Mateus 21
Gu ñio'ki'ñ gu Dios na bhaan tu a'ga guch xoi'kam (STPNT) vs VC
1 Baꞌ bhammɨ amuub ba ai gu Jesuus na paiꞌr Jerusaleen, maaꞌn kap na paiꞌ puiꞌ tɨ tɨɨꞌ Betpajee, sonpan gu oidhaꞌ guiꞌ nam Oliibus kɨꞌn jup jix mat kaꞌ gu jaꞌtkam. Baꞌ ba ja jootos gook gu noonbiꞌñ nam tɨɨmɨlhdhapuꞌ maaꞌn gu bhuruꞌx,
1 Aproximavam-se de Jerusalém. Quando chegaram a Betfagé, perto do monte das Oliveiras, Jesus enviou dois de seus discípulos,
2 jup ja tɨtda:
2 dizendo-lhes: Ide à aldeia que está defronte. Encontrareis logo uma jumenta amarrada e com ela seu jumentinho. Desamarrai-os e trazei-mos.
3 Guꞌ baꞌ noꞌ guꞌ jaroiꞌ ampɨk ba jam tɨkka na pim jax dhuñiaꞌ gu bhuruꞌx, jaꞌp japim tɨɨdaꞌ: “Dho gu Gɇꞌkam nat bhach joot. Cham maat ich na tuꞌ mi bhiiñoraꞌ, ku baꞌ guꞌ sap jaꞌxñi gio yaꞌp bam aichulhdhaꞌ ji.”
3 Se alguém vos disser qualquer coisa, respondei-lhe que o Senhor necessita deles e que ele sem demora os devolverá.
4 Baꞌ dhiꞌ puꞌñi jaꞌk tum kuugalh gu puiꞌ nat jax jaꞌk tu uaꞌnak maadɨt guiꞌ nam bɨjɨk bhaankam tu aꞌgimɨk gu Dios na jaꞌpnim kaiꞌch:
4 Assim, neste acontecimento, cumpria-se o oráculo do profeta:
5 Xi ja aagiꞌñ gor gu Sion oiꞌñkam na soiꞌ jim duiñchugɨt bhuruꞌx chaꞌm muiꞌ ba jim gu ja gɇꞌkam tuk.
5 Dizei à filha de Sião: Eis que teu rei vem a ti, cheio de doçura, montado numa jumenta, num jumentinho, filho da que leva o jugo {Zc 9,9}.
6 — ausente —
6 Os discípulos foram e executaram a ordem de Jesus.
7 — ausente —
7 Trouxeram a jumenta e o jumentinho, cobriram-nos com seus mantos e fizeram-no montar.
8 Baꞌ gu jaꞌtkam joidham jix bhaiꞌ jim taatugɨt bɨɨpɨꞌ dɨr bapoiꞌdhat ja kookosidhat miꞌ ja iabuim am boi chaꞌm gu ja kuktun, nam guꞌx ioꞌm muiꞌ mu jiim nam oiꞌñchuꞌ gu Jesuus, gam jaiꞌ gu tua jaajaꞌ nam omsaidhat miꞌ iabuim miꞌ na paiꞌ jax bhɨɨjim gu Jesuus.
8 Então a multidão estendia os mantos pelo caminho, cortava ramos de árvores e espalhava-os pela estrada.
9 Baꞌ nam puiꞌ xi chu buidhat pɨx jiiñak bɨttu am bɨɨx guiꞌ nam jɨꞌk bɨɨpɨꞌ dɨr jiim gio guiꞌ nam gatuuk dɨr jup jiim, jup kaiꞌchim am:
9 E toda aquela multidão, que o precedia e que o seguia, clamava: Hosana ao filho de Davi! Bendito seja aquele que vem em nome do Senhor! Hosana no mais alto dos céus!
10 Baꞌ jaꞌxpɨx nat paiꞌ dhuuk bhammɨ ba ai gu Jesuus na paiꞌr Jerusaleen, cham maat am gu bhaiꞌ oiꞌñkam nar jaroiꞌ dhaꞌ. Naiꞌ tɨim tɨ tɨkka am, jup kaiꞌch am:
