Atos 22

Ălǝnžil n-Ɣisa Ălmasex: Kitab Ălmuqăddăs (TAQ) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 «Ayətma-ɣ, abba-tăn-in, săjdăt ămăra i-măjrăd wa s-ărheɣ ad-hawăn-t-ăjăɣ i-ad-săr-s əkkəsăɣ uḍlem făll-iman-in.»
1 “Tamai’inah, naatu taitu tuwai’inah au wasfafaren ana tur anao kwananowar.”
2 Ǝslăn a-s Ɣăbranəyya-ta-dăɣ əttăḍăn a dăɣ-hasăn-ăssewăl, əṭṭăfăn ṭăbb, ăsjădăn-as. Innʼ-asăn:
2 Hebrew turamaim eo hinonowar ana veya etei surur binon tar.
3 «Năkk, ăgg-Ălyăhud, əweɣ dăɣ-taɣrəmt ta n-Tarša təhăt Silisi măšan, aɣrəm wa n-Yărussălam a dăɣ-ədwălăɣ. A-wa əlmădăɣ iket-net, əlmădăɣ-t daw-təlɣuləma n-Gamălyăl. Ǝnta a hi-issăɣrăn alkum i-a-wa innă alămăr n-abbatăn-nănăɣ iket-net. Ǝjjəluyăt-in dăɣ-tuksəḍa n-Măssinăɣ a hi-iwwăyăn s-əššənju n-tabarăt ta-dăɣ n-Ɣisa s-əmmək wa s-tăt-tăššunjem ašăl-i-dăɣ.
3 “Ayu i Jew orot Tarsus imaim atufuw tafaram Silisia wanawanan, baise Jerusalemamaim ama ara’at. Gamaliel ana bai’obaiyen babanamaim ama, uwatanah hai ofafar etei ayu i’obaiyu, naatu ayu i baibobowenayan orot ta God ana ofafar tur isan, kwa boun iti kwama’am na’atube.
4 Ǝgleɣ dăɣ-əššənju wa has-jeɣ har tajjăɣ iman n-ăddinăt wi əlkămnen i-zăbo-wen-dăɣ, tajjăɣ tišəm dăɣ-iyyăḍ, təjjarăɣ-tăn dăɣ-takărmut, wăr-əẓleyăɣ meddən d-tiḍeḍen.
4 Sabuw iyab ef iti hibi’ufun abow ai’a’akirih arouw asbunubunuwen naatu afa abow ana dibur aya.
5 A-wen, ăjjəyhʼ-as ămănokal n-kăl-tikutawen, ăjjəyhăn-as daɣ inušămăn wi ɣattăsnen ăššăreɣa ed əntăneḍ iman-năsăn a hi-əkfănen tikarḍiwen əkkanen kăl-Ălyăhud wi n-aɣrəm wa n-Dămašăq i-ad-əjrəwăɣ tabarăt n-asəttărməs n-ăddinăt-wi əlkămnen i-tabarăt-ta-dăɣ, ăjăɣ dăɣ-săn tišəm təzzar, əlwəyăɣ-tăn-dd s-Yărussălam.
5 Firis Gagamin naatu Kaniser tutufin etei abisa ao i hiso’ob turobe. Anayabin i fef hikirum hitu abai an Damaskas wanawanan, sabuw baitumatumayah nati’imaim hima’am fatumih bow na Jerusalem tit isan ayen an.”
6 Ăssokalăɣ dăɣ-isălan n-a-wen-dăɣ har hin-ohăẓăɣ Dămašăq. Diha-dăɣ tăt-in-ohăẓăɣ s-tarăhut, wăla a hin-əjrăhăɣ, a-s făll-i dd-ăzzubbăt ănnur, dd-ifalăn išənnawăn, ijan amləwləw n-tikunen,
6 “Ana Damaskas abiyubin auman i’ouyit, naniyan meyemeye marakaw namanamarabe bow marane ra’iy sisibu etei marakaw.
7 əheɣ-dd oḍeɣ, əsleɣ i-emăsli hi-innăn: ‹Sawəl, Sawəl! Ma kăy-orămăn săr-i, tiɣəzzubud-ahi?›
7 Ayu me yan ara’iy rabu naatu orot ta fanan anowar eo, ‘Saul! Saul! O aisim ayu kubi’a’akiru?’
8 Ǝnneɣ: ‹Emăli, mi tămoosăd?› Innʼ-ahi: ‹Năkk a-wa Ɣisa wa n-Năṣirăt tiɣəzzəbud.›
8 Ayu aibatiy ao ‘Regah o yait? Iyafutu eo,
9 Ǝnhăyăn meddən wi dăr-ăddewăy ănnur wa dd-ămlăwlăwăn măšan, wăr-əslen i-emăsli wa hi-ămmijrădăn.
