Lucas 6
Gu ñio'ki'ñ gu Dios na bhaan tu a'ga guch xoi'kam (STPNT) vs NVT
1 Maaꞌnnim bhaan gu tanoolh chaꞌm nam paiꞌ dhuuk cham tu juandaꞌ dai gu Israel kam jaꞌtkam, maaꞌn kap ka jim gu Jesuus ja bɨɨm guiꞌ nam kaichuꞌ na paiꞌ tɨ ɨx gu tiriik. Guꞌ baꞌ dai guiꞌ nam kaichuꞌ xi uꞌiidhat am gu tiriik xi kaipgaidhat tu koꞌiim.
1 Num sábado, enquanto Jesus caminhava pelos campos de cereal, seus discípulos colheram espigas, removeram a casca com as mãos e comeram os grãos.
2 Baꞌ jɨꞌk jup jiim am guiꞌ nam pariseos jum tɨɨtɨꞌndaꞌ, bax bhaak am ja bui na mɨt ja tɨɨ, jup ja tɨtda am:
2 Alguns fariseus lhes disseram: “Por que vocês desobedecem à lei colhendo cereal no sábado?”.
3 Baꞌ gu Jesuus jup ja tɨtda:
3 Jesus respondeu: “Vocês não leram nas Escrituras o que fez Davi quando ele e seus companheiros tiveram fome?
4 Na mɨt saak tu juu bo gu paan jix xidhuu kam guiꞌ na chiop tɨkiix kat. Tɨi daipuꞌx bhaaiꞌ nam kuaꞌdaꞌ guiꞌ nam ja aꞌmkam tu daandaꞌ buiñor gu Dios gu Israel kam jaꞌtkam, cham tuꞌ gu jaꞌppɨx jaꞌtkam.
4 Ele entrou na casa de Deus, comeu os pães sagrados que só os sacerdotes tinham permissão de comer e os deu também a seus companheiros”.
5 Miꞌ dhɨr baꞌp ja tɨtda:
5 E acrescentou: “O Filho do Homem é senhor até mesmo do sábado”.
6 Baꞌ nat giop jum ai gu tanoolh nam paiꞌ dhuuk cham tu juandaꞌ dai gu Israel kam jaꞌtkam, mu ba ai ɨp gio chiop gu Jesuus, miꞌ baꞌ bhaiꞌ ji chu ja aꞌgi gu jaꞌtkam gu ñioꞌkiꞌñ gu Dios. Baꞌ maaꞌn miꞌp jix jaiꞌch kaꞌ gu maaꞌnkam na kɨɨꞌn dɨr jix muuk kaꞌ gu nobiiꞌñ.
6 Em outro sábado, enquanto Jesus ensinava na sinagoga, estava ali um homem cuja mão direita era deformada.
7 Baꞌ guiꞌ nam sap jix mat kaꞌ gu ñioꞌkiꞌñ gu Dios gio guiꞌ nam pariseos jum tɨɨtɨꞌndaꞌ, pɨx am tɨ nɨɨra am noꞌt sap moo ba ji dhuaꞌñ gu Jesuus sia ku tɨi cham tum juan. Sap baꞌ noꞌt duaꞌñ, dai nam ba iattulhdhaꞌ ja bui gu ja gɇꞌgɇrkam tuk.
7 Os mestres da lei e os fariseus observavam Jesus atentamente. Se ele curasse aquele homem, eles o acusariam, pois era sábado.
8 Guꞌ ji na guꞌx bhaiꞌx maat gu Jesuus nam jax jum aaꞌ, baꞌp tɨtda guiꞌ nax muuk kaꞌ gu nobiiꞌñ:
8 Jesus, porém, sabia o que planejavam e disse ao homem com a mão deformada: “Venha e fique aqui, diante de todos”, e o homem foi à frente.
9 Miꞌ dhɨr baꞌp ja tɨtda gu Jesuus dai guiꞌ nam miꞌx maiꞌchim:
9 Então Jesus lhes disse: “Tenho uma pergunta para vocês: O que a lei permite fazer no sábado? O bem ou o mal? Salvar uma vida ou destruí-la?”.
10 Cham ñiok am guiꞌ. Baꞌ bɨɨx naiꞌ xi ja tɨɨgɨk gu Jesuus nam jɨꞌk miꞌp tuꞌiiꞌ na baꞌ miꞌ dhɨr jup tɨtda guiꞌ nax muuk kaꞌ gu nobiiꞌñ:
10 Depois, olhando para cada um ao redor, disse ao homem: “Estenda a mão”. O homem estendeu a mão, e ela foi restaurada.
11 Baꞌ bhaiꞌ ji bhaak jamɨt guiꞌ nam sap jix mat kaꞌ gu ñioꞌkiꞌñ gu Dios gio guiꞌ nam pariseos jum tɨɨtɨꞌndaꞌ. Tɨi ma tu aꞌga mɨt na jax jaꞌk jix bhaaiꞌ nam doodaꞌ gu Jesuus.
11 Com isso, os inimigos de Jesus ficaram furiosos e começaram a discutir o que fazer contra ele.
12 Baꞌ miꞌ dhɨr jɨꞌk jurniꞌñ kɨꞌn maaꞌn kap jup jii oidhaꞌ daam gu Jesuus nat tu daañim buiñor gu Dios jix dhaam jaꞌk. Bɨx chukaaꞌ tu daanɨ, bhaiꞌ pu xiꞌaaꞌñ.
12 Certo dia, pouco depois, Jesus subiu a um monte para orar e passou a noite orando a Deus.
13 Baꞌ nat paiꞌ ton, maap xi ja jumpadak bɨɨx guiꞌ nam kaichuꞌ pɨx ji ja aa guiꞌ nam jɨꞌk jir noonbiꞌñ kaꞌ, mambhɨɨx daman gook ja aich.
13 Quando amanheceu, reuniu seus discípulos e escolheu doze para serem apóstolos. Estes são seus nomes:
14 Gu Simoon maadɨt jir diꞌ nat aa nar nobiiꞌñ kaꞌ, guiꞌ na gook kɨꞌn jix mat kaꞌ gu Jesuus, Simoon Peegro tɨɨtɨꞌndaꞌ. Miꞌ dhɨr baꞌ gu Anrees jup aa, guiꞌ nam jir jum jajaaꞌnnim gu Simoon Peegro. Miꞌ dhɨr baꞌ gu Jakoobo. Miꞌ dhɨr gu Juan. Miꞌ dhɨr gu Piliip. Miꞌ dhɨr gu Bartolomee.
14 Simão, a quem ele chamou Pedro, André, irmão de Pedro, Tiago, João, Filipe, Bartolomeu,
15 Miꞌ dhɨr gu Mateo. Miꞌ dhɨr gu Tomaas. Miꞌ dhɨr gu jumai Jakoobo, maraaꞌn gu Alpeo. Miꞌ dhɨr gu jumai Simoon ɨp, guiꞌ na ja kaichgɨdaꞌ guiꞌ nam kananiistas jum tɨɨtɨꞌndaꞌ.
15 Mateus, Tomé, Tiago, filho de Alfeu, Simão, apelidado de zelote,
16 Miꞌ dhɨr gu Juudas, maraaꞌn gu Jakoobo. Miꞌ dhɨr gu Juudas Iskariote, guiꞌ nat gatuuk iattulh gu Jesuus nat ja aaꞌñ gu gɇꞌgɇrkam na paiꞌ oirɨ.
