Lucas 16
Gu ñio'ki'ñ gu Dios na bhaan tu a'ga guch xoi'kam (STPNT) vs NVT
1 Baꞌ gu Jesuus dɨɨlh jup xi chu ja aꞌgi dai guiꞌ nam jɨꞌk kaichuꞌ puiꞌ bhaan jup xi chu uaꞌrgidhak, jup ja tɨtda:
1 Jesus contou a seguinte história a seus discípulos: “Um homem rico tinha um administrador que cuidava de seus negócios. Certo dia, foram-lhe contar que esse administrador estava desperdiçando seu dinheiro.
2 Baꞌ gux chumñigam xi chu joochxi na mu jimdaꞌ na tɨkkaꞌ noꞌr sɨlhkam. Baꞌ mummɨp ba ji buus, jup tɨtda: “¿Jir sɨlhkam aa nap cham miꞌ puiꞌ duiñchuꞌ nañ jax jum aagiꞌñ? Eap tu uaꞌmɨr gu uꞌuan guiꞌ nap bhaan tu daasaim nañ xi chɨgiaꞌ noꞌp miꞌ puiꞌ tu duiñchuꞌ, piam ku guꞌ cham kuñ aañ yaꞌ dɨr jum buusaidhaꞌ.”
2 Então mandou chamá-lo e disse: ‘O que é isso que ouço a seu respeito? Preste contas de sua administração, pois não pode mais permanecer nesse cargo’.
3 Baꞌ nat miꞌ dhɨr buusnɨk gamaiꞌ ba jimchuꞌ gu tujuandam, jup jum aaꞌntuꞌ: “¿Tuꞌñ baꞌ bhaan ka tu juanaꞌ, na guꞌ bañ buusaidhaꞌ gu kiokam na ba tɨgiaꞌ guñ uꞌuan? Cham tuꞌ bhaiꞌ iñ guꞌ nañ tu juanaꞌ jaraar taꞌm nañ gɨt jup ba tɨ ɨxiaꞌ. Jix xiꞌɨr iñ ɨp nañ puiꞌ naiꞌ ja tañiidhaꞌ gu jaꞌtkam gu tuumiñ.
3 “O administrador pensou consigo: ‘E agora? Meu patrão vai me demitir. Não tenho força para trabalhar no campo, e sou orgulhoso demais para mendigar.
4 ¡Aa, bax maat iñ nañ jax jaꞌk duñiaꞌ! Jaꞌp jañ ja tɨɨdaꞌ guiꞌ nam uaꞌtuꞌn gu kiokam nam jɨꞌk pɨx namkidhaꞌ nam baꞌ dhiꞌx bhaiꞌñ dhuñiaꞌ.”
4 Já sei como garantir que as pessoas me recebam em suas casas quando eu for despedido!’.
5 Baꞌ jɨꞌmaꞌn pɨx bhaiꞌ ji ja bai guiꞌ nam uaꞌtuꞌn gux chumñigam. Jup tɨtda guiꞌ nat bɨɨpɨꞌ mi ai: “¿Jɨꞌk jap moo uaꞌtuꞌn gu kiokam?”
5 “Então ele convocou todos que deviam dinheiro a seu patrão. Perguntou ao primeiro: ‘Quanto você deve a meu patrão?’.
6 Baꞌp kaiꞌch guiꞌ: “Maaꞌn jix chamaam ooꞌm kastaañ dho gu oliibus baraaꞌ.” Baꞌp tɨtda: “Dhop miꞌñi jaꞌp xi dhaibui atoxkor taꞌm jumaip duñiaꞌ guiꞌ na bhaan jix maatɨꞌ. Yaꞌni gu uꞌuan. Gook ooꞌm daman mambhɨɨx kastaañ jap pɨx mi dhaasaꞌ.”
6 O homem respondeu: ‘Devo cem tonéis de azeite’. Então o administrador lhe disse: ‘Pegue depressa sua conta e mude-a para cinquenta tonéis’.
