Mateus 26
Gu ñio'ki'ñ gu Dios na bhaan tu a'ga guch xoi'kam (STPNT) vs VC
1 Baꞌ gatuuk na miꞌ puꞌñi xi chu aꞌgimɨk gu Jesuus jup ja tɨtda gu noonbiꞌñ:
1 — ausente —
2 ―Xib moo gook tanoolh pɨx ba bii na paiꞌ dhuuk jir piasta kaꞌ bhaan Paaskua taꞌm, na pim jax bax maat jiñ jaaduñ. Baꞌ aañ nañ xib bhaankam yaꞌ oirɨ guñ Gɨꞌkoraꞌ, ampɨx jiñ dhagiaꞌ am guiꞌ nam jiñ oꞌbhagiꞌñ, gio baꞌ nam tu chiñiaꞌ nam jiñ xissapaꞌ kuruus taꞌm.
2 Ye know that after two days the passover takes place, and the Son of man is delivered up to be crucified.
3 — ausente —
3 Then the chief priests and the elders of the people were gathered together to the palace of the high priest who was called Caiaphas,
4 — ausente —
4 and took counsel together in order that they might seize Jesus by subtlety and kill him;
5 Ku guꞌp kaiꞌch am ɨp ji nam sap chakui juandaꞌ janoꞌ na paiꞌ dhuuk jir piasta kaꞌ, na ka xi buusniaꞌ sap nam baꞌ ba dagiaꞌ, jup kaiꞌch am:
5 but they said, Not in the feast, that there be not a tumult among the people.
6 Baꞌ mu jaꞌk Betaania daakat jup ba tu kuaꞌ gu Jesuus buiñor gu Simoon guiꞌ nam puiꞌ jaꞌk jup jix mat kaꞌ gu jaꞌtkam na tootolhidhat bha gakiidhaꞌ gu tukgaꞌn.
6 — ausente —
7 Baꞌ cham jɨꞌx mɨɨkim miꞌ ba ai maaꞌn gu ubii ji uaꞌdat maaꞌn gu alhiꞌch jaꞌaa na mi jimchuꞌ guiꞌ na joidham uub nax ioꞌm jix dhaꞌram namɨɨk. Baꞌ na jax jim xi kupioꞌkak bhaiꞌ xi choiꞌ moꞌran gu Jesuus na miꞌ daakat ka tu kuaꞌ.
7 a woman, having an alabaster flask of very precious ointment, came to him and poured it out upon his head as he lay at table.
8 Baꞌ gu noonbiꞌñ am bhaak jamɨt na mɨt puiꞌ jɨꞌ tɨɨ, jup kaiꞌch am:
8 But the disciples seeing it became indignant, saying, To what end {was} this waste?
9 Aixim nat mu gaꞌrak ja maa gu tuumiñ guiꞌ nam cham biaꞌ nam paiꞌ dhɨr uꞌji kɨꞌn tu sabaꞌdaꞌ.
9 for this might have been sold for much and been given to the poor.
10 Guꞌ ji nat guꞌ ba ja kai gu Jesuus nam jax kaiꞌch, baꞌp ja tɨtda:
10 But Jesus knowing {it} said to them, Why do ye trouble the woman? for she has wrought a good work toward me.
11 Matgɨm guꞌ dhiꞌ na pim jaroiꞌ ja aaꞌ nam puiꞌ cham biaꞌ gu tuumiñ na paiꞌ dhɨr uꞌji kɨꞌn tu sabaꞌdaꞌ, dhiꞌ gammɨjɨ pɨx yaꞌx jaiꞌch kaꞌ am ji aapiꞌm jam bui. Guꞌ aañ dai xib ji nañ yaꞌ oirɨ aapiꞌm jam bui, nañ guꞌ aañ bar boi chaꞌm kam.
11 For ye have the poor always with you, but me ye have not always.
12 Puiꞌ kut baꞌ bhaiꞌ bañ choiꞌ dhiñ jaduuñ dhiꞌ na joidham uub, na baꞌ cham xijai kaꞌ nam jiñ yaaspaꞌ nam paiꞌ dhuuk jiñ muꞌaaꞌ.
