Lucas 13
Gu ñio'ki'ñ gu Dios na bhaan tu a'ga guch xoi'kam (STPNT) vs NVT
1 Baꞌ jɨꞌkchi gu jaꞌtkam miꞌp ba aaꞌñdhim am gu Jesuus, nat sap gu Pilaato tu chia bhaiꞌ Jerusaleen nam ja koodaꞌ jɨꞌkchi gu jaꞌtkam Galilea kam, nam bhaiꞌ oipot gɇꞌ chiop ka tu makgɨrxiꞌñ gu Dios. Sap baꞌ gu ja ɨꞌɨɨr kɨꞌn tum jupsusa bɨɨx xikoolh bhaiꞌ na paiꞌ tum makgɨrxiꞌñ gu Dios, na paiꞌ gu sasoiꞌ gu ja ɨꞌɨɨr kɨꞌn jup tum jupsus.
1 Por essa época, Jesus foi informado de que Pilatos havia assassinado algumas pessoas da Galileia enquanto ofereciam sacrifícios.
2 Baꞌ gu Jesuus jup ja tɨtda:
2 “Vocês pensam que esses galileus eram mais pecadores que todos os outros da Galileia?”, perguntou Jesus. “Foi por isso que sofreram?
3 Matgɨm bɨɨx ji nam puiꞌx ioꞌm jup jix uꞌuaꞌtulhdhix, puiꞌp ja tulhiiñchudaꞌ gu Dios noꞌ mɨt cham soiꞌm ɨlh buiñor, sia aapiꞌm noꞌ pimɨt cham soiꞌm ɨlh.
3 De maneira alguma! Mas, se não se arrependerem, vocês também morrerão.
4 Gio janoꞌ na mɨt mambhɨɨx daman xijum baik gu jaꞌtkam koi, nat ja tɨim gu tɇb bhiꞌñbak nat ia bhaiꞌ Siloe, ¿jaꞌp jum aaꞌ pim aa nam dai guiꞌx ioꞌm jup jix uꞌuaꞌtulhdhix kat kut baꞌp tu ja dooda, guiꞌ baꞌ panaas cham pɨk uꞌuaꞌtulhdhix am nam bhaiꞌp oiꞌdhaꞌ Jerusaleen?
4 E quanto aos dezoito que morreram quando a torre de Siloé caiu sobre eles? Eram mais pecadores que os demais de Jerusalém?
5 Bɨɨx ji nam puiꞌx ioꞌm jup jix uꞌuaꞌtulhdhix, sia puiꞌp ja tulhiiñchudaꞌ gu Dios noꞌ mɨt cham soiꞌm ɨlh buiñor, sia dho aapiꞌm nañ jax ba kaiꞌch.
5 Não! E eu volto a lhes dizer: a menos que se arrependam, todos vocês também morrerão.”
6 Baꞌ bhaan ji uaꞌrgidhak gu Jesuus maaꞌn gu iigɨx, jup ja tɨtda:
6 Então Jesus contou a seguinte parábola: “Um homem tinha uma figueira em seu vinhedo e foi várias vezes procurar frutos nela, sem sucesso.
7 Baꞌp tɨtda guiꞌ na miꞌx bhaiꞌ buadaꞌ gu uubas: “Iaraꞌ ap dhi iigɨx, na guꞌ cham iꞌbhaiꞌñchar. Sɨlh pɨx na bha jaꞌk cham bhaiꞌ. Bas maakɨꞌn dɨr tɨi bhaiꞌ ba nɨnɨiꞌñ iñ noꞌ cham iam bax iibhaidhaꞌ, pu nim maaꞌn ku bha daakaꞌ, na guꞌ chi bak cham tu iꞌbhaiꞌñchar.”
7 Por fim, disse ao jardineiro: ‘Esperei três anos e não encontrei um figo sequer. Corte a figueira, pois só está ocupando espaço no pomar’.
