Lucas 20
Gu ñio'ki'ñ gu Dios na bhaan tu a'ga guch xoi'kam (STPNT) vs NAA
1 Maaꞌnnim na miꞌ ka tu ja aꞌgiꞌñ gu Jesuus gu jaꞌtkam gɇꞌ chiop, na ja aagiꞌñ nam jax jaꞌk duñiaꞌ na baꞌx joiꞌmdat ja aꞌm tɨ tɨgiaꞌ gu Dios, miꞌ ba ji bubua mɨt gu ja gɇꞌgɇrkam tuk guiꞌ nam ja aꞌmkam tu daandaꞌ dai gu Israel kam jaꞌtkam, gio guiꞌ nam sap jix mat kaꞌ gu ñioꞌkiꞌñ gu Dios, gio baꞌ gu jaꞌppɨx ja gɇꞌgɇrkam tuk gu Israel kam jaꞌtkam.
1 Aconteceu que, num daqueles dias, estando Jesus a ensinar o povo no templo e a evangelizar, chegaram os principais sacerdotes e os escribas, juntamente com os anciãos,
2 Baꞌp tɨtda am:
2 e lhe perguntaram: — Diga-nos com que autoridade você faz estas coisas? Ou quem lhe deu esta autoridade?
3 Baꞌp ja tɨtda gu Jesuus:
3 Jesus respondeu:
4 ¿Jaroo bha joot gu Juan na ja bopkonaꞌ gu jaꞌtkam? ¿Dios aa, kaꞌ yaꞌ paiꞌ dhɨr aa gu jaꞌtkam chia mɨt? Ea gor xiñ aagiꞌñ.
4 O batismo de João era do céu ou dos homens?
5 Baꞌ bhaiꞌ jim tɨ tɨkka mɨt dɨɨlh, jup kaiꞌch am:
5 Então discutiram entre si: — Se dissermos: “Do céu”, ele dirá: “Por que não acreditaram nele?”
6 Gio guꞌ noꞌch jax kaiꞌch na mɨt yaꞌ paiꞌ dhɨr chia gu jaꞌtkam, bhaiꞌ ji bhaakuꞌ am ɨp jich bui bɨɨx gu jaꞌtkam, nam guꞌ bɨɨx jix bhaiꞌx maat na gu Juan bhaankam tu aꞌgimɨk gu Dios. Jich koodaꞌm dho guꞌ joodai kɨꞌn jich maꞌyasimɨi.
6 Mas, se dissermos: “Dos homens”, o povo todo nos apedrejará, porque está convicto de que João era profeta.
7 Baꞌ puiꞌ ma tɨɨꞌn jamɨt nam cham maat nat jaroiꞌ bha joot gu Juan na ja bopkonaꞌ gu jaꞌtkam.
7 Por fim, responderam que não sabiam de onde era.
8 Baꞌp ja tɨtda gu Jesuus:
8 E Jesus lhes disse:
9 Baꞌ gu Jesuus muiꞌ ji chu ja aꞌgi bɨɨx gu jaꞌtkam bhaan xi chu uaꞌrgidhak na tuꞌ jax jum buadaꞌ yaꞌ dhi oiꞌñgaꞌn nam sap baꞌx maatɨt kaayaꞌ. Jup ja tɨtda:
9 A seguir, Jesus passou a contar ao povo esta parábola:
10 Baꞌ nammɨ na paiꞌ dhuuk jix maat na bhɇbhɇɇ gu uubas, bhammɨ dɨr bhaiꞌ tɨi ba joot jumai gu tujuandam tugiꞌñ miꞌ nat paiꞌ ja doꞌñchok gu jaiꞌ tujuandam tugiꞌñ, nam gɨt mu makiaꞌ na jɨꞌk bhaan jup bipioꞌ. Guꞌ ji na guꞌ na miꞌ puiꞌ tɨi ba ja tɨtdaim, dai na mɨt bhaiꞌ ji dhaa, gɨbiimɨk jamɨt puiꞌ mɨjɨ xi joot ɨp gio.
10 No devido tempo, mandou um servo aos lavradores para que lhe dessem do fruto da vinha. Mas os lavradores, depois de espancá-lo, o despacharam de mãos vazias.
