Lucas 14
Gu ñio'ki'ñ gu Dios na bhaan tu a'ga guch xoi'kam (STPNT) vs VC
1 Maaꞌnnim nam paiꞌ dhuuk cham tu juandaꞌ dai gu Israel kam jaꞌtkam, gu Jesuus tu koꞌiim buiñor maaꞌn gu gɇꞌkam pariseo, nat guꞌ bai na buiñor tu koiꞌraꞌ. Baꞌ sia miꞌp daraa am gu jaiꞌ pariseos nam jix maiꞌchim gu Jesuus.
1 Jesus entrou num sábado em casa de um fariseu notável, para uma refeição; eles o observavam.
2 Maaꞌn jup bai mɨt guꞌ gu maaꞌnkam na ɇɇkaꞌ gu baigɨkiꞌ na ja bɨɨm jup tu jugiaꞌ, bhaiꞌ dhɨr jaꞌp jup daa baꞌ.
2 Havia ali um homem hidrópico.
3 Baꞌ nat ba tɨɨ gu Jesuus, ba ja tɨkka gu pariseos gio guiꞌ nam sap jix mat kaꞌ gu ñioꞌkiꞌñ gu Dios nam miꞌp daraa. Jup ja tɨtda:
3 Jesus dirigiu-se aos doutores da lei e aos fariseus: É permitido ou não fazer curas no dia de sábado?
4 Guiꞌ cham ñiok am, dai nam miꞌ pɨx pu tuꞌiiꞌ. Baꞌ gu Jesuus mu jimɨɨk xi dhuaꞌñdhak gux koꞌkkam xi joot na ba jimiaꞌ kiaꞌmiꞌñ.
4 Eles nada disseram. Então Jesus, tomando o homem pela mão, curou-o e despediu-o.
5 Baꞌp ja tɨtda ɨp gio gu pariseos:
5 Depois, dirigindo-se a eles, disse: Qual de vós que, se lhe cair o jumento ou o boi num poço, não o tira imediatamente, mesmo em dia de sábado?
6 Baꞌ guiꞌ bhaiꞌ pɨx xi ñɨiꞌñ am, na guꞌ cham bhaaiꞌ nam jax jaꞌk jup xi chɨɨdaꞌ.
6 A isto nada lhe podiam replicar.
7 Baꞌ gu jaꞌtkam guiꞌ nam kiaꞌpɨx mi aajim nat puiꞌp ja bai gu gɇꞌkam pariseo nam jaiꞌ bɨɨmaꞌn jup tu jugiaꞌ, bɨɨpɨꞌ dɨr pɨx ji dharaibuim am amuub na paiꞌ daa na xi ja nɨiꞌñ gu Jesuus. Baꞌ xi ja aagiꞌñ na cham jir am nam puiꞌ jaꞌk tu jimdaꞌ, jup ja tɨtda:
7 Observando também como os convivas escolhiam os primeiros lugares, propôs-lhes a seguinte parábola:
8 ―Noꞌ jaroiꞌ mu paiꞌ bam tɨtmo, baꞌ puꞌñi ma jam bai na pim buiñor tu jugiaꞌ, chaꞌpim amuub dadaarrɨdaꞌ na paiꞌ daakaꞌ guiꞌ na miꞌm tɨtmodaꞌ, na guꞌ cham maatɨꞌ kaꞌ noꞌ aapiꞌm miꞌ jam biꞌiiꞌñkaꞌ gu aꞌtoxkar, kaꞌ baꞌ gu jaiꞌ na palhɨɨp iam jix ioꞌm paꞌx kɨɨꞌ kaꞌm ja nɨiꞌñdhaꞌ.
