Atos 9

Gu ñio'ki'ñ gu Dios na bhaan tu a'ga guch xoi'kam (STPNT) vs NAA

Sair da comparação
NAA Nova Almeida Atualizada 2017
1 Baꞌ gu Saulo cham jɨꞌx jum jɨɨpiꞌñkaꞌ na naiꞌ mɨlhchuꞌndaꞌ na ja daꞌngɨt ja kuupaidhaꞌ guiꞌ nam jɨꞌk tɨ jɨɨgiꞌñdhaꞌ buiñor guch Xoiꞌkam puiꞌ xi ja tɨtdat na ja koodaꞌ noꞌm gan tɨ jɨɨgiꞌñ. Baꞌ maaꞌnnim na jaiꞌp ba ja oꞌbhagiꞌñ, mu jimɨɨk buiñor gu ja gɇꞌkam tuk guiꞌ nam bhaiꞌ gɇꞌ chiop tu daandaꞌ ja aꞌmkam gu Israel kam jaꞌtkam,
1 Saulo, respirando ainda ameaças e morte contra os discípulos do Senhor, dirigiu-se ao sumo sacerdote
2 puiꞌ ba tɨtda na makiaꞌ gu uꞌuan na baꞌ kɨꞌn jix bhaaiꞌn kaꞌ na mu jimiaꞌ mummɨ Damaasko ja bui guiꞌ nam mu jaꞌp chichiop tu daandaꞌ, nam baꞌ miꞌ dhɨr maap xi chu aꞌgai ja daꞌngiaꞌ guiꞌ nam jɨꞌk tɨ jɨɨgiꞌñdhaꞌ buiñor guch Xoiꞌkam, nam baꞌ ja uiꞌkaꞌ bhammɨ jaꞌk Jerusaleen, puiꞌ na jax gu chichioꞌñ gio gu uꞌuub.
2 e lhe pediu cartas para as sinagogas de Damasco, a fim de que, caso achasse alguns que eram do Caminho, tanto homens como mulheres, os levasse presos para Jerusalém.
3 Guꞌ ji na guꞌ mummɨ amuub na ba aajim miaꞌn Damaasko, jotmodaꞌ bhaiꞌ ba tum ton bhammɨ dɨr jix dhaam dai miꞌ na paiꞌ jim gu Saulo.
3 Enquanto seguia pelo caminho, ao aproximar-se de Damasco, subitamente uma luz do céu brilhou ao seu redor.
4 Baꞌ miꞌ pu ia gu Saulo, baꞌ ba kai nat bhaiꞌ ba tum ñio bhammɨ dɨr jix dhaam, jup tum kaiꞌch:
4 Ele caiu por terra e ouviu uma voz que lhe dizia:
5 Baꞌ gu Saulo muiꞌ ji ñio, jup kaiꞌch:
5 Ele perguntou: — Senhor, quem é você? E a resposta foi:
6 Baꞌ gio muiꞌp ji ñio gu Saulo, jix chooꞌnnɨt dho gi ji baꞌ, jup kaiꞌch:
6 Mas levante-se e entre na cidade, onde lhe dirão o que você deve fazer.
7 Baꞌ guiꞌ nam bɨɨmaꞌn jiim gu Saulo giilhim jix chotdon am, na mɨt guꞌ bɨɨx jup kai nat bha tum aꞌga bhammɨ dɨr jix dhaam, gio nam guꞌ cham nɨiꞌñ na jaroiꞌp kaiꞌch.
7 Os homens que viajavam com Saulo pararam emudecidos, ouvindo a voz, mas não vendo ninguém.
8 Baꞌ nat paiꞌ dhuuk tɨi bhaiꞌ ji bam gu Saulo na gan tɨi xi chɨ nɨiꞌñ, pu cham ñia ni jɨꞌx. Baꞌ puiꞌ nobchɨk ma baidhak jamɨt mu jaꞌk Damaasko guiꞌ na ja bɨɨm jim.
8 Então Saulo se levantou do chão e, abrindo os olhos, nada podia ver. E, guiando-o pela mão, levaram-no para Damasco.
9 Miꞌ baꞌ pu juruuñ baik tanoolh na pu cham ñia kaꞌ gio nat pu cham tu juu, nich chuꞌ suudaiꞌ dho moo kut ii.
9 Esteve três dias sem ver, durante os quais nada comeu, nem bebeu.
10 Baꞌ mi Damaasko maaꞌn miꞌp kiokaꞌ gu maaꞌnkam Ananiiyas tɨɨgim na puiꞌp tɨ jɨɨgiꞌñdhaꞌ buiñor guch Xoiꞌkam. Baꞌ maaꞌnnim buiñor bam maax guiꞌ jɨꞌ jich Xoiꞌkam, baꞌp tɨtda:
10 Havia em Damasco um discípulo chamado Ananias. O Senhor lhe apareceu numa visão e disse: Ao que ele respondeu: — Eis-me aqui, Senhor!
11 Baꞌ guch Xoiꞌkam gio muiꞌp ji ñio, jup kaiꞌch:
11 Então o Senhor lhe disse:
12 Maaꞌn tɨɨ gu maaꞌnkam Ananiiyas tɨɨgim nat sap mu ji ɇɇk baꞌk chɨr bhaiꞌ xi dhaa na baꞌ giop bax ñia kaꞌ. Puiꞌ kuñ baꞌ mum jootos nap mu jimiaꞌ.
12 e, numa visão, viu entrar um homem, chamado Ananias, e impor-lhe as mãos, para que recuperasse a vista.
13 Baꞌ nat puiꞌ jɨꞌ kai gu Ananiiyas jup kaiꞌch:
13 Ananias, porém, respondeu: — Senhor, de muitos tenho ouvido a respeito desse homem, quanto mal tem feito aos teus santos em Jerusalém.
14 Baꞌ gu xib pu kaiꞌñkam yaꞌ jaꞌk jup ba ai ji uaꞌdat gu uꞌuan na mɨt bha maa gu ja gɇꞌgɇrkam tuk guiꞌ nam bhammɨ gɇꞌ chiop tu daandaꞌ ja aꞌmkam gu jaꞌtkam, na baꞌ kɨꞌn jix bhaaiꞌn kaꞌ na ja daꞌngɨi mu ja uiꞌkaꞌ guiꞌ nam jɨꞌk tɨ jɨɨgiꞌñdhaꞌ aap jum bui.
14 E aqui em Damasco ele tem autorização dos principais sacerdotes para prender todos os que invocam o teu nome.
15 Baꞌ guch Xoiꞌkam gio muiꞌp ji ñio, jup kaiꞌch:
15 Mas o Senhor disse a Ananias:
16 Baꞌ aañ ba mattudaꞌ na jax jaꞌk jum tulhiiñaꞌ aañ jiñ aꞌmkam.
16 Pois eu mesmo vou mostrar a ele quanto deve sofrer pelo meu nome.
17 Baꞌ gu Ananiiyas muiꞌp ma jii mu na paiꞌ tɨbiap gu Saulo. Baꞌ na jax jim bhaiꞌ xi dhaagɨk jup tɨtda:
17 Então Ananias foi e, entrando na casa, impôs as mãos sobre Saulo, dizendo: — Saulo, irmão, o Senhor Jesus, que apareceu a você no caminho para cá, me enviou para que você volte a ver e fique cheio do Espírito Santo.
18 Baꞌ miꞌ jotmodaꞌ jaꞌp tuꞌm na gu koksoꞌ bhaiꞌ dhɨr ji iiꞌ buupuiran gu Saulo. Baꞌ na jaꞌp xi chɨ nɨiꞌñ, joidham giop bax ñia. Miꞌ dhɨr baꞌ dai nat bamgɨk ba tu chia nam bakuanaꞌ.
18 Imediatamente caíram dos olhos de Saulo umas coisas parecidas com escamas, e ele voltou a ver. A seguir, levantou-se e foi batizado.
19 Gatuuk baꞌ dai nat ba tu juu, miꞌ dhɨr baꞌ gio bhaiꞌp ji ooꞌnta gu tukgaꞌn. Miꞌ baꞌ pup oirɨ, jɨꞌkchi tanoolh moo miꞌ juruuñ ja bui guiꞌ nam tɨ jɨɨgiꞌñdhaꞌ buiñor guch Xoiꞌkam nam miꞌ oiꞌñkaꞌ Damaasko.
19 E, depois de comer, sentiu-se fortalecido. Saulo permaneceu alguns dias com os discípulos em Damasco.
20 Miꞌ dhɨr baꞌ dai nat bhaiꞌ ji chu ja aꞌgi gu Saulo gu Israel kam jaꞌtkam bha jaꞌp nam paiꞌ jax tu daandaꞌ, na puiꞌ ja tɨtdadaꞌ na gu Jesuus sɨlhkam jir diꞌ ji bak gu Dios gu Maraaꞌn.
20 E logo, nas sinagogas, proclamava Jesus, afirmando que ele é o Filho de Deus.
21 Baꞌ bɨɨx guiꞌ nam jɨꞌk ba kaayaꞌ na puꞌñi tu aꞌgadaꞌ, miꞌ puiꞌ pup tuiꞌkaꞌ am, dai nam tɨim tɨ tɨkkadaꞌ dɨɨlh, jup kaiꞌchdhaꞌ am:
21 Todos os que ouviam Saulo estavam atônitos e diziam: — Não é este o que exterminava em Jerusalém os que invocam o nome de Jesus e veio para cá precisamente para prender e levá-los aos principais sacerdotes?
22 Guꞌ ji na guꞌ gu Saulo jix ioꞌm muiꞌ xi chu ja aꞌgiꞌñchuꞌndaꞌ bɨɨx nam jɨꞌk jir Israel kam jaꞌtkam nam miꞌ oiꞌñkaꞌ Damaasko, na puiꞌ ja tɨtdadaꞌ na gu Jesuus sɨlhkam jir diꞌ ji bak guiꞌ na saak gatuuk puꞌñi bha jootsaꞌ gu Dios. Baꞌ pu cham bhaaiꞌn kaꞌ nam jax xi kaiꞌchdhaꞌ, na guꞌ giilhim joidham jix bhaiꞌ xi buadaꞌ nam kɇɇkɇꞌ.
22 Saulo, porém, mais e mais se fortalecia e confundia os judeus que moravam em Damasco, demonstrando que Jesus é o Cristo.
23 Baꞌ muiꞌ tanoolh xi jur na mɨt dho gi baꞌ moo bhaiꞌ ba ji bhaak ji gu Israel kam jaꞌtkam guiꞌ nam jɨꞌk cham tɨ jɨɨgiꞌñdhaꞌ buiñor guch Xoiꞌkam, baꞌ maaꞌn ñiꞌook bap duu mɨt nam sap muꞌaaꞌ gu Saulo.
23 Decorridos muitos dias, os judeus resolveram matar Saulo,
24 Guꞌ ji nat guꞌ puiꞌ ba tɨ kai gu Saulo nam oꞌbhagiꞌñ, baꞌ cham tuꞌ mu jaꞌp paiꞌ ja taagiob ka kɨkkadaꞌ, na guꞌ bax maat nam jax dhoodaꞌ. Guꞌ baꞌ na guꞌ bɨɨx xikoolh dhɨr jaꞌp tɇꞌkob jup tu kuupkaꞌ miꞌ dhi gɇꞌ kiicham na bha bhiꞌñbakchix kaꞌ gu joodai, baꞌ mɨjɨ dɨr jaꞌp bɨɨx xikoolh na paiꞌ jax jir kikiꞌñgob kaꞌ tɨi nɨɨradaꞌ am gu Israel kam jaꞌtkam nam sap miꞌ pu muꞌaaꞌ gɨt noꞌ muiꞌ ba jimdaꞌ gɨt. Guꞌ ji nat guꞌ cham paiꞌ ji buus,
24 mas ele ficou sabendo do plano deles. Dia e noite guardavam também os portões da cidade, para o matar.
25 na mɨt guꞌ tukaaꞌ jix ɨxchuixim jaꞌp dɨr jaꞌk buusaiꞌ guiꞌ nam tɨ jɨɨgiꞌñdhaꞌ buiñor guch Xoiꞌkam, bhaiꞌ dhɨr jaꞌp jamɨt mu tɨsaaꞌñdhak jaꞌp dɨr jaꞌk tɨbaañ bhaan gu gɇꞌ baalh na mɨt miꞌ xi gaamuk. Baꞌ pu jii bhammɨ jaꞌk Jerusaleen. Puiꞌ dho baꞌ pu cham jax dhooda mɨt guiꞌ nam miꞌ kax muꞌaam kat nat guꞌ ba ja nakoo.
25 Mas os discípulos de Saulo tomaram-no de noite e, colocando-o num cesto, desceram-no pela muralha.
26 Baꞌ nat paiꞌ dhuuk bhammɨ jaꞌk jup ba ai gu Saulo na paiꞌr Jerusaleen, tɨi muiꞌ ma jii ja bui guiꞌ nam tɨ jɨɨgiꞌñdhaꞌ buiñor guch Xoiꞌkam. Guꞌ ji nam guꞌ guiꞌ giilhim jix ɨɨbhiꞌñ, nam guꞌ chakui maat noꞌ moo bɨɨx jup ba tɨ jɨɨgiꞌñ buiñor guch Xoiꞌkam.
26 Quando chegou a Jerusalém, Saulo procurou juntar-se aos discípulos de Jesus. Porém todos tinham medo dele, não acreditando que ele fosse discípulo.
27 Guꞌ ji nat guꞌ gu Bernabee muiꞌ ma baidhak ja bui gu noonbiꞌñ guch Xoiꞌkam, baꞌ ba ja aagiꞌñ na puiꞌ bɨɨx jup ba tɨ jɨɨgiꞌñ buiñor guch Xoiꞌkam, nat guꞌ sap buiñor jum maax mummɨ bɨɨx boi amuub miaꞌn Damaasko na muiꞌ ka jim, gio baꞌ na jax tɨtda nat bha tu aꞌgi bhammɨ dɨr jix dhaam, bɨɨx jup xi ja aagiꞌñ ɨp nat jax jaꞌk tu ja aꞌgi gu Israel kam jaꞌtkam guiꞌ nam mummɨ oiꞌñkaꞌ, nat bhaan tu ja aꞌgi gu Jesuus, na puiꞌ ja tɨtda na sɨlhkam jir diꞌ ji bak guch Xoiꞌkam.
27 Mas Barnabé, tomando-o consigo, levou-o aos apóstolos. Contou-lhes como Saulo tinha visto o Senhor no caminho, e que o Senhor tinha falado com ele. Também contou como, em Damasco, Saulo tinha pregado ousadamente em nome de Jesus.
28 Baꞌ janoꞌ dɨr cham ka ɨɨbhiꞌñ am gu Saulo, nam guꞌ bax maat na sɨlhkam bɨɨx jup ba tɨ jɨɨgiꞌñ buiñor guch Xoiꞌkam. Bhaiꞌ baꞌ pup oirɨ ja bui,
28 E Saulo ficou com eles em Jerusalém, entrando e saindo, pregando ousadamente em nome do Senhor.
29 dai baꞌ na tu ja aꞌgiꞌñdhaꞌ bha jaꞌp ji oirɨt gux bhaiꞌm kaiꞌchdham ñiꞌook na bhaan tu aꞌga guch Xoiꞌkam, na ja aagiꞌñdhaꞌ gu Israel kam jaꞌtkam guiꞌ nam griago ñiꞌook kɨꞌn jix maatɨt tu aꞌgadaꞌ, na puiꞌ ja tɨtdadaꞌ na gu Jesuus jir diꞌ guch Xoiꞌkam. Guꞌ ji nam guꞌ guiꞌ jix bhaamut pɨx kɇɇkɇꞌ, baꞌ maaꞌn ñiꞌook bap duu mɨt nam sap muꞌaaꞌ.
29 Falava e discutia com os helenistas, mas eles procuravam matá-lo.
30 Guꞌ ji na guꞌ na mɨt paiꞌ dhuuk puiꞌ ba tɨ kai guiꞌ nam tɨ jɨɨgiꞌñdhaꞌ buiñor guch Xoiꞌkam nam bax muꞌaam gu Saulo, ma baidhak jamɨt mu jaꞌk Sesareeya na paiꞌr juꞌñdharan gu gɇꞌ suudaiꞌ, miꞌ dhɨr jamɨt baꞌ dɨɨlh bhammɨ dɨr jaꞌk xi joot na paiꞌ puiꞌ tɨ tɨɨꞌ Tarso bhaan gu gɇꞌ kanuub.
30 Quando isto chegou ao conhecimento dos irmãos, levaram Saulo até Cesareia e dali o enviaram para Tarso.
31 Baꞌ bɨɨx guiꞌ nam jɨꞌk tɨ jɨɨgiꞌñdhaꞌ buiñor guch Xoiꞌkam, puiꞌ na jax guiꞌ nam mu jaꞌp oiꞌñkaꞌ na paiꞌ jax bhaan bipioꞌ gu Judea dɨbɨɨr, gio baꞌ guiꞌ nam mu jaꞌk jup oiꞌñkaꞌ na paiꞌ jax bhaan jup bipioꞌ gu Galilea dɨbɨɨr, gio baꞌ guiꞌ nam mu jaꞌk jup oiꞌñkaꞌ na paiꞌ jax bhaan jup bipioꞌ gu Samaaria dɨbɨɨr, joidham jix bhaiꞌ tu ja jimdaꞌ, gio nam jix ioꞌm bha biiñkaidhaꞌ buiñor guch Xoiꞌkam, gio baꞌ nam miꞌ puiꞌ jiimdaꞌ na jax jix aaꞌ. Gio baꞌ nam pɨx ji muiꞌdhidhaꞌ, na guꞌ nabap tanoolh nam pɨx ji chɨ jɨɨꞌñdhidhaꞌ gu jaꞌtkam buiñor guch Xoiꞌkam, na guꞌ puiꞌ jaꞌk ja jurtuꞌnkaꞌ gux Dhuuduꞌ kam jix Uañ Iiꞌmdaꞌ.
31 Assim, a igreja tinha paz por toda a Judeia, Galileia e Samaria, edificando-se e caminhando no temor do Senhor; e, no consolo do Espírito Santo, crescia em número.
32 Gu baꞌ na guꞌ gu Peegro mu jaꞌp jup ja paxiaraidhaꞌ guiꞌ nam tɨ jɨɨgiꞌñdhaꞌ buiñor guch Xoiꞌkam na ja guguuxdhidhaꞌ nam jax jaꞌk miꞌ puiꞌ jiimdaꞌ. Baꞌ maaꞌnnim jup ma jii ɨp mu jaꞌk na paiꞌ puiꞌ tɨ tɨɨꞌ Liida nat ba ja guguuxdham guiꞌ nam mu jaꞌk jup oiꞌñkaꞌ.
32 Passando Pedro por toda parte, foi também visitar os santos que moravam em Lida.
33 Baꞌ nat paiꞌ dhuuk mummɨ ba ai, miꞌ ba tɨɨ maaꞌn gu maaꞌnkam Eneeyas tɨɨgim na pu cham bapmiꞌndaꞌ miꞌ dhɨr na paiꞌ jax boꞌkaꞌ, na guꞌx maꞌmkulhiꞌ kaꞌ, nat jɨꞌk xijum baik oidhaꞌ bap duu na miꞌ pu tuiꞌkaꞌ.
33 Encontrou ali certo homem, chamado Eneias, que havia oito anos jazia de cama, pois era paralítico.
34 Baꞌ gu Peegro jix joiꞌmdak ba tɨɨ, baꞌp tɨtda:
34 Pedro lhe disse: — Eneias, Jesus Cristo cura você! Levante-se e arrume a sua cama. Ele imediatamente se levantou.
35 Baꞌ bɨɨx guiꞌ nam jɨꞌk miꞌ oiꞌñkaꞌ Liida, gio baꞌ guiꞌ nam jɨꞌk mu jaꞌk jup oiꞌñkaꞌ na paiꞌ puiꞌ tɨ tɨɨꞌ Saroon, na mɨt tɨɨ gu Eneeyas nat jix kɨɨꞌ bhaiꞌ ji bam, pu tɨ jɨɨꞌñ jamɨt buiñor guch Xoiꞌkam, gio baꞌ na mɨt cham tuꞌ puiꞌ jaꞌk ka tu jii nam jax jaꞌk ka tu jimdat bɨɨpɨꞌ dɨr.
35 Todos os habitantes de Lida e da região de Sarom viram Eneias e se converteram ao Senhor.
36 Baꞌ janoꞌ maaꞌn mu jaꞌk jup kiokaꞌ gu ubii na paiꞌ puiꞌ tɨ tɨɨꞌ Joopi, na puiꞌp tɨ jɨɨgiꞌñdhaꞌ buiñor guch Xoiꞌkam, na Tabiita tɨɨꞌ, na gu griago ñiꞌook kɨꞌn jaꞌp kaiꞌñkam jup jum kaiꞌch Dorgas. Baꞌ dhiꞌ dhi ubii gammɨjɨ joidham jir jix bhaiꞌkam kaꞌ, tuꞌ na pɨx ja onbagiꞌñdhaꞌ guiꞌ nam cham tuꞌ biaꞌkaꞌ.
36 Em Jope havia uma discípula chamada Tabita, nome este que, traduzido, é Dorcas. Ela era notável pelas boas obras e esmolas que fazia.
37 Guꞌ ji nat guꞌ maaꞌnnim ma tu ai dhiꞌ jɨꞌ dhi Dorgas tɨɨgim, baꞌ moo pu muu ɨp. Baꞌ gu tukgaꞌn dai na mɨt xi batbichdhak bhɨjɨmmɨ xi chɨɨ jix ioꞌm daam dɨr miꞌ gu baꞌk chɨr.
37 Aconteceu que, naqueles dias, ela adoeceu e veio a morrer. Depois de a lavarem, puseram o corpo num quarto do andar superior.
38 Baꞌ miꞌ dhɨr Joopi miaꞌn jup bipioꞌdaꞌ miꞌ na paiꞌr Liida, miꞌ na paiꞌ oirɨdaꞌ gu Peegro. Baꞌ na mɨt puiꞌ ba tɨ kai guiꞌ nam tɨ jɨɨgiꞌñdhaꞌ buiñor guch Xoiꞌkam na miꞌ oirɨdaꞌ gu Peegro, muiꞌ ma ja joot jamɨt gook gu jaꞌtkam nam sap jup tɨɨdai mu baidhikaꞌ:
38 Como Lida ficava perto de Jope, os discípulos, ouvindo que Pedro estava ali, enviaram-lhe dois homens com o seguinte pedido: — Não se demore em vir até nós.
39 Baꞌ gu Peegro cham jax ji chɨꞌɨɨk jup ma ja oi nam paiꞌ dhuuk puiꞌ ba tɨtda. Baꞌ na mɨt paiꞌ dhuuk mummɨ ba ai, pu sɨlh baiꞌñchuꞌ am bhammɨ tɇꞌkob na paiꞌ kaat gu Dorgas. Baꞌ nat bhammɨ ba tɨs, bɨɨx gu dɨꞌdɨlhdhɨm uꞌuub suañidhat mi jaꞌp bɨɨx xikoolh ji guꞌkɨk ba aagiꞌñ am gu Peegro na sap giilhim jir jix bhaiꞌkam kat gu Dorgas. Miꞌ xi ñɨnɨiꞌñchuꞌn am ji guꞌ gu ja iꞌpur guiꞌ nat tu ja onbaiꞌñdhak na ka duakat, gam jaiꞌ gu jaꞌppɨx jajannulh.
39 Pedro se aprontou e foi com eles. Quando chegou lá, eles o levaram ao quarto do andar superior. Todas as viúvas o cercaram, chorando e mostrando-lhe túnicas e vestidos que Dorcas tinha feito enquanto estava com elas.
40 Baꞌ gu Peegro alhio ka xi ja chia nam bubuakiaꞌ mu jaꞌp dɨɨrap, dɨɨlh baꞌ miꞌ ji biꞌɨɨk oꞌlhiaꞌn kɨꞌn xi kɨkbuk ma tu daanɨ jix dhaam jaꞌk. Miꞌ dhɨr baꞌ dai nat jax kɨkbok miꞌ xi chɨɨgɨk gu Dorgas na miꞌ muukix, jup tɨtda:
40 Mas Pedro mandou que todos saíssem, ajoelhou-se e orou; depois, voltando-se para o corpo, disse: — Tabita, levante-se! Ela abriu os olhos e, vendo Pedro, sentou-se.
41 Baꞌ gu Peegro nobchɨk xi kɨkbuichdhak xi ja bai guiꞌ nam tɨ jɨɨgiꞌñdhaꞌ buiñor guch Xoiꞌkam gio baꞌ gu dɨꞌdɨlhdhɨm uꞌuub, mi jaꞌp baꞌ xi ja kɨɨx jix kɨɨꞌ.
41 Ele, dando-lhe a mão, ajudou-a a ficar em pé; e, chamando os santos, especialmente as viúvas, apresentou-a viva.
42 Baꞌ muiꞌ jaꞌtkam tɨ jɨɨꞌñ jamɨt buiñor guch Xoiꞌkam gu miꞌ kam Joopi na mɨt puiꞌ ji chɇ kɇɇk nat giop dua gu Tabiita na ba muukix kat.
42 Isto se tornou conhecido em toda a cidade de Jope, e muitos creram no Senhor.
43 Miꞌ baꞌ pup oirɨ gu Peegro, jɨꞌkchi moo tanoolh miꞌ xi juruuñ buiñor maaꞌn gu maaