Mateus 26

Gu ñio'ki'ñ gu Dios na bhaan tu a'ga guch xoi'kam (STPNT) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Baꞌ gatuuk na miꞌ puꞌñi xi chu aꞌgimɨk gu Jesuus jup ja tɨtda gu noonbiꞌñ:
1 Quando Jesus acabou de ensinar essas coisas, disse aos discípulos:
2 ―Xib moo gook tanoolh pɨx ba bii na paiꞌ dhuuk jir piasta kaꞌ bhaan Paaskua taꞌm, na pim jax bax maat jiñ jaaduñ. Baꞌ aañ nañ xib bhaankam yaꞌ oirɨ guñ Gɨꞌkoraꞌ, ampɨx jiñ dhagiaꞌ am guiꞌ nam jiñ oꞌbhagiꞌñ, gio baꞌ nam tu chiñiaꞌ nam jiñ xissapaꞌ kuruus taꞌm.
2 — Vocês sabem que daqui a dois dias vai ser comemorada a
3 — ausente —
3 Os chefes dos sacerdotes e os líderes judeus se reuniram no palácio de Caifás, o Grande Sacerdote ,
4 — ausente —
4 e fizeram um plano para prender Jesus em segredo e matá-lo.
5 Ku guꞌp kaiꞌch am ɨp ji nam sap chakui juandaꞌ janoꞌ na paiꞌ dhuuk jir piasta kaꞌ, na ka xi buusniaꞌ sap nam baꞌ ba dagiaꞌ, jup kaiꞌch am:
5 Eles diziam: — Não vamos fazer isso durante a festa, para não haver uma revolta no meio do povo.
6 Baꞌ mu jaꞌk Betaania daakat jup ba tu kuaꞌ gu Jesuus buiñor gu Simoon guiꞌ nam puiꞌ jaꞌk jup jix mat kaꞌ gu jaꞌtkam na tootolhidhat bha gakiidhaꞌ gu tukgaꞌn.
6 — ausente —
7 Baꞌ cham jɨꞌx mɨɨkim miꞌ ba ai maaꞌn gu ubii ji uaꞌdat maaꞌn gu alhiꞌch jaꞌaa na mi jimchuꞌ guiꞌ na joidham uub nax ioꞌm jix dhaꞌram namɨɨk. Baꞌ na jax jim xi kupioꞌkak bhaiꞌ xi choiꞌ moꞌran gu Jesuus na miꞌ daakat ka tu kuaꞌ.
7 — ausente —
8 Baꞌ gu noonbiꞌñ am bhaak jamɨt na mɨt puiꞌ jɨꞌ tɨɨ, jup kaiꞌch am:
8 Ao verem aquilo, os discípulos ficaram zangados e disseram: — Que desperdício!
9 Aixim nat mu gaꞌrak ja maa gu tuumiñ guiꞌ nam cham biaꞌ nam paiꞌ dhɨr uꞌji kɨꞌn tu sabaꞌdaꞌ.
9 Esse perfume poderia ter sido vendido por uma fortuna, e o dinheiro, dado aos pobres.
10 Guꞌ ji nat guꞌ ba ja kai gu Jesuus nam jax kaiꞌch, baꞌp ja tɨtda:
10 Mas Jesus, sabendo o que eles diziam, disse:
11 Matgɨm guꞌ dhiꞌ na pim jaroiꞌ ja aaꞌ nam puiꞌ cham biaꞌ gu tuumiñ na paiꞌ dhɨr uꞌji kɨꞌn tu sabaꞌdaꞌ, dhiꞌ gammɨjɨ pɨx yaꞌx jaiꞌch kaꞌ am ji aapiꞌm jam bui. Guꞌ aañ dai xib ji nañ yaꞌ oirɨ aapiꞌm jam bui, nañ guꞌ aañ bar boi chaꞌm kam.
