Lucas 19
Gu ñio'ki'ñ gu Dios na bhaan tu a'ga guch xoi'kam (STPNT) vs NTLH
1 Baꞌ miꞌ ba ai gu Jesuus na paiꞌ Jerikoo tɨ tɨɨꞌ, muiꞌ ji bhɨi ɨrban na paiꞌr kikcham.
1 Jesus entrou em Jericó e estava atravessando a cidade.
2 Baꞌ maaꞌn miꞌp kiokaꞌ gux chumñigam Sakeo tɨɨgim, dhiꞌ maadɨt jir diꞌ kaꞌ guiꞌ nam jir ja gɇꞌgɇrkam tuk gu tuumiñ tutaandam tugiꞌñ gux ioꞌm gɇꞌkam Rooma kam.
2 Morava ali um homem rico, chamado Zaqueu, que era chefe dos cobradores de impostos.
3 Baꞌ tɨix chɨɨgim gu Jesuus na mi jaꞌp jim, guꞌ ji nam guꞌ giilhim jix kobkom mu jiim gu jaꞌtkam. Gio na guꞌ cham jir tɇb kaꞌ gu Sakeo, ja juraab pɨx juꞌnkaꞌ gu jaꞌtkam. Mɨjɨ dɨr jaꞌp baꞌ tɨi mɨmlhim ja bɨɨbhiꞌ, guꞌ ji na guꞌ cham paiꞌ dhɨr jir joidham na tɨgiaꞌ.
3 Ele estava tentando ver quem era Jesus, mas não podia, por causa da multidão, pois Zaqueu era muito baixo.
4 Puiꞌ baꞌ bɨɨpɨꞌ dɨr daiꞌññɨk maaꞌn tua taꞌm tɨs na sap baꞌ bhaiꞌ dhɨr tɨgiaꞌ na mi jaꞌp ji buusniaꞌ.
4 Então correu adiante da multidão e subiu numa figueira brava para ver Jesus, que devia passar por ali.
5 Baꞌ am pup tɨɨ gu Jesuus gu Sakeo na bhaiꞌ dhaa tua taꞌm nat mi jaꞌp ji buus, baꞌp tɨtda:
5 Quando Jesus chegou àquele lugar, olhou para cima e disse a Zaqueu:
6 Baꞌ jotmodaꞌ xi chɨmnɨk bhaiꞌ dhɨr tua taꞌm gu Sakeo ba baidhak gu Jesuus mu na paiꞌ kio cham jax ji chɨꞌɨɨk.
6 Zaqueu desceu depressa e o recebeu na sua casa, com muita alegria.
7 Baꞌ bhaiꞌ ji bhaak jamɨt bɨɨx gu jaꞌtkam nam jɨꞌk jiim, sap nat gan mi ai gu Jesuus buiñor gux uaꞌtulhdhix kam.
7 Todos os que viram isso começaram a resmungar: — Este homem foi se hospedar na casa de um pecador!
8 Baꞌ gu Sakeo xi kɨkbok jup tɨtda gu Jesuus:
8 Zaqueu se levantou e disse ao Senhor: — Escute, Senhor, eu vou dar a metade dos meus bens aos pobres. E, se roubei alguém, vou devolver quatro vezes mais.
9 Baꞌ gu Jesuus jup tɨtda:
9 Então Jesus disse:
10 Dhiꞌ jɨꞌ ji na ñich bha ja gaagam na mɨt jumai boi bhaan bhɨi na paiꞌ maiꞌx chɨ gɨɨxiꞌ, aañ na ñich bhaankam bha jii gu Dios. Baꞌ guiꞌ nañ jɨꞌk ja tɨɨgim, gio miꞌp ja tuttuim iñ bhaan gu boi na paiꞌ cham maiꞌ ka tɨ gɨɨxiꞌ.
