João 12
Gu ñio'ki'ñ gu Dios na bhaan tu a'ga guch xoi'kam (STPNT) vs NVT
1 Baꞌ na xijum maaꞌn tanoolh pɨx ba biꞌchuꞌ na baꞌ moo bam aayaꞌ gu bhaan Paaskua taꞌm, muiꞌ ma jii gu Jesuus bhammɨ Betaania na paiꞌ kio gu Laasar guiꞌ nat duaꞌñdhak giop bamiiꞌ na ba muukix kat.
1 Seis dias antes de começar a Páscoa, Jesus chegou a Betânia, onde morava Lázaro, o homem que ele havia ressuscitado dos mortos.
2 Baꞌx bhaiꞌm taatɨt ma chu bhaiꞌñ jamɨt gu koiꞌ gu jurnɨk kam nam tu onbaiꞌñdhaꞌ gu Jesuus, nam guꞌx bhaiꞌm taat nat miꞌ ba ai. Gu Laasar jaiꞌp ma chu juu bɨɨmaꞌn gu Jesuus maap ji dharaibuk mi sonpan guiꞌ na bhaan tum kuaꞌ, gu Marta baꞌ dai nat pɨx muiꞌ ji ja bhiiꞌñ.
2 Prepararam um jantar em homenagem a Jesus; Marta servia, e Lázaro estava à mesa com ele.
3 Baꞌ gu Mariiya miꞌ ba ai na paiꞌ daakat tu kuaꞌ gu Jesuus ji uaꞌdat guiꞌ na joidham uub nax dhaꞌram namɨɨk, baꞌ miꞌ xi choiꞌdhak tootnaran giop xi gakiiꞌñxi kuupaꞌn kɨꞌn. Joidham ba tu uub ji guꞌ mɨjɨ baꞌk chɨr nam paiꞌ daraa, nat guꞌ bɨɨx kap mɨjɨ jaꞌp jim tɨɨmo.
3 Então Maria pegou um frasco de perfume caro feito de essência de óleo aromático, ungiu com ele os pés de Jesus e os enxugou com os cabelos. A casa se encheu com a fragrância do perfume.
4 Baꞌ gu Juudas Iskariote na maadɨt jir dhiꞌ gu mambhɨɨx gook gu noonbiꞌñ gu Jesuus na gatuuk maaxik kɨɨsaꞌ nam boi bhɨichdhaꞌ, jup kaiꞌch mi jaꞌp daakat:
4 Mas Judas Iscariotes, o discípulo que em breve trairia Jesus, disse:
5 ―¡Uu guꞌ alh jaꞌp moor tuꞌ kub ji baꞌ dhiꞌ! ¿Cham bhaiꞌ aa na alh jum gaꞌrai jɨꞌk baik jix chaꞌtmam ooꞌm aixim kɨꞌn gu tuumiñ mu jaꞌk ja makiaꞌ guiꞌ na alh cham bhaiꞌ nam paiꞌ dhɨr uꞌji kɨꞌn tu sabaꞌdaꞌ? Na guꞌ dhiꞌx dhaꞌram namɨɨk, na guꞌ giilhim joidham uub.
5 “Este perfume valia trezentas moedas de prata. Deveria ter sido vendido, e o dinheiro, dado aos pobres”.
6 Ku guꞌ dhiꞌ na puiꞌ jɨꞌ kaiꞌch gu Juudas, cham tuꞌ ji na moo sɨlhkam jix ja joiꞌndat jup kaiꞌch guiꞌ nam cham tuꞌ biaꞌ, jaꞌpji na dɨɨlh tɨix gaamum gu tuumiñ ku baꞌ tɨi aaꞌndagɨt nam gaꞌraꞌ guiꞌ na joidham uub. Na guꞌ puiꞌ pu tu buadaꞌ na tɨi umuaꞌñdhix kaꞌ na kusbiodaꞌ gu ja tumñiꞌ gu jaiꞌ noonbiꞌñ gu Jesuus, dɨɨlh xi gaamui jɨꞌk na ɨlhiiꞌñdhaꞌ.