11 Baꞌ jumai bhammɨ dɨr bhaiꞌ tɨip joot. Puiꞌ mɨt giilhim jup xi chɨtdaimɨk xi gɨbiimɨk puiꞌ mɨjɨ xi joot ɨp sia.
11 Em vista disso, enviou-lhes outro servo, mas também a este espancaram e, depois de insultá-lo, despacharam de mãos vazias.
12 Jumai baꞌ bhammɨ dɨr bhaiꞌ tɨip joot. Maaꞌn na mɨt jax dhooda, xi gɨbiimɨk jamɨt jix ɨꞌrsuꞌ miꞌ dhɨr jup ji aadi, pu cham tuꞌ mɨt maa.
12 Mandou ainda um terceiro; também a este, depois de feri-lo, expulsaram.
13 ’Baꞌp jum aaꞌ guiꞌ nat tu darai gu uubas: “¿Gi jarooñ baꞌ mu jootsaꞌ nam baꞌ cham jax ji chɨꞌji bha makiaꞌ gu uubas na jɨꞌk jiñ aꞌm jup bipioꞌ? Gi noꞌ ñich mu joot dhi dɨɨlh jiñ mar, kat jam chi iam tuꞌ kaꞌm tɨɨgɨi makiaꞌ, nam guꞌx maat nañ giilhim jix dhaꞌ.”
13 Então o dono da vinha disse: “Que farei? Enviarei o meu filho amado; talvez o respeitem.”
14 Guꞌ ji na guꞌ nat paiꞌ dhuuk tɨi mu ba ai gu maraaꞌn, jup jum tɨ tɨtda am dɨɨlh gu tujuandam: “Dhiꞌ dho baꞌr diꞌ guiꞌ na bhaan ji chu biꞌyaꞌ bɨɨx na jɨꞌk yaꞌx chu jaiꞌch na paiꞌ dhuuk mukiaꞌ gu taataꞌn. Jaꞌpji nach yaꞌ muꞌaaꞌ, kapbhaiꞌ nat yaꞌ ba ai. Aach baꞌch aꞌm ji chu biꞌyaꞌ na jɨꞌk yaꞌx chu jaiꞌch.”
14 — Mas, quando os lavradores viram o filho, começaram a discutir entre si: “Este é o herdeiro; vamos matá-lo, para que a herança seja nossa.”
15 Baꞌ puiꞌ xi chɨꞌɨɨk bhaiꞌ ji dhaa mɨt. Nammɨ gama jaꞌk jaꞌp jamɨt xi bhɨɨk xi muꞌaak na paiꞌ cham tɨ ɨx gu uubas. ¿Aapiꞌm baꞌ jax ɨlhiiꞌñ na ja doodaꞌ guiꞌ gu tujuandam na mɨt ba mua gu maraaꞌn guiꞌ nat miꞌ tu darsak gu uubas?
15 E, lançando-o fora da vinha, o mataram.
16 Mu jimɨi dho ja koodai jaiꞌp miꞌ ja iabuꞌ gu tujuandam.
16 Virá, exterminará aqueles lavradores e entregará a vinha a outros. Ao ouvir isto, disseram: — Que tal não aconteça!
17 Guꞌ ji nat guꞌ gu Jesuus jix bhaiꞌ muiꞌ xi ja tɨɨgɨk jup ja tɨtda:
17 Mas Jesus, com o olhar fixo neles, disse:
18 Jix ɨɨbhidharaꞌ dho dhi jodai. Nɨidhat japim na pim cham dhiꞌ pɨk bhaan iaꞌlhiaꞌ. Na guꞌ noꞌ pimɨt jax dhuuk bhaan iaꞌrɨ, taꞌtak mi jaꞌp pup darkaꞌ pim. Piam noꞌt jax dhuuk jam tɨim, mataip jam doodaꞌ.
18 Todo o que cair sobre esta pedra ficará em pedaços; e aquele sobre quem ela cair ficará reduzido a pó.
19 Baꞌ miꞌ jotmodaꞌ tɨix dhaagɨk am gu Jesuus gu ja gɇꞌgɇrkam tuk guiꞌ nam ja aꞌmkam tu daandaꞌ dai gu Israel kam jaꞌtkam, gio guiꞌ nam sap jix mat kaꞌ gu ñioꞌkiꞌñ gu Dios, guꞌ ji nam guꞌx ja ɨɨbhiꞌñ gu jaꞌtkam, cham juan am baꞌ. Jix maatɨt kai mɨt guꞌ gu Jesuus na guiꞌ pɨx ja aagɨt jup kaiꞌch, nat bhaan tu aꞌga gu tujuandam nat miꞌ xi ja doꞌñchok guiꞌ nat xi chu darsak gu uubas, guꞌ ji nam guꞌ cham tuꞌr kɨkɨɨꞌ tujuandam.