8 Baꞌp kaiꞌch guiꞌ na miꞌx bhaiꞌ buadaꞌ gu uubas: “Ea nach dai xib pɨx dhi oidhaꞌ ba nɨɨraꞌ noꞌt cham iam ba iibhaiꞌch. Aañ ka xi moikxidhaꞌ gio nañ mi tu buidhimɨi gu tuꞌ na kɨꞌn jix bhaiꞌm duñiaꞌ.
8 “O jardineiro respondeu: ‘Senhor, deixe-a mais um ano, e eu cuidarei dela e a adubarei.
9 Miꞌ baꞌ noꞌt guꞌ cham ba ji iibhaiꞌch, dai nañ ba iaraꞌ.”
9 Se der figos no próximo ano, ótimo; se não, mande cortá-la’”.
10 Maaꞌnnim gu Jesuus ma jii maaꞌn kap nam paiꞌ tu chiopiꞌ kaꞌ gu Israel kam jaꞌtkam, janoꞌ mu jii nam paiꞌ dhuuk cham tu juandaꞌ dai gu Israel kam jaꞌtkam. Baꞌ miꞌ bhaiꞌ ji chu ja aꞌgi guiꞌ nam jɨꞌk miꞌp tuꞌiiꞌ.
10 Certo sábado, quando Jesus ensinava numa sinagoga,
11 Baꞌ maaꞌn miꞌx jaiꞌch kaꞌ gu ubii jagɨꞌ na gɇꞌx kaboorak kaꞌ komiꞌram dɨr. Ampɨx jix dhumaaram tu oirɨdaꞌ, gio na bhaan pɨx jix kaꞌook kaꞌ, pu cham bhaaiꞌn kaꞌ na jax jum sɨlhñaꞌ. Maaꞌn gu cham kɨɨꞌ iiꞌmdaꞌ puiꞌ jaꞌk duukaꞌ. Mambhɨɨx daman xijum baik oidhaꞌ bap duu na dɨr puiꞌ ba tuꞌiiꞌ.
11 apareceu uma mulher enferma por causa de um espírito impuro. Andava encurvada havia dezoito anos e não conseguia se endireitar.
12 Nat paiꞌ dhuuk tɨɨ gu Jesuus na mi jaꞌp daa, mu jaꞌk xi baidhak amuub jup tɨtda:
12 Ao vê-la, Jesus a chamou para perto e disse: “Mulher, você está curada de sua doença!”.
13 Baꞌ palhɨɨp bhaiꞌ xi dhaa komiꞌram. Jotmodaꞌ miꞌ bhaiꞌ jim sɨlh, jix kɨɨꞌp jum duu. Baꞌ gu ubii ma taxchaabgi gu Dios jix dhaam jaꞌk.
13 Então ele a tocou e, no mesmo instante, ela conseguiu se endireitar e começou a louvar a Deus.
14 Baꞌ bhaiꞌ ji bhaam guiꞌ na miꞌr gɇꞌkam kaꞌ chiop nat ba tu duaꞌñ gu Jesuus na tɨi cham tum juan. Jup ja tɨtda bɨɨx nam jɨꞌk miꞌp tuꞌiiꞌ:
14 O chefe da sinagoga ficou indignado porque Jesus a tinha curado no sábado. “Há seis dias na semana para trabalhar”, disse ele à multidão. “Venham nesses dias para serem curados, e não no sábado.”
15 Baꞌ gu Jesuus jup tɨtda:
15 O Senhor, porém, respondeu: “Hipócritas! Todos vocês trabalham no sábado! Acaso não desamarram no sábado o boi ou o jumento do estábulo e o levam dali para lhe dar água?
16 Puꞌñi dhop ji buusan dhiñ jaduuñ nar boxiiꞌñ gu Abraam, gu cham kɨɨꞌ iiꞌmdaꞌ puiꞌ jaꞌk duukaꞌ nax dhumaaram tu oirɨdaꞌ. Mambhɨɨx daman xijum baik oidhaꞌ ba tulhiiñchuda. ¿Cham aa guꞌr am baꞌ na dodhiaꞌ sia na paiꞌ dhuuk cham tum juandaꞌ?