6 Não que ele se importasse com os pobres; na verdade, era ladrão e, como responsável pelo dinheiro dos discípulos, muitas vezes roubava uma parte para si.
7 Baꞌp tɨtda gu Jesuus:
7 Jesus respondeu: “Deixe-a em paz. Ela fez isto como preparação para meu sepultamento.
8 Guꞌ guiꞌ nam cham tuꞌ biaꞌ, matgam gammɨjɨ yaꞌp tuiꞌkaꞌ am ji jam bui na pim alh jup xi ja palhbuidhat ku gi kɨꞌn gu tuꞌ na ja aꞌm jum aagaidhaꞌ, nam guꞌ cham paiꞌm tɨꞌñcho. Guꞌ aañ matgam yaꞌ pɨx jaꞌp bhɨichuꞌ ji dhi oiꞌñgaꞌn bhaan, jaꞌp pɨk ba ji jiiñ chi guꞌ.
8 Vocês sempre terão os pobres em seu meio, mas nem sempre terão a mim”.
9 Muiꞌ jaiꞌ dhɨt gu Israel kam jaꞌtkam puiꞌ ba tɨ kai mɨt na bhaiꞌ dhɨr oirɨ Betaania gu Jesuus. Baꞌ muiꞌ ma jii mɨt na mɨt tɨ tɨɨgim noꞌ moo sɨlhkam bha oirɨ, gam na mɨt bhaan jim iatak nam jix chɨɨgik gu Laasar guiꞌ nat duaꞌñdhak giop bamiiꞌ gu Jesuus na tɨi ba yaaspich mukxikam.
9 Quando o povo soube da chegada de Jesus, correu para vê-lo, e também a Lázaro, a quem Jesus havia ressuscitado dos mortos.
10 Baꞌ giilhim jix bhaak am gu ja gɇꞌgɇrkam tuk guiꞌ nam bhaiꞌ gɇꞌ chiop ja aꞌmkam tu daandaꞌ dai gu Israel kam jaꞌtkam, jup kaiꞌch am nam sap bɨɨx muꞌaaꞌ gu Laasar bɨɨndai gu Jesuus,
10 Então os principais sacerdotes decidiram matar também Lázaro,
11 na guꞌ sap dhiꞌr kuiñchaꞌn na gan mumkɨ nam baꞌ muiꞌ jaiꞌ dhɨt gu Israel kam jaꞌtkam mu jaꞌk pɨx ba kaichuꞌ gu Jesuus na mɨt ji chɨɨgɨk nat duaꞌñ, guiꞌ baꞌ miꞌ pɨx jaꞌp ji biꞌiim am.
11 pois, por causa dele, muitos do povo os haviam abandonado e criam em Jesus.
12 Muiꞌ jaꞌtkam bhaiꞌp tuꞌiiꞌ am ji guꞌ Jerusaleen nam tu piastat gu bhaan paaskua taꞌm. Baꞌ buimgidhak puiꞌ ba tɨ kai mɨt na sap mu jaꞌk ba jim gu Jesuus bhammɨ jaꞌk Jerusaleen.
12 No dia seguinte, correu pela cidade a notícia de que Jesus estava a caminho de Jerusalém. Uma grande multidão de visitantes que tinham vindo para a Páscoa
13 Baꞌ na mɨt jax ɨꞌkɨ gu koꞌkmarak jaajaꞌ mɨjɨ xi ji dhuuꞌñ jamɨt na mɨt namkim mu na paiꞌ dhɨr muiꞌ ba jim jup xi kaiꞌchidhat gɇꞌ kɨꞌn:
13 tomou ramos de palmeiras e saiu ao seu encontro, gritando: “Hosana! Bendito é o que vem em nome do Senhor! Bendito é o Rei de Israel!”.