19 Naquela mesma hora, os escribas e os principais sacerdotes procuravam prender Jesus, porque entenderam que ele havia contado essa parábola contra eles; mas temiam o povo.
20 Baꞌ guiꞌ nam jix bhaamkiꞌñ gu Jesuus, jix xɨꞌlhim jamɨt muiꞌ xi ja joot jaiꞌ gu jaꞌtkam nam xir jix bhabhaiꞌkamtuꞌndaꞌ buiñor, nam tɨkkaꞌ noꞌ puiꞌp ɨlhiiꞌñ nam jax ɨlhiiꞌñ dɨɨlh. Guꞌ sap baꞌ noꞌ cham puiꞌ jaꞌk kaiꞌch, dai nam daagɨi ba bhɨikaꞌ buiñor gux kaiꞌ.
20 Eles passaram a vigiar Jesus. Enviaram espiões que se fingiam de justos para ver se o apanhavam em alguma palavra, a fim de entregá-lo à jurisdição e à autoridade do governador.
21 Jup tɨtda am guiꞌ na mɨt mu ja joot:
21 Então lhe perguntaram: — Mestre, sabemos que o senhor fala e ensina corretamente e não se deixa levar pela aparência das pessoas, mas ensina o caminho de Deus segundo a verdade.
22 Baꞌ jaꞌp jach tuꞌm jup xim tɨkkam: ¿Jir am aa nach namkiꞌñdhaꞌ gux ioꞌm gɇꞌkam Seesar Rooma kam na jɨꞌk aagix nach namkiꞌñdhaꞌ, kaꞌ cham aa?
22 É lícito pagar imposto a César ou não?
23 Guꞌ ji na guꞌx bhaiꞌx maat gu Jesuus nam miꞌ pɨx mamaiꞌchɨk, baꞌp ja tɨtda:
23 Mas Jesus, percebendo a artimanha deles, respondeu:
24 ―Ea gor maaꞌn xiñ chaiñbuiꞌñ gu tuumiñ. ¿Jax jum kaiꞌch yaꞌni na paiꞌ tu uaꞌñix, gio dhiꞌ na yaꞌ jupñix, jir jaroo daꞌ?
24 — Mostrem-me um denário. De quem é a figura e a inscrição? Eles responderam: — De César. Então Jesus lhes disse:
25 Baꞌp ja tɨtda gu Jesuus:
25 — Pois deem a César o que é de César e a Deus o que é de Deus.
26 Baꞌ cham paiꞌ jax kai mɨt gu Jesuus nam tɨi mamaiꞌchɨk nam baꞌ gɨt dagiaꞌ, na guꞌ sɨlhkam jir puiꞌ na jax kaiꞌch. Guiꞌ dai nam miꞌ puiꞌ pup tuꞌiiꞌ nat am ja buiꞌñ, puiꞌ baꞌ cham ka juan am.
26 Não puderam apanhá-lo em palavra alguma diante do povo; e, admirados da sua resposta, calaram-se.
27 Baꞌ jaꞌxpɨx jɨꞌkchi miꞌp ba ai mɨt gu saduseos, nam cham tɨ jɨɨgiꞌñdhaꞌ nam gatuuk gio duduadɨi maakam jaꞌk jup aayaꞌ guiꞌ nam jɨꞌk koꞌyaꞌ ja tutkuꞌ bhaan. Jup tɨtda am gu Jesuus mi ɇɇk:
27 Chegando alguns dos saduceus, que dizem não haver ressurreição,
28 ―Jich jaduuñ, aach bha jii na chich bham tɨkkam noꞌp iam jich aagiꞌñdhaꞌ gɨt jaꞌp tuꞌm na cham jir jich jur. Guiꞌ nat Moisees tu uaꞌnak jup jum kaiꞌch na sap noꞌt maadɨt muu gu maaꞌnkam cham maaꞌn ji chɨɨgɨk gu alhii bhaan gu bɨngaꞌn, miꞌ dhɨr jix bhaaiꞌ na bhɨɨji gu sɨpdhiꞌñ na miaꞌn oiꞌñdhaꞌ bhaankam tɨgiaꞌ gu alhii, baꞌ jaꞌp ji buusniaꞌ na gu xioꞌgiꞌñ pɨx jir maraaꞌn kaꞌ.