12 For in pouring out this ointment on my body, she has done it for my burying.
13 Baꞌ aañ tuꞌ sɨlhkam kɨꞌn yaꞌ pu jam tɨtdañ jaaduñ, na paiꞌ dhuuk tum aꞌgadaꞌ gux bhaiꞌm kaiꞌchdham ñiꞌook mu jaꞌp paiꞌ, bɨɨx jaiꞌ miꞌp xim aꞌgadaꞌ dhiñ jaduuñ nat jax tu duu nat bhañ choiꞌ dhiꞌ na joidham uub.
13 Verily I say to you, Wheresoever these glad tidings may be preached in the whole world, that also which this {woman} has done shall be spoken of for a memorial of her.
14 Baꞌ maadɨt guiꞌ nam jir mambhɨɨx daman gook noonbiꞌñ gu Jesuus guiꞌ nam Juudas Iskarioti kɨꞌn jix mat kaꞌ gu jaꞌtkam, xi mɨɨ nat ja tɨkkam gu ja gɇꞌgɇrkam tuk guiꞌ nam bhaiꞌ gɇꞌ chiop ja palhbuiꞌñdhaꞌ gu Israel kam jaꞌtkam nam tu daandaꞌ buiñor gu Dios,
14 — ausente —
15 jup ja tɨtda mu ji ɇɇk:
15 and said, What are ye willing to give me, and *I* will deliver him up to you? And they appointed to him thirty pieces of silver.
16 Baꞌ janoꞌ dɨr pɨx am nɨidhidhaꞌ gu Juudas gu Jesuus na paiꞌ jaꞌk jax jimdaꞌ na baꞌ giop xi ja aaꞌñdharaꞌ gu gɇꞌgɇrkam jum aaꞌndam noꞌt miꞌ paiꞌ tɨɨ na oirɨ na paiꞌr am kaꞌ nam dagiaꞌ.
16 And from that time he sought a good opportunity that he might deliver him up.
17 Baꞌ nat paiꞌ dhuuk kiaꞌpɨx muiꞌ ba jim bhɨi na paiꞌ dhuuk jir piasta kaꞌ, janoꞌ na paiꞌ dhuuk jum kuaꞌdaꞌ gu paan guiꞌ na cham bɨnkaꞌ guiꞌ na kɨꞌn jappukar, ba tɨkka am gu Jesuus gu noonbiꞌñ na sap pa jaꞌk jix aaꞌ nam tu bhaidhaꞌ gu koiꞌ, jup tɨtda am:
17 — ausente —
18 Baꞌ guiꞌp ja tɨtda:
18 And he said, Go into the city unto such a one, and say to him, The Teacher says, My time is near, I will keep the passover in thy house with my disciples.
19 Baꞌ guiꞌ cham jax ji chɨꞌɨɨk muiꞌp ma jii mɨt na jax ja tɨtda gu Jesuus, puiꞌ dho ji chu buus na jax kaiꞌch. Baꞌ guiꞌ dai na mɨt ba tu bhaiꞌñ gu koiꞌ miꞌ na mɨt paiꞌm taiñbui gu baꞌaak.
