Marcos 15

Gu ñio'ki'ñ gu Dios na bhaan tu a'ga guch xoi'kam (STPNT) vs ACF

Sair da comparação
ACF Almeida Corrigida Fiel
1 Baꞌ buimgidhak nat jax pɨx bhaiꞌ ji chu maaxir, gu ja gɇꞌgɇrkam tuk guiꞌ nam jaiꞌ ja palhbuiꞌñdhaꞌ gu Israel kam jaꞌtkam nam tu daandaꞌ buiñor gu Dios, gio baꞌ guiꞌ nam jir ja gɇꞌgɇrkam tuk kaꞌ gu Israel kam jaꞌtkam, gio baꞌ guiꞌ nam sap jix mat kaꞌ gu ñioꞌkiꞌñ gu Dios, xi chu aꞌgak jamɨt nam jax jaꞌk duuji tu chiñiaꞌ nam boi bhɨichdhaꞌ gu Jesuus. Baꞌ jaꞌxpɨx na mɨt paiꞌ maaꞌn ñiꞌook xip duuk, dai na mɨt muiꞌ ba bhɨɨk jix bhaiꞌ buuplhixim mu na paiꞌ daa gux kaiꞌ Pilaato.
1 E, logo ao amanhecer, os principais dos sacerdotes, com os anciãos, e os escribas, e todo o Sinédrio, tiveram conselho; e, ligando Jesus, o levaram e entregaram a Pilatos.
2 Baꞌ gu Pilaato xi chɨkkaꞌn gu Jesuus na mɨt jax mu aichulh, jup tɨtda:
2 E Pilatos lhe perguntou: Tu és o Rei dos Judeus? E ele, respondendo, disse-lhe: Tu o dizes.
3 Baꞌ gu ja gɇꞌgɇrkam tuk guiꞌ nam jaiꞌ ja palhbuiꞌñdhaꞌ gu Israel kam jaꞌtkam nam tu daandaꞌ buiñor gu Dios, bɨɨx aixim tɨi iattulhiꞌñ am gu Jesuus.
3 E os principais dos sacerdotes o acusavam de muitas coisas; porém ele nada respondia.
4 Baꞌ gio bhaiꞌp ji chɨkka gu Pilaato, jup tɨtda:
4 E Pilatos o interrogou outra vez, dizendo: Nada respondes? Vê quantas coisas testificam contra ti.
5 Guꞌ ji nat guꞌ cham ka ñio gu Jesuus nat gio tɨip xi chɨkka. Baꞌ miꞌ pu cham maat gu Pilaato na jax dhuñiaꞌ na tɨi xim gaꞌnga.
5 Mas Jesus nada mais respondeu, de maneira que Pilatos se maravilhava.
6 Baꞌ jaꞌpni jaꞌk moop tu jimdaꞌ gux kaiꞌ Pilaato: Nabap oidhaꞌ na paiꞌ dhuuk jum aajidhaꞌ gu piasta bhaan Paaskua taꞌm, maaꞌn dadoꞌñchoꞌ gu maaꞌnkam guiꞌ nam jɨꞌk kuupkaꞌ, dai na guꞌ gu jaroiꞌ na ɨlhiiꞌñdhaꞌ nam cham pɨk bhaamkiꞌñdhaꞌ gu jaꞌtkam.
6 Ora, no dia da festa costumava soltar-lhes um preso qualquer que eles pedissem.
7 Baꞌ janoꞌ maadɨt miꞌp kuupkaꞌ gu maaꞌnkam Barrabaas tɨɨgim, guiꞌ na bɨɨx jimdat bɨɨpɨꞌ dɨr na mɨt paiꞌ dhuuk ja koi jɨꞌkchi gu jaꞌtkam na mɨt ja kokda gu gɇꞌgɇrkam.