11 Pois os pobres estarão sempre com vocês, mas eu não.
12 Puiꞌ kut baꞌ bhaiꞌ bañ choiꞌ dhiñ jaduuñ dhiꞌ na joidham uub, na baꞌ cham xijai kaꞌ nam jiñ yaaspaꞌ nam paiꞌ dhuuk jiñ muꞌaaꞌ.
12 O que ela fez foi perfumar o meu corpo para o meu sepultamento.
13 Baꞌ aañ tuꞌ sɨlhkam kɨꞌn yaꞌ pu jam tɨtdañ jaaduñ, na paiꞌ dhuuk tum aꞌgadaꞌ gux bhaiꞌm kaiꞌchdham ñiꞌook mu jaꞌp paiꞌ, bɨɨx jaiꞌ miꞌp xim aꞌgadaꞌ dhiñ jaduuñ nat jax tu duu nat bhañ choiꞌ dhiꞌ na joidham uub.
13 Eu afirmo a vocês que isto é verdade: em qualquer lugar do mundo onde o
14 Baꞌ maadɨt guiꞌ nam jir mambhɨɨx daman gook noonbiꞌñ gu Jesuus guiꞌ nam Juudas Iskarioti kɨꞌn jix mat kaꞌ gu jaꞌtkam, xi mɨɨ nat ja tɨkkam gu ja gɇꞌgɇrkam tuk guiꞌ nam bhaiꞌ gɇꞌ chiop ja palhbuiꞌñdhaꞌ gu Israel kam jaꞌtkam nam tu daandaꞌ buiñor gu Dios,
14 Então um dos doze discípulos, chamado Judas Iscariotes, foi falar com os chefes dos sacerdotes.
15 jup ja tɨtda mu ji ɇɇk:
15 Ele disse: — Quanto vocês me pagam para eu lhes entregar Jesus? E eles lhe pagaram trinta moedas de prata.
16 Baꞌ janoꞌ dɨr pɨx am nɨidhidhaꞌ gu Juudas gu Jesuus na paiꞌ jaꞌk jax jimdaꞌ na baꞌ giop xi ja aaꞌñdharaꞌ gu gɇꞌgɇrkam jum aaꞌndam noꞌt miꞌ paiꞌ tɨɨ na oirɨ na paiꞌr am kaꞌ nam dagiaꞌ.
16 E daí em diante Judas ficou procurando uma oportunidade para entregar Jesus.
17 Baꞌ nat paiꞌ dhuuk kiaꞌpɨx muiꞌ ba jim bhɨi na paiꞌ dhuuk jir piasta kaꞌ, janoꞌ na paiꞌ dhuuk jum kuaꞌdaꞌ gu paan guiꞌ na cham bɨnkaꞌ guiꞌ na kɨꞌn jappukar, ba tɨkka am gu Jesuus gu noonbiꞌñ na sap pa jaꞌk jix aaꞌ nam tu bhaidhaꞌ gu koiꞌ, jup tɨtda am:
17 No primeiro dia da Festa dos Pães sem Fermento , os discípulos chegaram perto de Jesus e perguntaram: — Onde é que o senhor quer que a gente prepare o jantar da
18 Baꞌ guiꞌp ja tɨtda:
18 Ele respondeu:
19 Baꞌ guiꞌ cham jax ji chɨꞌɨɨk muiꞌp ma jii mɨt na jax ja tɨtda gu Jesuus, puiꞌ dho ji chu buus na jax kaiꞌch. Baꞌ guiꞌ dai na mɨt ba tu bhaiꞌñ gu koiꞌ miꞌ na mɨt paiꞌm taiñbui gu baꞌaak.