14 Baꞌ gu Jesuus maaꞌn xim taiñbuidhak gu bhurru bhaiꞌ xi dhaibuk muiꞌp ba tu jimchudim na mɨt ba tɨɨ gu jaꞌtkam. Puiꞌ ji chu buus na jɨꞌk jax tu uaꞌñix gu ñioꞌkiꞌñ gu Dios miꞌ nat paiꞌ tum uaꞌnak bɨjɨk nap jum kaiꞌch:
14 Jesus conseguiu um jumentinho e montou nele, cumprindo a profecia que dizia:
15 Aapiꞌm moo cham tuꞌ bhaan jax jum aaꞌndaꞌ ji Jerusaleen oiꞌñkam.
15 “Não tenha medo, povo de Sião. Vejam, seu Rei se aproxima, montado num jumentinho”.
16 Ku guꞌ gu noonbiꞌñ gu Jesuus pu cham maatɨt kɇɇkɇꞌ am ji na jax baꞌr jum duukam bɨɨx na jɨꞌk jax tu buadaꞌ, ni kum cham maatɨt kɇɇkɇꞌ ɨp guꞌ miꞌ na mɨt paiꞌ tu uaꞌnak gu bɨjɨk dɨr kam nam dhiꞌ aagɨt jup kaiꞌch. Nammɨ ji nat paiꞌ dhuuk muukɨk gio duadɨk jup ba jiix dhaam na mɨt baꞌ bhaiꞌx maatɨt ji kai na bak bɨɨx puiꞌ tu uaꞌñix ji tɨi na jɨꞌk jax tu buimɨk gu Jesuus, pɨx ji nam guꞌ cham maatɨt kɇɇkɇt.
16 Seus discípulos não entenderam, naquele momento, que se tratava do cumprimento de uma profecia. Depois que Jesus foi glorificado, porém, eles se lembraram do que havia acontecido e perceberam que era a respeito dele que essas coisas tinham sido escritas.
17 Baꞌ bɨɨx guiꞌ na mɨt jɨꞌk tɨɨ gu Jesuus nat duaꞌñdhak giop bamiiꞌ gu Laasar na tɨi ba yaaspich mukxikam, mu jaꞌp pɨx jaꞌx puiꞌ tu ja aꞌgiꞌñdhaꞌ am gu jaiꞌ nam chakui maat.
17 Muitos tinham visto quando Jesus mandou Lázaro sair do túmulo e o ressuscitou dos mortos, e contavam esse fato a outros.
18 Puiꞌ ku mɨt baꞌx bhaiꞌm ɨlhdhak muiꞌ xi ñam gu Jesuus mu na paiꞌ dhɨr muiꞌ ba jim, nam guꞌ puiꞌ ba tɇ kɇɇ na joidham jix bhaiꞌm duukam jup tu bua.
18 Destes, muitos saíram ao encontro de Jesus, porque tinham ouvido falar desse sinal.
19 Guꞌ guiꞌ nam pariseos jum tɨɨtɨꞌndaꞌ guꞌ giilhim jix bhaak am ji, jup jum tɨ tɨtdaꞌ am mi jaꞌp oipot:
19 Então os fariseus disseram uns aos outros: “Não podemos fazer nada. Vejam, todo mundo o segue!”.
20 Baꞌ jɨꞌkchi bhaiꞌp oipo am Jerusaleen guiꞌ nam griago ñiꞌook kɨꞌn tu aꞌgadaꞌ nam paiꞌp tuꞌiiꞌ gu muiꞌ jaꞌtkam, nam bhaiꞌ dhɨr tu daan xi chu piastatdat gu bhaan Paaskua taꞌm ja bɨɨm.
20 Alguns gregos que tinham vindo a Jerusalém para adorar durante a festa da Páscoa
21 Baꞌ dhiꞌ jɨꞌ nam griago kɨꞌn tu aꞌga, mu jaꞌp ji chɨɨgɨk ba tɨkka am gu Piliip guiꞌ nar Betsaida kam na Galilea dɨbɨɨr bhaan bipioꞌ, soiꞌ xi chɨtda am na baꞌ ja aagiꞌñdhaꞌ, jup tɨtda am:
21 procuraram Filipe, que era de Betsaida, da Galileia, e lhe disseram: “Por favor, gostaríamos de ver Jesus”.