16 Esta mulher, uma filha de Abraão, foi mantida presa por Satanás durante dezoito anos. Não deveria ela ser liberta, mesmo que seja no sábado?”.
17 Baꞌx xiꞌɨraak miꞌ puiꞌ pup tuꞌiiꞌ guiꞌ na miꞌr gɇꞌkam kaꞌ chiop nat puiꞌ tɨɨꞌn gu Jesuus, bɨɨx gu jaiꞌ mɨt jup jix xiꞌɨꞌra nam puiꞌp kax bhaakut buiñor. Gu jaiꞌ jaꞌppɨx jaꞌtkam nam miꞌp tuꞌiiꞌ dho gi guꞌ giilhim joidham jix bhaiꞌm ɨlh jamɨt ji, nam guꞌ cham paiꞌ dhuuk pu chuꞌm tɨ nɨiꞌñ nat gɇꞌp jum duukam bap tu duu gu Jesuus.
17 As palavras de Jesus envergonharam seus adversários, mas todo o povo se alegrava com as coisas maravilhosas que ele fazia.
18 Baꞌp ja tɨtda ɨp gu Jesuus gu jaꞌtkam:
18 Então Jesus disse: “Com que se parece o reino de Deus? Com o que posso compará-lo?
19 Jaꞌpni dho ji busaak na jax gu mostaasa noꞌt jaroiꞌ ɨi, noꞌt giilhim gɇꞌ xiboorak gɨꞌɨɨr sia ku guꞌr ɨlhiꞌch gu kaiꞌñ, uꞌjiꞌm bhaiꞌ xi chu kakoskaꞌ maamragaram.
19 É como a semente de mostarda que alguém plantou na horta. Ela cresce e se torna uma árvore, e os pássaros fazem ninhos em seus galhos”.
20 Gio baꞌ jaꞌpnip ja tɨtda:
20 Disse também: “Com que mais se parece o reino de Deus?
21 Jaꞌpni dho ji busaak ɨp na jax guiꞌ na kɨꞌn jappukar gu tuiꞌ noꞌt jaroiꞌ ba jip duu gu paan, joidham gɇꞌ bhaiꞌ ji jabkaꞌ sia kut tɨi palhɨɨp pɨx mi buiꞌñ.
21 É como o fermento que uma mulher usa para fazer pão. Embora ela coloque apenas uma pequena quantidade de fermento em três medidas de farinha, toda a massa fica fermentada”.
22 Baꞌ puiꞌ xi chu ja aꞌgidhidhat gu Jesuus gu jaꞌtkam mi jaꞌp na paiꞌ jax jɨꞌdɨlh jir kikcham gio na paiꞌ jax muiꞌ paꞌ daaꞌñxim jup jir kikcham, jimchuꞌ Jerusaleen jaꞌk.
22 Jesus foi pelas cidades e povoados ensinando ao longo do caminho, em direção a Jerusalém.
23 Baꞌ maadɨt gu maaꞌnkam ba tɨkka, jup tɨtda:
23 Alguém lhe perguntou: “Senhor, só alguns poucos serão salvos?”. Ele respondeu:
24 ―Dho daipuꞌ guiꞌ nam jɨꞌk ja jur daasai bhaiꞌ bhaan bubuakiaꞌ gu kiꞌñgob na paiꞌr ɨlhiꞌch. Aañ jix maat guꞌ nam muiꞌ bhaiꞌ tɨix bubuakik kaꞌ bhaan dhi ɨlhiꞌch kiꞌñgob, guꞌ ji nam guꞌx xijaim ɨlhdhaꞌ. Baꞌ aapiꞌm puꞌñi, jam jur japim xi dhaasai xi gaagaꞌ na pim jax jaꞌk dui bhaiꞌ bhaan bubuakiaꞌ dhiꞌ dhi kiꞌñgob.