19 And the disciples did as Jesus had directed them, and they prepared the passover.
20 Baꞌ jaꞌxpɨx nat paiꞌ dhuuk ba jur, miꞌ ba ai gu Jesuus ja bɨɨm gu noonbiꞌñ, baꞌ mi jaꞌp ji dharaibuk ma tu juu mɨt.
20 And when the evening was come he lay down at table with the twelve.
21 Baꞌ nam miꞌ ka tu kuaꞌ, jup ja tɨtda gu Jesuus gu noonbiꞌñ:
21 And as they were eating he said, Verily I say to you, that one of you shall deliver me up.
22 Baꞌ naiꞌ soiꞌ jim duu mɨt gu noonbiꞌñ nat puiꞌ jɨꞌ xi ja tɨɨꞌn gu Jesuus. Baꞌ gatuuk jix bhaiꞌ bhaiꞌ ba tɨkka am na sap jaroiꞌ pɨk jir diꞌ na maaxik kɨɨsaꞌ, jup tɨtda am:
22 And being exceedingly grieved they began to say to him, each of them, Is it *I*, Lord?
23 Baꞌ gu Jesuus jup ja tɨtda:
23 But he answering said, He that dips his hand with me in the dish, *he* it is who shall deliver me up.
24 Ku baꞌ guꞌ dhiꞌ na miꞌ pɨx puiꞌ ba jim ji na jax dhui pɨx puiꞌ jaꞌk tum kuugalhdhaꞌ na mɨt jax tu uaꞌnak guiꞌ nam bɨjɨk ya jaꞌp bhaankam tu aꞌgimɨk gu Dios nam aañ jiñ aagɨt jup kaiꞌchdhaꞌ nam saak puꞌñi bañ dhoodaꞌ aañ nañ xib bhaankam yaꞌ oirɨ guñ Gɨꞌkoraꞌ. Baꞌ guiꞌ na jaroiꞌ maaxik jiñ kɨɨsaꞌ, giilhim jum tulhiiñaꞌ. Jir am kat na moo pu cham jaiꞌch kaꞌ gɨt na baꞌ cham puꞌñim uaꞌtulhdhai bam tulhiiñaꞌ.
24 The Son of man goes indeed, according as it is written concerning him, but woe to that man by whom the Son of man is delivered up; it were good for that man if he had not been born.
25 Baꞌ gu Juudas guiꞌ na maaxik kɨɨsaꞌ gu Jesuus, jaiꞌ puiꞌ xi kaiꞌch nam jax kaiꞌch gu jaiꞌ noonbiꞌñ gu Jesuus na sap baꞌ jax dhui bhaan cham xi maatɨꞌ kaꞌ gɨt na tuꞌ jax dhuñiaꞌ, jup tɨtda gu Jesuus:
25 And Judas, who delivered him up, answering said, Is it *I*, Rabbi? He says to him, *Thou* hast said.
26 Baꞌ nam pui miꞌ daraat ka tu kuaꞌ, jotmodaꞌ nat jax dhaa gu Jesuus maaꞌn gu paan, xi chu taxchaabgidhak buiñor gu Dios muiꞌ xi ja maa gu noonbiꞌñ taꞌtak jaisak, jup ja tɨtda:
26 — ausente —
27 Gio baꞌ moo maaꞌn miꞌ dhɨr jaꞌp bhaiꞌ ji bhɨi ɨp gu alhiꞌch jaꞌaa na mi suuꞌntuꞌ gu biiñ guiꞌ na uubas kɨꞌn jup duñiix, baꞌ puiꞌp xi chu taxchaabgidhak buiñor gu Dios mu jaꞌk xi ja maa nam bha iꞌyaꞌ, jup ja tɨtda:
27 And having taken {the} cup and given thanks, he gave {it} to them, saying, Drink ye all of it.
28 na guꞌ dhiꞌr jiñ ɨꞌɨɨr na baꞌ bhaan jix maatɨꞌ kaꞌ na xib dɨr jaꞌp jaꞌk maakam ba tu aagix kaꞌ na jax jix aaꞌ guñ Gɨꞌkoraꞌ, na mɨlhiaꞌ guñ ɨꞌɨɨr na baꞌ puꞌñi jaꞌk tu namkix kaꞌ bɨɨx gu ja uaꞌtulhdharaꞌ gu jaꞌtkam.