22 Baꞌ gu Piliip mu jimɨɨk ba aaꞌñdhim gu Anrees nam tuꞌ tɨkka gu jaꞌtkam, gook dɨt jamɨt baꞌ muiꞌ ma jii na mɨt aaꞌñdham gu Jesuus mu na paiꞌp tuꞌiiꞌ nam tɨ tɨkka guiꞌ nam griago ñiꞌook kɨꞌn tu aꞌga.
22 Filipe falou a esse respeito com André, e os dois foram juntos falar com Jesus.
23 Baꞌp ja tɨtda gu Jesuus:
23 Jesus respondeu: “Chegou a hora de o Filho do Homem ser glorificado.
24 Na guꞌ dhiꞌ jaꞌpni jia na jax baꞌ gu kaiꞌñ gu tiriik, na cham jɨꞌxdhaꞌ muiꞌdhaꞌ noꞌ mu paiꞌ pɨx pu ulhñix, guꞌ dhiꞌm aaꞌndaꞌ ji na mu jaꞌp jum ɨxiaꞌ dɨbɨɨr taꞌm na baꞌ miꞌ dhɨr buusnɨi muiꞌ ba kaichaꞌ. Puꞌñi ɨp baꞌ aañ, bɨɨpɨꞌm aaꞌ nañ jiñ chulhiiñai mukiaꞌ ja aꞌmkam gu jaꞌtkam nam baꞌ miꞌ dhɨr puꞌñi bhaiꞌ ji machiaꞌ nañ jir tuꞌp tuꞌm daꞌ.
24 Eu lhes digo a verdade: se o grão de trigo não for plantado na terra e não morrer, ficará só. Sua morte, porém, produzirá muitos novos grãos.
25 Baꞌ gu jaroiꞌ noꞌ daix aaꞌ na gammɨjɨx bhaiꞌ tu jimdaꞌ yaꞌ dhi oiꞌñgaꞌn bhaan, am tɨꞌñchokaꞌ na cham bhaiꞌ tu jimiaꞌ gatuuk. Guꞌ ji noꞌ guꞌ cham tuꞌ bhaan jax jim aagat tɨ jɨɨgiꞌñ aañ jiñ bui, siat chi bɨɨx aixim jix buam jum duukam bhaiꞌ aꞌmiram ji chu jii, dho gi guꞌx bhaiꞌ tu jimiaꞌ ji gatuuk, nañ guꞌ pu baidhikaꞌx dhaam na paiꞌ gammɨjɨx jɨkgɨm bap tuiꞌkaꞌ.
25 Quem ama sua vida neste mundo a perderá. Quem odeia sua vida neste mundo a conservará por toda a eternidade.
26 Baꞌ gu jaroiꞌ noꞌx aaꞌ nañ kaichgɨt jiñ aꞌmkam ba tu juandaꞌ, jum aaꞌ na bɨɨx juraaꞌn kɨꞌn tɨ jɨɨꞌñdhat miꞌ puiꞌ xi jimdaꞌ nañ jɨꞌk jax tu aꞌga, na baꞌ jaꞌp ji buusniaꞌ na gammɨjɨñ bɨɨm jup tuiꞌñgɨdaꞌ sia nar paiꞌ dhuuk, na guꞌx kɨɨgalhdhat bhaan ba tɨ nɨidhidhaꞌ guñ Gɨꞌkoraꞌ.
26 Se alguém quer ser meu discípulo, siga-me, pois meus servos devem estar onde eu estou. E o Pai honrará quem me servir.