10 Porque o
11 Baꞌ gu jaꞌtkam tɇ kɇɇ am na miꞌ puiꞌ tu aꞌga gu Jesuus. Baꞌ xi chu uaꞌrgidhak bhaiꞌ ji chu ja aꞌgi, nam guꞌ jaꞌp jum aaꞌ na dai pɨx noꞌt bhammɨ ba ai gu Jesuus Jerusaleen, dai na gɇꞌkam kɨꞌn ba daasaꞌ gu Dios na baꞌ gɇꞌkam kɨꞌn bhaiꞌ ji chɨ sɨlhkadaꞌ.
11 Jesus contou uma parábola para os que ouviram o que ele tinha dito. Agora ele estava perto de Jerusalém, e por isso eles estavam pensando que o Reino de Deus ia aparecer logo.
12 Jup ja tɨtda:
12 Então Jesus disse:
13 Baꞌ maap xi ja jumpadak mambhɨɨx gu tujuandam tugiꞌñ, xi ja maakak baꞌ muiꞌ gu tuumiñ bɨɨx jɨꞌmaꞌn, jup xi ja tɨɨdak: “Aapiꞌm yaꞌ kɨꞌn ka tu juandaꞌ dhi tuumiñ. Jix ioꞌm muiꞌ pim ba muiꞌdhalhdhaꞌ nañ gio jaꞌk jup gɨxiaꞌ.” Baꞌ ba jii puiꞌ xi ja tɨɨdak.
13 Antes de viajar, chamou dez dos seus empregados, deu a cada um uma moeda de ouro e disse: “Vejam o que vocês conseguem ganhar com este dinheiro, até a minha volta.”
14 Baꞌ gu miꞌ kam jaꞌtkam cham jup kɨɨgalhiꞌñdhaꞌ am, bɨɨpɨꞌ mɨt baꞌ mɨjɨ xi ja joot jaiꞌ nam bhammɨ pu tɨꞌyaꞌ nam cham aaꞌ na dhiꞌr ja gɇꞌkam tuk kaꞌ.
14 — Acontece que o povo do seu país o odiava e por isso mandou atrás dele uma comissão para dizer que não queriam que aquele homem fosse feito rei deles.
15 Guꞌ ji na mɨt guꞌ sia puiꞌ gɇꞌkam kɨꞌn dai, gio baꞌ bhɨjɨp ji dhuu. Baꞌ miꞌ ɇɇk naiꞌ ji chu ja joochxi bɨɨx jɨꞌmaꞌn gu tujuandam tugiꞌñ na bax maachim na mɨt jɨꞌk muiꞌdhalh gu tumñigaꞌn nat miꞌ ja doꞌñchidhak.
15 — O homem foi feito rei e voltou para casa. Aí mandou chamar os empregados a quem tinha dado o dinheiro, para saber quanto haviam conseguido ganhar.
16 Baꞌp kaiꞌchim guiꞌ nat bɨɨpɨꞌ miꞌ ai: “Yaꞌni baꞌ gum tumñiꞌ. Mambhɨɨx jaꞌkbuiꞌ pup jañich muiꞌdhalh na pich jɨꞌk yaꞌñ dhoꞌñchidhak.”
16 O primeiro chegou e disse: “Patrão, com aquela moeda de ouro que o senhor me deu, eu ganhei dez.”
17 Baꞌ gu gɇꞌkam jup tɨtda: “¡Aa guꞌ joidham ji jia! Jir jix kɨɨꞌ tujuandam ap dho bak. Ea nañ jum daasaꞌ nap jir jix kaiꞌ kaꞌ mambhɨɨx kap na paiꞌ jax muiꞌ paꞌ daaꞌñxim jir kikcham, na pich guꞌ miꞌ pu dhuu gu palhɨɨp jup jum duukam.”
17 — “Muito bem!” — respondeu ele. — “Você é um bom empregado! E, porque foi fiel em coisas pequenas, você vai ser o governador de dez cidades.”
18 Baꞌ jumai nat miꞌp ai, jup kaiꞌchim ɨp: “Yaꞌni baꞌ gum tumñiꞌ. Jix chamaamim jaꞌkbuiꞌ ñich pup muiꞌdhalh na pich jɨꞌk yaꞌñ dhoꞌñchidhak.”