28 For this is my blood, that of the {new} covenant, that shed for many for remission of sins.
29 Baꞌ cham paiꞌ dhuuk giop ka iꞌyaꞌ iñ dhi jaꞌp tuꞌm gu uubas baraaꞌ, nañ guꞌ aañ bar boi chaꞌm kam. Dai janoꞌ nach paiꞌ dhuuk gio maap bap tuiꞌkaꞌx dhaam jaꞌk buiñor guñ Gɨꞌkoraꞌ nañ baꞌ giop ba iꞌyaꞌ, ku baꞌ guꞌ gux uañ ji gu uubas baraaꞌ, cham tuꞌ dhiꞌ jaꞌp tuꞌm.
29 But I say to you, that I will not at all drink henceforth of this fruit of the vine, until that day when I drink it new with you in the kingdom of my Father.
30 Baꞌ gatuuk nam miꞌ xi chu laalagimɨk buiñor gu Dios, ma jii mɨt bhammɨ jaꞌk oidhaꞌ taꞌm bhaiꞌ nam paiꞌ Oliibus kɨꞌn jix chu mat kaꞌ gu jaꞌtkam.
30 Depois do canto dos Salmos, dirigiram-se eles para o monte das Oliveiras.
31 Guꞌ ji na guꞌ gama jaꞌk nam ba jiimchuꞌ, jup ja tɨtda gu Jesuus gu noonbiꞌñ:
31 Disse-lhes então Jesus: Esta noite serei para todos vós uma ocasião de queda; porque está escrito: Ferirei o pastor, e as ovelhas do rebanho serão dispersadas {Zc 13,7}.
32 Ku baꞌ guꞌ aañ nañ paiꞌ dhuuk duadɨi giop ba bamgiaꞌ miꞌ dhɨr koiꞌñgaꞌn tɨr, bɨɨpɨꞌ kat mummɨ ba oirɨdaꞌ iñ ji Galilea na pim baꞌ aapiꞌm gatuuk mup ba aayaꞌ.
32 Mas, depois da minha Ressurreição, eu vos precederei na Galiléia.
33 Baꞌp kaiꞌch gu Peegro:
33 Pedro interveio: Mesmo que sejas para todos uma ocasião de queda, para mim jamais o serás.
34 Baꞌp tɨtda gu Jesuus:
34 Disse-lhe Jesus: Em verdade te digo: nesta noite mesma, antes que o galo cante, três vezes me negarás.
35 Guꞌ ji na guꞌ xi kɨɨk gu Peegro na puiꞌ kaiꞌch, jup tɨtda gu Jesuus:
35 Respondeu-lhe Pedro: Mesmo que seja necessário morrer contigo, jamais te negarei! E todos os outros discípulos diziam-lhe o mesmo.
36 Baꞌ miꞌ pɨx ji ai mɨt na paiꞌ Getsemanii tɨ tɨɨꞌ. Baꞌ gu Jesuus jup ja tɨtda gu noonbiꞌñ:
36 Retirou-se Jesus com eles para um lugar chamado Getsêmani e disse-lhes: Assentai-vos aqui, enquanto eu vou ali orar.
37 Baꞌ gammɨjɨ pɨx chuꞌm duu dai gu Peegro xi baidhak, gio baꞌ gu Jakoobo, gio baꞌ gu Juan. Baꞌ baasɨꞌn na mɨt ba ai, bhaiꞌ gampaiꞌ jim duu gu Jesuus nam bhaiꞌ xi nɨiꞌñ gu noonbiꞌñ guiꞌ na ja baiꞌñchuꞌ, panaas kux buam bam aaꞌ.
37 E, tomando consigo Pedro e os dois filhos de Zebedeu, começou a entristecer-se e a angustiar-se.
38 Baꞌp ja tɨtda:
38 Disse-lhes, então: Minha alma está triste até a morte. Ficai aqui e vigiai comigo.
39 Baꞌ palhɨɨp baasɨꞌn iam xi jimɨɨk mi jaꞌp oꞌlhiaꞌn kɨꞌn xi kɨkbok jix ioꞌm xi dhumaartɨk na dɨɨrap xi chu siisap gu maꞌooꞌn bhaiꞌ ji chu daanɨ buiñor guch Gɨꞌkoraꞌ, jup kaiꞌch:
39 Adiantou-se um pouco e, prostrando-se com a face por terra, assim rezou: Meu Pai, se é possível, afasta de mim este cálice! Todavia não se faça o que eu quero, mas sim o que tu queres.