27 ’Aañ moo cham puiꞌ ka tu tatdaꞌ ji xib, ampɨx puiꞌx buam tu tatdaꞌ. Chi na ñich guꞌ pu kaiꞌñkam pɨx bha jii yaꞌ dhi oiꞌñgaꞌn, cham bhaaiꞌ nañ jax jup ba ji chɨɨdaꞌ guñ Gɨꞌkoraꞌ: “Jiñ palhbuidhaꞌ ap jiñ Gɨꞌkoraꞌ nam cham jɨꞌxkat jax jiñ dhoodaꞌ guiꞌ nam xiñ bhaamkiꞌñ.” Jax dhui na ñich guꞌ pu kaiꞌñkam bha jii nañ yaꞌ puiꞌ tu kuugalhdhaꞌ nat jɨꞌk jax jiñ chɨɨꞌn. Guꞌ jaꞌpjani nañ tɨɨdaꞌ: “Jiñ palhbuidhaꞌ ap jiñ Gɨꞌkoraꞌ nañ baꞌ puiꞌ tu kuugalhdhaꞌ na pich jɨꞌk jax jiñ chɨɨdak bhañ joot, nam baꞌ machiaꞌ gu jaꞌtkam nap aap giilhim jir gɇꞌkam.”
27 “Agora minha alma está angustiada. Acaso devo orar ‘Pai, salva-me desta hora’? Mas foi exatamente por esse motivo que eu vim!
28 Baꞌ miꞌ dhɨr bhaiꞌ ji chu aꞌga jix dhaam jaꞌk jup kaiꞌch:
28 Pai, glorifica teu nome!”. Então uma voz falou do céu: “Eu já glorifiquei meu nome, e o farei novamente em breve”.
29 Baꞌ gu jaꞌtkam nam miꞌp tuꞌiiꞌ na mɨt kai nat bha tum ñio jix dhaam dɨr, jup kaiꞌch am nat sap tuꞌ pɨx gɇꞌ tɨr. Jaiꞌ baꞌ maakam jup tɨi mɨt, jup kaiꞌch am:
29 Quando a multidão ouviu a voz, alguns pensaram que era um trovão, enquanto outros afirmavam que um anjo havia falado com ele.
30 Baꞌp ja tɨtda gu Jesuus:
30 Então Jesus lhes disse: “A voz foi por causa de vocês, e não por minha causa.
31 Nat guꞌ xib yaꞌ bam ai na paiꞌ dhuuk ja aagiꞌñdhaꞌ gu Dios bɨɨx gu jaꞌtkam nam jɨꞌk miꞌ puiꞌ jimiaꞌ na jax jix aaꞌ, gio nam jɨꞌk cham miꞌ puiꞌ jimiaꞌ. Gio gu jaꞌook na yaꞌ tu daam kɨɨk dhi oiꞌñgaꞌn, miꞌ pɨx jaꞌp ji biꞌyaꞌ xib dɨr.
31 Chegou a hora de julgar o mundo; agora, o governante deste mundo será expulso.
32 Na guꞌ aañ nam paiꞌ dhuuk jiñ xissapaꞌ kuruus taꞌm, muiꞌ bhaiꞌ ji chɨ jɨɨꞌñdhaꞌ am aañ jiñ bui.
32 E, quando eu for levantado da terra, atrairei todos a mim”.
33 Baꞌ dhiꞌ puꞌñi jaꞌk ja tɨtda gu Jesuus gu jaꞌtkam na ja aagiꞌñ na jax jaꞌk jum duuji mukiaꞌ.
33 Ele disse isso para indicar como morreria.
34 Baꞌp tɨtda am gu jaꞌtkam:
34 A multidão disse: “Entendemos pelas Escrituras que o Cristo viveria para sempre. Como pode dizer que o Filho do Homem morrerá? Afinal, quem é esse Filho do Homem?”.
35 Baꞌ gu Jesuus jup ja tɨtda ɨp gio:
35 Jesus respondeu: “Minha luz brilhará para vocês só mais um pouco. Andem na luz enquanto podem, para que a escuridão não os pegue de surpresa. Quem anda na escuridão não consegue ver aonde vai.
36 Ba tɨ jɨɨꞌñdhaꞌ pim aañ jiñ bui nañ yaꞌ kap tuꞌiiꞌ jam bui nañ tu jam bɨꞌñxiꞌñ, na pim baꞌñ bɨɨm bap tuiꞌkaꞌ na paiꞌ joidham jix chu maax.
