Marcos 9
Gu ñio'ki'ñ gu Dios na bhaan tu a'ga guch xoi'kam (STPNT) vs NTLH
1 Jaꞌpni baꞌ moop ja tɨtda:
1 E Jesus terminou, dizendo:
2 Baꞌ gatuuk xijum maaꞌn jurniꞌñ kɨꞌn ma jii gu Jesuus ja bɨɨm baik gu noonbiꞌñ, moo gu Peegro, gio gu Jakoobo, gio baꞌ gu Juan, bhammɨ mɨt ba tɨɨtɨs maaꞌn gu gɇꞌ oidhaꞌ taꞌm. Baꞌ bhaiꞌ jotmodaꞌ maakam tuꞌm bhaiꞌp jim duu,
2 Seis dias depois, Jesus foi para um monte alto, levando consigo somente Pedro, Tiago e João. Ali, eles viram a aparência de Jesus mudar.
3 bhaiꞌ ji chotbikɨ gu jajannulhiꞌñ, jix chuaap jum duu, ni na cham jaꞌp jix chua na jax gu jabook kɨb noꞌ bhaan mi chanoor. Jaꞌp jix ioꞌm jix chua ji, na moo sia ku dɨɨlh pux chua gu jannulh, cham jɨꞌxkat pu chuꞌm oñiaꞌ, siat muiꞌkim tɨim bakua.
3 A sua roupa ficou muito branca e brilhante, mais do que qualquer lavadeira seria capaz de deixar.
4 Baꞌ bhaiꞌ bam maax gu Eliiyas gio gu Moisees, bɨxxik dɨr guguukat tu aꞌgiꞌñ am gu Jesuus na mɨt ba tɨɨ gu noonbiꞌñ.
4 E os três discípulos viram Elias e Moisés conversando com Jesus.
5 Baꞌ muiꞌ ji ñio gu Peegro, jup kaiꞌch:
5 Então Pedro disse a Jesus: — Mestre, como é bom estarmos aqui! Vamos armar três barracas: uma para o senhor, outra para Moisés e outra para Elias.
6 Cham jum matdaꞌɨr puiꞌ ba tɨi gu Peegro, na guꞌ giilhim jix juraapgix, gio gu jaiꞌ ba puiꞌ ɨp.
6 Pedro não sabia o que deveria dizer, pois ele e os outros dois discípulos estavam apavorados.
7 Baꞌ jotmodaꞌ bhaiꞌ ji chɨ ɨɨka dai miꞌ nam paiꞌp tuꞌiiꞌ, sɨlh bhaiꞌ jim gɨꞌɨɨlh gu tɨbaaꞌ na paiꞌ dhɨr bha tanoor. Baꞌ bhɨjɨmmɨ dɨr tɨbaaꞌñ chɨr bhaiꞌ ji chum ñio, jup tum kaiꞌch:
7 Logo depois, uma nuvem os cobriu, e dela veio uma voz, que disse: — Este é o meu Filho querido. Escutem o que ele diz!
8 Baꞌ jotmodaꞌ mu tɨ tɨɨ mɨt na paiꞌp tuꞌiiꞌ gu Jesuus, cham paiꞌ ka tu jaiꞌch am guiꞌ nam bɨɨmaꞌn miꞌ ka guꞌkat. Dɨɨlh pɨx miꞌ ba kɨɨk.
8 Aí os discípulos olharam em volta e viram somente Jesus com eles.
9 Miꞌ dhɨr baꞌ dai na mɨt giop ba jii. Baꞌ bhammɨ dɨr aꞌnsap nam bhaiꞌ ba juurkim, jup ja tɨtda gu Jesuus:
9 Quando estavam descendo do monte, Jesus mandou que não contassem a ninguém o que tinham visto, até que o Filho do Homem ressuscitasse.
10 Baꞌ guiꞌ cham jaroiꞌp aagiꞌñdhaꞌ am, dɨɨlh pɨx puiꞌx chu mat kaꞌ am. Dai nam tɨim tɨ tɨkkaꞌndaꞌ dɨɨlh na sap jax kaiꞌñkam jup ja tɨtda na puiꞌ muukɨi miꞌ na jax ba oirɨdaꞌ.