7 E havia um chamado Barrabás, que, preso com outros amotinado- res, tinha num motim cometido uma morte.
8 Miꞌ dhɨr baꞌ miꞌm jumpadak gu jaꞌtkam jup tɨtda am gux kaiꞌ Pilaato, na sap jix bhaaiꞌ na doꞌñchoꞌ maadɨt guiꞌ nam mɨjɨ kuup nam paiꞌm kukpa gu jaꞌtkam.
8 E a multidão, dando gritos, começou a pedir que fizesse como sempre lhes tinha feito.
9 Baꞌp ja tɨtda gu Pilaato:
9 E Pilatos lhes respondeu, dizendo: Quereis que vos solte o Rei dos Judeus?
10 Baꞌ dhiꞌ na puiꞌ jɨꞌ ja tɨtda gu Pilaato na miꞌ pɨx mamtɨ, ee jax pɨk tɨꞌyaꞌ am. Na guꞌx maat na gu ja gɇꞌgɇrkam tuk guiꞌ nam jaiꞌ ja palhbuiꞌñdhaꞌ gu Israel kam jaꞌtkam nam tu daandaꞌ buiñor gu Dios, nam jix bhaamkidhat jamɨt baꞌ mu aichulh gu Jesuus na sap baꞌ miꞌ dhɨr ja chiñiaꞌ gu sandaaruiꞌx chugiꞌñ nam muꞌaaꞌ, nam guꞌ giilhim jix jɨɨgam.
10 Porque ele bem sabia que por inveja os principais dos sacerdotes o tinham entregado.
11 Guꞌ ji na guꞌ guiꞌ pu bɨɨpɨꞌ dɨr ba ja iatgi mɨt gu jaꞌtkam, jup ja tɨtda am nam sap puiꞌ tɨꞌyaꞌ na cham dadoꞌñchodaꞌ gu Jesuus, Barrabaas jamɨt ja chia nam bhaiꞌ ji aagaꞌ na doꞌñchoꞌ.
11 Mas os principais dos sacerdotes incitaram a multidão para que fosse solto antes Barrabás.
12 Baꞌ xi ja tɨkkaꞌn gu Pilaato nax bhaiꞌx maachim noꞌm sap cham iam jax tɨꞌyaꞌ na doꞌñchoꞌ gu Jesuus, jup ja tɨtda:
12 E Pilatos, respondendo, lhes disse outra vez: Que quereis, pois, que faça daquele a quem chamais Rei dos Judeus?
13 Baꞌ gu jaꞌtkam pɨx jiiñak suulh jamɨt, jup tɨtda am gɇꞌ kɨꞌn:
13 E eles tornaram a clamar: Crucifica-o.
14 Baꞌ gio tɨi muiꞌp ka xi ñio gu Pilaato, jup ja tɨtda:
14 Mas Pilatos lhes disse: Mas que mal fez? E eles cada vez clamavam mais: Crucifica-o.
15 Baꞌ puiꞌ ma doꞌñcho gu Pilaato gu Barrabaas nam baꞌ cham bhaakuꞌ gu jaꞌtkam, nam guꞌ dhiꞌ bhax aaꞌ. Miꞌ dhɨr baꞌ puiꞌ ma ja chia gu sandaaruiꞌx chugiꞌñ nam gɨɨꞌbiaꞌ chipliin kɨꞌn gu Jesuus nam baꞌ miꞌ dhɨr ba sissappuꞌ kuruus taꞌm.
15 Então Pilatos, querendo satisfazer a multidão, soltou-lhe Barrabás e, açoitado Jesus, o entregou para ser crucificado.
16 Baꞌ gu sandaaruiꞌx chugiꞌñ gu Pilaato na mɨt paiꞌ xi gɨbiimɨk gu Jesuus, mu jaꞌk jup bhɨɨk jamɨt gɇꞌ bhiꞌñbak chɨr, miꞌ na paiꞌ gɇꞌx chɨ gɨꞌɨɨr, nax bhaaiꞌ na mi jaꞌp tum oipodaꞌ gu jaꞌtkam bɨɨx xikoolh. Baꞌ gu sandaaruiꞌx guiꞌ na mɨt gɨɨꞌ gu Jesuus, bɨɨx bhaiꞌ ji ja bai mɨt gu jaiꞌ sandaaruiꞌx nam mi jaꞌp jup tuꞌiiꞌ,
16 E os soldados o levaram dentro à sala, que é a da audiência, e convocaram toda a coorte.
17 baꞌ xi chɨ tɨiꞌdhak jamɨt jix ñakaabmaꞌ, gio na mɨt bhaiꞌ xi dhaaxdhak gu joiꞌ kuruuñchix kam moꞌran.
17 E vestiram-no de púrpura, e tecendo uma coroa de espinhos, lha puseram na cabeça.
18 Giilhim bhaiꞌ ji chɨtdaimɨ, jup tɨtda am:
18 E começaram a saudá-lo, dizendo: Salve, Rei dos Judeus!
19 Gio na mɨt bhaiꞌ ji gɨbiimɨ moꞌran maaꞌn gu uux tapoorak kɨꞌn, gio nam bha xixbuiꞌñ. Gio baꞌ nam ja oꞌlhia kɨꞌn guꞌngukɨt bɨɨpɨꞌ dɨr pɨx am tum uañiꞌñ, tuꞌ kaꞌm nɨiꞌñ am chi sap panaas, guꞌ jaꞌpji nam miꞌ pɨx xiꞌɨrappu.
19 E feriram-no na cabeça com uma cana, e cuspiram nele e, postos de joelhos, o adoraram.
20 Baꞌ jaꞌxpɨx nam miꞌ puiꞌ xi buimɨk, giop xi chu kookoxchulhdhak jamɨt gux ñakaabmaꞌ na mɨt bɨɨpɨꞌ dɨr tɨ tɨiꞌ, dɨɨlh jajannulhiꞌñ jamɨt baꞌ xi chɨ tɨiꞌdhak ɨp gio, na mɨt baꞌ moo baabuk mɨjɨ dɨr gɇꞌ bhiꞌñbak chɨr ba bhɨɨk na mɨt ba sissapam kuruus taꞌm.
20 E, havendo-o escarnecido, despiram-lhe a púrpura, e o vestiram com as suas próprias vestes; e o levaram para fora a fim de o crucificarem.
21 Baꞌ nam baasɨꞌn ba uaꞌ gu Jesuus na mɨt ba sissapam, maaꞌn bhaiꞌ ka jimchuꞌ gu maaꞌnkam Sireene kam Simoon tɨɨgim, nar taataꞌn gu Alijaanru gio baꞌ gu Ruupu, sap mu paiꞌ dhɨr jaꞌk jimchuꞌ gampɨx. Baꞌ gu sandaaruiꞌx bhaiꞌ dhɨr jaꞌk buak gamaiꞌ chia mɨt na mootikaꞌ gu kuruus, nat guꞌ ba magoo gu Jesuus.
21 E constrangeram um certo Simão, cireneu, pai de Alexandre e de Rufo, que por ali passava, vindo do campo, a que levasse a cruz.
22 Baꞌ bhammɨ ba aich jamɨt gu Jesuus na paiꞌ Golgota tɨ tɨɨꞌ, na jaꞌp kaiꞌñkam jup jum kaiꞌch: Kakoiꞌ Moꞌ Daa.
22 E levaram-no ao lugar doGólgota, que se traduz por lugar da Caveira.
23 Baꞌ jɨꞌkchi gu jaꞌtkam bhammɨ ɇɇk tɨi maak am gu uubas baraaꞌ, bɨnkam gu osbhagaꞌn gu uꞌuux guiꞌ nam mirra kɨꞌn jix mat kaꞌ, na sap baꞌ kɨꞌn cham pɨk tu koꞌk kaꞌ, na guꞌ cham pɨk tu taat kaꞌ gu tukgaꞌn, guꞌ ji na guꞌ cham aaꞌ na iꞌyaꞌ gu Jesuus.