36 Creiam na luz enquanto ainda há tempo; desse modo vocês se tornarão filhos da luz”. Depois de dizer essas coisas, Jesus foi embora e se ocultou deles.
37 Baꞌ pu cham tɨ jɨɨgiꞌñ am gu Israel kam jaꞌtkam buiñor gu Jesuus sia ku tɨi ja nɨiꞌñchudat jix bhaiꞌm duukam jup tu bua.
37 Apesar de todos os sinais que Jesus havia realizado, não creram nele.
38 Puiꞌ ji chu buus nat jɨꞌk jax tu uaꞌnak gu Isaiiyas guiꞌ na bɨjɨk bhaankamuꞌn tu aꞌgimɨk gu Dios, nap jum kaiꞌch:
38 Aconteceu conforme o profeta Isaías tinha dito: “Senhor, quem creu em nossa mensagem? A quem o Senhor revelou seu braço forte?”.
39 Gio baꞌ jaꞌpnip tu uaꞌnak gu Isaiiyas kum baꞌ cham tɨ jɨɨgiꞌñ gu Israel kam jaꞌtkam buiñor gu Jesuus, na jaꞌpni muiꞌ ji kɨksa:
39 Mas o povo não podia crer, pois como Isaías também disse:
40 Gu Dios pɨx jup tu duu ji guꞌ nam baꞌ cham maatɨt tɨ nɨiꞌñdhaꞌ sia kum tɨi tɨ nɨiꞌñ na tuꞌ jax jum bua,
40 “O Senhor cegou seus olhos e endureceu seu coração para que seus olhos não vejam, e seu coração não entenda, e não se voltem para mim, nem permitam que eu os cure”.
41 Pux maat jia gu Isaiiyas na guch Xoiꞌkam giilhim jir gɇꞌkam, puiꞌ kut baꞌ puꞌñi jaꞌk tu uaꞌnak na dhiꞌ aagɨt jup kaiꞌch na jɨꞌk jax tu duñiaꞌ.
41 As palavras de Isaías referiam-se a Jesus, pois viu sua glória e falou sobre ele.
42 Kum ti guꞌ moo siamri muiꞌ tɨ jɨɨꞌñ ji gu Israel kam jaꞌtkam buiñor gu Jesuus, kux guꞌ iam, gam sia jaiꞌ dhɨt guiꞌ nam jir ja gɇꞌgɇrkam tuk. Dai ji na guꞌx ɨxchuixim pɨx nam cham machiaꞌ guiꞌ nam pariseos jum tɨɨtɨꞌndaꞌ, nam guꞌx ja ɨɨbhiꞌñ nam ja iattulhdhai ja bui gu jaiꞌ gɇꞌgɇrkam pu maiꞌ ja ardimiaꞌ miꞌ dhɨr gɇꞌ chiop noꞌ mɨt jax dhuuk maat.
42 Ainda assim, muitos creram em Jesus, incluindo alguns dos líderes judeus. Eles, porém, não declararam sua fé abertamente, por medo de que os fariseus os expulsassem da sinagoga.
43 Nam guꞌ kax joojoiꞌñ nam miꞌ puiꞌ jiimdaꞌ nam jax jaꞌk jix kɨɨꞌ kaꞌm nɨiꞌñ gu jaꞌtkam, cham tuꞌ na jax jaꞌk jix aaꞌ gu Dios, gam nam kax aaꞌ nam mu dɨr bha jaꞌk bɨɨx pɨx tuꞌ kaꞌm ja nɨidhat pɨx jix bhaiꞌ ja tɨtdadaꞌ gu jaꞌtkam. Guꞌ noꞌ mɨt ba maat nam ba kaichuꞌ gu Jesuus, pu maaꞌn jimdam ja bhaamkidhaꞌ am jia.
43 Amaram a aprovação das pessoas mais que a aprovação de Deus.
44 Baꞌp ja tɨtda ɨp gio gu Jesuus gɇꞌ kɨꞌn nam baꞌ kɇɇkɇꞌ:
44 Jesus disse em alta voz às multidões: “Se vocês creem em mim, não creem apenas em mim, mas também naquele que me enviou.
