Mateus 7
Gu ñio'ki'ñ gu Dios na bhaan tu a'ga guch xoi'kam (STPNT) vs NVT
1 ’Gio baꞌ moo jaꞌpni jaꞌk jañ jup xi jam tɨɨdam jiñ jaaduñ, na pim cham juandaꞌ gu jaroiꞌ sia kut jix buam jum duukam jup tu duu jam bui. Tu uañiꞌñkaꞌ pim pɨx.
1 “Não julguem para não serem julgados,
2 Na guꞌ noꞌ pim cham tu uañiꞌñ gu jaroiꞌ, gu Dios puiꞌ cham jup tu jam uañdhaꞌ. Jaꞌxbuiꞌ puiꞌp jam tɨɨdaꞌ na pim jax tɨɨdaꞌ gu jaroiꞌ.
2 pois vocês serão julgados pelo modo como julgam os outros. O padrão de medida que adotarem será usado para medi-los.
3 Aapiꞌm jax jix ñɨiꞌñdhaꞌ gu jax chuꞌm jam jaduuñ noꞌt palhɨɨp buupuiram suulh gu tanaaraꞌ, aapiꞌm dɨɨlh guꞌ pu cham nɨiꞌñdhaꞌ ji na gɇꞌgɇr iam bha bɨtkaꞌ jam buupui am.
3 “Por que você se preocupa com o cisco no olho de seu amigo enquanto há um tronco em seu próprio olho?
4 Baꞌ cham jir am na pim jax tɨɨdaꞌ: “Bha jaꞌk jiñ jaduuñ kuñ xim boosgidhaꞌ dhi tanaaraꞌ na bha bɨɨt jum buupui am”, noꞌ pim guꞌ aapiꞌm dɨɨlh pu cham nɨiꞌñ na gɇꞌgɇr iam bha bɨɨt jam buupui am.
4 Como pode dizer a seu amigo: ‘Deixe-me ajudá-lo a tirar o cisco de seu olho’, se não consegue ver o tronco em seu próprio olho?
5 Bɨɨpɨꞌm aaꞌ na pim xi boosgai na pim baꞌx bhaiꞌ nɨiꞌñdhaꞌ na pim jup boosgidhaꞌ gu jax chuꞌm jam jaduuñ.
5 Hipócrita! Primeiro, livre-se do tronco em seu olho; então você verá o suficiente para tirar o cisco do olho de seu amigo.
6 ’Cham jir am na pim ja aagiꞌñdhaꞌ gux kɨɨꞌp jum duukam guiꞌ nam jaꞌp ji buan na jax gu goꞌngox nam giilhim jix bhaaꞌmnaꞌ, nam baꞌ cham bhaakui taꞌtak jup jam doodaꞌ, ni guiꞌ nam jaꞌp ji buan na jax gu tatooxkolh ku pim cham jax ja tɨtdadaꞌ.
6 “Não deem o que é santo aos cães, nem joguem pérolas aos porcos; pois os porcos pisotearão as pérolas, e os cães se voltarão contra vocês e os atacarão.”
7 ’Gio baꞌ moo jaꞌpniñ jup xi jam tɨɨdam jiñ jaaduñ na pim tu daandaꞌ buiñor guñ Gɨꞌkoraꞌ. Baꞌ gu tuꞌ na pim mu taandaꞌ, jam makiaꞌ dho, gio gu tuꞌ na pim jix maachim kaꞌ, machiaꞌ pim dho, na guꞌ guiꞌ dɨɨlh jam makiaꞌ gu matdaꞌ. Na guꞌ dhiꞌ jaꞌpni ji buusan jia na jax noꞌñ mu paiꞌ kiicham paxiaraim nañ muiꞌ xi chu ñioꞌkdhaꞌ, na guꞌ bañ kupioꞌkdhaꞌ gu kiꞌñgob gu kiokam, miꞌ dhɨr baꞌ dai na bañ chiñiaꞌ nañ mu jaꞌk ba bakiaꞌ.
7 “Peçam, e receberão. Procurem, e encontrarão. Batam, e a porta lhes será aberta.