8 Quando fores convidado às bodas, não te sentes no primeiro lugar, pois pode ser que seja convidada outra pessoa de mais consideração do que tu,
9 Miꞌ dhɨr dho ji jam jootsaꞌ noꞌ puꞌñi jaiꞌ miꞌ ja biꞌiiꞌñ noꞌ aapiꞌm cham pɨk kɨɨꞌ kaꞌm jam nɨiꞌñ. Baꞌ puiꞌx xiꞌɨꞌrai jaꞌp jaꞌk ma jimiaꞌ pim na paiꞌ cham pɨk tuꞌ bhaigɨm tu tuiꞌkaꞌ.
9 e vindo o que te convidou, te diga: Cede o lugar a este. Terias então a confusão de dever ocupar o último lugar.
10 Guꞌ jaꞌpji noꞌ mɨt paiꞌ dhuuk puꞌñi jam bai na pim tu jugiaꞌ, nammɨ dɨr juꞌñdharam japim pɨx pu ji dharaibuidhaꞌ na paiꞌ cham pɨk tuꞌ bhaigɨm tu tuiꞌkaꞌ. Miꞌ baꞌ dɨɨlh noꞌ jax kaiꞌch gu jaroiꞌ na jam baidhaꞌ na pim mu jaꞌk daraibuꞌ amuub, mu jaꞌk japim dho baꞌp ba jimiaꞌ. Baꞌx bhaiꞌm taatɨt japim miꞌp ba darkaꞌ bɨɨmaꞌn gio ja bɨɨm gu jaiꞌ na miꞌp ja chiñiaꞌ, baꞌ bɨɨx pɨx jix bhaiꞌ jam aaꞌndaꞌ am gu jaꞌtkam nam mummɨ dɨr jaꞌp darkaꞌ na pim bɨɨmaꞌn xi chu kuaꞌdaꞌ guiꞌ na miꞌm tɨtmodaꞌ.
10 Mas, quando fores convidado, vai tomar o último lugar, para que, quando vier o que te convidou, te diga: Amigo, passa mais para cima. Então serás honrado na presença de todos os convivas.
11 Na guꞌ gu jaroiꞌ noꞌ gampaiꞌm ɨlhiiꞌñ, joidham jix kɨɨꞌ kaꞌm nɨiꞌñdhaꞌ am gu jaꞌtkam, guꞌ cham tuꞌ kɨɨꞌ kaꞌm nɨiꞌñdhaꞌ am ji noꞌ dai gɇꞌkam jum taat.
11 Porque todo aquele que se exaltar será humilhado, e todo aquele que se humilhar será exaltado.
12 Baꞌ nat puiꞌ xi ja tɨɨdak gu Jesuus gu jaꞌtkam, jup tɨtda ɨp dɨɨlh gu gɇꞌkam pariseo nat bai na bɨɨmaꞌn tu jugiaꞌ:
12 Dizia igualmente ao que o tinha convidado: Quando deres alguma ceia, não convides os teus amigos, nem teus irmãos, nem os parentes, nem os vizinhos ricos. Porque, por sua vez, eles te convidarão e assim te retribuirão.
13 Guꞌ guiꞌ ji nap ja baidhaꞌ nam cham tuꞌ biaꞌ ni jɨꞌx, gio guiꞌ nam jix mamaꞌmkulhiꞌ, gio guiꞌ nam cham ñiññia.
13 Mas, quando deres uma ceia, convida os pobres, os aleijados, os coxos e os cegos.
14 Miꞌ dhɨr baꞌ dai nap jix bhaiꞌ pɨx bam taat kaꞌ, na guꞌ jaꞌk jum buidhaꞌ gu Dios janoꞌ nam paiꞌ dhuuk duduadɨi baapmigiaꞌ guiꞌ nam miꞌ puiꞌ jimiaꞌ na jax jix aaꞌndaꞌ, sia kum guꞌ dhiꞌ cham jaꞌk jum buidhaꞌ gu yaꞌ jotmodaꞌ.