28 perguntaram a Jesus: — Mestre, Moisés nos deixou escrito que, se um homem casado morrer sem deixar filhos, o irmão desse homem deve casar com a viúva e gerar descendentes para o falecido.
29 Baꞌ jaꞌp jach jup jix chu maat aach. Maaꞌnnim maaꞌn kap oiꞌñkat am xijum gook gu jaꞌtkam daim sɨspidhim. Baꞌ gu bɨɨpɨꞌ kam tɨi ba bhɨɨk maaꞌn gu ubii, guꞌ ji nat guꞌ am xi muu cham maaꞌn ji chɨɨgɨk gu alhii bhaan guiꞌ gu ubii.
29 Ora, havia sete irmãos: o primeiro casou e morreu sem filhos;
30 — ausente —
30 o segundo
31 — ausente —
31 e o terceiro também casaram com a viúva, e assim foi com os sete. Todos morreram sem deixar filhos.
32 Mɨkkat sap puiꞌ am jup xi muu dɨɨlh gu ubii.
32 Por fim, morreu também a mulher.
33 ¿Jaroo baꞌ pɨk jir bɨngaꞌn kaꞌ janoꞌ nam saak duduadɨi gio mu paiꞌp ba oipodaꞌ? Jaiñ nam guꞌ puiꞌr xijum gook jaꞌtkam kat.
33 Portanto, na ressurreição, de qual deles a mulher será esposa? Porque os sete casaram com ela.
34 Baꞌ gu Jesuus jup ja tɨtda:
34 Jesus respondeu:
35 Guꞌ matgɨm guiꞌ nam miꞌ puiꞌ jimɨi koꞌyaꞌ ja tutkuꞌ bhaan na jax jix aaꞌ gu Dios, cham tuꞌ bhaan jup ka tɨtɨɨꞌñchokaꞌm ji janoꞌ nam paiꞌ dhuuk maakam jaꞌk aayaꞌ,
35 mas os que são considerados dignos de alcançar a era vindoura e a ressurreição dentre os mortos não casam, nem se dão em casamento.
36 nam guꞌ jaꞌp pɨx bar tuꞌm kaꞌ na jax gu noonbiꞌñ gu Dios. Ni kum cham tuꞌ kar tu koꞌdam kaꞌ, na guꞌ gu Dios pɨx dɨɨlh na giop ja duduaꞌñdhai ja baidhikaꞌ nam buiñor bap tuiꞌkaꞌ, baꞌ gammɨjɨ pu bar maamraꞌn kaꞌ.
36 Pois não podem mais morrer, porque são iguais aos anjos e são filhos de Deus, sendo filhos da ressurreição.
37 Gio guꞌx bhaiꞌx maatɨꞌ nam maaꞌn kap aajim guiꞌ nam koꞌiim ja tutkuꞌ bhaan nam miꞌ puiꞌ jimɨi na jax jix aaꞌ gu Dios. Puiꞌm kaiꞌch mi uꞌuan taꞌm nat paiꞌ tu uaꞌnak gu Moisees, na bhaan tu aꞌga janoꞌ nat tu aꞌgidhak gu Dios taip jim duuk bhaan dɨr gux bii uꞌuux. Gu Dios jup tɨtda dɨɨlh gu Moisees na dhiꞌ pɨx jir diꞌ gu Dios na jax gammɨjɨ pu buiñor bax biiñak gu Abraam gio gu Isaak gio baꞌ gu Jakob, cham paiꞌ jax kaiꞌch nam jix biiñak kat pɨx buiñor.
37 E que os mortos ressuscitam, Moisés o indicou no trecho referente à sarça, quando afirma que o Senhor é o Deus de Abraão, o Deus de Isaque e o Deus de Jacó.
38 Na guꞌ maaxik gu Dios cham tuꞌ koiꞌñgaꞌn na ja aꞌm tɨ nɨidhidhaꞌ, guꞌ guiꞌ ji nam duduakaꞌ. Na guꞌ guiꞌ cham tuꞌ puiꞌ ɨlhiiꞌñ nam jup koꞌyaꞌ guiꞌ nam miꞌ puiꞌ jimiaꞌ na jax jix aaꞌ, guꞌ matgɨm guiꞌ buiñor bɨɨx ji nam dudua.