9 Sabuw bairi anan marakaw hi’itin, baise orot ayu isou eo fanan men hinowar.
10 Ǝnneɣ-as: ‹Emăli! Ma s-leɣ s-ad-t-ăjăɣ?› Innʼ-ahi Emăli: ‹Ǝbdəd, ăkk aɣrəm wa n-Dămašăq, ad-hak-itwənn dihen a-wa s-led s-ad-t-təjəd.›
10 Ayu aibatiy, ‘Regah ayu boro abisa anasinaf?’
11 A-s ităjj a-wen-dăɣ, wăr t-illa a hannăyăɣ ed, ăsdărɣăl-ahi ănnur wa făll-i dd-ăzzubben. Ǝlwăyăn-ahi imidiwăn-in s-ăfuss har nəjjăš Dămašăq.
11 Naatu au sabuw bairi anan umou hibai hinawiyu an Damaskas atit, anayabin marakaw ana bonamanamarin re ayu matou yi ifim.
12 Illʼ-e dihen ăhaləs ăddiinăn dăɣ-a-wa innă alămăr wa n-Mosa, ăssiimɣărăn kăl-Ălyăhud s-isəm-net Ănanyas,
12 Nati bar meraramaim i orot wabin Ananias God, ana orot ta ma’am, ofafar etei i bobosiyasiyar naatu Jew sabuw nati’imaim hima’am etei i hikakakafiy.
13 ənta-en-dăɣ a hi-dd-osăn, ăzozăy-ahi iman-net, innʼ-ahi: ‹Ăŋŋa-ɣ Sawəl, arr tiṭṭawen-năk›. Ămerănăt-dd tiṭṭawen-in, ənhăyăɣ-t.
13 Na biyou tit sisibu’umaim bat naatu eo, ‘Taiu Saul, mata ekubunai kunuw maiye!’ Mar ta’imon matau kubunai anuw Ananaias a’itin.
14 Innʼ-ahi daɣ: ‹Măssinăɣ-i s-əlkămăn abbatăn-nănăɣ a-s ăru d-kăy-ăsnăfrăn i-ad-kăy-isəlməd erhet-net, tənhəyăd wa s-itawănna Ămaɣdal, təsləd i-a-wa fălla-k irha s-emm-net,
14 Imaibo iuwu eo, ‘Uwatanah hai God o rubini i ana kok o so’ob isan, saise Orot ana Yawas Mutufurin boro ina’itin naatu abisa nao’o o taiyuw tainika fanan inanowar.
15 tumasăd tajuhe-net dat-dăgg-adəm, tăllăɣed-asăn a-wa tənhăyăd d-a-wa s-təsled iket-net.
15 Anayabin o boro i isan inakubuna, abisa i’itin naatu inonowar sabuw etei hai tur ina’owen.
16 Ămăra, ma kăy-iwwaɣăn? Ǝbdəd, tətwəsəlmăɣăd dăɣ-aman, săɣləfăd iman-năk Măssinăɣ i-ad-kăy-išəšdəj dăɣ-ibăkkaḍăn-năk.›
16 Imih boun abisa ao inonowar aisim boro inama inakaif? Kumisir bapataito kubai, naatu kuyoyoban a bowabow kakafih ekusouwen.’
17 Ălwăqq wa d-ăqqălăɣ Yărussălam ḍarăt-a-wen, təddalăɣ Măssinăɣ dăɣ-ehăn n-ămudd wa măqqărăn ašăl iyyăn a-s hi-tăssoḍa tănăfalilt dd-falăt Măssinăɣ.
17 “Ayu amatabir maiye ana Jerusalem atit naatu ayoyoyoban ana maramaim matou bora’ah ina’inanen ta aitin.
18 Ǝnhăyăɣ Emăli, innʼ-ahi: ‹Tărmaḍ, əzjăr Yărussălam šik făl-a-s wăr mad-ărḍən imuzăɣăn-net s-tajuhe ta făll-i mad-təjəd.›
18 Nati matou bobora’ah ana maramaim Regah aitin naatu isou eo, ‘Mata nakabiy Jerusalem saisewat inihamiy, anayabin iti’imaim ayu isou inaorereb sabuw boro men hinitumatum.’
19 Ǝnneɣ-as: ‹Emăli, wădden, əssanăn imumənăn əmmək wa s-əkkeɣ jer-ihănan n-ăddin wi n-kăl-Ălyăhud, naqqăɣ iyyăḍ dăɣ-săn, tajjăɣ tiwit s-ebărtăk dăɣ-iyyăḍ, təjjarăɣ-in wi iyyăḍnen dăɣ-takărmut.
19 Ayu ai ya’afut ao, ‘Regah sabuw etei hiso’ob ayu Kou’ay Bar ta ta arun atit sabuw iyab o hibitutumi abow arow afatum dibur aya’ay.
20 Ašăl wa d-inɣăl ašni n-Stifan-i n-tajuhe-năk, əbdadăɣ, taqqăsăɣ i-wi t-naqqănen, năkk făw a əssăɣlăfăn isəlsa-năsăn.›
20 Naatu Stephen orot wantoro’ot iti ef isan hirab ana rara re’er ana veya ayu i nati’imaim.’ Ayu auman aisaito hirab morob naatu sabuw iyab hi’a’asabun hai faifuw i ayu abotanen abat.
