Mateus 24
Dio Wadarique (TAV) vs AAI
1 Cabero Dio wii cãnacʉ cabutiwĩ Jesu. Cʉ cáaágari paʉna cʉ buerã cʉ tʉpʉ atí, Dio wii macá arʉri:
1 Jesu Tafaror Bar gagamin ihamiy tit inan auman, ana bai’ufununayah hina hiu, “Tafaror bar kwi’itin gewasin maiyow.”
2 To bairo cʉ jã caĩro ocõo bairo jã caĩwĩ Jesu:
2 Jesu iyafutih eo, “Sawar iti kwa’i’itan, a tur ao’owen, kabay etei boro natafofor nare naatu kabay ta boro men ana efanamaim na’inu’in kwana’itinimih.”
3 Cabero Jesu mena jã cáaápʉ Olivo na caĩricʉ, macá tʉjaro cãnii ʉ̃taʉpʉ. Topʉ aperã jã mena na cãniquẽtopʉ cʉ buerã jã jeto cʉ mena jã cãmʉ. To bairi topʉ cʉ caruiropʉ cʉ tʉpʉ atí, Jesure jã caĩ jeniñawʉ:
3 Jesu yen Olive Oyaw tafan mare, ana bai’ufununayah wa’iwa’iramaim hina biyan hitit hibatiy hio, “Kuo anowar mar i boro biy iti sawar hinamatar? Naatu o inanan ina’inanen boro abisa ana’itin anaso’ob. Naatu mar yomanin nakakabon boro mi’itube ana so’ob?”
4 To bairo jã caĩro ocõo bairo jã caĩ buiowĩ Jesu:
4 Jesu iyafutih eo, “Matato niwa’an, men sabuw hinan hinifufuwimih.
5 capãarã ĩtori, “Dio cʉ carotiro mena yʉ áa, Dio cʉ cajooricʉ majuu, Cristo yʉ ã,” caĩtorã anigarãma. Na caĩtorijere apiʉjagarãma camaja capaarã.
5 Sabuw moumurih na’in boro ayu wabu’umaim hinan hinao, ‘Ayu i Keriso’ naatu sabuw moumurih na’in boro hinifufuwih.
6 Camaja ame quẽri ame jĩagarãma. Ape paʉri, ape paʉri to bairo jeto ame quẽrique to bairo na cátiere mʉja queti apigarã. To bairo cabairije apirã uwi tʉgooñaquẽja. To bairo jeto anigaro ati yʉtea capetiparo jʉgoye. Petoacã rʉjagaro mai.
6 Baiyow ana tur boro kwananowar, naatu baiyow isan ana tur boro kwananowar, baise men kwanabir. Sawar yumatah ta ta boro hinamatar, baise nati i men mar yomanin.
7 Jĩca maja ape maja mena ame quẽgarãma. Jĩcaʉ ʉpaʉ cʉ yarã jãa apeĩ ʉpaʉ cʉ yarã mena ame quẽgarãma. Ati yepa nipetiro to bairo jeto átigarãma. Ape paʉripʉ ʉgarique camano ñigo boagarãma. Ape paʉri yepa nanaagaro.
7 Tafaram ta boro tafaram ta hairi hiniyow, na’atube bar merar ta boro bar merar ta ana aiwob hairi hiniyow. Baimar kakafin, iriyoy boro tafaram awan nakaratan.
8 To bairo camaja seeto na catamʉori wameri to cãnibato quena capee majuu na catamʉope rʉjagaro mai.
8 Sawar iti etei hinamatar i kek tufuwamih ebobotukwar na’atube.
9 ’Ti paʉ cãno yʉ ye quetire caapiteerã mʉja ñe aágarãma ʉparã tʉpʉre, na popiyeyeya ĩrã. Mʉja jĩagarãma. Yʉre caapiʉjarã mʉja cãno maca to cãnacã maca macana mʉja teegarãma.
9 “Sabuw boro hinafatumi hinabuw kwanan hini’a’akir, hina’asbuni kwanamorob, ayu wabu’umaim kwabowabow isan.