40 Baꞌ daipuꞌ puꞌñi jaꞌk xi chu daanɨk ba jii ɨp gio gu Jesuus mu jaꞌk nam paiꞌ pup dar gu noonbiꞌñ. Baꞌ nat mu ba ai, kookos am. Baꞌp tɨtda gu Peegro:
40 Foi ter então com os discípulos e os encontrou dormindo. E disse a Pedro: Então não pudestes vigiar uma hora comigo...
41 Guꞌ pim ji tɨ nɨiꞌñdhaꞌ ji, chaꞌpim koksodaꞌ. Tu daandaꞌ pim na baꞌ cham jam maiꞌchiaꞌ gu jaꞌook. Na pim guꞌ aapiꞌm dɨɨlh tɨix aaꞌ jia na pim miꞌ puiꞌ jiimdaꞌ gɨt na jax jix aaꞌ guñ Gɨꞌkoraꞌ, guꞌ pɨx ji na pim guꞌ giilhim jix xijaim ɨlhiiꞌñ na pim jum tulhiiñaꞌ.
41 Vigiai e orai para que não entreis em tentação. O espírito está pronto, mas a carne é fraca.
42 Baꞌ daipuꞌ xi ja tɨɨdak gio mu jaꞌk jup ji dhuu nat ba tu daañim ɨp gio. Baꞌ maaꞌn na jax kaiꞌch na tu daan na jax bɨɨpɨꞌ dɨr, jup kaiꞌch:
42 Afastou-se pela segunda vez e orou, dizendo: Meu Pai, se não é possível que este cálice passe sem que eu o beba, faça-se a tua vontade!
43 Baꞌ daipuꞌ nat puꞌñi jaꞌk xi chu daanɨk giop ba jii mu jaꞌk nam paiꞌ pup daraa gu noonbiꞌñ. Baꞌ maaꞌn nam jax kookos nat gio miꞌp ba ai, na guꞌ giilhim jix buam tu tatdaꞌ nam jix kookxik.
43 Voltou ainda e os encontrou novamente dormindo, porque seus olhos estavam pesados.
44 Baꞌ guiꞌ miꞌ pɨx xi ja tɨɨgɨk giop ba jii nat ba tu daañim ɨp gio buiñor gu Dios, baꞌ maaꞌn na jax kaiꞌch nat jax jaꞌk tu daañmɨrak bɨɨpɨꞌ dɨr.
44 Deixou-os e foi orar pela terceira vez, dizendo as mesmas palavras.
45 Miꞌ dhɨr baꞌ giop ba jii mu jaꞌk na paiꞌ gu noonbiꞌñ, baꞌp ja tɨtda mu ji ɇɇk:
45 Voltou então para os seus discípulos e disse-lhes: Dormi agora e repousai! Chegou a hora: o Filho do Homem vai ser entregue nas mãos dos pecadores...
46 Muni dhɨr bhaiꞌ ba jim muiꞌ ja bɨɨm guiꞌ na maaxik jiñ kɨɨsaꞌ. Xi baapmiꞌ gor jach muiꞌ xi ñamkiaꞌ.
46 Levantai-vos, vamos! Aquele que me trai está perto daqui.
47 Baꞌ na miꞌ puiꞌ ka ja tɨtda gu Jesuus gu noonbiꞌñ, miꞌ ba ai gu Juudas guiꞌ na maadɨt jir diꞌ gu mambhɨɨx daman gook gu noonbiꞌñ, ji ja baidhat muiꞌ gu jaꞌtkam kukxir ji chu uaꞌkat gam uꞌuux jix kaapak na mɨt muiꞌ ba daagim gu Jesuus, na mɨt mu ja joot gu ja gɇꞌgɇrkam tuk guiꞌ nam bhaiꞌ gɇꞌ chiop ja palhbuiꞌñdhaꞌ gu Israel kam jaꞌtkam nam tu daandaꞌ buiñor gu Dios, gio baꞌ gu jaiꞌ ja gɇꞌgɇrkam tuk gu Israel kam jaꞌtkam.
