Romanos 11
Gu ñio'ki'ñ gu Dios na bhaan tu a'ga guch xoi'kam (STPNT) vs NTLH
1 Baꞌ jaꞌp jañ jup kaiꞌch aañ: ¿Pu cham tuꞌ aa chi baꞌ kap jum buixiꞌñ gu Dios ja bui gu Israel kam jaꞌtkam? Matgɨm ja aꞌm ji na tɨ nɨidhim pui. ¿Jax japim giñ ñɨiꞌñ aañ? Aañ puiꞌp jir Israel kam maaꞌnkam guꞌ, jir jiñ boxii gu Abraam, gio miꞌ dhɨr jaiꞌchdhɨr jañich ja bui gu kukuulsiꞌñ gu Benjamiin.
1 Então eu pergunto: será que Deus rejeitou o seu próprio povo? É claro que não! Eu mesmo sou israelita, descendente de Abraão e membro da tribo de Benjamim.
2 Jax dhui nat guꞌ gu Dios pu bɨjɨk dɨr ja aꞌm tɨ tɨɨ gu Israel kam jaꞌtkam nam puꞌñir jaꞌtkam tugiꞌñ kaꞌ, baꞌ xib pui puiꞌ ja ɨlhiiꞌñ nam jir jaꞌtkam tugiꞌñ. Gi na pim guꞌx maat na jax jum kaiꞌch maaꞌn kap na mɨt paiꞌ tu uaꞌnak gu bɨjɨk dɨr kam, na bhaan tu aꞌga gu Eliiyas na tɨi aagiꞌñ gu Dios nam buam pɨx ba tu jim gu Israel kam jaꞌtkam, jup tɨtda:
2 Deus não rejeitou o seu povo, que ele havia escolhido desde o princípio. Vocês sabem muito bem o que as Escrituras Sagradas dizem naquele trecho em que Elias acusa o povo de Israel diante de Deus. Elias diz assim:
3 “Aapiꞌ Dios, gu Israel kam jaꞌtkam jamɨt bɨɨx ba ja koi guiꞌ nam jum aꞌmkam tɨi tu aꞌga, ja xichuiꞌ mɨt guiꞌ nam bhaan ka tum makgɨrxiꞌñdhat. Dai aañ pɨx ba biꞌchuꞌ nañ pui kapup duatuꞌ, ku guꞌ sap sia bɨɨx kañ muꞌaaꞌ am ji kiaꞌ.”
3 “Senhor, eles mataram os teus profetas e destruíram os teus altares. Eu sou o único que sobrou, e eles estão querendo me matar!”
4 Guꞌ ji na guꞌ gu Dios jup tɨtda: “Matgɨm jaiꞌ pup ji nam jix jaiꞌch guiꞌ nam jir jiñ jaꞌtkam tuk. Baik ooꞌm daman mambhɨɨx jix chaꞌtmam ooꞌm (700) pup jañ ja biaꞌ, na mɨt chakui maaꞌnnim ja oꞌlhia kɨꞌn guꞌkɨk tu daanɨ buiñor gu jaꞌppɨx dios Baal jum tɨɨtgɨdam.”
4 O que foi que Deus disse a ele? Ele disse: “Eu guardei para mim sete mil homens que não adoraram o deus Baal .”
5 Baꞌ dhiꞌ puꞌñi ɨp xib, jɨꞌk pɨx biꞌiix am gu Israel kam jaꞌtkam nam miꞌ pu tu duñiaꞌ na jax jix aaꞌ gu Dios, nat guꞌ dɨɨlh gu Dios jix joiꞌmdat puiꞌ jaꞌk ja aꞌm tɨ tɨɨ.
5 A mesma coisa também acontece agora, isto é, por causa da graça de Deus, ainda existe um pequeno número daqueles que ele escolheu.