14 Serás feliz porque eles não têm com que te retribuir, mas ser-te-á retribuído na ressurreição dos justos.
15 Baꞌ maadɨt gu maaꞌnkam nat kai gu Jesuus nat koiꞌ bhaan tu aꞌga gux dhaam kam, jup kaiꞌch:
15 A estas palavras, disse a Jesus um dos convidados: Feliz daquele que se sentar à mesa no Reino de Deus!
16 Baꞌ gu Jesuus jup kaiꞌch:
16 Respondeu-lhe Jesus: Um homem deu uma grande ceia e convidou muitas pessoas.
17 Baꞌ nat paiꞌ dhuuk bam ai nam tu jugiaꞌ, gio mɨjɨ jaꞌp jup xi joot gu tujuandam tugiꞌñ na muiꞌ ba ja baidhikaꞌ guiꞌ nat bɨɨpɨꞌ dɨr ba ja aaꞌñ nar koiꞌcham kaꞌ, miꞌ pu ba tu bhiix.
17 E à hora da ceia, enviou seu servo para dizer aos convidados: Vinde, tudo já está preparado.
18 Guꞌ ji na guꞌ na mu jaꞌp tɨi puiꞌ ba ja tɨtdaim ɨp gio, cham ka aaꞌ am. Jup kaiꞌch guiꞌ nat bɨɨpɨꞌ puiꞌ tɨi xi chɨɨꞌn: “Aañ kiaꞌpɨx alhiꞌch sabaꞌlh maaꞌn kap gu dɨbɨɨr. Mu jaꞌk jañ baꞌ ka tɨɨꞌmɨraꞌ. Ka xi chuñ uañiꞌñkaꞌ ap nañ cham mu jim.”
18 Mas todos, um a um, começaram a escusar-se. Disse-lhe o primeiro: Comprei um terreno e preciso sair para vê-lo; rogo-te me dês por escusado.
19 Baꞌ jumai jaꞌp jaꞌk puiꞌ tɨip ba tɨtdaim, jup kaiꞌch pɨx ɨp: “Aañ kiaꞌpɨx ja sabaꞌlh gook gu tutuur nañ kɨꞌn tu juanaꞌ. Mu jaꞌk jañ baꞌ ka matmɨraꞌ noꞌm moox oꞌjoꞌ. Cham jañ baꞌ moo mu jim, ka xi chuñ uañiꞌñkaꞌ ap.”
19 Disse outro: Comprei cinco juntas de bois e vou experimentá-las; rogo-te me dês por escusado.
20 Baꞌ jumai jaꞌp jaꞌk puiꞌ tɨip ba tɨtdaim, jup kaiꞌch pɨx ɨp: “Jaꞌp moo xib pɨk sap muni paiꞌ kañ chɨɨmoꞌ iñ. Cham jañ baꞌ moo mu jim, nañ guꞌ mu jaꞌk ka bhɨɨyaꞌ. Ka xi chuñ uañdhaꞌ ap.”
20 Disse também um outro: Casei-me e por isso não posso ir.
21 Baꞌ puiꞌ dɨɨlh giop ma jii gu tujuandam tɨi pup xi ja baidhimɨk, bhammɨ ba aaꞌñdhim gu gɇꞌkam tugiꞌñ. Baꞌ guiꞌ tɨi ma bhaam nat cham jaroiꞌ mu jii, baꞌp tɨtda ɨp gio: “Dhop xi dhaiꞌññiaꞌ ku gi nap ja baiꞌñmɨraꞌ guiꞌ nam cham tuꞌ biaꞌ ni jɨꞌx mɨjɨ jaꞌp nam jix jaiꞌch dhi gɇꞌ kiicham, sia guiꞌ nam jix mamaꞌmkulhiꞌ nam mɨjɨ jaꞌp daraa, gio guiꞌ nam cham ñiññia.” Baꞌ xi mɨɨ ɨp gu tujuandam nat ja baidham.
21 Voltou o servo e referiu isto a seu senhor. Então, irado, o pai de família disse a seu servo: Sai, sem demora, pelas praças e pelas ruas da cidade e introduz aqui os pobres, os aleijados, os cegos e os coxos.