10 Quando ele entrou em Jerusalém, alvoroçou-se toda a cidade, perguntando: Quem é este?
11 Baꞌ jaiꞌ dhɨt jup kaiꞌch am:
11 A multidão respondia: É Jesus, o profeta de Nazaré da Galiléia.
12 Baꞌ jaꞌxpɨx mu jaꞌk jup ba ai gu Jesuus na paiꞌr gɇꞌ chiop, baꞌ miꞌ pɨx ji ja tɨɨ gu jaꞌtkam nam jix ioꞌm muiꞌ mɨjɨ tu gaꞌra gu bɨxchuꞌ. Baꞌ bɨɨx miꞌ dhɨr jaꞌk ji ja aadi nam jɨꞌk bhaiꞌ ka tu gaꞌra gio guiꞌ nam bhaiꞌ ka tu sabaꞌn, ja iaꞌlhxichulh gu ja memees guiꞌ nam bhaiꞌ bhaan ka tuaꞌ gu tuumiñ nam bhaiꞌ ja pataaxiꞌñ gu jaꞌtkam kɨꞌn gu jaiꞌ tuumiñ, gio baꞌ guiꞌ nam giokdaꞌ bhaan bhaiꞌp ka ja kuup nam bhaiꞌ ka ja gaꞌra, bɨɨx jup ja iaꞌlhxichulh.
12 Jesus entrou no templo e expulsou dali todos aqueles que se entregavam ao comércio. Derrubou as mesas dos cambistas e os bancos dos negociantes de pombas,
13 Baꞌp ja tɨtda puiꞌ xi ja doodak:
13 e disse-lhes: Está escrito: Minha casa é uma casa de oração {Is 56,7}, mas vós fizestes dela um covil de ladrões {Jr 7,11}!
14 Baꞌ na pui bhaiꞌ ka oirɨ gu Jesuus na paiꞌr gɇꞌ chiop, bhaiꞌ ba ai mɨt jɨꞌkchi gu jaꞌtkam nam cham ñiññia kaꞌ gio baꞌ jaiꞌ guiꞌ nam jix mamaꞌmkulhiꞌ kaꞌ, baꞌ soiꞌ ba tɨtda am na ja duduaꞌñdhaꞌ. Baꞌ guiꞌ cham jax ji chɨꞌɨɨk jix ja joiꞌmdak jup xi ja duduaꞌñ, jix kɨkɨɨꞌ mɨt jup jum duu.
14 Os cegos e os coxos vieram a ele no templo e ele os curou,
15 Baꞌ giilhim bhaiꞌ ji bhaak jamɨt gu ja gɇꞌgɇrkam tuk guiꞌ nam bhaiꞌ gɇꞌ chiop ja palhbuiꞌñdhaꞌ gu Israel kam jaꞌtkam nam tu daandaꞌ buiñor gu Dios gio baꞌ guiꞌ nam sap jix mat kaꞌ gu ñioꞌkiꞌñ gu Dios, na mɨt tɨɨ gu Jesuus nat ja duduaꞌñ gux kakoꞌk kam. Gio guꞌ gu aꞌaalh miꞌ dhɨr jaꞌp pɨx jiiñak jup bɨɨt am nam jix bhaiꞌm taat buiñor gu Jesuus, jup kaiꞌch am: “Taxchaab baꞌ guch Gɨꞌkoraꞌ nat bhaiꞌ bach joochxi gu boxiiꞌñ gu Dabii guiꞌ na bɨjɨk yaꞌr gɇꞌkam kat.”
15 com grande indignação dos príncipes dos sacerdotes e dos escribas que assistiam a seus milagres e ouviam os meninos gritar no templo: Hosana ao filho de Davi!
16 Baꞌp tɨtda am gu Jesuus gu gɇꞌgɇrkam jum aaꞌndam:
16 Disseram-lhe eles: Ouves o que dizem eles? Perfeitamente, respondeu-lhes Jesus. Nunca lestes estas palavras: Da boca dos meninos e das crianças de peito tirastes o vosso louvor {Sl 8,3}?
17 Baꞌ daipuꞌ xi ja tɨɨdak gu Jesuus miꞌ dhɨr pu jii mu jaꞌk na paiꞌr Betaania, miꞌ baꞌ gan ji chɨbia.
17 Depois os deixou e saiu da cidade para hospedar-se em Betânia.
18 Baꞌ kabuimuk nat giop ba xiaꞌ, ma jii ɨp gio gu Jesuus bhammɨ jaꞌk gɇꞌ kiicham. Baꞌ na gamaiꞌ ka jimchuꞌ, am jix bhiogɨm ba tu tatdatuꞌ.
18 De manhã, voltando à cidade, teve fome.
19 Baꞌ ba tɨɨ na mu jaꞌp kɨɨk boi jugiiꞌñ maaꞌn gu iigɨx, baꞌ muiꞌ ma jii nat tɨɨgim. Baꞌ na bha jaꞌp tɨi xi ñɨnɨiꞌñ, pu nim maaꞌn kut tɨɨ gu iibhaiꞌñgaꞌn, baꞌp kaiꞌch:
19 Vendo uma figueira à beira do caminho, aproximou-se dela, mas só achou nela folhas; e disse-lhe: Jamais nasça fruto de ti!
20 Baꞌ miꞌ puiꞌ pup tuꞌiiꞌ am gu noonbiꞌñ na mɨt puiꞌ jɨꞌ tɨ tɨɨ, jaꞌxpɨx baꞌ ba tɨkka am gu Jesuus nat jax dhuukat naiꞌ ji gaa gu iigɨx nat jax pu tɨɨꞌn na cham ka iibhaiꞌñchaꞌ, jup tɨtda am:
20 E imediatamente a figueira secou. À vista disto, os discípulos ficaram estupefatos e disseram: Como ficou seca num instante a figueira?!
21 Baꞌp ja tɨtda gu Jesuus:
21 Respondeu-lhes Jesus: Em verdade vos declaro que, se tiverdes fé e não hesitardes, não só fareis o que foi feito a esta figueira, mas ainda se disserdes a esta montanha: Levanta-te daí e atira-te ao mar, isso se fará...
22 Guꞌ baꞌ puꞌñi ɨp noꞌ pim bɨɨx jam jujur kɨꞌn jix biiñak buiñor guñ Gɨꞌkoraꞌ, jam makiaꞌ dho tuꞌ na pim taandaꞌ.
22 Tudo o que pedirdes com fé na oração, vós o alcançareis.
23 Baꞌ gio miꞌp ba ai gu Jesuus na paiꞌr gɇꞌ chiop. Baꞌ na miꞌ ka tu ja aꞌgiꞌñ gu jaꞌtkam, miꞌ ba ai mɨt gu ja gɇꞌgɇrkam tuk guiꞌ nam bhaiꞌ gɇꞌ chiop ja palhbuiꞌñdhaꞌ gu Israel kam jaꞌtkam nam tu daandaꞌ buiñor gu Dios, gio baꞌ guiꞌ nam jir ja gɇꞌgɇrkam tuk kaꞌ gu Israel kam jaꞌtkam. Baꞌ bhaiꞌ ba tɨkka am, jup tɨtda am:
23 Dirigiu-se Jesus ao templo. E, enquanto ensinava, os príncipes dos sacerdotes e os anciãos do povo aproximaram-se e perguntaram-lhe: Com que direito fazes isso? Quem te deu esta autoridade?
24 — ausente —
24 Respondeu-lhes Jesus: Eu vos proporei também uma questão. Se responderdes, eu vos direi com que direito o faço.
25 — ausente —
25 Donde procedia o batismo de João: do céu ou dos homens? Ora, eles raciocinavam entre si: Se respondermos: Do céu, ele nos dirá: Por que não crestes nele?
26 Gio noꞌ chich jax tɨip xi chɨɨꞌn na mɨt dɨɨlh chia gu jaꞌtkam na ja bopkonaꞌ, bhaakuim dhoch maꞌyasai joodai kɨꞌn jich koodaꞌ, nam guꞌ bɨɨx pɨx tɨ jɨɨgiꞌñ na gu Juan bhaankam tu aꞌgimɨk gu Dios.
26 E se dissermos: Dos homens, é de temer-se a multidão, porque todo o mundo considera João como profeta.
27 Baꞌ puiꞌ cham bhaaiꞌ nam jax tɨɨdaꞌ, dai nam jup tɨtda pɨx:
27 Responderam a Jesus: Não sabemos. Pois eu tampouco vos digo, retorquiu Jesus, com que direito faço estas coisas.
28 Baꞌ moo miꞌ dhɨr jaꞌpni bhaiꞌp ba ja tɨkka gu Jesuus, jup kaiꞌch:
28 Que vos parece? Um homem tinha dois filhos. Dirigindo-se ao primeiro, disse-lhe: - Meu filho, vai trabalhar hoje na vinha.
29 Baꞌ noꞌ guꞌ jax kaiꞌch pɨx gu maraaꞌn: “Aañ cham. Aañ moox ooꞌn. Cham paiꞌ jimiim jiñ ɨlhiiꞌñ iñ.” Baꞌ na puiꞌ xi kaiꞌchimɨk jaꞌxpɨx siamri dɨkoo ma jii.
29 Respondeu ele: - Não quero. Mas, em seguida, tocado de arrependimento, foi.
30 Guꞌ baꞌ gu jumai puiꞌp ba tɨtda ɨp, guiꞌ dho gi guꞌx bhaiꞌm taatɨt jup kaiꞌch ji: “Ea ku gi nañ moo mu jimiaꞌ.” Baꞌ daipuꞌ xi chɨꞌɨɨk pu cham muiꞌ ba ji jii, pu cham jɨꞌxkat dho guꞌ mu jii mu nat paiꞌ joot gu taataꞌn.
30 Dirigindo-se depois ao outro, disse-lhe a mesma coisa. O filho respondeu: - Sim, pai! Mas não foi.
31 Baꞌ miꞌ dhɨr jup ja tɨtda gu Jesuus:
31 Qual dos dois fez a vontade do pai? O primeiro, responderam-lhe. E Jesus disse-lhes: Em verdade vos digo: os publicanos e as meretrizes vos precedem no Reino de Deus!
32 na pimɨt guꞌ cham miꞌ puiꞌ jii na jax tɨi pup tu jam aꞌgidhimɨk gu Juan jaꞌtkam bopkondam, dai na pimɨt tuꞌ pɨx ɨlh. Guꞌ gu tuumiñ tutaandam tugiꞌñ gux ioꞌm gɇꞌkam Rooma kam, sia kum giilhim tɨix uꞌuaꞌtulhdhix, gio gu uꞌuub guiꞌ nam jir ganaiꞌ pɨx kaꞌ, moo janoꞌ soiꞌ jim ɨlhdhak miꞌ puiꞌ jii mɨt nat jax tu ja aꞌgi gu Juan. Guꞌ aapiꞌm pu cham miꞌ puiꞌ jii ji, sia ku pimɨt tɨi kai nat jax tu aꞌga gio na pimɨt jax tɨɨ nat joidham jix bhaiꞌ tu duu.
32 João veio a vós no caminho da justiça e não crestes nele. Os publicanos, porém, e as prostitutas creram nele. E vós, vendo isto, nem fostes tocados de arrependimento para crerdes nele.
33 Miꞌ dhɨr baꞌ moo jaꞌpni bhaan ji uaꞌrgidhak bhaiꞌp ji chu aꞌga gu Jesuus, jup ja tɨtda:
33 Ouvi outra parábola: havia um pai de família que plantou uma vinha. Cercou-a com uma sebe, cavou um lagar e edificou uma torre. E, tendo-a arrendado a lavradores, deixou o país.
34 Baꞌ nat paiꞌ dhuuk ba bhai gu uubas, muiꞌ ba ja joot gu tujuandam tugiꞌñ mu nat paiꞌ ka xi ja doꞌñchok gu jaiꞌ tujuandam tugiꞌñ nam uaꞌpuꞌ guiꞌ na jɨꞌk bhaan bipioꞌ.
34 Vindo o tempo da colheita, enviou seus servos aos lavradores para recolher o produto de sua vinha.
35 Guꞌ ji na guꞌ na mɨt paiꞌ dhuuk tɨi mu ba ai gu tujuandam guiꞌ nat mu ja joot, dai na mɨt bhaiꞌ ji ja daꞌngɨ, ja gɨbiimɨk am, jaiꞌ mɨt pu ja koi, jaiꞌ baꞌ dai na mɨt joodai kɨꞌn xi ja maꞌyasak gio puiꞌ mɨjɨp xi ja joot.
35 Mas os lavradores agarraram os servos, feriram um, mataram outro e apedrejaram o terceiro.
36 Baꞌ gatuuk jaiꞌ muiꞌ tɨip ja joot, muiꞌ paꞌ iam, cham tuꞌ jaꞌkbuiꞌ nat jɨꞌk mu ja joot bɨɨpɨꞌ dɨr, guꞌ ji na guꞌ maaꞌn na mɨt jax ja dooda.
36 Enviou outros servos em maior número que os primeiros, e fizeram-lhes o mesmo.
37 ’Guꞌ baꞌ mɨkkat na cham ka jaiꞌch na jaroiꞌ muiꞌ ka jootsaꞌ, dai gu maraaꞌn pɨx ba bii guiꞌ nax ioꞌm jix dhaꞌdaꞌ. Baꞌ puiꞌ muiꞌp ma joot jup xi chɨꞌɨɨk: “Dhiꞌ dho gi guꞌ chi jɨɨgiꞌñdhaꞌ am ji, nam guꞌx maat na aañ jir jiñ mar.”
37 Enfim, enviou seu próprio filho, dizendo: Hão de respeitar meu filho.
38 Guꞌ ji nat guꞌ cham puiꞌ ji chu buus nat paiꞌ dhuuk mu tɨip ba ai gu maraaꞌn. Jup kaiꞌch am dɨɨlh jix dhuꞌnpiꞌñ kɨꞌn gu tujuandam: “Dhiꞌ moo bhaan ji chu biꞌyaꞌ bɨɨx na jɨꞌk tuꞌ yaꞌx chu jaiꞌch noꞌt ba muu gu taataꞌn. Jaꞌpji nar am ji nach muꞌaaꞌ na baꞌ aach jich aꞌm ji chu biꞌyaꞌ kapbhaiꞌ nat dɨɨlh yaꞌ ka ai.”
38 Os lavradores, porém, vendo o filho, disseram uns aos outros: Eis o herdeiro! Matemo-lo e teremos a sua herança!
39 Baꞌ puiꞌ xi chɨꞌɨɨk bhaiꞌ ji dhaa mɨt, baas dɨr jaꞌp koraar bɨɨbhiꞌ mɨt xi baidhak xi muꞌaak.
39 Lançaram-lhe as mãos, conduziram-no para fora da vinha e o assassinaram.
40 ’¿Guꞌ baꞌ aapiꞌm jax ɨlhiiꞌñ na ja doodaꞌ dhiꞌ dhi tujuandam na mɨt buam pɨx tu dooda na paiꞌ dhuuk miꞌ aayaꞌ guiꞌ nat miꞌ tu darsak gu uubas?
40 Pois bem: quando voltar o senhor da vinha, que fará ele àqueles lavradores?
41 Baꞌ guiꞌp kaiꞌch am:
41 Responderam-lhe: Mandará matar sem piedade aqueles miseráveis e arrendará sua vinha a outros lavradores que lhe pagarão o produto em seu tempo.
42 Baꞌp ja tɨtda ɨp gio gu Jesuus:
42 Jesus acrescentou: Nunca lestes nas Escrituras: A pedra rejeitada pelos construtores tornou-se a pedra angular; isto é obra do Senhor, e é admirável aos nossos olhos {Sl 117,22}?
43 Baꞌ aapiꞌm puꞌñip ji buusan na jax gu bhibhiꞌñbakchadam na mɨt maiꞌ xi buak gu jodai gux kɨɨꞌ, baꞌ cham jɨꞌxkat aayaꞌ pim jix dhaam jaꞌk buiñor gu Dios. Dai guiꞌ nam jɨꞌk miꞌ puiꞌ jiim na jax jix aaꞌ nam baꞌ jimiaꞌ buiñor.
43 Por isso vos digo: ser-vos-á tirado o Reino de Deus, e será dado a um povo que produzirá os frutos dele.
44 Baꞌ aañ yaꞌ pu jam tɨtda na pu taꞌtak jup jum duñiaꞌ gu jaroiꞌ noꞌt bhaan jutbuk ia dhiꞌ dhix kɨɨꞌ jodai. Piam ku guꞌ noꞌt jax dhuukat bhaan gɨi gu jaroiꞌ noꞌ miꞌ paiꞌ ka oirɨ, pu matai dhop jum duñiaꞌ.
44 {Aquele que tropeçar nesta pedra, far-se-á em pedaços; e aquele sobre quem ela cair será esmagado.}
45 Baꞌ tɨix dhaagik am gu Jesuus gu gɇꞌgɇrkam jum aaꞌndam, nam guꞌx maat na dhiꞌ ja aagɨt jup kaiꞌch nat tu aꞌga bhaan ji uaꞌrgidhak gu tujuandam na mɨt buam pɨx tu dooda.
45 Ouvindo isto, os príncipes dos sacerdotes e os fariseus compreenderam que era deles que Jesus falava.
46 Guꞌ ji nam guꞌ moop jix ja ɨɨbhiꞌñ gu jaꞌtkam, nam guꞌ bɨɨx pɨx jix bhaiꞌx mat kaꞌ na gu Jesuus sɨlhkam Dios bhaankamuꞌn tu aꞌgadaꞌ. Baꞌ puiꞌ cham jɨꞌxkat jax dhooda mɨt gu miꞌ jotmodaꞌ.
46 E procuravam prendê-lo; mas temeram o povo, que o tinha por um profeta.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 21, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.