16 Judas, filho de Tiago, Judas Iscariotes, que se tornou o traidor.
17 Baꞌ bhaiꞌ dhɨr ja bɨɨm giop ba jii gu Jesuus oidhaꞌ daam guiꞌ nat noonbiꞌñ kɨꞌn xi ja darsak gio gu jaiꞌ nam jaꞌp pɨx kaichuꞌ. Gama jaꞌk baꞌ ji ai bɨtaaꞌn maaꞌn kap na paiꞌx gioꞌ, nam guꞌ miꞌp daraa gu jaiꞌ jaꞌtkam nam puiꞌp kaichuꞌ, gam jaiꞌ kap dɨr na jɨꞌx jir Judea nam miꞌp tuꞌiiꞌ muiꞌ gu jaꞌtkam, puiꞌ na jax gu Jerusaleen kam, gio mu dɨr jaꞌk kam juꞌñdharam gu gɇꞌ suudaiꞌ na paiꞌ Tiiro tɨ tɨɨꞌ, gio jaiꞌ gama jaꞌk kam iam na paiꞌ Sidoon jup tɨ tɨɨꞌ na puiꞌp jir juꞌñdharam gu gɇꞌ suudaiꞌ. Pu kaiꞌñkam pɨx mi ai mɨt nam jix kaim gu Jesuus na tu aꞌga, gam jaiꞌ nam jix aaꞌ na ja duduaꞌñdhaꞌ nam jix kakoꞌktuꞌ.
17 Quando Jesus e os discípulos desceram do monte, pararam numa região plana e ampla. Havia ali muitos de seus seguidores e uma grande multidão vinda de todas as partes da Judeia, de Jerusalém e de lugares distantes ao norte, como o litoral de Tiro e Sidom.
18 Baꞌ gu jaꞌtkam guiꞌ nam ampɨx jix ñanaanbiꞌchuꞌndaꞌ na ja aꞌm jup tuiꞌñgɨdaꞌ gu cham kɨkɨɨꞌ iꞌiiꞌmdaꞌ, pu bɨɨx ja duduaꞌñdhidhaꞌ gu Jesuus, pu maiꞌ ja jootsaidhaꞌ gu cham kɨkɨɨꞌ iꞌiiꞌmdaꞌ.
18 Tinham vindo para ouvi-lo e para ser curados de suas enfermidades, e os que eram atormentados por espíritos impuros eram curados.
19 Baꞌ nam nɨiꞌñdhaꞌ gux kakoꞌkkam na pɨx ji ja duduaꞌñdhidhaꞌ gu Jesuus gu jaiꞌx kakoꞌkkam, pɨx jum tutkiꞌñdhaꞌ am nam bhax dhaagik kaꞌ, na guꞌ sia kut jaroiꞌ bhaiꞌ pɨx xi dhaa, pu maaꞌn jimdam dodhiaꞌ, na guꞌ jax ña pɨx jaꞌk jix bhaaiꞌ na pu dui duaꞌñdhaꞌ gu jaroiꞌ gu Jesuus, na guꞌr gɇꞌkam.
19 Todos procuravam tocar em Jesus, pois dele saía poder, e ele curava a todos.
20 Baꞌp ja tɨtda gu Jesuus muiꞌ xi ja tɨɨgɨk dai guiꞌ nam jɨꞌk kaichuꞌ:
20 Então Jesus se voltou para seus discípulos e disse: “Felizes são vocês, pobres, pois o reino de Deus lhes pertence.
21 ’Chaꞌpim jax jum aaꞌndaꞌ sia ku pim panaas xib uaꞌmaim, na guꞌ bam aajim na pim paiꞌ dhuuk kokbadaꞌ.
21 Felizes são vocês que agora estão famintos, pois serão saciados. Felizes são vocês que agora choram, pois no devido tempo rirão.
22 ’Joidham jix bhaiꞌ tu jam jimiaꞌ sia noꞌm gu jaꞌtkam xi jam bhaamkiꞌñ, sia mɨt chi miꞌ paiꞌ dhɨr ji jam joot jax chuꞌm chiop piam jax chuꞌm kiicham, piam kum jaꞌp pɨx jix bhaamut jam nɨiꞌñ sia gu mɨk dɨr pu kaiꞌñkam pɨx na pim jiñ bui tɨ jɨɨgiꞌñ aañ nañ bhaankam ya oirɨ gu Dios dhi oiꞌñgaꞌn bhaan.
22 Felizes são vocês quando os odiarem e os excluírem, quando zombarem de vocês e os caluniarem como se fossem maus porque seguem o Filho do Homem.