10 Eles obedeceram à ordem, mas discutiram entre si sobre o que queria dizer essa ressurreição.
11 Miꞌ dhɨr baꞌ moop ba tɨkka am, jup tɨtda am:
11 Então perguntaram a Jesus: — Por que os
12 Baꞌp ja tɨtda:
12 Ele respondeu:
13 Ku baꞌ guꞌ jaꞌp moo gu tuꞌx matgam ba tum kuugalh ji, nat guꞌ yaꞌ tɨi ai gu Eliiyas, guꞌ ji na mɨt guꞌ tuꞌ pɨx ɨlh gu jaꞌtkam puiꞌ na jax jup jum kaiꞌch mi uꞌuan taꞌm gu ñioꞌkiꞌñ gu Dios. Juan jaꞌtkam bopkondam jañ aagɨt jup kaiꞌch na puiꞌ ji buusan na jax gu Eliiyas.
13 Eu afirmo a vocês que Elias já veio, e o maltrataram como quiseram, conforme as Escrituras dizem a respeito dele.
14 Baꞌ jaꞌxpɨx nat mummu ba ai gu Jesuus ja bɨɨm gu baik gu noonbiꞌñ, miꞌ na mɨt paiꞌ pup bii gu jaiꞌ noonbiꞌñ, ba ja tɨɨ nam jaꞌx xikoor guguuk gu jaꞌtkam xikoolh dhɨr, miꞌ ñiokbotuꞌ am ja bɨɨm guiꞌ nam sap jix mat kaꞌ gu ñioꞌkiꞌñ gu Dios, nam guꞌ miꞌp oipo.
14 Quando eles chegaram perto dos outros discípulos, viram uma grande multidão em volta deles e alguns mestres da Lei discutindo com eles.
15 Baꞌ gu jaꞌtkam na mɨt ba tɨɨ gu Jesuus na miꞌ amuub ba aajim, joidham jix bhaiꞌm ɨlh jamɨt. Jotmodaꞌ mɨt mu boop, baas jamɨt namkɨk ba ñioꞌki.
15 Quando o povo viu Jesus, todos ficaram admirados e correram logo para o cumprimentarem.
16 Baꞌ nat miꞌ ba ai na paiꞌ pɨx tuꞌ tum kaiꞌch, ba ja tɨkka gu noonbiꞌñ nam tuꞌ aꞌgat pɨx tuꞌ kaiꞌch, jup ja tɨtda:
16 Jesus perguntou aos discípulos:
17 Baꞌ miꞌ dhɨr jaꞌp bhaiꞌ ji ñio maadɨt gu jaroiꞌ, jup kaiꞌch:
17 Um homem que estava na multidão respondeu: — Mestre, eu trouxe o meu filho para o senhor, porque ele está dominado por um espírito mau e não pode falar.
18 Paiꞌjɨ jix ioꞌm ba xi bhɨɨyaꞌ, jotmodaꞌ iarɨi bhaiꞌ jim totbhiopaꞌ, gio na bhaiꞌ ji choksolhiaꞌ gu chiñiiꞌñ, gio baꞌ na kioꞌñchoꞌndaꞌ gu taatmuꞌn. Jaꞌp baꞌ moox gak pɨx baꞌ. Tɨi ñich ba ja umuaꞌ dhiñ jaaduñ dhiꞌ nam jum kaichuꞌ nam maiꞌ jootsaꞌ gɨt, guꞌ ji na guꞌ chix xijai, jax ña jaꞌk.
18 Sempre que o espírito ataca o meu filho, joga-o no chão, e ele começa a espumar e a ranger os dentes; e ele está ficando cada vez mais fraco. Já pedi aos discípulos do senhor que expulsassem o espírito, mas eles não conseguiram.
19 Baꞌp ja tɨtda gu Jesuus bɨɨx nam jɨꞌk miꞌp tuꞌiiꞌ:
19 Jesus disse:
20 Baꞌ ma baiꞌñxidham jamɨt. Baꞌ nam amuub ba baiꞌñchuꞌ, bhaiꞌ jim bhaamtuda gu cham kɨɨꞌ iiꞌmdaꞌ nat ba tɨɨ gu Jesuus na miꞌp tuꞌiiꞌ. Ba xi bhɨi gu biapmaꞌ, mi jaꞌp naiꞌ ji ia, giilhim bhaiꞌ jim totbhiopa, gio nat bhaiꞌ ji choksogir gu chiñiiꞌñ.
20 Quando o levaram, o espírito viu Jesus e sacudiu com força o menino. Ele caiu e começou a rolar no chão, espumando pela boca.