7 Baꞌ jumai mɨjɨp xi chu joochxi na mu jimdaꞌ, jup tɨtda ɨp nat miꞌ ba ai: “¿Aap jɨꞌk jup uaꞌtuꞌn gu kiokam?” Baꞌp kaiꞌch guiꞌ: “Maaꞌn jix chamaam ooꞌm janeeꞌ dho gu tiriik.” Baꞌp tɨtda ɨp: “Dhop miꞌñi jaꞌp xi dhaibui jumaip duñiaꞌ guiꞌ na bhaan jix maatɨꞌ. Yaꞌni gu uꞌuan. Maakob ooꞌm janeeꞌ pɨx jap mi dhaasaꞌ.”
7 “‘E quanto você deve a meu patrão?’, perguntou ao segundo. “Devo cem cestos grandes de trigo’, respondeu ele. E o administrador disse: ‘Tome sua conta e mude-a para oitenta cestos’.
8 Baꞌ gux chumñigam gatuuk ba maat nat jix aich nat jax jaꞌk duu gu tujuandam tugiꞌñ kat na baꞌ cham mu jaꞌp pɨx maiꞌ gɨɨxix kaꞌ. Maaxik puiꞌ jaꞌk tu jim am guꞌ guiꞌ nam cham miꞌ puiꞌ jiim na jax jix aaꞌ gu Dios, jix ioꞌm jix aichuꞌn am nam jax jaꞌk duñiaꞌ gu tuꞌ na dɨɨlh jir jup ja duiñ kaꞌ, cham tuꞌ puiꞌ na guiꞌ nam miꞌ puiꞌ jiimdaꞌ na jax jix aaꞌ gu Dios.
8 “O patrão elogiou o administrador desonesto por sua astúcia. E é verdade que os filhos deste mundo são mais astutos ao lidar com o mundo ao redor que os filhos da luz.
9 ’Jir am ɨp dho na pim muiꞌ maiꞌchiaꞌ gu tuumiñ yaꞌ kam dhi oiꞌñgaꞌn nax chu uaꞌtulhdhix, na pim guꞌ dhiꞌ kɨꞌn baꞌ ja maiꞌchiaꞌ jaiꞌ gu jaꞌtkam, nam jaroiꞌx bhaiꞌ jam tɨɨdai jam aichdhaꞌ maaꞌn kap nam paiꞌ gammɨjɨ bhaiꞌ pu ba oiꞌñkaꞌ, janoꞌ na gu tuumiñ yaꞌ kam dhi oiꞌñgaꞌn cham paiꞌ ka matgilhiaꞌ.
9 Esta é a lição: usem a riqueza deste mundo para fazer amigos. Assim, quando suas posses se extinguirem, eles os receberão num lar eterno.
10 ’Na guꞌ na pim jax bax maat gu jaroiꞌ noꞌt miꞌ pu tu duu gu tuꞌ palhɨɨp jup jum duukam noꞌ mɨt chia, dhiꞌ bhaan jix maatɨꞌ kaꞌ ɨp na sia gu gɇꞌp jum duukam miꞌ puiꞌp duñiaꞌ noꞌ mɨt chia. Guꞌ ji noꞌt guꞌ gu palhɨɨp jup jum duukam cham miꞌ pu duu, pu dhiꞌ bhaan jup jix maatɨꞌ kaꞌ na cham miꞌ puiꞌp duñiaꞌ gu gɇꞌp jum duukam.
10 “Se forem fiéis nas pequenas coisas, também o serão nas grandes. Mas, se forem desonestos nas pequenas coisas, também o serão nas maiores.
11 Baꞌ puꞌñi ɨp aapiꞌm noꞌ pim cham miꞌ puiꞌ duñiim gu tuumiñ na jax jaꞌk jum aaꞌ na pim duñiidhaꞌ, dhiꞌ bhaan jix maatɨꞌ kaꞌ na pim sia cham tuꞌ miꞌ puiꞌp duñiaꞌ na paiꞌ dhuuk tu jam makiaꞌ gu Dios guiꞌ nax dhaam jaꞌk jix chu jaiꞌch na cham jɨꞌxkat tu juꞌngɨ.
11 E, se vocês não são confiáveis ao lidar com a riqueza injusta deste mundo, quem lhes confiará a verdadeira riqueza?
12 Piam puiꞌ na jax sia gu jaroiꞌ noꞌ pim cham miꞌ puiꞌ tu duñiim gu tuꞌ na tɨi jam chiñiaꞌ, ¿tuꞌ pim baꞌp nɨɨrdaꞌ nar jam namkiꞌ kaꞌ?
12 E, se não são fiéis com os bens dos outros, por que alguém lhes confiaria o que é de vocês?
13 ’Gio guꞌ na pim jax bax maat na cham jir am na gu jax chuꞌm tujuandam gok kap tu juandaꞌ maaꞌn jimdam, na guꞌ cham tuꞌ bɨɨx gook jix bhaiꞌ tu ja juañdhaꞌ, jumai dho pɨx jup bhaamkidhaꞌ gu jaroiꞌ na buiñor tu juandaꞌ, mɨkkat jumai ɨp, miꞌ pum buadaꞌ. Dhiꞌ jaꞌp jañ kaiꞌñkam jup kaiꞌch na cham bhaiꞌ miꞌ puiꞌ jimdaꞌ gu jaroiꞌ na jax jix aaꞌ gu Dios, noꞌ daix chu aaꞌ na gɨt xi chu biaꞌkaꞌ gux dhaꞌram namkɨm na yaꞌ dhi oiꞌñgaꞌn jix chu jaiꞌch.
13 “Ninguém pode servir a dois senhores, pois odiará um e amará o outro; será dedicado a um e desprezará o outro. Vocês não podem servir a Deus e ao dinheiro”.
14 Baꞌ gu pariseos dai na mɨt xi aꞌsɨk gu Jesuus na puiꞌ kaiꞌch, nam guꞌ dai tuumiñ jix joojoiꞌñdhaꞌ.
14 Os fariseus, que tinham grande amor ao dinheiro, ouviam isso tudo e zombavam de Jesus.
15 Baꞌp ja tɨtda gu Jesuus:
15 Então ele disse: “Vocês gostam de parecer justos em público, mas Deus conhece o seu coração. Aquilo que este mundo valoriza é detestável aos olhos de Deus.
16 ’Guiꞌ nat jɨꞌk Moisees tu uaꞌnak na jax jaꞌk tu aagix kaꞌ, miꞌ pɨx juugɨt dhiꞌ bhaan tu aꞌga mɨt guiꞌ nam bhaankam ya oipimɨk gu Dios na paiꞌ gu Juan jaꞌtkam bopkondam. Miꞌ dhɨr bha jaꞌk maakam tuꞌm bhaiꞌ ji chum aꞌga na jax jaꞌk tuꞌt jix joiꞌmdat ja aꞌm ba tɨ nɨidhidhaꞌ gu Dios. Baꞌ dhiꞌ na jax chuꞌm tum aꞌga, bɨɨx tɨix maachik kat miꞌ puiꞌx jimiik am gu jaꞌtkam.
16 “Até a chegada de João, a lei de Moisés e a mensagem dos profetas eram seus guias. Agora, porém, as boas-novas do reino de Deus estão sendo anunciadas, e todos estão ansiosos para entrar.
17 ’Ku guꞌ bɨɨx miꞌ puiꞌm duiñchuꞌndaꞌ ji na jɨꞌk jax tu aagix nat tu uaꞌnak gu Moisees bɨjɨk, na guꞌ bɨɨx jum aaꞌ, cham tuꞌ puiꞌ na dhi dɨbɨɨr gio dhix dhaam na cham pɨk jum aaꞌ siat chi cham paiꞌ matgir jax chuꞌm tanoolh.
17 É mais fácil o céu e a terra desaparecerem que ser anulado até o menor traço da lei de Deus.
18 ’Noꞌt jaroiꞌ maiꞌ xi buak gu bɨɨpɨꞌ kam bɨngaꞌn jumai bhaiꞌp ji bhɨi, cham tuꞌ puiꞌ ka ja ɨlhiiꞌñdhaꞌ gu Dios nam jir jum bɨpnagɨm kaꞌ. Gio gu ubii na maiꞌ buix kaꞌ noꞌt jaroiꞌ bhaiꞌp ji bhɨi, puiꞌ cham tuꞌ puiꞌp ja ɨlhiiꞌñdhaꞌ gu Dios nam jir jum bɨpnagɨm kaꞌ. Jaꞌp pɨx ba ja ɨlhiiꞌñdhaꞌ na jax guiꞌ nam jir ganaiꞌ pɨx.
18 “Assim, o homem que se divorcia de sua esposa e se casa com outra mulher comete adultério. E o homem que se casa com uma mulher divorciada também comete adultério”.
19 ’Maaꞌnnim maaꞌn gu maaꞌnkam jix jaiꞌch kaꞌ giilhim jix chumñigam. Gammɨjɨ joidham jix bhaiꞌ xim duukaꞌ kɨꞌn gux dhaꞌram namkɨm gu jajannulh, gio gammɨjɨ nabap tanoolh jix bhaiꞌ tu kuaꞌdaꞌ. Nammɨ ji chɨ kɨɨskaꞌ gu koiꞌ gam na joidham xi chu yooxmadhix kaꞌ bha jaꞌp.
19 Jesus disse: “Havia um homem rico que se vestia de púrpura e linho fino e vivia sempre cercado de luxos.
20 Baꞌ maaꞌn jup jix jaiꞌch kaꞌ gu maaꞌnkam Laasar tɨɨgim na gammɨjɨx kaꞌook kaꞌ kɨꞌn gu bipprɨꞌx na ɇɇkaꞌx kobkom bɨɨx na jɨꞌx tukgaꞌn. Pu cham jir tuꞌ biaꞌ kam kaꞌ ɨp. Dhiꞌ baꞌ gammɨjɨ miꞌ daakaꞌ kiꞌñgob na paiꞌ kiokaꞌ gux chumñigam,
20 À sua porta ficava um mendigo coberto de feridas chamado Lázaro.
21 na tɨi nɨɨrdaꞌ na iam ba makiaꞌ gɨt sia guiꞌ na bhaiꞌ dhɨr iigɨsdaꞌ na paiꞌ tu kuaꞌdaꞌ. Baꞌ gu goꞌngox mi aꞌjɨt jup tuspuniꞌñdhaꞌ am gu Laasar na paiꞌ jax jix bipprɨꞌxiꞌ kaꞌ.
21 Ele ansiava comer o que caía da mesa do homem rico, e os cachorros vinham lamber suas feridas abertas.
22 Baꞌ maaꞌnnim ampɨx muu gu Laasar puiꞌ xim tulhiiñaimɨk, baidhak jamɨt baꞌx dhaam jaꞌk gu noonbiꞌñ gu Dios na buiñor bap tuiꞌkaꞌ gu Abraam na paiꞌ joidham jix chu abhaar. Baꞌ jɨꞌk jurniꞌñ kɨꞌn jup ma muu gux chumñigam, dhiꞌ dho gi guꞌ joidham jix bhaiꞌ duiñxim yaas jamɨt ji, guꞌ ji nat guꞌ pu jii mu jaꞌk na paiꞌm tulhiiñaꞌ.
22 “Por fim, o mendigo morreu, e os anjos o levaram para junto de Abraão. O rico também morreu e foi sepultado,
23 Baꞌ giilhim jix buam tu tatdaꞌ gux chumñigam na bam tulhiiñ ja bɨɨm guiꞌ na mɨt puiꞌ koi cham miꞌ puiꞌ ji jimɨɨk na jax jix aaꞌ gu Dios. Baꞌ mɨjɨmmɨ dɨr ba tɨɨ gu Laasar na bɨɨmaꞌn jup tuꞌiiꞌ gu Abraam.
23 e foi para o lugar dos mortos. Ali, em tormento, ele viu Abraão de longe, com Lázaro ao seu lado.
24 Baꞌp kaiꞌch gɇꞌ kɨꞌn: “Jiñ boxii Abraam, iam xiñ palhbuiꞌñ nañ yaꞌñ chulhiiñ tai chɨr. Xi chiñiaꞌ ap dhi Laasar na iam xi bargidhai gu deeꞌn gaꞌn bhañ juulhdharaꞌñ ñɨɨn am. Giilhim jix buam tu tatdaꞌ nañ jix chanoom.”
24 “O rico gritou: ‘Pai Abraão, tenha compaixão de mim! Mande Lázaro aqui para que molhe a ponta do dedo em água e refresque minha língua. Estou em agonia nestas chamas!’.