23 Aapiꞌm jix bhaiꞌ pɨx jum taat kaꞌ noꞌm puiꞌ jam bua, na guꞌ noꞌ pimɨt nakoo, gɇꞌp jum duukam tu maiꞌchiaꞌ pim jix dhaam. Nam guꞌ puꞌñip ja buimɨk gu bɨjɨk dɨr kam jich bopxi kat nam bhaankam tu aꞌgimɨk gu Dios, dhiꞌ pu chuꞌm gu jaꞌtkam jam puꞌñip ja tulhiiñchudimɨk.
23 Quando isso acontecer, alegrem-se e exultem, porque uma grande recompensa os espera no céu. E lembrem-se de que os antepassados deles trataram os profetas da mesma forma.
24 ’Baꞌ aapiꞌm na pim xib giilhim jir jix chutumñigam, cham bhaiꞌ tu jam jimiaꞌ gatuuk, na pim guꞌ pu yaꞌx bhaiꞌ bam taat kɨꞌn gu tuumiñ na pim ji biaꞌkat.
24 “Que aflição espera vocês, ricos, pois já receberam sua consolação!
25 ’Cham bhaiꞌ tu jam jimiaꞌ na pim dai aapiꞌm jix kokbaꞌn, gatuuk uaꞌmaꞌ pim guꞌ.
25 Que aflição espera vocês que agora têm fartura, pois um terrível tempo de fome os espera! Que aflição espera vocês que agora riem, pois em breve seu riso se transformará em lamento e tristeza!
26 ’Sia cham bhaiꞌ tu jam jimiaꞌ na pim jix bhaiꞌm taatɨt pɨx gɇꞌgɇrkam jum taat kaꞌ noꞌm tuꞌ kaꞌm jam ɨlhdhat pɨx jix bhaiꞌ kaiꞌch jam bui muiꞌ gu jaꞌtkam. Puꞌñip ja buimɨk am guꞌ bɨjɨk gu jaꞌtkam guiꞌ nam sap pɨk baꞌ bhaankam tu aꞌgadaꞌ gu Dios.
26 Que aflição espera vocês que são elogiados por todos, pois os antepassados deles também elogiaram falsos profetas!”
27 ’Ku guꞌ aañ yaꞌ pu jam tɨtda ji aapiꞌm na pim jɨꞌk yaꞌp tuꞌiiꞌ na pim jiñ kɇɇ, na pim jix bhaiꞌ ja tɨtdat guiꞌ nam xi jam bhaamkiꞌñdhaꞌ, siam chi dɨɨlh tɨi mu dɨr bha jaꞌk xi jam bhaamkiꞌñ.
27 “Mas a vocês que me ouvem, eu digo: amem os seus inimigos, façam o bem a quem os odeia,
28 Xi chu ja daañxidhat japim buiñor gu Dios na baꞌx bhaiꞌ tu ja jimdaꞌ, sia kum tɨix bhaakut jam aꞌga piam kum guꞌ maaxik giilhim jam tɨtda miꞌ paiꞌ.
28 abençoem quem os amaldiçoa, orem por quem os maltratam.
29 Noꞌt jaroiꞌ bhaiꞌ mam gɨɨꞌm kaam am, jaꞌp dɨr jap mu jaꞌk jup xi dhaaꞌñdhaꞌ gu jumaim kaam na bham gɨɨꞌbiaꞌ. Piam noꞌt guꞌ jaroiꞌ mam ɨɨxdhak gux kabook jum kutuun nap daam dɨr tɨiꞌchgɨdaꞌ, bɨɨx gux komaalhik jum kutuun nap tuukab tɨiꞌchgɨdaꞌp jotmodaꞌ kuanai mu makiaꞌ.
29 Se alguém lhe der um tapa numa face, ofereça também a outra. Se alguém exigir de você a roupa do corpo, deixe que leve também a capa.
30 Chaꞌp taandaꞌ gu jaroiꞌ noꞌt tuꞌm ɨɨxdhak. Gio gu jaroiꞌ noꞌ tuꞌ bam taan, chaꞌp jax ji chɨꞌji makiaꞌ.
30 Dê a quem pedir e, quando tomarem suas coisas, não tente recuperá-las.
31 Puiꞌ pim jaꞌk jix bhaiꞌ ja buadaꞌ bɨɨx pɨx gu jaꞌtkam na pim jax jaꞌk jix aaꞌndaꞌ aapiꞌm dɨɨlh nam gɨt jix bhaiꞌ jam buadaꞌ.
31 Façam aos outros o que vocês desejam que eles lhes façam.
32 ’Na guꞌ noꞌ pim aapiꞌm dai guiꞌx ja joiꞌgɨꞌn nam jaroiꞌ xi jam joiꞌgɨꞌndaꞌ aapiꞌm, ¿jax baꞌ duip jix maatɨꞌ kaꞌ na pim aapiꞌm sɨlhkam tuꞌ kaꞌm nɨiꞌñ gu Dios? Na guꞌ sia guiꞌ nam cham tuꞌ kaꞌm tɨ nɨiꞌñ nam puiꞌ jaꞌk tu jim.
32 “Se vocês amam apenas aqueles que os amam, que mérito têm? Até os pecadores amam quem os ama.
33 Gio noꞌ pim dai guiꞌx bhaiꞌ ja bua nam jaroiꞌx bhaiꞌ jam buadaꞌ aapiꞌm, sia cham maatɨꞌ kaꞌ na pim aapiꞌm sɨlhkam tuꞌ kaꞌm nɨiꞌñ gu Dios, na guꞌ sia guiꞌ nam cham tuꞌ kaꞌm tɨ nɨiꞌñ nam puiꞌ jaꞌk tu jim.
33 E, se fazem o bem apenas aos que fazem o bem a vocês, que mérito têm? Até os pecadores agem desse modo.
34 Sia cham maatɨꞌ kaꞌ na pim aapiꞌm sɨlhkam tuꞌ kaꞌm nɨiꞌñ gu Dios noꞌ pim dai guiꞌ ja taiñbuiꞌñ gu tuꞌ nam jaroiꞌ jam taiñbuiꞌñdhaꞌ ɨp aapiꞌm gu tuꞌ, na guꞌ sia guiꞌ nam cham tuꞌ kaꞌm tɨ nɨiꞌñ nam puiꞌ jaꞌk tu jim.
34 E, se emprestam dinheiro apenas aos que podem devolver, que mérito têm? Até os pecadores emprestam a outros pecadores, na expectativa de receber tudo de volta.
35 Bɨɨx pɨx ji na pim jix ja joiꞌgɨꞌndaꞌ gu jaꞌtkam, jix bhaiꞌ pim ja buadaꞌ sia guiꞌ nam xi jam bhaamkiꞌñdhaꞌ. Ja taiñbuiꞌñdhaꞌ pim gu tuꞌ nam jum taiñbuiꞌñdhaꞌ, chaꞌpim nɨɨrat mu dɨr bha jaꞌk nam puiꞌp duñiaꞌ. Puꞌñi jaꞌk dho gi guꞌ puiꞌ bam kaiꞌchdhaꞌ ji na pim jir maamraꞌn gu Dios guiꞌ nax dhaam jup tuꞌiiꞌ, na siax ja joiꞌgɨꞌn guiꞌ nam cham buiñor tɨtɨɨꞌñcho gam guiꞌ nam cham tuꞌ kaꞌm tɨ nɨiꞌñ.
35 “Portanto, amem os seus inimigos, façam-lhes o bem e emprestem a eles sem esperar nada de volta. Então a recompensa que receberão do céu será grande e estarão agindo, de fato, como filhos do Altíssimo, pois ele é bondoso até mesmo com os ingratos e perversos.
36 Puꞌñi pim bɨɨx pɨx jix ja joiꞌgɨꞌndaꞌ gu jaꞌtkam jaꞌp na jax gu Dios na bɨɨx pɨx jix ja joiꞌgɨꞌn.
36 Sejam misericordiosos, assim como seu Pai é misericordioso.”
37 ’Chaꞌpim jaꞌk buppiꞌñdhaꞌ gu jaroiꞌ sia kut tuꞌx buam jam duiñ, tu uañiꞌñkaꞌ pim pɨx, na guꞌ cham jɨꞌxkat tu jam uañdhaꞌ gu Dios noꞌ pim aapiꞌm cham tu ja uañiꞌñ gu jaꞌtkam.
