Marcos 7

Gu ñio'ki'ñ gu Dios na bhaan tu a'ga guch xoi'kam (STPNT) vs NVI

Sair da comparação
NVI Nova Versão Internacional
1 Baꞌ janoꞌ na miꞌ ka oirɨ gu Jesuus, miꞌ ba ai mɨt bhammɨ dɨr jaꞌk Jerusaleen guiꞌ nam pariseos jum tɨɨtɨꞌndaꞌ gio baꞌ guiꞌ nam sap jix mat kaꞌ gu ñioꞌkiꞌñ gu Dios.
1 Os fariseus e alguns dos mestres da lei, vindos de Jerusalém, reuniram-se a Jesus e
2 Baꞌ moo ampɨk jup ba ji chu juu mɨt gu jaꞌtkam tugiꞌñ gu Jesuus, baꞌ ba ja tɨɨ mɨt na mɨt jaiꞌ dhɨt cham muiꞌkim jum iꞌkoim, na guꞌ sap jix xidhuu kaꞌ noꞌ cham muiꞌkim ikoimdhix gu jaroiꞌ.
2 viram alguns dos seus discípulos comerem com as mãos "impuras", isto é, por lavar.
3 Na guꞌ guiꞌ nam pariseos jum tɨɨtɨꞌndaꞌ gio gu jaiꞌ Israel kam jaꞌtkam, pui miꞌ puiꞌ tu daaꞌñchuꞌ am nam jax jaꞌk tu jimdat gu bɨjɨk dɨr kam kat, na sap noꞌm cham muiꞌkim ikoimdhix, cham jir am nam gan tu kuaꞌdaꞌ, nam guꞌ sap jum uaꞌtulhdhaꞌ.
3 ( Os fariseus e todos os judeus não comem sem lavar as mãos cerimonialmente, apegando-se, assim, à tradição dos líderes religiosos.
4 Gio jaiꞌ cham daaxix kam, puiꞌ na jax gu jaroiꞌ noꞌt jii paiꞌ na bɨxchuꞌ tum gaꞌra, jum aaꞌndaꞌ sap na muiꞌkim batbiaꞌ jaꞌk gɨɨsɨi, na guꞌ sap jix xidhuu na tu jugiaꞌ noꞌt jax dhuuk cham muiꞌkim batbia. Gio gam gu tuꞌ na bhaan tu ioꞌdaꞌ na muiꞌkim ja bopkondaꞌ, gio gu bhiꞌmkar, gio baꞌ gu tuꞌ na bhaan dadarrɨdaꞌ na paiꞌ dhuuk ba ji chu jugiaꞌ.
4 Quando chegam da rua, não comem sem antes se lavarem. E observam muitas outras tradições, tais como o lavar de copos, jarros e vasilhas de metal. )
5 Miꞌ dhɨr baꞌ bhaiꞌ ji chɨkka mɨt gu Jesuus guiꞌ nam pariseos jum tɨɨtɨꞌndaꞌ gio guiꞌ nam sap jix mat kaꞌ gu ñioꞌkiꞌñ gu Dios, jup tɨtda am:
5 Então os fariseus e os mestres da lei perguntaram a Jesus: "Por que os seus discípulos não vivem de acordo com a tradição dos líderes religiosos, em vez de comerem o alimento com as mãos ‘impuras’? "
6 Baꞌp ja tɨtda gu Jesuus:
6 Ele respondeu: "Bem profetizou Isaías acerca de vocês, hipócritas; como está escrito: ‘Este povo me honra com os lábios, mas o seu coração está longe de mim.
7 ¿Tuꞌm gi miꞌp tɨgiaꞌ siam bɨɨx aixim tu daan?
7 Em vão me adoram; seus ensinamentos não passam de regras ensinadas por homens’.
8 ’Jix matgam dho ―jup kaiꞌch gu Jesuus―, na pim guꞌ jaꞌp xi dhuukat na jax jix aaꞌ gu Dios. Dai na pim miꞌ puiꞌ tu daaꞌñchuꞌ nam jax tu jimdat gu bɨjɨk dɨr kam kat nam muiꞌkim ja bopkondat gu tuꞌ nam bhaan tu ioꞌdaꞌ, gio jaiꞌ cham aagix kam ku pim pu tu buim.
8 Vocês negligenciam os mandamentos de Deus e se apegam às tradições dos homens".
9 ’Guꞌ baꞌ na jax jix aaꞌ gu Dios, tuꞌ pɨx ɨlhiiꞌñ japim. Dai na pim mu jaꞌk jix chutkagix na pim jax ɨlhiiꞌñ dɨɨlh.
9 E disse-lhes: "Vocês estão sempre encontrando uma boa maneira para pôr de lado os mandamentos de Deus, a fim de obedecer às suas tradições!
