ aniri.
29 God men kafa’imo siwar bitih umahimaim bosair naatu ana sabuw rurubinih isah nuhin burumih.
30 Cajʉgoye mʉja quena Diore cabai netoo nʉcarã mʉja cãñupa. Ati yʉtea cãno Dio judío maja cʉ̃re cabai netoo nʉcarã na cãno tʉjʉʉ mʉja macare cabopaca tʉjʉyupi.
30 Baise kwa Ufun Sabuw marasika God fanan kwasair, baise boun ana kabeber i’obaiyi kwa’i’itin, anayabin Israel sabuw fanan hisair.
31 Cabero to bairona baigaro judío maja quenare. Ati yʉtea cãno Diore apiʉjaquẽema. Cabero na quenare na bopaca tʉjʉgʉmi Dio. Mʉjaare cʉ cabopaca tʉjʉrore bairona na átigʉmi na quenare.
31 Naatu ef i ta’imon, kabeber nati kwakwabaib i boun Jews sabuw auman God i’obaiyih ti’i’itin.
32 Jĩcaro cõo Diore mani cabai netoorije jʉgori cabai buicʉna mani ã. To bairi mani camaja nipetirãre jĩcaro cõona mani mai tʉjʉmi Dio cabai buicʉna mani cãnibato quena.
32 Anayabin sabuw etei hibifanasair isan God ibasit hifanasair, saise hai fanasairane etei’imak takabibirih.
33 Seeto majuu caroaro cáti maji netoʉ ãmi Dio. Nipetirijere camaji peocõaʉ ãmi. Cʉ catʉgooñarore bairo mani tʉgooña majiqueti majuucõa. Cʉ cátiere, dope bairo cʉ cátipe unie quenare mani tʉgooña peo majiqueti majuucõa.
33 Yowe! abifofofor men kafaita,
34 To bairi wamena ocõo bairo ĩ ucarique ã Dio Wadariquepʉ:
34 O yait Regah ana not iso’ob?
35 Noa, “Yʉ wapamomi Dio, apeye uniere cʉ yʉ cajoorique wapa,” ĩ majiña maa.
35 O yait God a sawar itin,
36 Ati ʉmʉrecoo macaje nipetiro cʉ cátaje jeto ã. Cʉ jʉgori nipetirije ati ʉmʉrecoo macaje bainucu. Nipetirije cʉ cacʉgo wariñuupe jeto ã. To bairi cʉ̃re mani áti nʉcʉbʉgocõa aninucugarã Diore. Amén.
36 Anayabin sawar tutufin etei hai an i God,
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.