23 E deram-lhe a beber vinho com mirra, mas ele não o tomou.
24 Baꞌ gu sandaaruiꞌx xi chu kookoxchulhdhak jamɨt gu jajannulhiꞌñ, na mɨt baꞌ bhaiꞌ ba sissapa kuruus taꞌm. Miꞌ dhɨr baꞌ dai na mɨt xim mamaiꞌchɨk aꞌlhiok xi chu uꞌuuk.
24 E, havendo-o crucificado, repartiram as suas vestes, lançando sobre elas sortes, para saber o que cada um levaria.
25 Bhammɨni jaꞌp moo tɇꞌkob paꞌ ba ji dhuu na mɨt paiꞌ dhuuk bhammɨ sissapa.
25 E era a hora terceira, e o crucificaram.
26 Baꞌ daam dɨr iam na paiꞌ moꞌtɨk gu Jesuus, maaꞌn bhaiꞌp siis jamɨt gu taaꞌmla alhiꞌch komaarak paꞌ, gɇꞌgɇr kɨꞌn bha tu uaꞌñix na sap baꞌ bhaan jix maatɨꞌ kaꞌ na mɨt tuꞌ kɨꞌn jup dooda. Baꞌ jaꞌpnim kaiꞌch guiꞌ na bha tu uaꞌñix: “Dhiꞌñi jir diꞌ guiꞌ nar ja gɇꞌkam tuk bɨɨx gu jaꞌtkam yaꞌ dhi Israel.”
26 E por cima dele estava escrita a sua acusação: O REI DOS JUDEUS.
27 Baꞌ gook ɨꞌxkum jamɨt bɨɨmaꞌn bhaiꞌ sissapa bɨxxik dɨr jaiꞌ kukrus taꞌm.
27 E crucificaram com ele dois salteadores, um à sua direita, e outro à esquerda.
28 Baꞌ dhiꞌ nat puiꞌ jɨꞌ tum duu, nat jax dhuuk pɨx jum kuugalh gu ñioꞌkiꞌñ gu Dios na jax tu uaꞌñix mi uꞌuan taꞌm nap jum kaiꞌch na guch Xoiꞌkam tuꞌ pɨx ɨlhdhaꞌ am gu jaꞌtkam, puiꞌ na jax gu jaroiꞌ noꞌ cham tuꞌ kaꞌm tɨ nɨiꞌñ.
28 E cumprindo-se a escritura que diz: E com os malfeitores foi contado.
29 Baꞌ jaiꞌ dhɨt gu jaꞌtkam mi jaꞌp amuub buanɨt giilhim tɨtdaidhaꞌ am bhaiꞌ xi ñɨidhidhat, am gagai buppaidhaꞌ am gu ja moom. Jaꞌpnim moo tɨtda:
29 E os que passavam blasfemavam dele, meneando as suas cabeças, e dizendo: Ah! tu que derrubas o templo, e em três dias o edificas,
30 Eap xi chɨmiiñ bhaiꞌ dhɨr dhi kuruus taꞌm nach xim nɨiꞌñdhaꞌ noꞌp baabuiꞌ moox ioꞌm jir gɇꞌkam.
30 Salva-te a ti mesmo, e desce da cruz.
31 Baꞌ gu ja gɇꞌgɇrkam tuk guiꞌ nam jaiꞌ ja palhbuiꞌñdhaꞌ gu Israel kam jaꞌtkam nam tu daandaꞌ buiñor gu Dios, gio guiꞌ nam sap jix mat kaꞌ gu ñioꞌkiꞌñ gu Dios, ba xi jii mɨt ɨp nam giilhim aꞌga gu Jesuus, jup kaiꞌch am gɇꞌ kɨꞌn ja kaixdhat:
31 E da mesma maneira também os principais dos sacerdotes, com os escribas, diziam uns para os outros, zombando: Salvou os outros, e não pode salvar-se a si mesmo.