10 ¿Moo jaꞌp cham jam aꞌm baapak aa? Gi nat jaꞌpni tu uaꞌnak bo gu Moisees nap jum kaiꞌch miꞌ uꞌuan taꞌm: “Tuꞌ kaꞌm jap nɨidhat gum taat gio gum naan.” Gio baꞌ moo jaꞌpnip jum kaiꞌch ɨp: “Gu jaroiꞌ na cham tuꞌ kaꞌm nɨiꞌñdhaꞌ gu taataꞌn piam gu dɨꞌɨɨꞌn, pɨx am tɨꞌñchokaꞌ na joodai kɨꞌn maꞌyaxix kam muukix kaꞌ.”
10 Pois Moisés disse: ‘Honra teu pai e tua mãe’, e ‘quem amaldiçoar seu pai ou sua mãe terá que ser executado’.
11 Guꞌ ji na guꞌ aapiꞌm jix ioꞌm maakam ba xi buim, jaꞌp jum aaꞌ pim nar am na jaꞌp tɨɨdaꞌ gu jaroiꞌ gu taataꞌn piam gu dɨꞌɨɨꞌn: “Puiꞌ ba tɨɨꞌn jañich gu Dios nañ bɨɨx mu tu tuꞌaaꞌ chiop nañ jɨꞌk tu biaꞌ. Cham ka bhaaiꞌ nañ jax dhuim taiñbuidhaꞌ, sia ku jaꞌp moo tɨim aꞌm jum aaꞌ.”
11 Mas vocês afirmam que se alguém disser a seu pai ou a sua mãe: ‘Qualquer ajuda que vocês poderiam receber de mim é Corbã’, isto é, uma oferta dedicada a Deus,
12 Dai noꞌt puꞌñi ba tɨɨꞌn gu taataꞌn piam gu dɨꞌɨɨꞌn, aapiꞌm puiꞌ ba tɨꞌyaꞌ na miꞌ puiꞌ ba jimchuꞌ na jax jix aaꞌ guñ Gɨꞌkoraꞌ, jaꞌp moo sɨlhkam xi kaiꞌchdhaꞌ pim.
12 vocês o desobrigam de qualquer dever para com seu pai ou sua mãe.
13 Ba xi jii pimɨt na pim bɨɨx aixim tu bua bhaan jim iatat nam jax tu jimdat gu bɨjɨk dɨr kam. Guꞌ baꞌ na jax jix aaꞌ gu Dios, gampaiꞌ pɨx biaꞌ pim, panaas ku pu cham tuꞌ bhaiꞌ, gio jaiꞌ cham aagix kam ku pim pu tu buim.
13 Assim vocês anulam a palavra de Deus, por meio da tradição que vocês mesmos transmitiram. E fazem muitas coisas como essa".
14 Baꞌ gu Jesuus maap ja jumpadak gu muiꞌ jaꞌtkam jup ja tɨtda:
14 Jesus chamou novamente a multidão para junto de si e disse: "Ouçam-me todos e entendam isto:
15 Jax dhui na guꞌ cham tuꞌ xidhuu noꞌ moo tu kuaꞌ pɨx gu jaroiꞌ, guꞌ ji noꞌx bhaamut naiꞌ tɨtɨɨꞌñcho, piam ku jax ña pɨx jum aaꞌ na jax cham jir am na baꞌx xidhuu, na guꞌr uaꞌtulhdharaꞌ.
15 não há nada fora do homem que, nele entrando, possa torná-lo ‘impuro’. Pelo contrário, o que sai do homem é que o torna ‘impuro’.
16 Miꞌ pim puiꞌ ba jimiaꞌ jɨꞌk na pim jix maatɨt jiñ kɇɇ.
16 Se alguém tem ouvidos para ouvir, ouça! "
17 Baꞌ miꞌ puiꞌ xi ja tɨtdaimɨk pu jii mummu na paiꞌ tɨbiapkaꞌ. Baꞌ nat mu ba ai, ba tɨkka am gu noonbiꞌñ na jax kaiꞌñkam jup kaiꞌch gu puiꞌ na jax ja tɨtda gu muiꞌ jaꞌtkam.
17 Depois de deixar a multidão e entrar em casa, os discípulos lhe pediram explicação da parábola.
18 Baꞌp ja tɨtda:
18 "Será que vocês também não conseguem entender? ", perguntou-lhes Jesus. "Não percebem que nada que entre no homem pode torná-lo ‘impuro’?
19 na guꞌ sɨlh bookaran jaꞌk bhɨɨyaꞌ gu koiꞌ, miꞌ dhɨr dai na giop ba buusniaꞌ, cham tuꞌ na juraꞌran jaꞌk baapkɨi miꞌx buam ba jurtuꞌnkaꞌ.