10 Ti paʉ cãno capaarã, “Cristore caapiʉjaʉ yʉ ã,” caĩbatana janagarãma, apiʉjaquetibana. To bairo baibana cajʉgoye na caame bapa cʉtibatanarena ʉparãre na wadajãgarãma. To bairi ame tʉjʉ tutigarãma.
10 Nati ana veya’amaim baitumatumayah boro hai baitumatum hinihamiy, naatu turahinah babah hinao, taiyuwih turahinah hinifa’ifa’ih,
11 Aperã capaarã, “Dio ye quetire cabuioʉ yʉ ã,” jocarãna ape wame macare caĩ buiorã anigarãma. To bairo na caĩtorije to cãnibato quena camaja capaarã na apiʉjagarãma.
11 dinab baifufuwenayah moumurih na’in boro hinatit sabuw moumurih na’in hinifufuwih.
12 Caroorije átaje seeto majuu aninemo nutuagaro. To bairo cabai nutuato camaja capaarã Dio ye quetire caapibatana cʉ̃re nʉcʉbʉgo janagarãma. Na majuu quena to bairona ame nʉcʉbʉgo janagarãma.
12 Tafa’asar boro nara’at natasasar sabuw momurih na’in hai yabow boro wan natutum.
13 To bairo capaarã cajanarã na cãnibato quena noa tʉgooña tutuari yʉ ye quetire caapi nʉcʉbʉgo janaquẽna macare na netoogʉmi Dio.
13 Baise yait nabukikin nan yomanin natitit i boro yawas nab.
14 To bairi ati ʉmʉrecoo capetiparo jʉgoye yʉ ye quetire ati yepa macanare to cãnacã poa macanare na cabuiope anigaro. To cãnacã poa macana na caqueti api petiro bero to cõo ati ʉmʉrecoo petigaro yua, jã caĩwĩ Jesu.
14 Tur Gewasin, mar ana aiwob isan, i boro tafaram wanawanan etei hinabinan sabuw etei hinanowar, imaibo mar yomanin boro nan natit.
15 Ocõo bairo Jesu jãre cʉ caĩnemorije yʉ Mateo atiere yʉ caucariquere cabuerã caroaro na api majiato:
15 “Biya’ohow Ana Sawar Kakafin boro efan kakafiyinamaim nabatabat kwana’itin, dinab orot Daniel eo na’atube. Baiyabayan orot iti tur nabiyab naniyan nab gewas.
16 To bairo cabairi paʉ Judea yepapʉ cãna ʉ̃ta yucʉpʉ na ruti aáparo.
16 Sabuw iyab Judea wanawananamaim tema’ama boro hinabihir hinan oyaw wan hinayen.
17 Noa wii bui cãni arʉapʉ cãna uwaro atʉ rutiri na apeye quenoo jee aáqueticõato.
17 Orot yait ana bar faifiy wan ema’am boro men nare ana sawar bar wanawanan nabowamih, veya en.
18 Aperã noo wejeripʉ paari maja quena na wiiripʉ na apeyere jeerã tunu aáquẽnana uwaro na ruti aáparo ʉ̃ta yucʉpʉ.
18 Orot yait masaw ebowabow boro men namatabir ana biya baibiyon bar nabaimih.
19 Popiye tamʉogarãma ʉta pacoa romiri, aperã caũpurãacãre capʉjarã quena, atʉrique mena ruti aá majiquetibana.
19 Nati ana veya’amaim baibin iyab siasiar tema’ama naatu baibin iyab kek tibitotoman boro hini’akir yababan hinab.
20 Mʉja carutiri paʉ camajirioqueti rʉmʉ to cãniparore bairo Diore cʉ jeniya. Cajoori rʉmʉ o judío maja na capaa rotiqueti rʉmʉ to aniqueticõato ĩrã Diore cʉ jeniya.
20 God isan kwanayoyoban, saise men rarab kokou ana veya’amaim o Sabbath ana veya’amaim namataramih.
21 Ti paʉ cãno rooro majuu popiye tamʉogarãma camaja. Ati yepapʉ nemoacãpʉre to cõo popiye tamʉorique camañupa. Ti paʉ beropʉ quenare to cõo popiye tamʉorique manigaro tunu.