21 Innʼ-ahi Emăli ălwăqq-wen: ‹Ǝgləw, ad-kăy-sukăɣ tiwsaten n-inəẓẓulam ti hănen ikallăn wi ujəjnen.,› »
21 Imaibo Regah ayu iuwu eo, ‘O abiyafari inan ef yok Ufun Sabuw isah.’”
22 Ăsijădăn-as ăddinăt hundăɣ har ten-dăɣ ɣas, ăsɣăren dăɣ-išənnawăn, ad-jannen: «Ǝlhəsăt fălla-năɣ ăwadəm-wa-dăɣ, wăr-ilă s-ad-ăqqayəm iddar.»
22 Sabuw hibat Paul eo hinowar in ana tur sawar. Baise iban maiye sabuw hibusuruf hitar koukuw hio? Sa’ab kwabai kwan! Kwa’asabun! Men karam boro nama!”
23 Naḍḍăwăn iɣăran, tăkkăsăn isəlsa-năsăn făll-iman-năsăn, nabbăsăn-as ăkall.
23 Hitar koukuw fah sib hai faifuw hibow hirudab, naatu fofob hibow asir hirouw kwanekwan.
24 Omăr kumănda ălwăqq-wen i-ad-t-šujəšăn əssărdusa ammas n-ehăn wa n-əlɣəskăr, əjən dăɣ-s tiwit i-ad-t-šəhhəššəlăn tənna n-ăddălil-wa făl fălla-s saɣărat tamətte.
24 Baiyowayan hai orot ukwarin iuwih Paul hibai baiyowayah hai bar wanawanan hirun naatu wabirin isan iuwih, saise biyan tababan tao hitanowar ana’an aisim Jew sabuw iti na’atube isan fanah sibisib.
25 Karrădăn-t əssărdusa dihen-dăɣ i-ad-dăɣ-s əjən tiwit a-s innă Buləs i-kăbtăn wa t-illăn dihen: «Ajăn, ijraw-awăn ălqanun ad-təjəm tiwit dăɣ-u-Roma wăr-ăswăr ăššăreɣa uḍlem.»
25 Baise wabirinamih hibai hifafatum ana veya Paul baiyowayan hai bonawiyenayan orot ukwarin ta i nati sisibinamaim batabat itin naatu ibatiy, “Orot Rome tafaram bai matuwan isan ana fef bai ema’am, baibatiyinae asir kwanarabirab boro ofafar kwana’astu’ub ai en?”
26 Isla kăbtăn-en i-a-wen ɣas, ošăl s-kumănda, innʼ-as: «Hekăyy! Ăj ənniyăt i-a-wa s-tărhed iji-net, ăhaləs-i, i n-Roma.»
26 Baiyowayah hai bonawiyenayan orot ukwarin iti tur nonowar ana veya in baiyowayah hai orot ukwarin ibatiy, “O abisa inasinafumih? Iti orot i Rome ana fef bai ema’am.”
27 Ikkă-dd kumănda Buləs, innʼ-as: «Ɣas, tidət kăyy u-Roma?» Innʼ-as Buləs: «Ǝyya.»
27 Naatu baiyowayah hai orot ukwarin na Paul ibatiy eo, “Kuo anowar, o i Rome ana fef ibai kuma’am?”
28 Innʼ-as kumănda: «Năkk, aẓrəf ăjjeen a ẓălăɣ i-ad-əjrəwăɣ tumast-ten-dăɣ.» Innʼ-as Buləs: «Năkk, a əweɣ-dăɣ, ămoosăɣ-t.»
28 Imaibo baiyowayah hai orot ukwarin eo, “Ayu iti tafaram bai matuwan isan kabay gagamin na’in au fef atubun.” Baise Paul iya’afut eo, “Ayu i Rome wanawanan atufuw.”
29 Ǝššənkăšăn fălla-s əssărdusa wi s-ihənnin ărhan ad-t-əkrədăn, əjən dăɣ-s tiwit. Irmăɣ kumănda ed, ija tišəm dăɣ-ere la Roma iket-di d-ititwəšreɣ.
29 Sabuw iyab baibatiyinamih hinan marta’imon au’uf hibat. Baiyowayah hai orot ukwarin ana bir ra’at, anayabin Paul Rome ana fef bai ma’am so’oba’e bai fatum.
30 Ăffăw ɣas, ad-itammăɣ kumănda i-ăddălil n-ăḍḍărora wa t-ăswărăn kăl-Ălyăhud, ikkăs Buləs dăɣ-tišəm, issăɣră-dd ḍarăt-a-wen imănokalăn n-kăl-tikutawen d-inušămăn-wi ɣattăsnen ăššăreɣa təzzar, issăɣră-dd Buləs, ijʼ-e jere-săn.
30 Marto mar auman baiyowayah hai orot ukwarin kok taso’ob gewas, aisim Jew sabuw Paul hibubuw hi’u’u kwanikwaniy, Paul hifatum ma’am hirufamen, naatu firis ukwarih Kaniser tutufin etei iuwih hiru’ay. Imaibo Paul bai na nahimaim bat.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.