19 Os discípulos fizeram como Jesus havia mandado e prepararam o jantar da Páscoa.
20 Baꞌ jaꞌxpɨx nat paiꞌ dhuuk ba jur, miꞌ ba ai gu Jesuus ja bɨɨm gu noonbiꞌñ, baꞌ mi jaꞌp ji dharaibuk ma tu juu mɨt.
20 Quando anoiteceu, Jesus e os doze discípulos sentaram para comer.
21 Baꞌ nam miꞌ ka tu kuaꞌ, jup ja tɨtda gu Jesuus gu noonbiꞌñ:
21 Durante o jantar Jesus disse:
22 Baꞌ naiꞌ soiꞌ jim duu mɨt gu noonbiꞌñ nat puiꞌ jɨꞌ xi ja tɨɨꞌn gu Jesuus. Baꞌ gatuuk jix bhaiꞌ bhaiꞌ ba tɨkka am na sap jaroiꞌ pɨk jir diꞌ na maaxik kɨɨsaꞌ, jup tɨtda am:
22 Eles ficaram muito tristes e, um por um, começaram a perguntar: — O senhor não está achando que sou eu; está?
23 Baꞌ gu Jesuus jup ja tɨtda:
23 Jesus respondeu:
24 Ku baꞌ guꞌ dhiꞌ na miꞌ pɨx puiꞌ ba jim ji na jax dhui pɨx puiꞌ jaꞌk tum kuugalhdhaꞌ na mɨt jax tu uaꞌnak guiꞌ nam bɨjɨk ya jaꞌp bhaankam tu aꞌgimɨk gu Dios nam aañ jiñ aagɨt jup kaiꞌchdhaꞌ nam saak puꞌñi bañ dhoodaꞌ aañ nañ xib bhaankam yaꞌ oirɨ guñ Gɨꞌkoraꞌ. Baꞌ guiꞌ na jaroiꞌ maaxik jiñ kɨɨsaꞌ, giilhim jum tulhiiñaꞌ. Jir am kat na moo pu cham jaiꞌch kaꞌ gɨt na baꞌ cham puꞌñim uaꞌtulhdhai bam tulhiiñaꞌ.
24 Pois o
25 Baꞌ gu Juudas guiꞌ na maaxik kɨɨsaꞌ gu Jesuus, jaiꞌ puiꞌ xi kaiꞌch nam jax kaiꞌch gu jaiꞌ noonbiꞌñ gu Jesuus na sap baꞌ jax dhui bhaan cham xi maatɨꞌ kaꞌ gɨt na tuꞌ jax dhuñiaꞌ, jup tɨtda gu Jesuus:
25 Então Judas, o traidor, perguntou: — Mestre, o senhor não está achando que sou eu; está? Jesus respondeu:
26 Baꞌ nam pui miꞌ daraat ka tu kuaꞌ, jotmodaꞌ nat jax dhaa gu Jesuus maaꞌn gu paan, xi chu taxchaabgidhak buiñor gu Dios muiꞌ xi ja maa gu noonbiꞌñ taꞌtak jaisak, jup ja tɨtda:
26 Enquanto estavam comendo, Jesus pegou o pão e deu graças a Deus. Depois partiu o pão e o deu aos discípulos, dizendo:
27 Gio baꞌ moo maaꞌn miꞌ dhɨr jaꞌp bhaiꞌ ji bhɨi ɨp gu alhiꞌch jaꞌaa na mi suuꞌntuꞌ gu biiñ guiꞌ na uubas kɨꞌn jup duñiix, baꞌ puiꞌp xi chu taxchaabgidhak buiñor gu Dios mu jaꞌk xi ja maa nam bha iꞌyaꞌ, jup ja tɨtda:
27 Em seguida, pegou o cálice de vinho e agradeceu a Deus. Depois passou o cálice aos discípulos, dizendo:
28 na guꞌ dhiꞌr jiñ ɨꞌɨɨr na baꞌ bhaan jix maatɨꞌ kaꞌ na xib dɨr jaꞌp jaꞌk maakam ba tu aagix kaꞌ na jax jix aaꞌ guñ Gɨꞌkoraꞌ, na mɨlhiaꞌ guñ ɨꞌɨɨr na baꞌ puꞌñi jaꞌk tu namkix kaꞌ bɨɨx gu ja uaꞌtulhdharaꞌ gu jaꞌtkam.