21 Nati ana veya’amaim boro yababan kakafin men marasika anamaim o boro namamatar na’atube namataramih.
22 To bairi rooro majuu cabairijere Dio cʉ cajanaoquẽpata camaja nipetirã yaji peticoaborãma. Jĩcaʉ maca catiquetiboʉmi. To bairi Dio yarã cãniparãre cʉ cacũrã na cacatiparore bairo ĩi to cõo ti rʉmʉri popiye tamʉorica rʉmʉrire jana rotigʉmi Dio yua.
22 God nati veya narurukabum na’at sabuw boro yawas men hinab. Baise ana sabuw rurubiniyih isah enotanot, imih veya boro narukabum.
23 ’Ti paʉ cãno ĩgarãma aperã: “Jĩpʉ ãmi Cristo, Dio cʉ cajooricʉ,” o, “Jõ ãñupʉ Cristo Dio cʉ cajooricʉ,” ĩ queti buiotogarãma. To bairo mʉjaare na caĩata na api nʉcʉbʉgoqueticõaña.
23 “Nati ana veya sabuw afa hinan hina’uwi, ‘Keriso’oban iti!’ o ‘Iban ni’i!’ men kwanitumatum.
24 Caĩto pairã anigarãma capaarã. “Yʉa Dio cʉ cajooricʉ yʉ ã.” Aperã, “Dio ye quetire cabuioʉ yʉ ã,” caĩtorã anigarãma. Capee áti iñooriquere átigarãma camajiri maja cúmúa na cáti anie mena, Dio yarãre cʉ cacũricarã Diore na apiʉja janaato ĩrã, jã macare na apiʉjaato ĩrã.
24 Anayabin Keriso na’atube naatu dinab baifufuwenayah boro hinan ina’inan fokarih hinasinaf God ana rourubinen sabuw moumurih na’in boro hinabow.
25 Mere caroaro mʉjaare yʉ buiowʉ na cabaipere.
25 Imih abimatuwibo sawar hinamatar.
26 To bairi, “Jõ camaja mani paʉpʉ ãñupʉ Cristo, Dio cʉ cajooricʉ,” na caĩata tʉjʉra aáqueticõaña. Aperã, “Wii pupea macá arʉapʉ cayajioro ãñupʉ Dio cʉ cajooricʉ,” na caĩata quena na api nʉcʉbʉgoquẽja.
26 “Sabuw a tur hinaowen hinao, ‘Iban nati arar yan ema’am,’ men imaim kwanan kwananuwih. O hinao, ‘Nati nanawan bar wanawanan wa’ir ema’am,’ men kwanitumatum.
27 Bʉpo cʉ cayaberije muipu cʉ cawamʉ ató maca yabe roca jooro, muipu cʉ caroca jãri jopepʉ cayabe rocaturore bairona yʉ catunu ató baugaro. To bairo cabairo mʉja tʉjʉ majigarã yʉ catunu atópʉ.
27 Veya yeninane namanamar ebowabow veya ra’iyinane uman emamarakaw, Orot Natun nanan ana marakaw boro nati na’atube.
28 Yucaa na cawʉ amojorero tʉjʉrã, “Caboa cuñaʉ ãcʉmi,” mʉja ĩ maji. To bairona yʉ catunu atópʉ caroaro mʉja majigarã. “Mere caroorã, Jesure caapi nʉcʉbʉgoquẽnare na cʉ capopiyeyeri paʉ ejatʉga,” mʉja ĩ majigarã yua, jã caĩwĩ Jesu.
28 Menamaim orot babin biyan murubin inu’in mamu ikou boro etei imaim hinaru’ay.
29 Ocõo bairo jã caĩnemowĩ Jesu:
29 “Yababan iti hinamamatar ufunamaim
30 To cõopʉ yʉ, camaja tʉpʉ Dio cʉ cajooricʉ ʉmʉrecoopʉ cãnacʉ yʉ rui atígʉ. To bairo yʉ carui ató tʉjʉrã to cãnacã poa macana caroorije na cátaje tʉgooñarique pairi otigarãma. To bairi oco bujeri watoapʉ, yʉ catutua netorije mena Dio ye caaji baterije mena yʉ caruiro yʉ tʉjʉ mʉgojogarãma to cãnacã poa macana, camaja nipetirã.