24 “Esforcem-se para entrar pela porta estreita, pois muitos tentarão entrar, mas não conseguirão.
25 Gio guꞌ cham tuꞌ gammɨjɨ bhaiꞌ pu kupioꞌkix kaꞌ dhiꞌ dhi kiꞌñgob. Aayaꞌ ji matgɨm gu tanoolh na paiꞌ dhuuk kuupaꞌ gu kiokam. Cham jɨꞌxkat ka jam kupioꞌkdhaꞌ noꞌ pimɨt dɨɨrap dɨr ba bii, sia pim chi tɨi gatuuk muiꞌp ba tu soon. Guiꞌp jam tɨɨdaꞌ mɨjɨ dɨr: “Jax dhui nañ aañ cham jam maat na pim jir jaroiꞌ dhaꞌ.”
25 Quando o dono da casa tiver trancado a porta, será tarde demais. Vocês ficarão do lado de fora, batendo e pedindo: ‘Senhor, abra a porta para nós!’. Mas ele responderá: ‘Não os conheço, nem sei de onde são’.
26 Baꞌ noꞌ pim guꞌ jax kaiꞌch: “Dho aach jir diꞌ nach jum bɨɨm tu koiꞌmɨk gio nach jum bɨɨm tu iꞌmɨk, mi jaꞌp jap oirɨt pu tuch aꞌgiꞌñdhaꞌ nach paiꞌ jax oiꞌñkaꞌ.”
26 Então vocês dirão: ‘Nós comemos e bebemos com o senhor, e o senhor ensinou em nossas ruas’.
27 Baꞌp jam tɨɨdaꞌ ɨp gio: “Jax dhui nañ guꞌ ba jam aagiꞌñ nañ cham jam maat na pim jir jaroiꞌ dhaꞌ. Chaꞌpim bha jaꞌk miaꞌn aꞌjɨdaꞌ, na pim guꞌ cham jir kɨkɨɨꞌ jaꞌtkam.”
27 E ele responderá: ‘Não os conheço nem sei de onde são. Afastem-se de mim, todos vocês que praticam o mal!’.
28 Baꞌ giilhim jix buam jum ɨlhdhai bhaiꞌ ji susuañiaꞌ pim aapiꞌm. Ba tɨgiaꞌ pim ɨp guꞌ gu Abraam, gio gu Isaak, gio gu Jakob, gio jaiꞌ muiꞌ guiꞌ nam bhaankam tu aꞌgimɨk gu Dios bɨjɨk nam buiñor jup tuiꞌkaꞌ, aapiꞌm guꞌ pu dɨɨrap dɨr ba biꞌyaꞌ na pim puiꞌ xim aaꞌndaꞌ.
28 “Haverá choro e ranger de dentes, pois verão Abraão, Isaque, Jacó e todos os profetas no reino de Deus, mas vocês serão lançados fora.
29 Bɨɨx kap dɨr na jɨꞌx oiꞌñgaꞌn guꞌ gu jaꞌtkam nam buiñor jum jumpadaꞌ gu Dios. Dai ɨp guiꞌ nam jɨꞌk miꞌ puiꞌ jimiaꞌ na jax jix aaꞌ nam buiñor aayaꞌ, maap jam baꞌ tu jugiaꞌ bɨɨx, gɇꞌr koiꞌcham kaꞌ joidham. Gio guꞌ cham tuꞌr Israel kam kaꞌ am dhiꞌ dhi jaꞌtkam.
29 E virão pessoas de toda parte, do leste e do oeste, do norte e do sul, para ocupar seus lugares à mesa no reino de Deus.
30 Baꞌ dhiꞌ pɨk bɨɨpɨꞌ xi dharkaꞌ am jaiꞌ dhɨt nam xib cham tuꞌ kam jum ɨlhiiꞌñ, baꞌ jaiꞌ dhɨt nam xib tuꞌ kam jum ɨlhiiꞌñ, gatuuk dɨr jaꞌk daraibuꞌ am.