47 Jesus ainda falava, quando veio Judas, um dos Doze, e com ele uma multidão de gente armada de espadas e cacetes, enviada pelos príncipes dos sacerdotes e pelos anciãos do povo.
48 Baꞌ bɨɨpɨꞌ dɨr pu xi ja aaꞌñdhak gu Juudas nam baas dɨr bhaiꞌ ka jiim, jup ja tɨtda:
48 O traidor combinara com eles este sinal: Aquele que eu beijar, é ele. Prendei-o!
49 Baꞌ puiꞌm duu ɨp jia, na jax jim gu Juudas pɨx jix bhaiꞌ kaiꞌchim, jup tɨtda gu Jesuus:
49 Aproximou-se imediatamente de Jesus e disse: Salve, Mestre. E beijou-o.
50 Baꞌp tɨtda gu Jesuus:
50 Disse-lhe Jesus: É, então, para isso que vens aqui? Em seguida, adiantaram-se eles e lançaram mão em Jesus para prendê-lo.
51 Baꞌ maadɨt guiꞌ nam kaichuꞌ gu Jesuus, jotmodaꞌ nat jax baabu gu kuxiir bhaiꞌ pu soñiich naakaran maadɨt guiꞌ na mɨt miꞌ ba daa gu Jesuus, guiꞌ nar tujuandam tugiꞌñ kaꞌ gux ioꞌm ja gɇꞌkam tuk guiꞌ nam bhaiꞌ gɇꞌ chiop ja palhbuiꞌñdhaꞌ gu Israel kam jaꞌtkam nam tu daandaꞌ buiñor gu Dios.
51 Mas um dos companheiros de Jesus desembainhou a espada e feriu um servo do sumo sacerdote, decepando-lhe a orelha.
52 Guꞌ ji nat guꞌ jotmodaꞌ sooꞌmchulh gu Jesuus, jup tɨtda:
52 Jesus, no entanto, lhe disse: Embainha tua espada, porque todos aqueles que usarem da espada, pela espada morrerão.
53 ¿Cham maat ap aa na aañ jix bhaiꞌ nañ pu tɨɨdaꞌ gɨt guñ Gɨꞌkoraꞌ na bhañ joochxidhaꞌ muiꞌ gu noonbiꞌñ nam baꞌñ aꞌmkam tu kokdaꞌ gɨt?
53 Crês tu que não posso invocar meu Pai e ele não me enviaria imediatamente mais de doze legiões de anjos?
54 Guꞌ ji na guꞌ dhiꞌ miꞌ pɨx puiꞌ ba jim na jax dhui pɨx jum kuugalhdhaꞌ na mɨt jax jaꞌk tu uaꞌnak guiꞌ nam bɨjɨk bhaankam ya jaꞌp tu aꞌgimɨk gu Dios nam aañ jiñ aagɨt jup kaiꞌchdhaꞌ nam saak puꞌñi bañ dhoodaꞌ. Puiꞌ kuñ baꞌp jum tɨtda nap cham ja juandaꞌ dhiꞌ na mɨt yaꞌ bañ dhaa.
54 Mas como se cumpririam então as Escrituras, segundo as quais é preciso que seja assim?
55 Miꞌ dhɨr baꞌ moop ja tɨtda guiꞌ na mɨt miꞌ ba daa:
55 Depois, voltando-se para a turba, falou: Saístes armados de espadas e porretes para prender-me, como se eu fosse um malfeitor. Entretanto, todos os dias estava eu sentado entre vós ensinando no templo e não me prendestes.