19 Porque não entra em seu coração, mas em seu estômago, sendo depois eliminado". Ao dizer isto, Jesus declarou "puros" todos os alimentos.
20 Baꞌ jaꞌpnip ja tɨtda:
20 E continuou: "O que sai do homem é que o torna ‘impuro’.
21 Na guꞌ kaiꞌñkam ja jujur am dɨr gu jaꞌtkam na bhaiꞌ jim gɨgɨꞌlhiꞌñ gux buam jum duukam, jax ñam pɨx bam aaꞌndaꞌ, jaꞌp na jax guiꞌ nam jaiꞌ jix bhaiꞌ ja tɨtdadaꞌ gu uꞌuub sia kum tɨi tɨ bɨpnaꞌ, gio gu uꞌuub ba puiꞌ ɨp. Gio guiꞌ nam cham tɨɨmuiꞌx kaꞌ, siam tɨi maap tu oiꞌdhaꞌ. Gio guiꞌ nam jaꞌtkam ja kooꞌndaꞌ.
21 Pois do interior do coração dos homens vêm os maus pensamentos, as imoralidades sexuais, os roubos, os homicídios, os adultérios,
22 Gio guiꞌ nam tɨ ɨɨxiꞌñdhaꞌ. Gio guiꞌ nam jix bhaamut nɨiꞌñdhaꞌ gu jaroiꞌ noꞌ tuꞌ biaꞌ, nam jaiꞌ puiꞌp jix aagɨt. Gio guiꞌ nam jax ñam pɨx tu buadaꞌ na jax cham jir am. Gio guiꞌ nam iatdaꞌ. Gio guiꞌ nam jotmodaꞌ pɨx jix bhaiꞌ tɨɨdaꞌ gu ubii, miꞌ dhɨr jumai ɨp. Gio guiꞌ nam jix chɨ jɨɨgak kaꞌ. Gio guiꞌ nam giilhim tu ñiok. Gio guiꞌ nam jix buam ja aꞌgadaꞌ gu jaꞌtkam. Gio guiꞌ nam gɇꞌgɇrkam jum taat kaꞌ. Gio guiꞌ nam bɨɨx aixim tu buadaꞌ, panaas kum cham ja jujur biaꞌkaꞌ.
22 as cobiças, as maldades, o engano, a devassidão, a inveja, a calúnia, a arrogância e a insensatez.
23 Bɨɨx dhiꞌñi na jɨꞌk jix buam jir jum duuꞌnkam, ja jujur am dɨr jum gɨgɨꞌlhiꞌñ gu jaꞌtkam. Dhiꞌ ji na baꞌ puiꞌm kaiꞌch nax xidhuu, na guꞌ giilhim jir uaꞌtulhdharaꞌ.
23 Todos esses males vêm de dentro e tornam o homem ‘impuro’ ".
24 Miꞌ dhɨr baꞌ ma jii gu Jesuus mummu maaꞌn kap, miaꞌn pɨx iam na paiꞌ gɇꞌr kiicham Tiiro tɨ tɨɨgim. Baꞌ miꞌ nat paiꞌ ai, tɨi cham paiꞌ jimmɨdaꞌ na tɨi cham aagɨt na jaroiꞌx mat kaꞌ na pa jaꞌk jax chuiꞌkaꞌ. Guꞌ ji nat guꞌ cham puiꞌ ji chu buus, moo janoꞌ puiꞌ ba tɨm tɨi.
24 Jesus saiu daquele lugar e foi para os arredores de Tiro e de Sidom. Entrou numa casa e não queria que ninguém o soubesse; contudo, não conseguiu manter em segredo a sua presença.
25 Miꞌ ba jimchuꞌ maaꞌn gu ubii nat jax puiꞌ tɨ kai, na sap cham kɨɨꞌ tu iiꞌmdaꞌ kaꞌ maaꞌn gu maraaꞌn, ampɨx puiꞌx ñaanbiꞌ kaꞌ, baꞌ miꞌ oꞌlhiaꞌn kɨꞌn ji kɨkbu bɨɨpɨꞌ dɨr gu Jesuus.
25 De fato, logo que ouviu falar dele, certa mulher, cuja filha estava com um espírito imundo, veio e lançou-se aos seus pés.
26 Guiꞌ gu ubii cham tuꞌr Israel kam kaꞌ, pur miꞌ kam kaꞌ Peniisia, na Siiria bhaan bipioꞌ guiꞌ gu dɨbɨɨr. Baꞌ soiꞌ xi chɨtda, jup tɨtda na sap iam maiꞌ jootsaꞌ gu cham kɨɨꞌ iiꞌmdaꞌ bhaiꞌ dhɨr bhaan gu tɨɨyax.