30 “Imaibo Orot Natun maramaim boro natit, tafaram wanawanan sabuw etei orot Natun ana fair ana marakaw bonamanamarin auman natit sakuk wanawanan nanan hina’itin hinama hinarerey.
31 Ti paʉ cãno na yʉ joogʉ Dio tʉ macana ángel majare. Seeto majuu putiricaro cabʉjʉrije mena putigarãma. Yʉ cabejericarã jetore ati yepa nipetiropʉ cãnare yʉ tʉpʉ na jee neoña na ĩi, na yʉ joogʉ Dio tʉ macanare.
31 Ana tounamatar boro taur douduf auman hinatit tafaram tutufin wanawanan umasusun kwafe’en etei God ana sabuw rurubinih hinabow hinita’ay.
32 ’Higuera cawamecʉtii, yucʉ caricacʉtii cabairijere tʉgooña majiña. Carʉpʉri bʉcʉanemo, cawama pũu wajoa, to bairo tii cabairo, “Yucʉacãna cʉma anigaro bai,” mʉja ĩ maji.
32 “Ai fofou raurihimaim ebi’obaiyih kwanaso’ob, ai raurih boubuh tititit kwa kwaso’ob, ai hai buwayan ana veya i natit.
33 To bairona mʉjaare yʉ cabuiori wameri cabairo tʉjʉrã, “Yucʉacã tunu atígʉmi Jesu,” mʉja ĩ tʉjʉ majigarã.
33 Bai’obaiyen i ta’imon, sawar iti na’atube hinamamatar kwa boro kwanaso’ob, veya i nakabom etawan awanamaim ebatabat.
34 — ausente —
34 Anababatun a tur ao’owen, sabuw iti boun yawas kwama’am boro iti sawar namatar kwana’itinibo kwanamorob.
35 — ausente —
35 Mar tafaram i boro nasawar, baise ayu au tur boro men nasawar.
36 ’Ati yʉtea capetiri paʉ, “Di rʉmʉ, di paʉ majuu petigaro,” jĩcaʉ maca ĩ majiquẽemi. Dio tʉ macana quena majiquẽema. Yʉ quena Dio Macʉ anibacʉ quena yʉ majiquẽe. Mani Pacʉ Dio jĩcaʉna ãmi tiere camajii.
36 “Orot men yait ta Jesu ana na isan veya o sumar so’obamih. tounamatar maramaim men hiso’ob na’atube i Natun auman men so’ob, baise Tamah akisinamo so’ob.
37 ’Noé tirʉmʉpʉ macacʉ cʉ cãni rʉmʉri cabairiquere bairona baigaro yʉ catunu atíparo jʉgoyeacã.
37 Noah ana veya’amaim abisa mamatar na’atube Orot Natun nanan boro na’atube namatar.
38 Ti rʉmʉ cãno Dio ati yepa cʉ caruuparo jʉgoye camaja ʉga, eti, nʉmocʉti, cãromia quena manapʉacʉti cabaiyuparã, ñeere cabaipere tʉgooñarique paiquẽnana. To bairona cáticõa aninucuñuparã Noé cumua pairica cʉ cajãaparo jʉgoye.
38 Nati ana veya tuw yena’e ana veya orot babin hiyuw hibow, hiaa hitom, hitabin hibiyasisir ufut Noah ark wanawanan run;
39 Oco pairo majuu caocaparo jʉgoye, rua yajigarã jʉgoye, “Mani rua regarã,” caĩ majiquẽjuparã. To bairona na cátatore bairona áticõa anigarãma camaja yʉ cáatíparo jʉgoye.
39 naatu so’oba’e hima’am kwanekwan tuw yen etei e’aruwih hin himorob. Imih orot Natun nanan ana itinin i boro nati na’atube.
40 Yʉ cáatí paʉna caʉmʉa pʉgarã wejepʉ paarã átigarãma. Jĩcaʉre cʉ yʉ ne aágʉ. Apeĩ macare cʉ yʉ ne aáquetigʉ, yʉre caapiʉjaquẽcʉ cʉ cãno maca.