56 Ku baꞌ guꞌ na guꞌ dhiꞌ miꞌ pɨx puiꞌ ba jim na jax dhuim kuugalhdhaꞌ gu puiꞌ na mɨt jax jaꞌk tu uaꞌnak guiꞌ nam bɨjɨk ya jaꞌp bhaankam tu aꞌgimɨk gu Dios nam aañ jix aagɨt jup kaiꞌchdhaꞌ na pim saak puꞌñiñ dhaagɨi tu chiñiaꞌ nam jiñ muꞌaaꞌ.
56 Mas tudo isto aconteceu porque era necessário que se cumprissem os oráculos dos profetas. Então os discípulos o abandonaram e fugiram.
57 Baꞌ mu ba aich jamɨt gu Jesuus miꞌ na paiꞌ daakaꞌ gu Kaipaas guiꞌ nax ioꞌm jir ja gɇꞌkam tuk kaꞌ guiꞌ nam bhaiꞌ gɇꞌ chiop ja palhbuiꞌñdhaꞌ gu Israel kam jaꞌtkam nam tu daandaꞌ buiñor gu Dios. Baꞌ bɨɨx miꞌp tuꞌiiꞌ am guiꞌ nam sap jix mat kaꞌ gu ñioꞌkiꞌñ gu Dios, gio baꞌ gu jaiꞌ ja gɇꞌgɇrkam tuk gu Israel kam jaꞌtkam.
57 Os que haviam prendido Jesus levaram-no à casa do sumo sacerdote Caifás, onde estavam reunidos os escribas e os anciãos do povo.
58 Baꞌ bɨɨpɨꞌ dɨr na mɨt chakui mu aich gu Jesuus mu na paiꞌ gu Kaipaas, gatuuk dɨr jum aꞌooꞌñchoidhat muiꞌp jimchuꞌ gu Peegro, na guꞌx ja ɨɨbhiꞌñ nam dagiaꞌ. Baꞌ miꞌ pɨx ji ai nam paiꞌ tu naadat juukaꞌ gu oꞌrosiiris tugiꞌñ gu Kaipaas, na guꞌ tɨix chɨɨgim gu Jesuus nam jax baꞌ ba ji dhoodaꞌ.
58 Pedro seguia-o de longe, até o pátio do sumo sacerdote. Entrou e sentou-se junto aos criados para ver como terminaria aquilo.
59 — ausente —
59 Enquanto isso, os príncipes dos sacerdotes e todo o conselho procuravam um falso testemunho contra Jesus, a fim de o levarem à morte.
60 — ausente —
60 Mas não o conseguiram, embora se apresentassem muitas falsas testemunhas.
61 jup kaiꞌch am:
61 Por fim, apresentaram-se duas testemunhas, que disseram: Este homem disse: Posso destruir o templo de Deus e reedificá-lo em três dias.
62 Baꞌ gu Kaipaas xi kɨkbok ba tɨkka gu Jesuus, jup tɨtda:
62 Levantou-se o sumo sacerdote e lhe perguntou: Nada tens a responder ao que essa gente depõe contra ti?
63 Guꞌ ji na guꞌ cham ñiok gu Jesuus, miꞌ pɨx pu tuꞌiiꞌ. Baꞌp tɨtda ɨp gio gu Kaipaas:
63 Jesus, no entanto, permanecia calado. Disse-lhe o sumo sacerdote: Por Deus vivo, conjuro-te que nos digas se és o Cristo, o Filho de Deus?
64 Miꞌ dho gi guꞌ muiꞌ ji ñio ji gu Jesuus, jup kaiꞌch:
64 Jesus respondeu: Sim. Além disso, eu vos declaro que vereis doravante o Filho do Homem sentar-se à direita do Todo-poderoso, e voltar sobre as nuvens do céu.
65 Baꞌ gu Kaipaas xi saassa gu kutuunaꞌn na sap baꞌ bhaan jix maatɨꞌ kaꞌ na giilhim cham jir am gu puiꞌ nat jax jaꞌk tɨi gu Jesuus. Jup ja tɨtda baꞌ gu jaꞌtkam guiꞌ nam jɨꞌk miꞌp tuꞌiiꞌ:
65 A estas palavras, o sumo sacerdote rasgou suas vestes, exclamando: Que necessidade temos ainda de testemunhas? Acabastes de ouvir a blasfêmia!