21 Baꞌ xi chɨkka gu Jesuus gu taataꞌn gu biapmaꞌ, jup tɨtda:
21 Aí Jesus perguntou ao pai: O pai respondeu: — Ele está assim desde pequeno.
22 Paiꞌjɨ puꞌñi bhaiꞌ jim bhammutuꞌndaꞌ gu cham kɨɨꞌ iiꞌmdaꞌ na jax xib, miꞌ ba gɨxiaꞌ tai chɨr dhiñ mar piam paiꞌ suudaiꞌ chɨr. Jaꞌp moo tɨip mumuaꞌdaꞌ dho, kux baꞌ gu joidham aa. Puiꞌ kuñ baꞌ soiꞌm tɨtdañ jaduuñ noꞌp moo puiꞌp ɨlhiiꞌñdhaꞌ gɨt nap xich joiꞌmdai mach palhbuidhaꞌ.
22 Muitas vezes o espírito o joga no fogo e na água para matá-lo. Mas, se o senhor pode, então nos ajude. Tenha pena de nós!
23 Baꞌp tɨtda gu Jesuus:
23 Jesus respondeu:
24 Baꞌ gu taataꞌn gu biapmaꞌ xiꞌkam mu ñio ɨp gio, jup kaiꞌch:
24 Então o pai gritou: — Eu tenho fé! Ajude-me a ter mais fé ainda!
25 Baꞌ pɨx ji aajim am gu jaꞌtkam na ja nɨiꞌñ gu Jesuus, baꞌ xim jotmaꞌñ nat maiꞌ joot gu cham kɨɨꞌ iiꞌmdaꞌ, jup tɨtda:
25 Quando Jesus viu que muita gente estava se juntando ao redor dele, ordenou ao espírito mau:
26 Baꞌ panaas kut jix ioꞌm ba xi bhɨi gu biapmaꞌ nat paiꞌ dhuuk ba ji buus gu cham kɨɨꞌ iiꞌmdaꞌ bhaiꞌ dhɨr bhaan, panaas kut naiꞌ ji muu. Baꞌ xeej jiiñkɨk gu cham kɨɨꞌ iiꞌmdaꞌ nat baꞌ pɨk ba buus. Baꞌ jaiꞌ dhɨt jup kaiꞌch am gu jaꞌtkam:
26 O espírito gritou, sacudiu o menino e saiu dele, deixando-o como morto. Por isso todos diziam que ele havia morrido.
27 Guꞌ ji na guꞌ gu Jesuus nat jax nobiꞌran daa, xi bamiiꞌ. Joidham bhaiꞌ ji bam, jix kɨɨꞌp jum duu.
27 Mas Jesus pegou o menino pela mão e o ajudou a ficar de pé.
28 Baꞌ mɨkkat nat gio mummup ba ai gu Jesuus na paiꞌ tɨbiapkaꞌ, ba tɨkka am gu noonbiꞌñ, jup tɨtda am:
28 Quando Jesus entrou em casa, os seus discípulos lhe perguntaram em particular: — Por que foi que nós não pudemos expulsar aquele espírito?
29 Baꞌp ja tɨtda gu Jesuus:
29 Jesus respondeu:
30 Miꞌ dhɨr baꞌ giop ma jii mɨt, mummu mɨt ba bubua na paiꞌ Galilea bhaan bipioꞌ gu dɨbɨɨr. Baꞌ tɨi cham aagɨt gu Jesuus na jaroiꞌx mat kaꞌ na miꞌ buusnichuꞌ,
30 Jesus e os discípulos saíram daquele lugar e continuaram atravessando a Galileia. Jesus não queria que ninguém soubesse onde ele estava
31 na guꞌp ja tɨtdaim gu noonbiꞌñ:
31 porque estava ensinando os discípulos. Ele lhes dizia:
32 Guꞌ ji na mɨt guꞌ cham maatɨt kai na jax kaiꞌñkam jup ja tɨtda. Tɨi xix chɨkkam kaꞌ am, guꞌ ji nam guꞌx ɨɨbhiꞌñdhaꞌ.
32 Eles não entendiam o que Jesus dizia, mas tinham medo de perguntar.
33 Baꞌ mummu ba ai mɨt gɇꞌ kiicham na paiꞌ Kapernaum tɨ tɨɨꞌ. Baꞌ nam miꞌ ka daraa nam paiꞌ tɨbiapkaꞌ, ba ja tɨkka gu Jesuus gu jaꞌtkam tugiꞌñ nam tuꞌ aꞌgim bhɨjɨ bɨɨx boi nam paiꞌ dhuuk bha jimchuꞌ, jup ja tɨtda:
33 Jesus e os discípulos chegaram à cidade de Cafarnaum. Quando já estavam em casa, Jesus perguntou aos doze discípulos:
34 Pu cham jaroiꞌ ñiok, nam guꞌx xiꞌɨr, nam guꞌm tɨ tɨkkaim na jaroiꞌ jix ioꞌm jir gɇꞌkam guiꞌ nam jɨꞌk bha jiimchuꞌ dai guiꞌ nam jɨꞌk kaichuꞌ.
34 Mas eles ficaram calados porque no caminho tinham discutido sobre qual deles era o mais importante.
35 Baꞌ maap ja jumpadak gu mambhɨɨx daman gook gu noonbiꞌñ, mi jaꞌp ji dhaibuk jup ja tɨtda:
35 Jesus sentou-se, chamou os doze e lhes disse:
36 Baꞌ maaꞌn gu alhii nat jax nobchɨk mi jaꞌp ba kɨɨs ja saagiꞌñ. Miꞌ dhɨr baꞌ xi dhaagɨk jup ja tɨtda:
36 Aí segurou uma criança e a pôs no meio deles. E, abraçando-a, disse aos discípulos:
37 ―Noꞌt jaroiꞌx bhaiꞌ ba duu maaꞌn gu alhii jiñ aꞌmkam jaꞌp na dhiꞌñi nañ yaꞌ daaꞌ, puiꞌ ji buusniaꞌ nat aañ jix bhaiꞌ bañ dhuu. Ku baꞌ guꞌ cham tuꞌ ji na moo dai aañ nax bhaiꞌñ dhuñiaꞌ, guꞌ jaꞌpji bɨɨx ji sia guñ Gɨꞌkoraꞌ guiꞌ nat bhañ joot.
37 — Aquele que, por ser meu seguidor, receber uma criança como esta estará também me recebendo. E quem me receber não recebe somente a mim, mas também aquele que me enviou.
38 Baꞌ bhaiꞌ ji ñio gu Juan, jup kaiꞌch:
38 João disse: — Mestre, vimos um homem que expulsa demônios pelo poder do nome do senhor, mas nós o proibimos de fazer isso porque ele não é do nosso grupo.
39 Baꞌp kaiꞌch gu Jesuus:
39 Jesus respondeu:
40 Na guꞌ gu jaroiꞌ noꞌ cham jix buam jich aꞌga, miꞌ puiꞌ tu daꞌñchuꞌndaꞌ na jax aach.
40 Porque quem não é contra nós é por nós.
41 Baꞌ gu jaroiꞌ noꞌt tu jam maa gu koiꞌ, piam sia dai suudaiꞌ noꞌt jam toiꞌ, noꞌx maat na pim jiñ kaichuꞌ, tuꞌ sɨlhkam kɨꞌn jañ yaꞌ pu jam tɨɨdaꞌ, dhiꞌ bhaan ba tɨ nɨiꞌñdhaꞌ guñ Gɨꞌkoraꞌ.
41 Eu afirmo a vocês que isto é verdade: quem der um copo de água a vocês, porque vocês são de Cristo, com toda a certeza receberá a sua recompensa.
42 ’Guꞌ baꞌ gu jaroiꞌ noꞌt maakam iatgidhak jix buam ba tu mamtux maadɨt gu alhii puiꞌ na dhiꞌñi, noꞌ guꞌ tɨi ka tɨ jɨɨgiꞌñdhat aañ jiñ bui, piam sia kur gɇꞌ maaꞌnkam noꞌt kiaꞌpɨx ba ji chɨ jɨɨꞌñdhak, aañ pu jam tɨtda na dhiꞌ baꞌ puiꞌm kaiꞌch na cham jir kɨɨꞌ. Dhiꞌ baꞌ puiꞌ pɨx bax bhaigɨt nam bha bulhdhai gu mattur kuxburan mɨjɨmmɨ paiꞌ buaꞌ suudaiꞌ chɨr, na baꞌ cham gammɨjɨ pup jum uaꞌtulhdhidhaꞌ, gio nam baꞌ cham miꞌ ji kɇɇji gu jaiꞌ miꞌ bhaiꞌp jim uaꞌtulhdhaꞌ.