6 Guꞌ baꞌ noꞌ guꞌ puiꞌm kaiꞌch nat gu Dios jix joiꞌmdak ja aꞌm tɨ tɨɨ, dhiꞌ bhaan jix maatɨꞌ na cham tuꞌ gu tuꞌ na mɨt jix bhaiꞌm duukam jup tu duu na baꞌ puꞌñi jaꞌk jir ja maiꞌchɨk, guꞌ jaꞌpji puiꞌ pɨx nat jix ja joiꞌmdak ja aꞌm tɨ tɨɨ. Na guꞌ noꞌm gɨt jix bhaiꞌm duukam jup tu duñiaꞌ gu tuꞌ, cham tuꞌ puiꞌm kaiꞌchdhaꞌ gɨt nat puiꞌ pɨx jix ja joiꞌmdak ja aꞌm tɨ tɨɨ gu Dios.
6 Essa escolha se baseia na graça de Deus e não no que eles fizeram. Porque, se a escolha de Deus se baseasse no que as pessoas fazem, então a sua graça não seria a verdadeira graça.
7 ¿Miꞌ dhɨr gi, jax jaꞌk jach jup xi kaiꞌchdhaꞌ? Aa dho na mɨt jaiꞌ dhɨt gu Israel kam jaꞌtkam cham jɨꞌxkat tɨɨ guiꞌ nam tuꞌ pɨk tɨi gaagidhat, dai guiꞌ tɨɨ mɨt nat jɨꞌk dɨɨlh gu Dios ja aꞌm tɨ tɨɨ. Gu jaiꞌ baꞌ dai nat xi ja kaapakadak gu ja jujur nam baꞌ cham jɨꞌxkat maatɨt kaayaꞌ ni kum jix maatɨt tɨgiaꞌ guiꞌ nam tuꞌ tɨi gaꞌnga.
7 E isso quer dizer que não foi o povo de Israel que encontrou o que estava procurando. Quem encontrou foi apenas um pequeno grupo que Deus escolheu; os outros não quiseram ouvir o chamado de Deus.
8 Na guꞌp jum kaiꞌch maaꞌn kap na mɨt paiꞌ tu uaꞌnak gu bɨjɨk dɨr kam na bhaan tu aꞌga gu Israel kam jaꞌtkam: “Gu Dios puiꞌ ja duu nam jaꞌp tu jimdaꞌ nam panaas pu cham ja jur biaꞌkaꞌ. Cham maatɨt tɨ nɨiꞌñdhaꞌ am, ni kum jix maatɨt tɇ kɇɇkɇꞌ.”
8 Como dizem as Escrituras Sagradas: “Deus endureceu o coração e a mente deles; deu-lhes olhos que não podem ver e ouvidos que não podem ouvir até o dia de hoje.”
9 Gio gu Dabii jaꞌpnip kaiꞌch ɨp jaꞌp jaꞌk bhaankamuꞌn gu Dios:
9 E Davi disse: “Que nas suas festas eles sejam apanhados e enganados, que eles caiam e sejam castigados!
10 Gio naiꞌ pɨx cham ji ñiññia kaꞌ am nam baꞌ cham tɨ nɨiꞌñdhaꞌ na tuꞌ jax jum buadaꞌ,
10 Ó Deus, faze com que eles fiquem cegos e que fiquem sempre curvados debaixo do peso das suas dificuldades!”
11 Baꞌ jaꞌp jañ jup kaiꞌch: ¿Pu gammɨjɨ maiꞌ ba suulh jamɨt aa chi baꞌ gu Israel kam jaꞌtkam na mɨt puiꞌ bɨɨx aixim bhaan bam tukgi? Chaam tuꞌ ji matgɨm, guꞌ jaꞌpji nam baꞌ jax dhui dhiꞌ bhaan cham mu jaꞌk bhɨɨyaꞌ guiꞌ nam cham jir Israel kam jaꞌtkam nam paiꞌ gammɨjɨ miꞌ pup jum tulhiiñdhaꞌ. Baꞌ bhaiꞌ pup ñiññiaꞌm ɨp gu Israel kam jaꞌtkam na guiꞌx bhaiꞌ ba tu ja jimdaꞌ, panaas kum dhiꞌ bhaan pɨx bhaiꞌ ji ja jɨɨꞌmoꞌ.
11 Agora eu pergunto: quando os judeus tropeçaram, será que eles caíram para nunca mais se levantarem? É claro que não! Mas, porque eles pecaram, a salvação veio para os não judeus, para fazer com que os judeus ficassem com ciúmes deles.
12 Baꞌ noꞌ guꞌ pu kaiꞌñkam pɨx jix bhaiꞌ tu ja jii gu jaꞌtkam bɨɨx na jɨꞌx oiꞌñgaꞌn guiꞌ nam cham jir Israel kam jaꞌtkam, na mɨt cham am bua pɨx guiꞌ nam jir Israel kam jaꞌtkam, dho bak guꞌx bhaiꞌ ji na tu ja jimiaꞌ bɨɨx gu jaꞌtkam yaꞌ kam dhi oiꞌñgaꞌn noꞌ mɨt bɨɨx gu Israel kam jaꞌtkam miꞌ puiꞌp jii na jax jix aaꞌ gu Dios.
12 O pecado dos judeus trouxe grandes bênçãos para o mundo, e a sua pobreza espiritual trouxe ricas bênçãos para os não judeus. Então, quando se completar o número de judeus que voltarão para Deus, as bênçãos serão muito maiores ainda.
13 Baꞌ jaꞌp jañ xi jam tɨɨdam aapiꞌm na pim cham jir Israel kam jaꞌtkam: Gu Dios, ja buiñ joot nañ jimiaꞌ guiꞌ nam puꞌñi cham jir Israel kam jaꞌtkam nañ tu ja aꞌgidhaꞌ, baꞌ joidham jix bhaiꞌñ chaat iñ dhiꞌ nat jax chuꞌm kɨꞌn jiñ dhai gu Dios.
13 Agora estou falando a vocês que não são judeus. Enquanto eu for o apóstolo dos não judeus, terei orgulho do meu trabalho.
14 Nañ guꞌ aañ jix aaꞌ nam gu Israel kam jaꞌtkam bhaiꞌ ji jam jɨɨꞌmoi miꞌ puiꞌp ba jimiaꞌ na jax jix aaꞌ gu Dios. Cham aaꞌ iñ guꞌ tɨi nam mu jaꞌk bhɨɨyaꞌ nam paiꞌ gammɨjɨ miꞌ pup jum tulhiiñdhaꞌ.
14 Talvez eu possa fazer com que os que são da minha própria raça fiquem com ciúmes, e assim seja possível salvar alguns deles.
15 Na guꞌ nañ jax ba kaiꞌch, noꞌ mɨt gu Israel kam jaꞌtkam jix bhaiꞌ duu nam baꞌ bɨɨx gu jaꞌtkam guiꞌ nam cham jir Israel kam jix bhaiꞌ ji biꞌyaꞌ buiñor gu Dios, ¿jax baꞌ tu tuiꞌkaꞌ pim ɨlhiiꞌñ noꞌ mɨt bɨɨx jix bhaiꞌp bii buiñor gu Dios guiꞌ nam jir Israel kam? Jaꞌpni dho tum duñiaꞌ panaas na jax noꞌ mɨt koꞌɨɨk gio bhaiꞌp ji baapam bɨɨx gu jaꞌtkam.
15 Porque, quando os judeus foram rejeitados, o resto do mundo se tornou amigo de Deus. O que acontecerá então quando eles forem aceitos? Os que estiverem mortos receberão a vida!
16 Na guꞌ dhiꞌ jaꞌpni na jax gu bɨɨpɨꞌ kam paan noꞌ mɨt jix xidhuu kam jup duu, gu tuiꞌ nam paiꞌ dhɨr jup duñiaꞌ, puiꞌ bɨɨx jup jix xidhuu kaꞌ. Gio gu jax chuꞌm tua noꞌ tɨi dai gu takaaꞌn jup jix xidhuu, sia gu mamragaꞌn puiꞌp jix xidhuu kaꞌ.
16 Pois, se o primeiro pão assado depois da colheita é dedicado a Deus, isso quer dizer que todos os outros pães também são dedicados a ele. E, se as raízes de uma árvore são oferecidas a Deus, os galhos também são dele.
17 Jaꞌpni ji buusan am ɨp gu Israel kam jaꞌtkam na jax gu oliibo. Dai ji nat guꞌ dhi oliibo jaiꞌm ɨꞌkɨ gu mamragaꞌn, jaiꞌ baꞌm uaꞌrak bham tuttuiꞌ guiꞌ nar gampɨx kam, na cham tuꞌr ɨꞌxchix kam. Dhiꞌ baꞌ jaꞌp ji buusan nar aapiꞌm na pim cham jir Israel kam jaꞌtkam, baꞌ maap bam daaꞌ pim gu oliibo guiꞌ na miꞌ pu kɨɨk, jaꞌp ji buusan na maaꞌn na jax pɨx jir diꞌ gu dɨɨlh mamragaꞌn.
17 Alguns galhos da oliveira cultivada foram quebrados, e um galho de oliveira brava foi enxertado nela. Pois vocês, os não judeus, são como aquela oliveira brava e agora tomam parte na força e na riqueza espiritual dos judeus.
18 Ku pim ji guꞌ cham tuꞌ jax jum aaꞌndaꞌ ji na pim aapiꞌm jix ioꞌm jir jix kɨkɨɨꞌ jaꞌtkam ku mɨt baꞌ bhaiꞌ jam tuttu bhaan gu oliibo, guꞌ baꞌ guiꞌ na pɨk jir mamragaꞌn jamɨt ja ɨꞌkɨ nam cham jir kɨkɨɨꞌ, na pim guꞌ dhiꞌ bhaan gɇꞌgɇrkam bam taat kaꞌ. Guꞌ baꞌ noꞌ pim guꞌ puiꞌm aaꞌ, dai na pim xi chɨꞌñchokaꞌ na pim cham tuꞌ dɨɨlh dudua, guꞌ jaꞌpji gu takaaꞌn gu oliibo na mu jam maak iiꞌmdaꞌ na pim baꞌ kɨꞌn dudua, na guꞌ guiꞌ miꞌ pu tu tak.
18 Portanto, vocês não devem desprezar os galhos que foram quebrados. Como é que vocês podem estar orgulhosos? Vocês são somente galhos. Não são vocês que sustentam a raiz — é a raiz que sustenta vocês.
19 Piam ku pim guꞌ jax kaiꞌch: “Jax dhui na mɨt guꞌ dɨɨlh ja ɨꞌkɨk aach bhach chuttu. ¿Tuꞌ gi bhaan jup jir jich kuiñcha?”
19 Porém vocês dirão: “Sim, mas os galhos foram quebrados a fim de darem lugar para nós.”
20 Tɨi dhor puiꞌ, dai ji na guꞌ guiꞌ ja ɨꞌkɨ mɨt nam cham soiꞌm ɨlhdhat tuꞌ sɨlhkam buiñor tɨ jɨɨgiꞌñ guch Xoiꞌkam. Baꞌ aapiꞌm pu kaiꞌñkam pɨx bhaiꞌp jam tuttu mɨt na pim buiñor soiꞌm ɨlhdhat tɨ jɨɨgiꞌñ guch Xoiꞌkam. Cham jir am baꞌ na pim gɇꞌgɇrkam jum taat kaꞌ, guꞌ jaꞌpji na pim jix chotdonɨt soiꞌ pɨx jum ɨlhiiꞌñdhaꞌ bhaiꞌ puiꞌ ji chuꞌt.
20 Isso é verdade. Mas lembrem que eles foram quebrados porque não creram; no entanto vocês continuam na oliveira porque creem. E não tenham orgulho disso; pelo contrário, tenham medo.
21 Cham bhaiꞌ ka tu jam jimiaꞌ guꞌ noꞌ pim dai gɇꞌgɇrkam jum taat, nat guꞌ cham ja joiꞌgɨlh guiꞌ na pu dɨɨlh jir mamragaꞌn kat dhi oliibo. ¿Ɨlhiiꞌñ japim aa baꞌ nap xi jam joiꞌmdaꞌ aapiꞌm na pim cham sɨlhkam jir mamragaꞌn? Chaam tuꞌ ji na jam joiꞌmdaꞌ.
21 Se Deus não deixou de castigar os judeus, que são como galhos naturais, vocês acham que ele vai deixar de castigar vocês?
22 Jir jix chu joiꞌgɨꞌn dho gu Dios, guꞌ ji na guꞌ puiꞌp jix bhanaaꞌ. Tɨɨꞌ nat bhaam ja bui guiꞌ na mɨt bɨɨx aixim bhaan jum tukgi gu tuꞌ na yaꞌ dhi oiꞌñgaꞌn jix chu jaiꞌch, sia kum tɨir Israel kam jaꞌtkam. Aapiꞌm baꞌ xi jam joiꞌmdak jam tɨɨgɨk jix bhaiꞌp jam duu, sia ku pim tɨi cham jir Israel kam. Jum aaꞌ baꞌ na pim miꞌ puiꞌ tu duñiidhaꞌ nat jax pɨk kaiꞌñkam xi jam joiꞌmdak jam aꞌm tɨ tɨɨ, na guꞌ noꞌ pim cham miꞌ puiꞌ tu duñiim, giop jam ɨꞌkiaꞌ bhaiꞌ dhɨr bhaan gu oliibo.
22 Vejam como Deus é bom e também é duro. Ele é duro para os que caíram e bom para vocês, se continuarem sempre confiando na bondade dele. Se não, vocês também serão cortados.
23 Guꞌ baꞌ noꞌ mɨt guꞌ gu Israel kam jaꞌtkam miꞌ puiꞌ jii na jax jix aaꞌ gu Dios, gio dho bhaiꞌp ja tuttuꞌ bhaan gu oliibo nam jir paiꞌ kam, na guꞌ gu Dios bɨxchuꞌx bhaaiꞌ na pu tu duñiaꞌ, pu cham tuꞌ tuꞌ jɨboꞌxchuꞌn.
23 E, se os judeus abandonarem a sua descrença, serão enxertados na oliveira cultivada, pois Deus pode enxertá-los de novo.
24 Tɨɨꞌ na aapiꞌm na pim tɨi cham jir Israel kam jaꞌtkam, gu Dios xi ɨꞌkdharak gu mamragaꞌn gu gampɨx kam oliibo bhaiꞌ jaꞌk tuttui guiꞌ nar ɨꞌxchixim gu oliibo. ¿Ɨlhiiꞌñ japim aa baꞌ nap jix xijaichuꞌn gu Dios na gio bhaiꞌp tuttuidhaꞌ guiꞌ na dɨɨlh pur mamragaꞌn gu oliibo guiꞌ nar ɨꞌxchixim? Chaam tuꞌ ji na xijaichuꞌn, na guꞌ pu dɨɨlh jir mamragaꞌn, gio dɨɨlh gu Dios bhaiꞌ dhɨr ɨꞌkɨ.
24 Vocês, os não judeus, são como aquele galho de oliveira brava que foi cortado e enxertado, contra a natureza, na oliveira cultivada. Os judeus são como essa oliveira cultivada. Portanto, para Deus será muito mais fácil enxertar de novo, na própria árvore deles, esses galhos quebrados.
25 Jiñ jaaduñ jich Xoiꞌkam bhaan, aañ jam aagiꞌñdhaꞌ na jax jaꞌk tuꞌt puiꞌ jaꞌk tu duiñchuꞌ gu Dios na pim baꞌ cham tuꞌ bhaan jix mamatdagɨm jum ɨlhiiꞌñdhaꞌ. Dho jaiꞌ dhɨt gu Israel kam jaꞌtkam ja kaapakai gu Dios gu ja jujur nam baꞌ cham jɨꞌx maatɨt tɇ kɇɇkɇꞌ, kut ji guꞌ alhio pɨx puiꞌ ja duu ji nam jɨꞌx pɨx bɨɨx ka xi chɨ jɨɨꞌñdhaꞌ buiñor guch Xoiꞌkam guiꞌ nam cham jir Israel kam jaꞌtkam.
25 Meus irmãos, quero que vocês conheçam uma verdade secreta para que não pensem que são muito sábios. A verdade é esta: a teimosia do povo de Israel não durará para sempre, mas somente até que o número completo de não judeus venha para Deus.
26 Baꞌ noꞌ mɨt puꞌñi bɨɨx ba tɨ jɨɨꞌñ, bɨɨx nam jɨꞌk jir Israel kam jaꞌtkam miꞌ dhɨr ba ja boosgaꞌ gu Dios bhaan gu boi nam paiꞌ bhaan mu jaꞌk jiim nam paiꞌ gammɨjɨ gɨt miꞌ pup jum tulhiiñdhaꞌ. Na guꞌ maaꞌn kap jup jum kaiꞌch na mɨt paiꞌ tu uaꞌnak gu bɨjɨk dɨr kam:
26 É assim que todo o povo de Israel será salvo. Como dizem as Escrituras Sagradas : “O Redentor virá de e tirará toda a maldade dos descendentes de Jacó.
27 Gio jaꞌp iam jup kaiꞌch ɨp gu Dios:
27 Eu, o Senhor, farei esta aliança com eles, quando tirar os seus pecados.”
28 Gu Israel kam jaꞌtkam xib jix bhaamkiꞌñ am gux bhaiꞌm kaiꞌchdham ñioꞌkiꞌñ guch Xoiꞌkam, baꞌ ampɨx jix bhaiꞌ na pim aapiꞌm kaayaꞌ, ku guꞌx ja joiꞌgɨꞌn ji gu Dios, nat guꞌ pu bɨjɨk dɨr ja aꞌm tɨ tɨɨ gu ja bopxi kat.
28 Os judeus rejeitaram o evangelho e por isso são inimigos de Deus, para o bem de vocês, os não judeus. Mas, pela escolha de Deus, eles são amigos dele, por causa dos patriarcas .
29 Na guꞌ gu tuꞌ na makiaꞌ gu Dios gu jaroiꞌ, cham tuꞌ giop baabuidhaꞌ gatuuk, guꞌ jaꞌpji na gammɨjɨ pup jir dɨɨlhgaꞌn kaꞌ. Gio gu jaroiꞌ na puꞌñi bhaan tɨ tɨgiaꞌ, pu gammɨjɨ ɨp na bhaan pup tɨ nɨidhidhaꞌ.
29 Porque Deus não muda de ideia a respeito de quem ele escolhe e abençoa.
30 Bɨjɨk na pimɨt aapiꞌm cham am bua buiñor gu Dios, pu cham tuꞌ jam aꞌm ka tɨ nɨidhim. Baꞌ na mɨt gu Israel kam jaꞌtkam cham am jup ka bua buiñor gu Dios, aapiꞌm xi jam joiꞌmdak jam aꞌm jup tɨ tɨɨ.