32 Noꞌ gɨt jich ñɨiꞌñchudat bhaiꞌ dhɨr bhaiꞌ ji chɨmñiaꞌ dhiꞌ na saak jir jich Xoiꞌkam, na saak jir jich gɇꞌkam tuk bɨɨx aach yaꞌ dhi Israel, dho gi guꞌ bɨɨx tɨ jɨɨꞌñdhaꞌch gɨt ji buiñor.
32 O Cristo, o Rei de Israel, desça agora da cruz, para que o vejamos e acreditemos. Também os que com ele foram crucificados o injuriavam.
33 Baꞌ nat jix dhaam ba ji dhuu, bhaiꞌ ji chum tukgamta, pu cham paiꞌ ka tu maax jaꞌp na jax noꞌr tukaaꞌ, attiiru puiꞌ mia ba ji dhuu nat baꞌ giop ba tu maaxir.
33 E, chegada a hora sexta, houve trevas sobre toda a terra até a hora nona.
34 Baꞌ nat jax kiaꞌpɨx gio bhaiꞌp ji chu maaxir, gɇꞌ kɨꞌn jup kaiꞌch gu Jesuus:
34 E, à hora nona, Jesus exclamou com grande voz, dizendo: Eloí, Eloí, lamá sabactâni? que, traduzido, é: Deus meu, Deus meu, por que me desamparaste?
35 Baꞌp kaiꞌch am guiꞌ nam miꞌp tuꞌiiꞌ nam kɇɇ:
35 E alguns dos que ali estavam, ouvindo isto, diziam: Eis que chama por Elias.
36 Baꞌ maadɨt guiꞌ nam miꞌp tuꞌiiꞌ jup kaiꞌch:
36 E um deles correu a embeber uma esponja em vinagre e, pondo-a numa cana, deu-lho a beber, dizendo: Deixai, vejamos se virá Elias tirá-lo.
37 Guꞌ ji nat guꞌ naiꞌ ji muu, dai nat gɇꞌ kɨꞌn xi jiiñkɨk.
37 E Jesus, dando um grande brado, expirou.
38 Baꞌ nat jax muu gu Jesuus, gu jannulh gu gɇꞌx kabook na mu sɇꞌkaꞌ ɨrban dɨr gu gɇꞌ chiop, pu ɨrban sar. Daam dɨr dɨr muiꞌ ji sar, mɨjɨmmɨ ji chɨm.
38 E o véu do templo se rasgou em dois, de alto a baixo.
39 Baꞌ guiꞌ nar ja moꞌ kaꞌ gu sandaaruiꞌx nɨiꞌñ nat gɇꞌ kɨꞌn xi jiiñkɨk gu Jesuus nat ba muu, baꞌp kaiꞌch:
39 E o centurião, que estava defronte dele, vendo que assim clamando expirara, disse: Verdadeiramente este homem era o Filho de Deus.
40 Baꞌ jaiꞌ gu uꞌuub mɨk paꞌ guguukat muiꞌp nɨiꞌñ am. Maadɨt moor diꞌ guiꞌ na Mariiya Magdalena tɨɨꞌ, gio gu jumai Mariiya, guiꞌ nar ja naan gu Josee gio gu Jakoobo, guiꞌ nam gatuuk kam kɨꞌn jix mat kaꞌ, gio baꞌ jumai ɨp gu ubii Salomee tɨɨgim.
40 E também ali estavam algumas mulheres, olhando de longe, entre as quais também Maria Madalena, e Maria, mãe de Tiago, o menor, e de José, e Salomé;
41 Baꞌ dhiꞌ dhi uꞌuub jir diꞌ am guiꞌ nam gammɨjɨ bɨɨx jup xi jiimdaꞌ mu jaꞌp Galilea, na paiꞌ jax tu ja aꞌgidhidhaꞌ gu Jesuus gu jaꞌtkam, nam palhbuidhidhaꞌ nam mu bhɨidhidhaꞌ na tuꞌm aagidhaꞌ. Gio jaiꞌ muiꞌ gu uꞌuub nam miꞌp tuꞌiiꞌ, guiꞌ na mɨt bha oi ɨp janoꞌ nat jax bha ai Jerusaleen.
41 As quais também o seguiam, e o serviam, quando estava na Galiléia; e muitas outras, que tinham subido com ele a Jerusalém.
42 Baꞌ mɨkkat nat paiꞌ ba tuk nam baꞌ moox kɨɨꞌ bam duñiaꞌ gu Israel kam jaꞌtkam, na guꞌ buimgidhak cham ka tum juandaꞌ,
42 E, chegada a tarde, porquanto era o dia da preparação, isto é, a véspera do sábado,
43 miꞌ ba ai maaꞌn gu maaꞌnkam Arimatea kam, Josee tɨɨgim. Dhiꞌ maadɨt jir ja gɇꞌkam tuk kaꞌ gu Israel kam jaꞌtkam. Jir jix bhaiꞌkam kaꞌ, na guꞌ puiꞌ tɨip nɨɨradaꞌ guch Xoiꞌkam na paiꞌ dhuuk yaꞌ aayaꞌ dhi oiꞌñgaꞌn. Baꞌ juraaꞌn xi dhaasak muiꞌ ma jii na paiꞌ daa gux kaiꞌ Pilaato, nat tɨkkam noꞌx bhaiꞌ na tɨbaañdhai yaasparaꞌ gu Jesuus.
43 Chegou José de Arimatéia, senador honrado, que também esperava o reino de Deus, e ousadamente foi a Pilatos, e pediu o corpo de Jesus.
44 Baꞌ bhammɨ ɇɇk puiꞌ ba tɨtda. Miꞌ puiꞌ pup tuꞌiiꞌ gu Pilaato, na guꞌ cham ɨlhdhat noꞌ jotmodaꞌ mukiaꞌ gɨt. Baꞌ ba baiꞌñ guiꞌ nar ja moꞌ kaꞌ gu sandaaruiꞌx, nat miꞌ ai baꞌ xi chɨkka noꞌr sɨlhkam nat ba muu gu Jesuus.
44 E Pilatos se maravilhou de que já estivesse morto. E, chamando o centurião, perguntou-lhe se já havia muito que tinha morrido.
45 Baꞌ guiꞌp kaiꞌch nar sɨlhkam. Baꞌp tɨtda gu Pilaato gu Josee nax bhaaiꞌ na tɨbaañdhai ba bhɨikaꞌ.
45 E, tendo-se certificado pelo centurião, deu o corpo a José;
46 Baꞌ gu Josee xi sabaꞌdak maaꞌn gɇꞌ gu jannulh jix dhaꞌram namkɨm, kɨꞌn xi bhiibgak mummu tɨkaam jamɨt gai dɨꞌn kɨr, mu nat paiꞌ tɨm dɨgaar bɨɨpɨꞌ dɨr jix moik aiꞌ chaꞌm, gio baꞌ na mɨt bhaiꞌ xi kuupak maaꞌn gu gɇꞌ jodai kɨꞌn.
46 O qual comprara um lençol fino, e, tirando-o da cruz, o envolveu nele, e o depositou num sepulcro lavrado numa rocha; e revolveu uma pedra para a porta do sepulcro.
47 Baꞌ gu Mariiya Magdalena, gio gu jumai Mariiya guiꞌ nam jax maap ba jiimdaꞌ, nɨiꞌñ am na mɨt paiꞌ tɨɨ gu tukgaꞌn gu Jesuus.
47 E Maria Madalena e Maria, mãe de José, observavam onde o punham.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.