42 Jesus continuou:
43 Guꞌ baꞌ noꞌt jax dhuuk mam uaꞌtulh gu jaroiꞌ, noꞌt guꞌ gu nobiiꞌñ chuꞌm daꞌp duu, puiꞌ pɨx bax bhaiꞌ na tu chiñiaꞌ nam ɨɨkdhaꞌ na baꞌ cham pɨx ba jim uaꞌtulhdhidhaꞌ. Na guꞌ cham jax bua sia ku maaꞌn pɨx tu nob, noꞌ tɨ jɨɨgiꞌñ buiñor guñ Gɨꞌkoraꞌ, cham tuꞌm tulhiiñaꞌ noꞌt bam jaꞌbsu gu tukgaꞌn, pu jimiaꞌx dhaam jaꞌk. Guꞌ gi baꞌ noꞌ guꞌ cham tɨ jɨɨgiꞌñ, sia ku tɨi bɨɨx gook jix kɨkɨɨꞌ gu noonbiꞌñ, mu jaꞌk pu bhɨɨyaꞌ dhox chu tukgam kɨr na paiꞌr tulhiiñaraꞌ gammɨjɨ, na paiꞌ cham tutkɨ gu tai,
43 Se uma das suas mãos faz com que você peque, corte-a fora! Pois é melhor você entrar na vida eterna com uma só mão do que ter as duas e ir para o inferno, onde o fogo nunca se apaga.
44 mu na paiꞌ jaꞌp ji buusan na jax paiꞌ juꞌñdharan gu gɇꞌ kiicham na tum nuꞌaidhaꞌ gu tanaaradaꞌ, nam giilhim muiꞌ mi bɨtkaꞌ bo gu botpodaꞌ nam tu kuaꞌdaꞌ gu tuꞌ dɨbaalhgaꞌn na mi chu suulhgidhaꞌ, gio baꞌ na gammɨjɨ tɨ mɨɨjidhaꞌ dai miꞌ, na guꞌ mim kuusdaidhaꞌ.
44 [Ali os vermes que devoram não morrem, e o fogo nunca se apaga.]
45 Piam ku guꞌ noꞌt jax dhuuk mam uaꞌtulh gu jaroiꞌ, noꞌt guꞌ gu toonaꞌn tuꞌm daꞌp duu, puiꞌ pɨx bax bhaiꞌ ɨp na tu chiñiaꞌ nam ɨɨkdhaꞌ na baꞌ cham pɨx ba jim uaꞌtulhdhidhaꞌ. Na guꞌ cham jax bua sia ku maaꞌn pɨx chu toon, noꞌ tɨ jɨɨgiꞌñ buiñor guñ Gɨꞌkoraꞌ, cham tuꞌm tulhiiñaꞌ noꞌt bam jaꞌbsu gu tukgaꞌn, pu jimiaꞌx dhaam jaꞌk. Guꞌ gi baꞌ noꞌ guꞌ cham tɨ jɨɨgiꞌñ, sia ku tɨi bɨɨx gook jix kɨkɨɨꞌ gu tootnaꞌn, mu jaꞌk dho pu bhɨɨyaꞌ jix chu tukgam kɨr na paiꞌr tulhiiñaraꞌ gammɨjɨ, na paiꞌ cham tutkɨ gu tai,
45 Se um dos seus pés faz com que você peque, corte-o fora! Pois é melhor você entrar na vida eterna aleijado do que ter os dois pés e ser jogado no inferno.
46 mu na paiꞌ jaꞌp ji buusan na jax paiꞌ juꞌñdharan gu gɇꞌ kiicham na tum nuꞌaidhaꞌ gu tanaaradaꞌ, nam giilhim muiꞌ mi bɨtkaꞌ bo gu botpodaꞌ nam tu kuaꞌdaꞌ gu dɨbaalhgaꞌn na mi chu suulhgidhaꞌ, gio baꞌ na gammɨjɨ tɨ mɨɨjidhaꞌ dai miꞌ, na guꞌ mim kuusdaidhaꞌ.
46 [Ali os vermes que devoram não morrem, e o fogo nunca se apaga.]