30 Mas no passado vocês, que não são judeus, desobedeceram a Deus. Porém agora vocês receberam a misericórdia de Deus por causa da desobediência dos judeus.
31 Pu chuꞌm kɨꞌn jamɨt cham am jup bua xib gu Israel kam jaꞌtkam na pimɨt aapiꞌm jax chuꞌm kɨꞌn cham am bua bɨjɨk, ku guꞌ dɨɨlh ji gu Dios nat puiꞌ jaꞌk tu duu na baꞌ jax dhui xi jam joiꞌmdai jam aꞌm tɨ tɨgiaꞌ aapiꞌm. Miꞌ dhɨr baꞌ giox ja joiꞌmdai ja aꞌm jup tɨ tɨgiaꞌ gu Israel kam jaꞌtkam puiꞌ nat jax ba duu xib.
31 Assim, por causa da misericórdia que vocês receberam, os judeus agora desobedecem a Deus para que eles também possam receber agora a misericórdia dele.
32 Baꞌ dhiꞌ jaꞌpni pɨk jir jum duukam, nat gu Dios pɨx puiꞌ tu duu nam bɨɨx gu jaꞌtkam cham miꞌ puiꞌ jimiaꞌ na jax jix aaꞌ na baꞌ miꞌ dhɨr bɨɨx jix ja joiꞌmdai ja aꞌm ba tɨ nɨidhidhaꞌ.
32 Pois Deus fez com que todos se tornassem prisioneiros da desobediência a fim de mostrar misericórdia a todos.
33 ¡Jaꞌp moo joidham bɨxchuꞌx aichuꞌn gu Dios na jax jaꞌk tu duñiaꞌ gu tuꞌ! Jix ioꞌm jix chu matdaꞌ. Cham jaroiꞌ mat kaꞌ na jax jaꞌk ji chu buusniaꞌ puiꞌ na jax ɨlhiiꞌñdhaꞌ, ni ku cham jaroiꞌ mat kaꞌ na jax kaiꞌñkam puiꞌ tu duñiidhaꞌ, sia kum tɨix mat kaꞌ gu jaꞌtkam gu tuꞌ na jax buadaꞌ.
33 Como são grandes as riquezas de Deus! Como são profundos o seu conhecimento e a sua sabedoria! Quem pode explicar as suas decisões? Quem pode entender os seus planos?
34 Jup jum kaiꞌch guꞌ maaꞌn kap na mɨt paiꞌ tu uaꞌnak gu bɨjɨk dɨr kam: “¿Jaroo gip guguuxdhaꞌ gu Dios? Na guꞌ pu cham jaroiꞌ maat na jax jum aaꞌndaꞌ.”
34 Como dizem as Escrituras Sagradas : “Quem pode conhecer a mente do Senhor? Quem é capaz de lhe dar conselhos?
35 Gio jaꞌp iam jaꞌpnip jum kaiꞌch: “¿Jaroo tuꞌ ba maa gu Dios na baꞌ bhammɨ dɨr bha jaꞌk jaꞌk jup buidhaꞌ gu tuꞌ kɨꞌn?”
35 Quem já deu alguma coisa a Deus para receber dele algum pagamento?”
36 Jax dhui na guꞌ bɨɨx bhammɨ dɨr bha tu jim buiñor gu Dios na jɨꞌk tuꞌx chu jaiꞌch, guiꞌp tu duu na baꞌx chu jaiꞌch. Jir tɨ dɨɨlhgaꞌn bɨɨx gu Dios, cham tuꞌ na jaiꞌp jir tu aachgaꞌn. Puiꞌ ku baꞌm aaꞌ nach gammɨjɨ buiñor tu daandaꞌ. Mooch gɨt puiꞌ duiñchuꞌndaꞌ gammɨjɨ.
36 Pois todas as coisas foram criadas por ele, e tudo existe por meio dele e para ele. Glória a Deus para sempre! Amém !
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.