30 E prestem atenção: alguns últimos serão os primeiros, e alguns primeiros serão os últimos”.
31 Baꞌ jɨꞌkchi gu pariseos jum tɨɨtgɨdam miꞌp ba ji bubua mɨt na paiꞌ oirɨ gu Jesuus. Baꞌp tɨtda am:
31 Naquele momento, alguns fariseus lhe disseram: “Vá embora daqui, pois Herodes Antipas quer matá-lo!”.
32 Baꞌ gu Jesuus jup ja tɨtda:
32 Jesus respondeu: “Vão dizer àquela raposa que continuarei a expulsar demônios e a curar hoje e amanhã; e, no terceiro dia, realizarei meu propósito.
33 kuñ ji guꞌ mu jaꞌk jimdaꞌ ji puiꞌ xi chu duduaꞌñdhidhat. Xib jañ jɨꞌx bhɨɨyaꞌ, gio kabuimuk, gio maaxdhi. Bhammɨ jaꞌp jañ ba ji buusniaꞌ, na guꞌ gu jaroiꞌ noꞌ puꞌñi bhaankam tu aꞌga gu Dios, jum aaꞌndaꞌ nam bhaiꞌ muꞌaaꞌ Jerusaleen, cham tuꞌ maakam jaꞌk.
33 Sim, hoje, amanhã e depois de amanhã, devo seguir meu caminho. Pois nenhum profeta de Deus deve ser morto fora de Jerusalém!
34 ’Aapiꞌm jaꞌtkam Jerusaleen oiꞌñkam, jaꞌp pɨx na pim ja kooꞌn guiꞌ nam bhaankam tu aꞌgadaꞌ gu Dios. Tɨi jam aaꞌñdhidhaꞌm pɨx na pim jax jaꞌk duñiaꞌ na baꞌx bhaiꞌ ba tu jam jimdaꞌ. Aapiꞌm ja maꞌyasat ja kooꞌndaꞌ joodai kɨꞌn, guꞌ gu Dios pɨx na bhaiꞌ tɨi ja jootosdaꞌ nam baꞌ yaꞌ tu jam aꞌgidhaꞌ. Jaꞌp na aañ na ñich muiꞌkim tɨi ji jam aaꞌñ na pim miꞌ puiꞌ jimiaꞌ na jax jix aaꞌ gu Dios na baꞌ xi jam joiꞌmdat jam aꞌm ba tɨ nɨidhidhaꞌ gɨt, guꞌ ji na pim guꞌ cham aaꞌ. Dhiꞌ jaꞌp ji buus na jax gu takaaruiꞌ noꞌ tɨi pup bɨɨx xix ja boiꞌspam kat gu maamraꞌn noꞌ bax ja naa gu tuꞌ, guꞌ ji nam guꞌ cham mu jaꞌk aꞌjɨdaꞌ dɨɨlh.
34 “Jerusalém, Jerusalém, cidade que mata profetas e apedreja os mensageiros de Deus! Quantas vezes eu quis juntar seus filhos como a galinha protege os pintinhos sob as asas, mas você não deixou.
35 Baꞌ xib yaꞌ dɨr jaꞌp jaꞌk, cham paiꞌ pim kañ kaayaꞌ nañ pu chuꞌm tu jam aꞌgiꞌñdhaꞌ, ni ku pim cham paiꞌ kañ chɨgiaꞌ maaxik. Janoꞌ pim maaxik kañ chɨgiaꞌ na pim paiꞌ dhuuk jup tɨꞌyaꞌ: “¡Jir gɇꞌkam gio nax uañ kɨꞌn kɨɨk dhiꞌ na bhaankam bhaiꞌ ba jim gu Dios!”
35 E, agora, sua casa foi abandonada, e você nunca mais me verá, até que diga: ‘Bendito é o que vem em nome do Senhor!’”.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.