28 porque isto é o meu sangue, que é derramado em favor de muitos para o perdão dos pecados, o sangue que garante a
29 Baꞌ cham paiꞌ dhuuk giop ka iꞌyaꞌ iñ dhi jaꞌp tuꞌm gu uubas baraaꞌ, nañ guꞌ aañ bar boi chaꞌm kam. Dai janoꞌ nach paiꞌ dhuuk gio maap bap tuiꞌkaꞌx dhaam jaꞌk buiñor guñ Gɨꞌkoraꞌ nañ baꞌ giop ba iꞌyaꞌ, ku baꞌ guꞌ gux uañ ji gu uubas baraaꞌ, cham tuꞌ dhiꞌ jaꞌp tuꞌm.
29 Eu afirmo a vocês que nunca mais beberei deste vinho até o dia em que beber com vocês um vinho novo no
30 Baꞌ gatuuk nam miꞌ xi chu laalagimɨk buiñor gu Dios, ma jii mɨt bhammɨ jaꞌk oidhaꞌ taꞌm bhaiꞌ nam paiꞌ Oliibus kɨꞌn jix chu mat kaꞌ gu jaꞌtkam.
30 Então eles cantaram canções de louvor e foram para o monte das Oliveiras.
31 Guꞌ ji na guꞌ gama jaꞌk nam ba jiimchuꞌ, jup ja tɨtda gu Jesuus gu noonbiꞌñ:
31 E Jesus disse aos discípulos:
32 Ku baꞌ guꞌ aañ nañ paiꞌ dhuuk duadɨi giop ba bamgiaꞌ miꞌ dhɨr koiꞌñgaꞌn tɨr, bɨɨpɨꞌ kat mummɨ ba oirɨdaꞌ iñ ji Galilea na pim baꞌ aapiꞌm gatuuk mup ba aayaꞌ.
32 Mas, depois que eu ressuscitar, irei adiante de vocês para a Galileia.
33 Baꞌp kaiꞌch gu Peegro:
33 Então Pedro disse a Jesus: — Eu nunca abandonarei o senhor, mesmo que todos o abandonem.
34 Baꞌp tɨtda gu Jesuus:
34 Mas Jesus lhe disse:
35 Guꞌ ji na guꞌ xi kɨɨk gu Peegro na puiꞌ kaiꞌch, jup tɨtda gu Jesuus:
35 Pedro respondeu: — Eu nunca vou dizer que não o conheço, mesmo que eu tenha de morrer com o senhor! E todos os outros discípulos disseram a mesma coisa.
36 Baꞌ miꞌ pɨx ji ai mɨt na paiꞌ Getsemanii tɨ tɨɨꞌ. Baꞌ gu Jesuus jup ja tɨtda gu noonbiꞌñ:
36 Jesus foi com os discípulos para um lugar chamado Getsêmani e lhes disse:
37 Baꞌ gammɨjɨ pɨx chuꞌm duu dai gu Peegro xi baidhak, gio baꞌ gu Jakoobo, gio baꞌ gu Juan. Baꞌ baasɨꞌn na mɨt ba ai, bhaiꞌ gampaiꞌ jim duu gu Jesuus nam bhaiꞌ xi nɨiꞌñ gu noonbiꞌñ guiꞌ na ja baiꞌñchuꞌ, panaas kux buam bam aaꞌ.
37 Então Jesus foi, levando consigo Pedro e os dois filhos de Zebedeu. Aí ele começou a sentir uma grande tristeza e aflição
38 Baꞌp ja tɨtda:
38 e disse a eles:
39 Baꞌ palhɨɨp baasɨꞌn iam xi jimɨɨk mi jaꞌp oꞌlhiaꞌn kɨꞌn xi kɨkbok jix ioꞌm xi dhumaartɨk na dɨɨrap xi chu siisap gu maꞌooꞌn bhaiꞌ ji chu daanɨ buiñor guch Gɨꞌkoraꞌ, jup kaiꞌch:
39 Ele foi um pouco mais adiante, ajoelhou-se, encostou o rosto no chão e orou:
40 Baꞌ daipuꞌ puꞌñi jaꞌk xi chu daanɨk ba jii ɨp gio gu Jesuus mu jaꞌk nam paiꞌ pup dar gu noonbiꞌñ. Baꞌ nat mu ba ai, kookos am. Baꞌp tɨtda gu Peegro:
40 Depois voltou e encontrou os três discípulos dormindo. Então disse a Pedro:
41 Guꞌ pim ji tɨ nɨiꞌñdhaꞌ ji, chaꞌpim koksodaꞌ. Tu daandaꞌ pim na baꞌ cham jam maiꞌchiaꞌ gu jaꞌook. Na pim guꞌ aapiꞌm dɨɨlh tɨix aaꞌ jia na pim miꞌ puiꞌ jiimdaꞌ gɨt na jax jix aaꞌ guñ Gɨꞌkoraꞌ, guꞌ pɨx ji na pim guꞌ giilhim jix xijaim ɨlhiiꞌñ na pim jum tulhiiñaꞌ.
41 Vigiem e orem para que não sejam tentados. É fácil querer resistir à tentação; o difícil mesmo é conseguir.
42 Baꞌ daipuꞌ xi ja tɨɨdak gio mu jaꞌk jup ji dhuu nat ba tu daañim ɨp gio. Baꞌ maaꞌn na jax kaiꞌch na tu daan na jax bɨɨpɨꞌ dɨr, jup kaiꞌch:
42 Pela segunda vez Jesus foi e orou, dizendo:
43 Baꞌ daipuꞌ nat puꞌñi jaꞌk xi chu daanɨk giop ba jii mu jaꞌk nam paiꞌ pup daraa gu noonbiꞌñ. Baꞌ maaꞌn nam jax kookos nat gio miꞌp ba ai, na guꞌ giilhim jix buam tu tatdaꞌ nam jix kookxik.
43 Ele voltou de novo e encontrou os discípulos dormindo. Eles estavam com sono e não conseguiam ficar com os olhos abertos.
44 Baꞌ guiꞌ miꞌ pɨx xi ja tɨɨgɨk giop ba jii nat ba tu daañim ɨp gio buiñor gu Dios, baꞌ maaꞌn na jax kaiꞌch nat jax jaꞌk tu daañmɨrak bɨɨpɨꞌ dɨr.
44 Jesus tornou a sair de perto deles e orou pela terceira vez, dizendo as mesmas palavras.
45 Miꞌ dhɨr baꞌ giop ba jii mu jaꞌk na paiꞌ gu noonbiꞌñ, baꞌp ja tɨtda mu ji ɇɇk:
45 Então voltou até onde os discípulos estavam e perguntou:
46 Muni dhɨr bhaiꞌ ba jim muiꞌ ja bɨɨm guiꞌ na maaxik jiñ kɨɨsaꞌ. Xi baapmiꞌ gor jach muiꞌ xi ñamkiaꞌ.
46 Levantem-se, e vamos embora. Vejam! Aí vem chegando o homem que está me traindo!
47 Baꞌ na miꞌ puiꞌ ka ja tɨtda gu Jesuus gu noonbiꞌñ, miꞌ ba ai gu Juudas guiꞌ na maadɨt jir diꞌ gu mambhɨɨx daman gook gu noonbiꞌñ, ji ja baidhat muiꞌ gu jaꞌtkam kukxir ji chu uaꞌkat gam uꞌuux jix kaapak na mɨt muiꞌ ba daagim gu Jesuus, na mɨt mu ja joot gu ja gɇꞌgɇrkam tuk guiꞌ nam bhaiꞌ gɇꞌ chiop ja palhbuiꞌñdhaꞌ gu Israel kam jaꞌtkam nam tu daandaꞌ buiñor gu Dios, gio baꞌ gu jaiꞌ ja gɇꞌgɇrkam tuk gu Israel kam jaꞌtkam.
47 Jesus ainda estava falando, quando chegou Judas, um dos doze discípulos. Vinha com ele uma grande multidão armada com espadas e porretes, que tinha sido mandada pelos chefes dos sacerdotes e pelos líderes judeus.
48 Baꞌ bɨɨpɨꞌ dɨr pu xi ja aaꞌñdhak gu Juudas nam baas dɨr bhaiꞌ ka jiim, jup ja tɨtda:
48 O traidor tinha combinado com eles um sinal. Ele tinha dito: “Prendam o homem que eu beijar, pois é ele.”
49 Baꞌ puiꞌm duu ɨp jia, na jax jim gu Juudas pɨx jix bhaiꞌ kaiꞌchim, jup tɨtda gu Jesuus:
49 Judas foi até perto de Jesus e disse: — Mestre, que a paz esteja com o senhor! E o beijou.
50 Baꞌp tɨtda gu Jesuus:
50 Jesus respondeu: Então eles chegaram, prenderam Jesus e o amarraram.
51 Baꞌ maadɨt guiꞌ nam kaichuꞌ gu Jesuus, jotmodaꞌ nat jax baabu gu kuxiir bhaiꞌ pu soñiich naakaran maadɨt guiꞌ na mɨt miꞌ ba daa gu Jesuus, guiꞌ nar tujuandam tugiꞌñ kaꞌ gux ioꞌm ja gɇꞌkam tuk guiꞌ nam bhaiꞌ gɇꞌ chiop ja palhbuiꞌñdhaꞌ gu Israel kam jaꞌtkam nam tu daandaꞌ buiñor gu Dios.
51 Mas um dos que estavam ali com Jesus tirou a espada, atacou um empregado do Grande Sacerdote e cortou uma orelha dele.
52 Guꞌ ji nat guꞌ jotmodaꞌ sooꞌmchulh gu Jesuus, jup tɨtda:
52 Aí Jesus disse:
53 ¿Cham maat ap aa na aañ jix bhaiꞌ nañ pu tɨɨdaꞌ gɨt guñ Gɨꞌkoraꞌ na bhañ joochxidhaꞌ muiꞌ gu noonbiꞌñ nam baꞌñ aꞌmkam tu kokdaꞌ gɨt?
53 Você não sabe que, se eu pedisse ajuda ao meu Pai, ele me mandaria agora mesmo doze exércitos de anjos?
54 Guꞌ ji na guꞌ dhiꞌ miꞌ pɨx puiꞌ ba jim na jax dhui pɨx jum kuugalhdhaꞌ na mɨt jax jaꞌk tu uaꞌnak guiꞌ nam bɨjɨk bhaankam ya jaꞌp tu aꞌgimɨk gu Dios nam aañ jiñ aagɨt jup kaiꞌchdhaꞌ nam saak puꞌñi bañ dhoodaꞌ. Puiꞌ kuñ baꞌp jum tɨtda nap cham ja juandaꞌ dhiꞌ na mɨt yaꞌ bañ dhaa.
54 Mas, nesse caso, como poderia se cumprir aquilo que as
55 Miꞌ dhɨr baꞌ moop ja tɨtda guiꞌ na mɨt miꞌ ba daa:
55 Depois Jesus disse para aquela gente:
56 Ku baꞌ guꞌ na guꞌ dhiꞌ miꞌ pɨx puiꞌ ba jim na jax dhuim kuugalhdhaꞌ gu puiꞌ na mɨt jax jaꞌk tu uaꞌnak guiꞌ nam bɨjɨk ya jaꞌp bhaankam tu aꞌgimɨk gu Dios nam aañ jix aagɨt jup kaiꞌchdhaꞌ na pim saak puꞌñiñ dhaagɨi tu chiñiaꞌ nam jiñ muꞌaaꞌ.
56 Mas tudo isso está acontecendo para se cumprir o que os Então todos os discípulos abandonaram Jesus e fugiram.
57 Baꞌ mu ba aich jamɨt gu Jesuus miꞌ na paiꞌ daakaꞌ gu Kaipaas guiꞌ nax ioꞌm jir ja gɇꞌkam tuk kaꞌ guiꞌ nam bhaiꞌ gɇꞌ chiop ja palhbuiꞌñdhaꞌ gu Israel kam jaꞌtkam nam tu daandaꞌ buiñor gu Dios. Baꞌ bɨɨx miꞌp tuꞌiiꞌ am guiꞌ nam sap jix mat kaꞌ gu ñioꞌkiꞌñ gu Dios, gio baꞌ gu jaiꞌ ja gɇꞌgɇrkam tuk gu Israel kam jaꞌtkam.
57 Os homens que prenderam Jesus o levaram até a casa do Grande Sacerdote Caifás, onde estavam reunidos alguns mestres da Lei e alguns líderes judeus.
58 Baꞌ bɨɨpɨꞌ dɨr na mɨt chakui mu aich gu Jesuus mu na paiꞌ gu Kaipaas, gatuuk dɨr jum aꞌooꞌñchoidhat muiꞌp jimchuꞌ gu Peegro, na guꞌx ja ɨɨbhiꞌñ nam dagiaꞌ. Baꞌ miꞌ pɨx ji ai nam paiꞌ tu naadat juukaꞌ gu oꞌrosiiris tugiꞌñ gu Kaipaas, na guꞌ tɨix chɨɨgim gu Jesuus nam jax baꞌ ba ji dhoodaꞌ.
58 Pedro seguiu Jesus de longe até o pátio da casa do Grande Sacerdote. Entrou e sentou-se com os guardas para ver como aquilo ia terminar.
59 — ausente —
59 Os chefes dos sacerdotes e todo o Conselho Superior estavam procurando alguma acusação falsa contra Jesus a fim de o condenar à morte.
60 — ausente —
60 Mas não puderam encontrar nada contra ele, embora muitos se levantassem para dizer mentiras a respeito dele. Afinal dois homens se apresentaram
61 jup kaiꞌch am:
61 e disseram: — Este homem afirmou: “Eu posso destruir o Templo de Deus e construí-lo de novo em três dias.”
62 Baꞌ gu Kaipaas xi kɨkbok ba tɨkka gu Jesuus, jup tɨtda:
62 Aí o Grande Sacerdote se levantou e perguntou a Jesus: — Você não vai se defender desta acusação?
63 Guꞌ ji na guꞌ cham ñiok gu Jesuus, miꞌ pɨx pu tuꞌiiꞌ. Baꞌp tɨtda ɨp gio gu Kaipaas:
63 Mas Jesus ficou calado. Então o Grande Sacerdote tornou a perguntar: — Em nome do Deus vivo, eu exijo que você diga para nós: você é o
64 Miꞌ dho gi guꞌ muiꞌ ji ñio ji gu Jesuus, jup kaiꞌch:
64 Jesus respondeu:
65 Baꞌ gu Kaipaas xi saassa gu kutuunaꞌn na sap baꞌ bhaan jix maatɨꞌ kaꞌ na giilhim cham jir am gu puiꞌ nat jax jaꞌk tɨi gu Jesuus. Jup ja tɨtda baꞌ gu jaꞌtkam guiꞌ nam jɨꞌk miꞌp tuꞌiiꞌ:
65 Aí o Grande Sacerdote rasgou as suas próprias roupas e disse: — Ele
66 ¿Kaꞌ cham aar puiꞌñ jaaduñ?
66 Então, o que resolvem? Eles responderam: — Ele é culpado e deve morrer!
67 Baꞌ puiꞌ xi chɨꞌɨɨk bhaiꞌ ji dhaa mɨt, jaiꞌ mɨt bhaiꞌ ji xixbuidhimɨ buibsaran, jaiꞌ baꞌ na mɨt bhaiꞌ xi bulhdhak gu jannulh buupuiram bhaiꞌ xeeggɨb,
67 Em seguida cuspiram no rosto de Jesus e deram bofetadas nele. E os que batiam nele
68 jup tɨtda am baꞌ moo:
68 diziam: — Ei, Messias, adivinhe para nós quem foi que bateu em você!
69 Baꞌ gu Peegro miꞌ daakat juukaꞌ miꞌ nam paiꞌ tu naadat juukaꞌ gu oꞌrosiiris. Baꞌ jaꞌxpɨx maaꞌn miꞌ ba ai gu ubii nar tujuandam tugiꞌñ gu Kaipaas, baꞌ bhaiꞌ xi ñɨidhimɨk jup tɨtda:
69 Pedro estava sentado lá fora no pátio, quando uma das empregadas chegou perto dele e disse: — Você também estava com Jesus da Galileia.
70 Guꞌ ji na guꞌ cham tu aaꞌ gu Peegro, dai nap kaiꞌch pɨx:
70 Mas ele negou diante de todos, dizendo: — Eu não sei do que é que você está falando.
71 Baꞌ jotmodaꞌ nat jax kɨkbo gu Peegro mi jaꞌp bhɨi, gama jaꞌk kiꞌñgob ji kɨkbo. Gu baꞌ na guꞌ mi jaꞌp tum oipo jia gu jaꞌtkam, jumai miꞌp ba tɨɨ na miꞌ kɨɨk. Baꞌ bhaiꞌ xi ñɨidhimɨk jup ja tɨtda gu jaiꞌ nam mi jaꞌp jup oipo:
71 Depois foi para a entrada do pátio. Outra empregada o viu e disse às pessoas que estavam ali: — Ele estava com Jesus de Nazaré.
72 Guꞌ ji na guꞌ maaꞌn na jax kaiꞌch gu Peegro, jup kaiꞌch:
72 Pedro negou outra vez, respondendo: — Juro que não conheço esse homem!
73 Baꞌ jaꞌxpɨx jup tɨtda am ɨp jaiꞌ gu Peegro guiꞌ nam miꞌp tuꞌiiꞌ, jup kaiꞌch am:
73 Pouco depois, os que estavam ali chegaram perto de Pedro e disseram: — O seu modo de falar mostra que, de fato, você também é um deles.
74 Guꞌ ji na guꞌ xi kɨɨk gu Peegro na puiꞌ kaiꞌch na cham maat gu Jesuus, jup ja tɨtda:
74 Então Pedro disse: — Juro que não conheço esse homem! Que Deus me castigue se não estou dizendo a verdade! Naquele instante o galo cantou,
75 Baꞌ jotmodaꞌ bhaiꞌ pup tɨꞌñcho na bak pɨn bɨɨpɨꞌ dɨr jup tɨtda gu Jesuus: “Kiaꞌpɨx maaꞌn ba jiiñkiaꞌ gu takaaruiꞌ nap aap baikim puiꞌ ba tɨꞌyaꞌ nap cham tuꞌñ kaichuꞌ.” Baꞌ giilhim bhaiꞌx buam ji chu tatdat gu Peegro, baas dɨr jaꞌp xi buusnɨk ma susua.
75 e Pedro lembrou que Jesus lhe tinha dito: “Antes que o galo cante, você dirá três vezes que não me conhece.” Então Pedro saiu dali e chorou amargamente.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 26, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.