66 ¿Kaꞌ cham aar puiꞌñ jaaduñ?
66 Qual o vosso parecer? Eles responderam: Merece a morte!
67 Baꞌ puiꞌ xi chɨꞌɨɨk bhaiꞌ ji dhaa mɨt, jaiꞌ mɨt bhaiꞌ ji xixbuidhimɨ buibsaran, jaiꞌ baꞌ na mɨt bhaiꞌ xi bulhdhak gu jannulh buupuiram bhaiꞌ xeeggɨb,
67 Cuspiram-lhe então na face, bateram-lhe com os punhos e deram-lhe tapas,
68 jup tɨtda am baꞌ moo:
68 dizendo: Adivinha, ó Cristo: quem te bateu?
69 Baꞌ gu Peegro miꞌ daakat juukaꞌ miꞌ nam paiꞌ tu naadat juukaꞌ gu oꞌrosiiris. Baꞌ jaꞌxpɨx maaꞌn miꞌ ba ai gu ubii nar tujuandam tugiꞌñ gu Kaipaas, baꞌ bhaiꞌ xi ñɨidhimɨk jup tɨtda:
69 Enquanto isso, Pedro estava sentado no pátio. Aproximou-se dele uma das servas, dizendo: Também tu estavas com Jesus, o Galileu.
70 Guꞌ ji na guꞌ cham tu aaꞌ gu Peegro, dai nap kaiꞌch pɨx:
70 Mas ele negou publicamente, nestes termos: Não sei o que dizes.
71 Baꞌ jotmodaꞌ nat jax kɨkbo gu Peegro mi jaꞌp bhɨi, gama jaꞌk kiꞌñgob ji kɨkbo. Gu baꞌ na guꞌ mi jaꞌp tum oipo jia gu jaꞌtkam, jumai miꞌp ba tɨɨ na miꞌ kɨɨk. Baꞌ bhaiꞌ xi ñɨidhimɨk jup ja tɨtda gu jaiꞌ nam mi jaꞌp jup oipo:
71 Dirigia-se ele para a porta, a fim de sair, quando outra criada o viu e disse aos que lá estavam: Este homem também estava com Jesus de Nazaré.
72 Guꞌ ji na guꞌ maaꞌn na jax kaiꞌch gu Peegro, jup kaiꞌch:
72 Pedro, pela segunda vez, negou com juramento: Eu nem conheço tal homem.
73 Baꞌ jaꞌxpɨx jup tɨtda am ɨp jaiꞌ gu Peegro guiꞌ nam miꞌp tuꞌiiꞌ, jup kaiꞌch am:
73 Pouco depois, os que ali estavam aproximaram-se de Pedro e disseram: Sim, tu és daqueles; teu modo de falar te dá a conhecer.
74 Guꞌ ji na guꞌ xi kɨɨk gu Peegro na puiꞌ kaiꞌch na cham maat gu Jesuus, jup ja tɨtda:
74 Pedro então começou a fazer imprecações, jurando que nem sequer conhecia tal homem. E, neste momento, cantou o galo.
75 Baꞌ jotmodaꞌ bhaiꞌ pup tɨꞌñcho na bak pɨn bɨɨpɨꞌ dɨr jup tɨtda gu Jesuus: “Kiaꞌpɨx maaꞌn ba jiiñkiaꞌ gu takaaruiꞌ nap aap baikim puiꞌ ba tɨꞌyaꞌ nap cham tuꞌñ kaichuꞌ.” Baꞌ giilhim bhaiꞌx buam ji chu tatdat gu Peegro, baas dɨr jaꞌp xi buusnɨk ma susua.
75 Pedro recordou-se do que Jesus lhe dissera: Antes que o galo cante, negar-me-ás três vezes. E saindo, chorou amargamente.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 26, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.