18 — O segundo empregado veio e disse: “Patrão, com aquela moeda de ouro que o senhor me deu, eu ganhei cinco.”
19 Baꞌp tɨtda gu gɇꞌkam: “¡Aa guꞌ joidham ji jia! Jir jix kɨɨꞌ tujuandam ap dho bak. Ea nañ jix chamaam kap jum daasaꞌ nap jir jix kaiꞌ kaꞌ na paiꞌ jax muiꞌ paꞌ daaꞌñxim jir kikcham.”
19 — “Você vai ser o governador de cinco cidades!” — disse o patrão.
20 Baꞌ gu jumai nat miꞌp ai, jup tɨtda pɨx gu gɇꞌkam tugiꞌñ: “Yaꞌni baꞌ gum tumñiꞌ na pich yaꞌñ dhoꞌñchidhak. Aañ cham tuꞌ kɨꞌn tu jua. Jannulh chaꞌm jañich pɨx xi bhiibgak bha jaꞌp xi gaamuk nañ puꞌñiñ aaꞌ nañ giop bam makiaꞌ noꞌ pich yaꞌ ba ai.
20 — O outro empregado chegou e disse: “Patrão, aqui está a sua moeda. Eu a embrulhei num lenço e a escondi.
21 Nañ guꞌ xim ɨɨbhiꞌñ nap jiñ ñiokdhaꞌ noꞌ mɨt mañ ɨɨx, piam ku ñich dɨɨlh maiꞌ ma iabu. Nañ guꞌx maat nap giilhim jix bhanaaꞌ tuꞌ na pɨx bhaan sia palhɨɨp jup jum duukam, pu duñiaꞌ ap jax noꞌ pich ba ɨlh, sia kum cham pu kaiꞌch gu jaꞌtkam.”
21 Tive medo do senhor, porque sei que é um homem duro, que tira dos outros o que não é seu e colhe o que não plantou.”
22 — ausente —
22 — Ele respondeu: “Você é um mau empregado! Vou usar as suas próprias palavras para julgá-lo. Você sabia que sou um homem duro, que tiro dos outros o que não é meu e colho o que não plantei.
23 — ausente —
23 Então por que você não pôs o meu dinheiro no banco? Assim, quando eu voltasse da viagem, receberia o dinheiro com juros.”
24 Baꞌ puiꞌ xi chɨɨdak jup ja tɨtda gu jaiꞌ nam mi jaꞌp guguuk: “Boosgidhai pim gu tuumiñ mu jaꞌk makiaꞌ guiꞌ nat mambhɨɨx jaꞌkbuiꞌ pup muiꞌdhalh.”
24 — E disse para os que estavam ali: “Tirem dele a moeda e deem ao que tem dez.”
25 Baꞌp kaiꞌch am tɨi guiꞌ: “¿Jax dhui na dhiꞌ muiꞌ ba biaꞌ, mambhɨɨx jaꞌkbuiꞌ pup na pich jɨꞌk yaꞌ doꞌñchidhak?”
25 Eles responderam:
26 Baꞌp ja tɨtda gu gɇꞌkam: “Dho na guꞌ gu jaroiꞌ noꞌt puꞌñi muiꞌdhalh gu tuꞌ nam chiñiaꞌ, jix ioꞌm muiꞌ bhaan ji chu biꞌyaꞌ gu tuꞌ. Guꞌ ji noꞌt guꞌ puꞌñi cham jɨꞌx iam xim guguux na muiꞌdhalhdhaꞌ sia gu palhɨɨp, boosgidhaim dho gu jɨꞌk nam tɨi makiaꞌ na gɨt kɨꞌn tu juanaꞌ mu jaꞌk makiaꞌ gu jaroiꞌ nax ioꞌm jix chu juanar kaꞌ, aañ moo yaꞌ pu jam tɨtda.”
26 — E o patrão disse:
27 Bhaiꞌ pim jup ja uaꞌpui miꞌñi jaꞌp xi ja koodaꞌ guiꞌ nam jɨꞌk cham aagɨt nañ jir gɇꞌkam kaꞌ.
27 E agora tragam aqui os meus inimigos, que não queriam que eu fosse o rei deles, e os matem na minha frente.”
28 Baꞌ nat tɨɨmok gu Jesuus na miꞌ puiꞌ xi chu aꞌgimɨk, ba jii ɨp gio Jerusaleen jaꞌk na paiꞌ jaꞌk jim.
28 Depois de dizer isso, Jesus foi adiante deles para Jerusalém.
29 Baꞌ maaꞌn kap soosnaꞌn ba ai na paiꞌ daa gu oidhaꞌ Oliibostam, na paiꞌ miaꞌn bipioꞌ na paiꞌ Betpajee tɨ tɨɨꞌ, gio na paiꞌ palhɨɨp jaꞌp jaꞌk Betaania tɨ tɨɨꞌ ɨp. Baꞌ gook guiꞌ nam kaichuꞌ maaꞌn kap ba ja jootos,
29 Quando iam chegando aos povoados de Betfagé e Betânia, que ficam perto do monte das Oliveiras, enviou dois discípulos na frente,
30 jup ja tɨtda:
30 com a seguinte ordem:
31 Noꞌ jax dhuukat jaroiꞌ ba jam tɨkka na jax ku pimɨt baꞌ bulhioꞌkak ba ji chɨɨmɨrak, jaꞌp japim tɨɨdaꞌ nat gu Gɇꞌkam mu jam joot.
31 Se alguém perguntar por que vocês estão fazendo isso, digam que o Mestre precisa dele.
32 Baꞌ mɨjɨ ji dhuuꞌn jamɨt, puiꞌ ji chu buus nat jax ja tɨɨꞌn gu Jesuus.
32 Eles foram e acharam tudo como Jesus tinha dito.
33 Ba ja tɨɨ mɨt guiꞌ nar ja bhuruꞌxiꞌ nam miꞌ ka buplhioꞌk, jup ja tɨtda am:
33 Quando estavam desamarrando o jumentinho, os donos perguntaram: — Por que é que vocês estão desamarrando o animal?
34 Baꞌ guiꞌp kaiꞌch am:
34 Eles responderam: — O Mestre precisa dele.
35 Baꞌ bhaiꞌ xi bakxidhak jamɨt gu tɇꞌtɇb ja kuktun nam daam dɨr ja tɨiꞌchuꞌ ba tɨɨmɨrak mu na paiꞌ gu Jesuus, dai baꞌ na mɨt xi chia na bha daibuꞌ.
35 Então eles levaram o jumentinho para Jesus, puseram as suas capas sobre o animal e ajudaram Jesus a montar.
36 Baꞌ na gamaiꞌ tu jimchudim, bɨɨpɨꞌ dɨr ji bapoiꞌdhat miꞌ ja iabuim am gu jaꞌtkam boi chaꞌm gu tɇꞌtɇb ja kuktun nam daam dɨr ja tɨiꞌchuꞌ.
36 Conforme ele ia passando, o povo estendia as suas capas no caminho.
37 Baꞌ nammɨ baas dɨr nam baꞌ moo gammɨjɨ jaꞌk aꞌnsap ba juurkiaꞌ bhaan gu oidhaꞌ Oliibostam, jix bhaiꞌm taattugɨt pɨx jiiñak ba kattuꞌ am bɨɨx guiꞌ nam jɨꞌk kaichuꞌ gu Jesuus, taxchaabgidhim am gu Dios jix bhaiꞌm taattugɨt nam tɨ nɨiꞌñdhaꞌ na bɨɨx aixim joidham tuꞌm jup tu buadaꞌ gu Jesuus, nam tuꞌ cham paiꞌ dhuuk pu chuꞌm tɨ nɨiꞌñdhaꞌ.
37 Quando Jesus chegou perto de Jerusalém, na descida do monte das Oliveiras, uma grande multidão de seguidores ia com ele. E eles, cheios de alegria, começaram a louvar a Deus em voz alta por tudo o que tinham visto.
38 Jup kaiꞌchim am:
38 Eles diziam: — Que Deus abençoe o Rei que vem em nome do Senhor! Paz no céu e
39 Baꞌ jɨꞌkchi gu pariseos nam jup jiim, mɨjɨ dɨr jaꞌp ja saagiꞌñ gu jaꞌtkam jup tɨtda am gu Jesuus:
39 Aí alguns fariseus que estavam no meio da multidão disseram a Jesus: — Mestre, mande que os seus seguidores calem a boca!
40 Baꞌp ja tɨtda gu Jesuus:
40 Jesus respondeu:
41 Baꞌ nat bhammɨ dɨr ba tu maaxir Jerusaleen na paiꞌ gɇꞌ daaꞌñxim jir kikcham, bhaiꞌ ji susua gu Jesuus,
41 Quando Jesus chegou perto de Jerusalém e viu a cidade, chorou com pena dela
42 jup xi kaiꞌchɨt:
42 e disse:
43 Jum aajim guꞌ gu tanoolh na paiꞌ dhuuk cham bhaiꞌ tu ja jimiaꞌ, gu ja sandaaruiꞌx chuk guiꞌ nam jix ja bhaamkiꞌñ bhaiꞌ ji ja xikoolhmadaꞌ am, maap jam ji ja sooꞌmdhai pu bɨɨx maaꞌn jimdam ja koodaꞌ nam jɨꞌk bhaiꞌ oiꞌñkaꞌ.
43 Pois chegarão os dias em que os inimigos vão cercá-la com rampas de ataque, e vão rodeá-la, e apertá-la de todos os lados.
44 Dhi ja baꞌbhak pu cham jɨꞌk tuukdhixim biꞌyaꞌ gu joodai, na guꞌ gu ja gɇꞌgɇrkam tuk gu Israel kam jaꞌtkam nar ja kuiñcha kaꞌ nam cham aagaꞌ nam miꞌ puiꞌ jimiaꞌ na jax jaꞌk gɨt jix joiꞌmdai ja palhbuidhaꞌ gu Dios.
44 Eles destruirão completamente você e todos os seus moradores. Não ficará uma pedra em cima da outra, porque você não reconheceu o tempo em que Deus veio para salvá-la.
45 Baꞌ mɨkkat mu ba baa gu Jesuus gɇꞌ chiop. Miꞌ dhɨr ji ja aadi guiꞌ nam bɨxchuꞌ miꞌ ka tu gaꞌra ɨrban dɨr,
45 Jesus entrou no pátio do Templo e começou a expulsar dali os vendedores.
46 jup xi ja tɨɨdak:
46 Ele lhes disse:
47 Baꞌ miꞌ pu tu ja aꞌgiꞌñdhaꞌ gu Jesuus gu jaꞌtkam gɇꞌ chiop gammɨjɨ nabap tanoolh. Guꞌ baꞌ gu ja gɇꞌgɇrkam tuk guiꞌ nam ja aꞌmkam tu daandaꞌ dai gu Israel kam jaꞌtkam, gio guiꞌ nam sap jix mat kaꞌ gu ñioꞌkiꞌñ gu Dios, gio gu jaꞌppɨx ja gɇꞌgɇrkam tuk gu Israel kam jaꞌtkam, tɨi maap tu aꞌgadaꞌ am nam tuꞌ bhaan gɨt xi iattulhdhai tu chiñiaꞌ nam muꞌaaꞌ.
47 Jesus ensinava no pátio do Templo todos os dias. Os chefes dos sacerdotes, os mestres da Lei e os líderes do povo queriam matá-lo.
48 Joidham kɇɇkɇꞌ am guꞌ gu jaꞌtkam na jax tu aꞌgadaꞌ gu Jesuus, sia kum guꞌ guiꞌ tɨix bhaamut kɇɇkɇꞌ. Jix ja ɨɨbhidhat gu jaꞌtkam baꞌ cham juandaꞌ am gu Jesuus.
48 Mas não achavam jeito de fazer isso, pois todos o escutavam com muita atenção.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.