22 Jaꞌxpɨx baꞌ gio miꞌp ba ai ji ja baidhat, jup tɨtda gu gɇꞌkam tugiꞌñ: “Yaꞌ ñich ba ja aich gu jaꞌtkam na pich jiñ joot, guꞌ ji na guꞌ gɇꞌ ka tu bioꞌ ya baꞌk chɨr.”
22 Disse o servo: Senhor, está feito como ordenaste e ainda há lugar.
23 Baꞌp tɨtda gu gɇꞌkam tugiꞌñ: “Dho giop jup xi dhaiꞌññiaꞌ nap ja baiꞌñmɨraꞌ guiꞌ nam mu jaꞌp daraa juꞌñdharam dhi gɇꞌ kiicham. Soiꞌp xi ja tɨtdadaꞌ nam baꞌ bham oidhaꞌ. Bɨɨx jap am pup ja baidhai guiꞌ nam miꞌ paiꞌ darkaꞌ boi jugiiꞌñ. Jix aaꞌ iñ guꞌ nam suuduꞌ yaꞌ dhiñ baꞌkgɨr.
23 O senhor ordenou: Sai pelos caminhos e atalhos e obriga todos a entrar, para que se encha a minha casa.
24 Ni maadɨt guꞌ ku ka tu jugiaꞌñ bɨɨm guiꞌ na ñich bɨɨpɨꞌ dɨr tɨi ja bai, aañ nañ paiꞌ jax kaiꞌch.”
24 Pois vos digo: nenhum daqueles homens, que foram convidados, provará a minha ceia.
25 Baꞌ na gamaiꞌ ba jimchuꞌ gu Jesuus, muiꞌ gu jaꞌtkam mu oiꞌñchuꞌ am, pɨx chɨbɨɨp kattuꞌ am. Baꞌ muiꞌ xi ja tɨɨgɨk jup ja tɨtda:
25 Muito povo acompanhava Jesus. Voltando-se, disse-lhes:
26 ―Noꞌ tuꞌ sɨlhkam jix aaꞌ na jaroiꞌ gammɨjɨ bañ kaichgɨdaꞌ, jum aaꞌ na bɨɨx juraaꞌn kɨꞌn xiñ dhaandaꞌ gammɨjɨ. Na guꞌ noꞌx ioꞌm jix dhaan gu taataꞌn, piam gu dɨꞌɨɨꞌn, piam gu jajaaꞌnniꞌñ, piam gu maamraꞌn, piam ku guꞌ dɨɨlh jix ioꞌm xim joiꞌgɨꞌn, cham tuꞌr am nañ kaichgɨdaꞌ.
26 Se alguém vem a mim e não odeia seu pai, sua mãe, sua mulher, seus filhos, seus irmãos, suas irmãs e até a sua própria vida, não pode ser meu discípulo.
27 Guꞌ cham ji noꞌ guꞌx ioꞌm xiñ dhaanɨt jiñ kaichuꞌ, na guꞌ cham tuꞌ bhaan jup jum buixiꞌñdhaꞌ gu tuꞌ na yaꞌ dhi oiꞌñgaꞌn jix chu jaiꞌch, sia chi jax jum tulhiiñ bɨɨx aixim tuꞌm kɨꞌn. Dhiꞌ baꞌ jaꞌp ji buusandaꞌ na gammɨjɨñ oiꞌñchuꞌndaꞌ ji mootot gu kuruus.
27 E quem não carrega a sua cruz e me segue, não pode ser meu discípulo.
28 Na guꞌ dhiꞌ jaꞌpni na jax noꞌ maadɨt aapiꞌm mu paiꞌx kɨɨsam maaꞌn gu tɇb bhiꞌñbak, ¿cham aa guꞌ bɨɨpɨꞌ xi dhaibui xim gaꞌngadaꞌ ap noꞌ moo aix gu tuumiñ nap kɨꞌn tɨɨmoꞌ?
28 Quem de vós, querendo fazer uma construção, antes não se senta para calcular os gastos que são necessários, a fim de ver se tem com que acabá-la?