40 Orot rou’ab boro hai masaw hinama hinabob, Orot ta boro tounamatar hinabora’ah ta boro hinihamiy nama.
41 Pʉgarã cãromia anigarãma caorica wãiarã. Jĩcaore co yʉ ne aágʉ. Apeo macare co yʉ ne aáquetigʉ, yʉre caapiʉjaquẽco co cãno maca.
41 Baibin rou’ab boro hinama maiwok hinakakair, babin ta boro hinabora’ah, babin ta boro hinihamiy nama.
42 ’ “Di rʉmʉ majuu mani Ʉpaʉ tunu atígʉmi,” mʉja ĩ majiquẽe. To bairi caroaro tʉgooñari to cãnacã rʉmʉ yʉ caboorore bairo áticõa aninucuña.
42 “Isan imih mata to niwa’an, anayabin men kwaso’ob mar biy boro a Regah nan.
43 Ati wame tʉgooñaña: Jĩcaʉ, “Ati ñami to capaʉ majuu atígʉmi jee rutiri majocʉ,” ĩ majiquẽcʉmi wii ʉpaʉ quena. Cʉ caĩ majiata caroaro bipe, caniquẽcʉna coteboʉmi, jee rutiri majocʉ jãaremi ĩi.
43 Baise tur iti ao i naniyan kwanab. Orot bar matuwan bainowan hai veya nasoso’ob, boro matan nanuw nama’am nanunih hinabihir, ana bar boro men hinakwib hinabainuwimih.
44 To bairona mʉja quena, “To capaʉ majuu tunu atígʉmi Cristo, Dio cʉ cajoʉ,” mʉja ĩ majiquẽe. To bairi caroaro yʉ catunu atípere tʉgooñari caroaro yʉ caboorijere áti anicõaña, jã caĩwĩ Jesu.
44 Imih mar etei mata to niwa’an kwanabobuna kwanama, anayabin Orot Natun boro men o veya kunotanotamaim natitamih.
45 Ocõo bairo ape wame queti buiorica wame jã caĩ buiowĩ Jesu, yʉ yarã yʉ catunu atípere na tʉgooña anicõa aninucuato ĩi:
45 “Akir wairafin bosunusunubayan naatu not wairafin ana orot ukwarin boro nayara’ah akir wairafih afa nakaifih hai bay ana veya’amaim nitih.
46 To bairo cʉ ĩri, aperopʉ aáteña, cʉ catunu ejaropʉ cʉ yere carotibojaʉ cʉ caĩ rotirore bairona caroaro cʉ cáto tʉjʉ, seeto cʉ wariñuu tʉjʉʉmi.
46 Naatu ana orot ukwarin namatabir nanan bowabow gewasin nabowabow na’itin boro niyasisir.
47 “Nipetiro yʉ yere yʉ ẽoro macacʉ carotii mʉ anigʉ,” cʉ ĩimi yua.
47 A tur ao’owen nati akir wairafin boro nayara’ah sawar etei nakaifen.
48 — ausente —
48 Baise akir wairafin nitafasar nao, ‘Au orot ukwarin men saise matabir enanamih.’
49 — ausente —
49 Naatu natatabir akir wairafih afa narauw ni’a’afiyih bay naa, harew tomayah bairi hinaa hinatom hinabikoko’aw wanawanan
50 Cʉ ʉpaʉ cʉ catunu atípere cʉ catʉgooñaquẽtopʉ, “Di rʉmʉ majuu tunu atígʉmi yʉ ʉpaʉ,” cʉ caĩ majiqueti rʉmʉ tunu atíboʉmi cʉ ʉpaʉ yua.
50 veya naatu sumar so’oba’e nama’am kwanekwan ana orot ukwarin namatabir nan natit.
51 To bairo tunu atí, caroaro cʉ cacotequẽto tʉjʉ, seeto cʉ popiyeye, aperã caroorã, caĩto pairã mena cʉ rocaboʉmi caroorã na cãnopʉre. Topʉ cʉ carerã seeto tʉgooñarique pai otigarãma, seeto majuu tamʉobana, jã caĩwĩ Jesu.
51 Naatu orot ukwarin nati ana akir wairafin boro nab narab ufun narauwatait, sabuw afa wanawanah rerekabih bairi baimakiy kakafin hinab hinama hinarerey wah takitak niwa’an.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 24, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.