38 Ora, Deus não é Deus de mortos, e sim de vivos; porque para ele todos vivem.
39 Baꞌ jɨꞌkchi guiꞌ nam sap jix mat kaꞌ gu ñioꞌkiꞌñ gu Dios miꞌ dhɨr jaꞌp jup tɨtda am gu Jesuus:
39 Então alguns dos escribas disseram: — Boa resposta, Mestre!
40 Baꞌ guiꞌ cham ka juan am, daipuꞌ na mɨt xi chɨɨdak.
40 E não ousaram mais fazer perguntas a Jesus.
41 Baꞌ bhaiꞌ ji ja tɨkka ɨp gu Jesuus gu jaꞌtkam, jup ja tɨtda:
41 Mas Jesus lhes perguntou:
42 Na baꞌ guꞌ gu Dabii dɨɨlh puiꞌp kaiꞌch nar gɇꞌkam tugiꞌñ guch Xoiꞌkam. Jaꞌpnim kaiꞌch mi Salmos taꞌm nat paiꞌ tu uaꞌnak dɨɨlh gu Dabii:
42 Pois o próprio Davi afirma no Livro dos Salmos:
43 nañ aañ ka xi ja mattudaꞌ guiꞌ nam xim bhaamkiꞌñ
43 até que eu ponha
44 ¿Guꞌ jax ji pim chi baꞌ duukat puiꞌ iimchuꞌn na puiꞌr boxiiꞌñ, na baꞌ guꞌ gu Dabii puiꞌp kaiꞌch nar gɇꞌkam tugiꞌñ guch Xoiꞌkam?
44 — Portanto, Davi o chama de Senhor. Então como ele pode ser filho de Davi?
45 Baꞌ bɨɨx tɇ kɇɇ am gu jaꞌtkam nam miꞌp tuꞌiiꞌ. Baꞌp ja tɨtda gu Jesuus dai guiꞌ nam kaichuꞌ:
45 Quando todo o povo estava ouvindo, Jesus disse aos seus discípulos:
46 ―Chaꞌpim ja jɨɨgiꞌñdhaꞌ guiꞌ nam sap jix mat kaꞌ gu ñioꞌkiꞌñ gu Dios, nam guꞌ dhiꞌ jaꞌppɨx gɇꞌgɇrkam jum taat kaꞌ. Jix joojoiꞌñdhaꞌ am nam tɇꞌtɇb ji chɨm tɨiꞌdhat naiꞌ jiimdaꞌ, jix aaꞌndaꞌ am nam tuꞌ kaꞌm ja nɨidhat ja ñioꞌkdhidhaꞌ bɨɨx gu jaꞌtkam mu jaꞌp nam jax jiimdaꞌ. Gio bɨɨpɨꞌ dɨr jam jix dharaibuktuꞌndaꞌ na paiꞌ tum daandaꞌ gio nam paiꞌ jax tu kuaꞌdaꞌ, ni jɨꞌx kum iam gatuuk dɨr xix dharaibuktuꞌndaꞌ.
46 — Cuidado com os escribas, que gostam de andar com vestes talares e muito apreciam as saudações nas praças, as primeiras cadeiras nas sinagogas e os primeiros lugares nos banquetes.
47 Gam nam tuꞌ bhaan xi ja iatgidhat ja boosgiꞌñdhaꞌ gu ja baꞌbhak gu dɨꞌdɨlhdhɨm uꞌuub nam ba koꞌiix gu ja bɨpnaꞌ, sap baꞌ mɨk xi chu daandaꞌ am buiñor gu Dios nam xi ja nɨiꞌñdhaꞌ gu jaꞌtkam, na sap baꞌ panaas bhaan jix maatɨꞌ kaꞌ nam cham tuꞌ bhaan uꞌuaꞌtulhdhix. Guꞌ dhiꞌ ji baꞌ pɨk jix ioꞌm ja tulhiiñchudaꞌ gu Dios, na guꞌ cham kɨɨꞌ kaꞌm nɨiꞌñ gu puiꞌ nam jax jaꞌk tu jim.
47 Eles devoram as casas das viúvas e, para o justificar, fazem longas orações. Estes sofrerão juízo muito mais severo.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 20, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.