37 “Não julguem e não serão julgados. Não condenem e não serão condenados. Perdoem e serão perdoados.
38 Gu jaroiꞌ noꞌ tuꞌ ba jam taan, xi iichulhdhaꞌ pim cham jax ji chɨꞌji na baꞌ gu Dios puiꞌp jam maakidhaꞌ gu tuꞌ nam aaꞌndaꞌ. Jaꞌxbuiꞌp jam iichulhdhaꞌ gu Dios na pim jɨꞌx iichulhdhaꞌ gu jaroiꞌ, dai na joidham xiixkixim jix kabkam jimdam gio jupaaban.
38 Deem e receberão. Sua dádiva lhes retornará em boa medida, compactada, sacudida para caber mais, transbordante e derramada sobre vocês. O padrão de medida que adotarem será usado para medi-los”.
39 Baꞌ gu Jesuus bɨɨx aixim bhaan ji chu uaꞌrgidhak gu tuꞌ na yaꞌ dhi oiꞌñgaꞌn jax jum buadaꞌ ba ja aagiꞌñ, jup ja tɨtda:
39 Jesus deu ainda a seguinte ilustração: “É possível um cego guiar outro cego? Não cairão os dois num buraco?
40 Gio jaꞌpni ɨp, gu jaroiꞌ noꞌ tuꞌ bhaan tum mamtuxiꞌñ, jaꞌxbuiꞌ pɨx juugɨt tu machiaꞌ na jɨꞌx jix chu mat kaꞌ gu jaroiꞌ na tu mamtuxdhaꞌ.
40 Os discípulos não são maiores que seu mestre. Mas o aluno bem instruído será como o mestre.
41 ’Giox ñɨiꞌñdhaꞌ pim noꞌt palhɨɨp buupuiram gɨi gu tanaaraꞌ gu jax chuꞌm jam jaduuñ, aapiꞌm dɨɨlh pu cham nɨiꞌñ na gɇꞌgɇr iam bha bɨɨt jam buupui am.
41 “Por que você se preocupa com o cisco no olho de seu amigo enquanto há um tronco em seu próprio olho?
42 Noꞌ pim guꞌ aapiꞌm cham nɨiꞌñ na gɇꞌgɇr iam bha bɨɨt gu tanaaraꞌ dɨɨlh jam buupui am, cham jir am na pim jax tɨtdadaꞌ gu jam jaduuñ: “Bha jaꞌk jiñ jaduuñ kuñ xim baabuidhaꞌ dhi tanaaraꞌ na bha kaat jum buupui am.” Bɨɨpɨꞌ pim dɨɨlh xi boosgai gu dɨɨlh jam tanaaraꞌ jam buupui am dɨr na pim baꞌp ba baabuidhaꞌ gu jam jaduuñ.
42 Como pode dizer: ‘Amigo, deixe-me ajudá-lo a tirar o cisco de seu olho’, se não consegue ver o tronco em seu próprio olho? Hipócrita! Primeiro, livre-se do tronco em seu olho; então você verá o suficiente para tirar o cisco do olho de seu amigo.”
43 ’Cham jax chuꞌm jaiꞌch gu ɨꞌɨɨx guiꞌ nam jix maikak iꞌbhaiꞌñchardat bhɇbhɇɇ na miꞌ dhɨr jix maimdagɨm iibhaiꞌñchaip ba bhaayaꞌ, ni guiꞌ na pux maimdagɨm iꞌbhaiꞌñchardat bhɇbhɇɇ ku miꞌ dhɨr jix maikak iibhaiꞌñchaip ba bhaayaꞌ.
43 “Uma árvore boa não produz frutos ruins, e uma árvore ruim não produz frutos bons.