45 Piam noꞌt jaroiꞌx bhaiꞌ bañ maat nañ jir tuꞌp tuꞌm daꞌ, bɨɨx guiꞌ nat bhañ joot jup ba machiaꞌ nar tuꞌp tuꞌm daꞌ, cham tuꞌ dai aañ.
45 Pois, quando veem a mim, veem aquele que me enviou.
46 Na ñich guꞌ aañ bha jii jia yaꞌ dhi oiꞌñgaꞌn nañ yaꞌ tu ja bɨꞌñxidhaꞌ gu jaꞌtkam nam jix chu tukgam kɨr jup tuꞌiiꞌ, na guꞌ aañ jaꞌp ji buusan nañ joidham gɇꞌ tanoor, na baꞌ gu jaroiꞌ na ba tɨ jɨɨꞌñdhaꞌ aañ jiñ bui, jix chu maax kɨr ji biꞌyaꞌ.
46 Eu vim como luz para brilhar neste mundo, a fim de que todo aquele que crê em mim não permaneça na escuridão.
47 Cham tuꞌ nañ aañ yaꞌ ɇɇji puiꞌ xi ja tɨtdaimɨi nam giilhim jix uꞌuaꞌtulhdhix ba ja tulhiiñchudaꞌ, guꞌ jaꞌpji nañ jaꞌkbuiꞌ kat yaꞌ ja palhbuidhaꞌ ji nam jax dhuuji cham jum tulhiiñaꞌ gatuuk. Miꞌ dhɨr jam baꞌ dɨɨlh jup bam tɨgiaꞌ noꞌ miꞌ puiꞌ jimiaꞌ nañ jɨꞌk jax tu ja aꞌgidhaꞌ, piam ku guꞌ cham. Dɨɨlh baꞌ bax maat guñ Gɨꞌkoraꞌ na jax ja doodaꞌ.
47 Não julgarei aqueles que me ouvem mas não me obedecem, pois vim para salvar o mundo, e não para julgá-lo.
48 Piam kum jaiꞌ dhɨt cham jiñ kaim nañ jɨꞌk jax tɨi tu aꞌga nam cham jiñ kɨɨgalhdhat, cham jax bua dho. ¿Jax jañ gip ja tɨɨdaꞌ aañ? Jumaix jaiꞌch ji guꞌ guiꞌ na pɨk ja aagiꞌñdhaꞌ nam kuiñcha biaꞌ janoꞌ na paiꞌ dhuuk tum kuugalhdhaꞌ yaꞌ dhi oiꞌñgaꞌn, dai na xi ja aaꞌñdhai na mɨt sɨlhkam cham miꞌ puiꞌ jii nañ jɨꞌk jax tu ja aꞌgiꞌñ xib.
48 Mas todos que me rejeitam e desprezam minha mensagem serão julgados no dia do julgamento pela verdade que tenho falado.
49 Nañ guꞌ aañ cham tuꞌ dɨɨlh pɨx puiꞌ tu aꞌga jia gammɨjɨ nañ dɨɨlh jax ɨlhiiꞌñ, jaꞌpji daipuꞌ nat jɨꞌk jax pɨx jiñ chɨɨdak bhañ joot guñ Gɨꞌkoraꞌ.
49 Não falo com minha própria autoridade. O Pai, que me enviou, me ordenou o que dizer.
50 Na baꞌ gu jaroiꞌ noꞌt jiñ kɇɇk miꞌ puiꞌ ba jii nañ jɨꞌk jax tu aꞌga, pu baidhikaꞌ guñ Gɨꞌkoraꞌ jix dhaam jaꞌk na paiꞌp tuꞌiiꞌ, na guꞌ guiꞌ pɨx jir ñioꞌkiꞌñ dhiꞌ nañ jɨꞌk jax tu jam aꞌgiꞌñ, nat guꞌ puꞌñi jaꞌk xiñ aaꞌñdhak bhañ joot.
50 E eu sei que o mandamento dele conduz à vida eterna; por isso digo tudo que o Pai me mandou dizer”.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.