8 Baꞌ puꞌñi jaꞌk ji buusan noꞌ pim tuꞌ taan guñ Gɨꞌkoraꞌ soiꞌm ɨlhdhat, jam makiaꞌ dho, na guꞌx chu joiꞌgɨꞌn. Gio gu tuꞌ noꞌ pim jix maachim, machiaꞌ pim dho, na guꞌ guiꞌ dɨɨlh jam makiaꞌ gu matdaꞌ. Na guꞌ dhiꞌ kaiꞌñkam jaꞌp ji buusan jia na jax noꞌñ mu tu ñioꞌkiꞌñ kiꞌñgob, dai na bañ kupioꞌkdhaꞌ gu kiokam, miꞌ dhɨr baꞌ bañ chiñiaꞌ nañ mu jaꞌk ba bakiaꞌ.
8 Pois todos que pedem, recebem. Todos que procuram, encontram. E, para todos que batem, a porta é aberta.
9 ’Na guꞌ na pim jax bax maat jia na cham jaroiꞌ jaiꞌch gu maaꞌnkam na jodai pɨx mu makiaꞌ gu maraaꞌn noꞌ tuꞌ taan nar jum kuaꞌdam.
9 “Respondam: Se seu filho lhe pedir pão, você lhe dará uma pedra?
10 Piam ku guꞌ noꞌ tuꞌ batoop taan, ¿kaꞌ koꞌ aa pɨx muiꞌ ba daagiꞌñkaꞌ? ¿Jia na guꞌ cham jaroiꞌ jaiꞌch na puꞌñi jaꞌk tu bua? Nam guꞌ bɨɨx pɨx jix ja daꞌ gu ja maamar.
10 Ou, se pedir um peixe, você lhe dará uma cobra?
11 Dho jaña nam jax joidham jix bhaiꞌ tu ja maakdaꞌ gu ja maamar gu jaꞌtkam, sia kum guꞌ cham tuꞌ kaꞌm tɨ nɨiꞌñ. Guꞌ gi baꞌ guñ Gɨꞌkoraꞌ guiꞌ nax dhaam jup tuꞌiiꞌ na joidham jir jix bhaiꞌkam, matgɨm bha jam joochxidhaꞌ ji gux kɨɨꞌp jum duukam noꞌ pim taan.
11 Portanto, se vocês, que são maus, sabem dar bons presentes a seus filhos, quanto mais seu Pai, que está no céu, dará bons presentes aos que lhe pedirem!”
12 ’Baꞌ puꞌñi jam aꞌm jum aaꞌ na pim jix bhaiꞌ ja buadaꞌ gu jaꞌtkam, sia kum mu dɨr bha jaꞌk cham bhaiꞌ jam bua, na guꞌ puꞌñi jaꞌk tu aagix ja bui gu yaꞌ kam dhi Israel, na mɨt guꞌ puiꞌ jaꞌk tu uaꞌnak guiꞌ nam bɨjɨk bhaankam tu aꞌgimɨk gu Dios.
12 “Em todas as coisas façam aos outros o que vocês desejam que eles lhes façam. Essa é a essência de tudo que ensinam a lei e os profetas.”
13 ’Baꞌ noꞌ pim jix aaꞌ jiñ jaaduñ na pim buiñor aayaꞌ gu Dios, jum aaꞌ na pim gu ɨlhiꞌch kiꞌñgob kaꞌm bhaan mu baapkiaꞌ na pim baꞌ aayaꞌ buiñor guiꞌ. Na guꞌ jumaip jix jaiꞌch jia gu kiꞌñgob guiꞌ nax ioꞌm jir gɇꞌ na bhaan mu jaꞌk jup tum bapkɨ na paiꞌ gammɨjɨr tu tulhiiñaraꞌ, gio baꞌ maaꞌn jup jix jaiꞌch ɨp gu komaarak gu boi, na dhiꞌ pɨx jir diꞌ na bhaan mu tɨm bhɨbhɨɨ mu jaꞌk. Baꞌ muiꞌ gu jaꞌtkam dhiꞌ kaꞌm bhaan mu baapkim am gu gɇꞌ kiꞌñgob mu jaꞌk na paiꞌ maiꞌx chɨ gɨɨxiꞌ.
13 “Entrem pela porta estreita. A estrada que conduz à destruição é ampla, e larga é sua porta, e muitos escolhem esse caminho.
14 Baꞌr ɨlhiꞌch gu kiꞌñgob guiꞌ na bhaan mu tum bapkɨ mu jaꞌk na paiꞌ gammɨjɨ cham jir tu tulhiiñaraꞌ, gio gu boi jir ɨrdiꞌch guiꞌ na bhaan mu tɨm bhɨbhɨɨ. Baꞌ cham pɨk jaroiꞌ xim guguuxiꞌñ na dhiꞌ kaꞌm bhɨɨyaꞌ.
14 Mas a porta para a vida é estreita, e o caminho é difícil, e são poucos os que o encontram.”
15 ’Moo pim cham ja kɇkɇɇdaꞌ guiꞌ nam sap pɨk baꞌ bhaankamuꞌn tu aꞌgadaꞌ gu Dios, na ja koꞌraardaꞌ nam jaꞌp xim buadaꞌ nam panaas cham bhaaꞌmnaꞌ jaꞌp na gu kakasnir, guꞌ gu ja jujur am bhaan giilhim ji nam jix buam tomaat jaꞌp na jax gu sɨsɨɨꞌ gux bhaaꞌmnagɨm.
15 “Tomem cuidado com falsos profetas que vêm disfarçados de ovelhas, mas que, na verdade, são lobos esfomeados.
16 Na guꞌx maatɨꞌ kaꞌ jia nam jax jaꞌk tu jimdaꞌ na pim xi ja nɨiꞌñdhaꞌ. Na guꞌ na pim jax bax maat na cham jax chuꞌm jaiꞌch gu ɨꞌɨɨx nax maikak tu iꞌbhaiꞌñchar na moo gatuuk jix maimdagɨm jup ba iibhaiꞌñchaꞌ, ni gu jax chuꞌm ɨꞌɨɨx guiꞌ na pux maimdagɨm tu iꞌbhaiꞌñchar ku moo joidham jix maikak jup ba iibhaiꞌñchaꞌ gatuuk.
16 Vocês os identificarão por seus frutos. É possível colher uvas de espinheiros ou figos de ervas daninhas?
17 Na guꞌ guiꞌ nar jix kɨɨꞌ ɨꞌɨɨx kaꞌ, joidham pux maikak tu iꞌbhaiꞌñchardaꞌ, gio guiꞌ na cham kɨɨꞌ kaꞌ gu ɨꞌɨɨx, pu maaꞌn na jax jix maimdagɨm jup tu iꞌbhaiꞌñchardaꞌ.
17 Da mesma forma, a árvore boa produz frutos bons, e a árvore ruim produz frutos ruins.
18 Baꞌ pu maaꞌn na jax jix maikak tu iꞌbhaiꞌñchardaꞌ gux kɨɨꞌ ɨꞌɨɨx, gio guiꞌ na pux maimdagɨm jup tu iꞌbhaiꞌñchar gu ɨꞌɨɨx, pu maaꞌn ɨp na jax chuꞌm tu iꞌbhaiꞌñchardaꞌ.
18 A árvore boa não pode produzir frutos ruins, e a árvore ruim não pode produzir frutos bons.
19 Baꞌ gu jax chuꞌm ɨꞌɨɨx noꞌ puꞌñi cham kɨɨꞌ tu iꞌbhaiꞌñchar, jir am nam soiñchɨi mu baas buaji bhaiꞌ xi kɨɨxdhaꞌ gu tai.
19 Toda árvore que não produz bons frutos é cortada e lançada ao fogo.
20 Baꞌ puꞌñi jaꞌk jup ji buan am guiꞌ nam sap pɨk baꞌ bhaankamuꞌn tu aꞌgadaꞌ gu Dios, jix maatɨꞌ kaꞌ nam jax jaꞌk tu jimdaꞌ na pim xi ja nɨiꞌñdhaꞌ.
20 Portanto, é possível identificar a pessoa por seus frutos.”
21 ’Baꞌ cham tuꞌ bɨɨx aayaꞌ am buiñor gu Dios guiꞌ nam puiꞌñ chɨtdadaꞌ nañ aañ jir gɇꞌkam, guꞌ jaꞌpji dai ji guiꞌ nam jɨꞌk miꞌ puiꞌ jimiaꞌ na jax jix aaꞌ guñ Gɨꞌkoraꞌ guiꞌ nax dhaam jup tuꞌiiꞌ.
21 “Nem todos que me chamam: ‘Senhor! Senhor!’ entrarão no reino dos céus, mas apenas aqueles que, de fato, fazem a vontade de meu Pai, que está no céu.
22 Muiꞌ puiꞌñ chɨɨdaꞌ am janoꞌ na paiꞌ dhuuk ba tum kuugalhdhaꞌ yaꞌ dhi oiꞌñgaꞌn, jup kaiꞌchdhaꞌ am: “Aach jum aꞌmkam tu aꞌgimɨk aapiꞌ Gɇꞌkam jich Gɨꞌkoraꞌ, gio nach jum aꞌmkam maiꞌ ja jootsaimɨk gu cham kɨkɨɨꞌ iꞌiiꞌmdaꞌ ja aꞌm dɨr gu jaꞌtkam, gio baꞌ nach jum aꞌmkam joidham jix bhaiꞌ xi chu buimɨk nam tuꞌ cham paiꞌ nɨidhat gu jaꞌtkam.”
22 No dia do juízo, muitos me dirão: ‘Senhor! Senhor! Não profetizamos em teu nome, não expulsamos demônios em teu nome e não realizamos muitos milagres em teu nome?’.
23 Baꞌ aañ yaꞌ dɨr mu jaꞌk jup ja tɨɨdaꞌ: “Chaam ji nañ jam maat. Mu pim baas oipodaꞌ, na pim guꞌ cham tuꞌ kaꞌm tɨ nɨiꞌñ.”
23 Eu, porém, responderei: ‘Nunca os conheci. Afastem-se de mim, vocês que desobedecem à lei!’.”
24 ’Baꞌ gu jaroiꞌ noꞌt jiñ kɇɇk miꞌ puiꞌ ba jii gu dhiꞌ puiꞌ nañ jax kaiꞌch, jaꞌp ji buusniaꞌ na jax gu jaroiꞌ noꞌx chu matdaꞌ na miꞌ kɨɨsaꞌ gu baꞌkiꞌñ na paiꞌr aiꞌ chaꞌm.
24 “Quem ouve minhas palavras e as pratica é tão sábio como a pessoa que constrói sua casa sobre uma rocha firme.
25 Baꞌ na paiꞌ dhuuk jɨbɨɨlh kɨꞌn bhaiꞌ ji dhuuduyaꞌ gio na muiꞌ ji mɨlhiaꞌ gu suudaiꞌ, pu cham jɨꞌxkat ɨlhiaꞌ gu baꞌaak, na guꞌx bhaiꞌ miꞌ kɨɨkaꞌ bhaan gu aiꞌ.
25 Quando vierem as chuvas e as inundações, e os ventos castigarem a casa, ela não cairá, pois foi construída sobre rocha firme.
26 Guꞌ baꞌ gu jaroiꞌ noꞌt cham miꞌ puiꞌ jii gu dhiꞌ puiꞌ nañ jax kaiꞌch, dhiꞌ jaꞌp jup ji buusniaꞌ na jax gu jaroiꞌ na cham tu matdaꞌ kaꞌ na miꞌ kɨɨsaꞌ gu baꞌkiꞌñ na paiꞌx chu moik bhaan gu oꞌya.
26 Mas quem ouve meu ensino e não o pratica é tão tolo como a pessoa que constrói sua casa sobre a areia.
27 Baꞌ na paiꞌ dhuuk jɨbɨɨlh kɨꞌn bhaiꞌ ji dhuuduyaꞌ gio na muiꞌ ji mɨlhiaꞌ gu suudaiꞌ, pu maaꞌn na jax ɨlhiaꞌ gu baꞌaak, na guꞌx chu moik kaꞌ miꞌ na paiꞌ kɨɨkaꞌ bhaan gu oꞌya.
27 Quando vierem as chuvas e as inundações e os ventos castigarem a casa, ela cairá com grande estrondo.”
28 Baꞌ nat paiꞌ dhuuk tɨɨmo gu Jesuus na puꞌñi xi chu ja aꞌgidhimɨk, bɨɨx miꞌ puiꞌ pup tuꞌiiꞌ am gu jaꞌtkam, na mɨt guꞌx ioꞌm joidham kai.
28 Quando Jesus acabou de dizer essas coisas, a multidão ficou maravilhada com seu ensino,
29 Na guꞌ joidham jix bhaiꞌ xi bua na tu aꞌga, cham tuꞌ puiꞌ na jax guiꞌ nam sap pɨk baꞌx maat kaꞌ gu ñioꞌkiꞌñ gu Dios nam puiꞌ tɨip tu ja aꞌgiꞌñdhaꞌ.
29 pois ele ensinava com verdadeira autoridade, diferentemente dos mestres da lei.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.