26 A mulher era grega, siro-fenícia de origem, e rogava a Jesus que expulsasse de sua filha o demônio.
27 Guꞌ ji na guꞌp tɨtda gu Jesuus:
27 Ele lhe disse: "Deixe que primeiro os filhos comam até se fartar; pois não é correto tirar o pão dos filhos e lançá-lo aos cachorrinhos".
28 Baꞌp kaiꞌch gu ubii:
28 Ela respondeu: "Sim, Senhor, mas até os cachorrinhos, debaixo da mesa, comem das migalhas das crianças".
29 Baꞌp tɨtda gu Jesuus:
29 Então ele lhe disse: "Por causa desta resposta, você pode ir; o demônio já saiu da sua filha".
30 Baꞌ ba jii ɨp gu ubii. Nat paiꞌ dhuuk mu ai kiaꞌmiꞌñ, jix kɨɨꞌ mi jaꞌp boꞌm bakxidhat gu tɨɨyax, pu ba buus gu cham kɨɨꞌ iiꞌmdaꞌ bhaiꞌ dhɨr bhaan na kɨꞌn kax ñaanbiꞌ kat.
30 Ela foi para casa e encontrou sua filha deitada na cama, e o demônio já a tinha deixado.
31 Baꞌ miꞌ na paiꞌ daakat gu Jesuus miaꞌn gɇꞌ kiicham Tiiro tɨ tɨɨgim, miꞌ dhɨr giop ma jii, moo bhaiꞌ buus na paiꞌ Sidoon tɨ tɨɨꞌ, na puiꞌp jir gɇꞌ kiicham. Bhaiꞌ dhɨr jaꞌp gakoolh bhɨɨk mummu ba buus na paiꞌ Dekaapolis bhaan bipioꞌ gu dɨbɨɨr. Mu ji ai miaꞌn na paiꞌ gɇꞌ suuꞌnkaꞌ gu suudaiꞌ, na Galilea bhaan ba bipioꞌ.
31 A seguir Jesus saiu dos arredores de Tiro e atravessou Sidom, até o mar da Galiléia e a região de Decápolis.
32 Baꞌ miꞌ ba baiꞌñchuꞌ am gu jaꞌtkam maaꞌn gux koꞌkkam na cham tɇ kɇɇkɇꞌ gio na cham tu ñiokdaꞌ, baꞌ soiꞌ tɨtda am na sap palhɨɨp bhaiꞌ xi dhagiaꞌ na baꞌ dodhiaꞌ.
32 Ali algumas pessoas lhe trouxeram um homem que era surdo e mal podia falar, suplicando que lhe impusesse as mãos.
33 Baꞌ gu Jesuus jaꞌp jaꞌk xi baidhak dɨɨlhkob palhɨɨp bhɨjɨ xi kɨɨꞌmpi naankaran, gio baꞌ nat xi xixbuidhak gu nobiiꞌñ palhɨɨp bhaiꞌ xi dhaa nɨɨnɨran.
33 Depois de levá-lo à parte, longe da multidão, Jesus colocou os dedos nos ouvidos dele. Em seguida, cuspiu e tocou na língua do homem.
34 Gio baꞌ nat jax jix dhaam jaꞌk xi chɨ tɨɨgɨk iiꞌmdagaꞌn xi buak jup kaiꞌch:
34 Então voltou os olhos para os céus e, com um profundo suspiro, disse-lhe: "Efatá! ", que significa: Abra-se.
35 Baꞌ joidham bhaiꞌ jim kukpioꞌ gu naankaꞌn guiꞌ na cham tɇ kɇɇkat, gio gu nɨɨnɨꞌn pu dua ɨp, jix bhaiꞌ ba tu aꞌga.
35 Com isso, os ouvidos do homem se abriram, sua língua ficou livre e ele começou a falar corretamente.
36 Baꞌp ja tɨtda gu Jesuus guiꞌ nam miꞌp tuꞌiiꞌ nam sap cham jaroiꞌ aagiꞌñdhaꞌ nat jax dhuuk duaꞌñ, guꞌ ji nam guꞌ guiꞌ moo janoꞌ naiꞌ pɨx jaꞌx puiꞌ tu ja aꞌgiꞌñ, sia kut tɨi xi ja sooꞌmcholhdhak.
36 Jesus ordenou-lhes que não o contassem a ninguém. Contudo, quanto mais ele os proibia, mais eles falavam.
37 Baꞌ gu jaꞌtkam guiꞌ nam puiꞌ tu ja aꞌgiꞌñdhaꞌ miꞌ puiꞌ pup tuiꞌkaꞌ am, jaꞌxpɨx dai nam jup kaiꞌchdhaꞌ:
37 O povo ficava simplesmente maravilhado e dizia: "Ele faz tudo muito bem. Faz até o surdo ouvir e o mudo falar".

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.