25 Baꞌp kaiꞌch gu Abraam: “Jax dhui nat jix bhaiꞌ tum jii aap jiñ boxii nap duakat jum tuukuꞌ bhaan, guꞌ dhi Laasar jum tulhiiñaimɨk. Puiꞌ ku baꞌ xib ya oirɨñ bɨɨm na paiꞌx bhaiꞌ tu tatdaꞌ gammɨjɨ, na guꞌ puꞌñi jaꞌk jir maiꞌchɨk gaꞌn. Aap baꞌ miꞌ jaꞌk jum aꞌm bipioꞌ nap paiꞌ baꞌ bam tulhiiñ.
25 “Abraão, porém, respondeu: ‘Filho, lembre-se de que durante a vida você teve tudo que queria e Lázaro não teve coisa alguma. Agora, ele está aqui sendo consolado, e você está em agonia.
26 Gio guꞌ cham bhaaiꞌ na jaroiꞌ yaꞌ dɨr mu jaꞌk buusniaꞌ, ni mu dɨr bha jaꞌk, na guꞌ giilhim gɇꞌ ɨrban jix chɨꞌɨɨk. Jumai momkoram jup tuꞌiiꞌ ap aap, gio aach jumai kaꞌm ɨp.”
26 Além do mais, há entre nós um grande abismo. Ninguém daqui pode atravessar para o seu lado, e ninguém daí pode atravessar para o nosso’.
27 Baꞌp kaiꞌch gux chumñigam: “Dho piam jap mu jaꞌk jootsaꞌ na paiꞌ kio guñ chaat.
27 “Então o rico disse: ‘Por favor, Pai Abraão, pelo menos mande Lázaro à casa de meu pai,
28 Miꞌ dharaa am jix chamaam guñ jaaduñ na ja aagiꞌñdhaꞌ na jax jaꞌk jix bhaaiꞌ nam dui cham bha jaꞌk bhɨɨyaꞌ ya tai chɨr nañ paiꞌ bañ chulhiiñ aañ. Giilhim jix buam tu tatdaꞌ guꞌ.”
28 pois tenho cinco irmãos e quero avisá-los para que não terminem neste lugar de tormento’.
29 Baꞌ gu Abraam jup tɨtda: “Jax dhui nam biaꞌ guiꞌ nat Moisees tu uaꞌnak, gio gu jaiꞌ nam puiꞌ bhaankamuꞌn jup tu aꞌgimɨk gu Dios. Guiꞌ kaꞌm tu daa bɨɨx na tuꞌm aaꞌ nam pu duñiaꞌ nam baꞌ cham miꞌ jaꞌk bhɨɨyaꞌ. Dai ji nam tɨ jɨɨꞌñdhai miꞌ puiꞌ jimiaꞌ na jax jum kaiꞌch.”
29 “‘Moisés e os profetas já os avisaram’, respondeu Abraão. ‘Seus irmãos podem ouvir o que eles disseram.’
30 Baꞌp kaiꞌch gux chumñigam: “Puiꞌ dho tɨi nap jax kaiꞌch jiñ boxii, dai pɨx ji nam guꞌ cham tuꞌ jax ji chɨꞌji tɨ jɨɨꞌñdhaꞌ noꞌt jaroiꞌ muukɨk gio duadɨk jup ba tu ja aꞌgidhim.”
30 “Então o rico disse: ‘Não, Pai Abraão! Mas, se alguém dentre os mortos lhes fosse enviado, eles se arrependeriam!’.
31 Baꞌ gu Abraam jup tɨtda: “Puiꞌ pɨx ɨp ji matgɨm sia kut tuꞌ maaꞌnkam muukɨk gio duadɨk mi jaꞌp jup ba kɨɨk, pɨx ji noꞌm cham tɨ jɨɨgiꞌñ nat jax tu uaꞌnak gu Moisees, gio gu jaiꞌ nam bhaankamuꞌn gu Dios tu ja aꞌgidhimɨk gu jaꞌtkam, nam guꞌ dɨɨlh cham miꞌ puiꞌ jimiik kaꞌ.”
31 “Abraão, porém, disse: ‘Se eles não ouvem Moisés e os profetas, não se convencerão, mesmo que alguém ressuscite dos mortos’”.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 16, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.