47 Piam ku guꞌ noꞌt jax dhuuk mam uaꞌtulh gu jaroiꞌ, noꞌt guꞌ gu buiꞌñ tuꞌm daꞌp duu, puiꞌ pɨx jup bax bhaiꞌ ɨp na tu chiñiaꞌ nam jupñidhaꞌ na baꞌ cham pɨx ba jim uaꞌtulhdhidhaꞌ. Na guꞌ cham jax bua sia ku maaꞌn pɨx tu bui, noꞌ tɨ jɨɨgiꞌñ buiñor guñ Gɨꞌkoraꞌ, cham tuꞌm tulhiiñaꞌ noꞌt bam jaꞌbsu gu tukgaꞌn, pu jimiaꞌx dhaam jaꞌk. Guꞌ gi baꞌ noꞌ guꞌ cham tɨ jɨɨgiꞌñ, sia ku tɨi bɨɨx gook jix kɨkɨɨꞌ gu buupuiꞌñ, mu jaꞌk dho pu bhɨɨyaꞌ jix chu tukgam kɨr na paiꞌr tulhiiñaraꞌ gammɨjɨ, na paiꞌ cham tutkɨ gu tai,
47 Se um dos seus olhos faz com que você peque, arranque-o! Pois é melhor você entrar no
48 mu na paiꞌ jaꞌp ji buusan na jax paiꞌ juꞌñdharan gu gɇꞌ kiicham na tum nuꞌaidhaꞌ gu tanaaradaꞌ, nam giilhim muiꞌ mi bɨtkaꞌ bo gu botpodaꞌ nam tu kuaꞌdaꞌ gu tuꞌ dɨbaalhgaꞌn na mi chu suulhgidhaꞌ, gio baꞌ na gammɨjɨ tɨ mɨɨjidhaꞌ dai miꞌ, na guꞌ mim kuusdaidhaꞌ.
48 Ali os vermes que devoram não morrem, e o fogo nunca se apaga.
49 ’Guꞌ baꞌ guiꞌ nam jɨꞌk jiñ kaichgɨdaꞌ, jax ña pɨx ba tu tatdakaꞌ paiꞌjɨ, panaas ku tuꞌ na pɨx jax ba ja duñiaꞌ, jaꞌp ji na jax dhui ja tɨꞌñchuixiꞌñkaꞌ nam baꞌx ioꞌm muiꞌ xim biiñkadaꞌ buiñor guñ Gɨꞌkoraꞌ. Baꞌ dhiꞌ iampɨx jaꞌpniñ jaꞌk uaꞌrgidhat jup kaiꞌch na jax gu bɨjɨk dɨr kam nam tu makgɨrtardaꞌ na baꞌ ja uañdhidhaꞌ gu Dios gu ja uaꞌtulhdharaꞌ, bɨɨpɨꞌm miꞌ xi buidhai gɇꞌ gu on nam baꞌ ba mɨidhaꞌ. Baꞌ gu xib guiꞌ nam jɨꞌk jix aaꞌndaꞌ na oñiaꞌ gu ja uaꞌtulhdharaꞌ, ja aꞌm jum aaꞌ nam jix ioꞌm xim biiñkadaꞌ aañ jiñ bui na baꞌ jaꞌp ji buusniaꞌ na jax gu makgɨr gu bɨjɨk dɨr kam kat, cham tuꞌ kam aaꞌ nam moo puiꞌp tu buidhaꞌ kiaꞌ.
49 — Pois todas as pessoas serão
50 Na guꞌ guiꞌ nam jɨꞌk miꞌ puiꞌ ba jimchuꞌndaꞌ, noꞌm cham tuꞌ bhaan jim banoosat tu oiꞌdhaꞌ, dhiꞌ jaꞌpni jaꞌk ji busaak na jax gu koiꞌ noꞌ ampɨx jix onkak. Guꞌ baꞌ noꞌ mɨt guꞌ dai miꞌ bɨxchuꞌ bhaan ba jim banoosa, noꞌm guꞌ cham puiꞌ ɨlhiiꞌñ gu jaiꞌ, dhiꞌ jaꞌp ji buusniaꞌ na jax gu on guiꞌ nar jaiꞌ paꞌ noꞌt maaꞌnnim ba baꞌn, na cham tuꞌ ka bhaiꞌn kaꞌ, na guꞌ cham puiꞌ ka onkak kaꞌ.
50 O sal é uma coisa útil; mas, se perder o gosto, como é que vocês poderão lhe dar gosto de novo? Tenham sal em vocês mesmos e vivam em paz uns com os outros.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.