29 Nam guꞌ bhaiꞌ jim aꞌgaꞌ gu jaꞌtkam noꞌ pich xi chu kookbɨk dai joodai miꞌ xi baapsak miꞌ dhɨr miꞌ puiꞌ pup tuꞌiiꞌ.
29 Para que, depois que tiver lançado os alicerces e não puder acabá-la, todos os que o virem não comecem a zombar dele,
30 Jax kaiꞌchdhaꞌ am dho guꞌ: “Cham ka aich dho chi gu tuumiñ gu jaduuñ na kɨꞌn tɨɨmoꞌ dhi bhiꞌñbak kut baꞌ jaꞌxbuiꞌ pɨx ji bua.” Tɨip baꞌ bax xiꞌɨrdaꞌ.
30 dizendo: Este homem principiou a edificar, mas não pode terminar.
31 Piam jaꞌpni ɨp, noꞌm gook gux ioꞌm gɇꞌgɇrkam ba xim koodak, baꞌ noꞌ guꞌ maaꞌn gook alh ja biaꞌ gu sandaaruiꞌx, gu jumai baꞌ muiꞌ, ¿cham aa guꞌ bɨɨpɨꞌ xi dhaibui xim gaꞌngadaꞌ guiꞌ na gook alh ja biaꞌkaꞌ gu sandaaruiꞌx, noꞌ jaꞌkbuiꞌ kɨꞌn mamaiꞌchɨk gu jumai na muiꞌ ja baiꞌñchuꞌndaꞌ?
31 Ou qual é o rei que, estando para guerrear com outro rei, não se senta primeiro para considerar se com dez mil homens poderá enfrentar o que vem contra ele com vinte mil?
32 Guꞌ baꞌ noꞌ guꞌ jaꞌkbuiꞌ kat mamaiꞌchɨk na puiꞌ xim aaꞌ, mɨjɨ dho xi jootsaꞌ gu tujuandam tugiꞌñ na aaꞌñdharaꞌ gu jumai gɇꞌkam na puiꞌ ba tuiꞌkaꞌ, nam chakui maap jum naankiaꞌ. Baꞌ miꞌ puiꞌ cham tuꞌ kam kokdaꞌ am.
32 De outra maneira, quando o outro ainda está longe, envia-lhe embaixadores para tratar da paz.
33 Puꞌñi ɨp baꞌ aapiꞌm, jum aaꞌ na pim cham tuꞌ bhaan jujurtɨkaꞌ gu tuꞌ na pim biaꞌkaꞌ noꞌ pim jix aaꞌ na pim gammɨjɨ bañ kaichgɨdaꞌ, gio na pim tuꞌ sɨlhkam xiñ dhaandaꞌ.
33 Assim, pois, qualquer um de vós que não renuncia a tudo o que possui não pode ser meu discípulo.
34 ’¿Aapiꞌm jax ɨlhiiꞌñ noꞌ jax dhuukat miꞌ jotmodaꞌ cham ka onkak gu on noꞌ jaroiꞌ gɇꞌ miꞌ paiꞌ ka biaꞌ? ¿Jax dhui giop ka onkalhiaꞌ na baꞌ gio kɨꞌn jup bax chu ioꞌb kaꞌ?
34 O sal é uma coisa boa, mas se ele perder o seu sabor, com que o recuperará?
35 Aañ jaꞌp kaiꞌch na pu cham tuꞌ ka bhaiꞌn kaꞌ, ni gu ɨꞌɨɨx ku kɨꞌn kax joiꞌñdhaꞌ sia kut tɨi miꞌp xim buiꞌñ. Miꞌ pim puiꞌ ba jimiaꞌ jɨꞌk na pim jix maatɨt jiñ kɇɇ nañ jax kaiꞌñkam jup kaiꞌch.
35 Não servirá nem para a terra nem para adubo, mas lançar-se-á fora. O que tem ouvidos para ouvir, ouça!
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 14, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.