44 Bɨɨx pɨx jix maatɨꞌ guꞌ gu ɨꞌɨɨx nam jax jir tuꞌm, puiꞌ na gu iigɨx na guꞌ cham uupar taꞌm jup jum bua, ni gu uubas ku cham kokmaꞌ uꞌuux chaꞌm nangiaꞌkaꞌ.
44 Uma árvore é identificada por seus frutos. Ninguém colhe figos de espinheiros, nem uvas de arbustos espinhosos.
45 Jaꞌpniñ dho kaiꞌñkam jup kaiꞌch, gu maaꞌnkam noꞌr jix kɨɨꞌ, joidham jix bhaiꞌ tu ñiokdaꞌ, na guꞌ puiꞌ jaꞌk juraꞌram dɨr buusnidhaꞌ. Guꞌ baꞌ gu maaꞌnkam noꞌ cham jir kɨɨꞌ, giilhim jix buam tu ñiokdaꞌ, na guꞌ puiꞌ jaꞌk juraꞌram dɨr buusnidhaꞌ ɨp. Na guꞌ gu jaroiꞌ na jax jaꞌk jum aaꞌndaꞌ juraꞌram bhaan, puiꞌ jaꞌk chiñiꞌram dɨr buusnidhaꞌ ɨp.
45 A pessoa boa tira coisas boas do tesouro de um coração bom, e a pessoa má tira coisas más do tesouro de um coração mau. Pois a boca fala do que o coração está cheio.”
46 ’¿Jax ku pimɨt baꞌ cham miꞌ puiꞌ ba ji jii nañ jax jam aagiꞌñ na pim tuiꞌñgɨdaꞌ? Aapiꞌm dai puiꞌ xi kaiꞌchɨt nañ aañ jir gɇꞌkam.
46 “Por que vocês me chamam ‘Senhor! Senhor!’, se não fazem o que eu digo?
47 Kani nañ bhaan uaꞌrgidhai gook gu jaꞌtkam jam aaꞌñdhaꞌ na pim baꞌx maatɨt jiñ kaayaꞌ na jax jaꞌk ji buusan gu jaroiꞌ noꞌt miꞌ puiꞌ jii gio gu jaroiꞌ na cham.
47 Eu lhes mostrarei como é aquele que vem a mim, ouve as minhas palavras e as pratica.
48 Guiꞌ na miꞌ puiꞌ jimiaꞌ nañ jax tu aꞌga, jaꞌp ji buusniaꞌ na aiꞌ chaꞌm tɨ dɨꞌngarsai mi kɨɨsaꞌ gu baꞌkiꞌñ. Baꞌ cham jax jum duñiaꞌ sia kut giilhim jix ioꞌm bhaiꞌ ji dhuuꞌn jɨbɨɨlh kɨꞌn, siat chi tɇꞌkob xi juu gu suudaiꞌ. Ni ku cham palhɨɨp iam xi joiñdhaꞌ, na guꞌx bhaiꞌ mi kɨɨkaꞌ.
48 Ele é como a pessoa que está construindo uma casa e que cava fundo e coloca os alicerces em rocha firme. Quando a água das enchentes sobe e bate contra essa casa, ela permanece firme, pois foi bem construída.
49 Guꞌ baꞌ gu jaroiꞌ noꞌt cham miꞌ puiꞌ jii nañ jax tu aꞌga, dhiꞌ jaꞌp jup ji buusniaꞌ na tɨi tu baꞌkchaꞌ ɨp, dai na puiꞌ mi jaꞌp oꞌyatam gio puiꞌ kɨiꞌchdhixim. Baꞌ na paiꞌ dhuuk jix ioꞌm bhaiꞌ ji dhuuduꞌ jɨbɨɨlh kɨꞌn, pu maaꞌn jimdam nammɨ jaꞌp xi iabuꞌ gu uꞌuux, pu biꞌññikaꞌ baꞌ gu suudaiꞌ na paiꞌ dhuuk muiꞌ ji dhaiꞌññiaꞌ.
49 Mas quem ouve e não obedece é como a pessoa que constrói uma casa sobre o chão, sem alicerces. Quando a água bater nessa casa, ela cairá, deixando uma pilha de ruínas”.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 6, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.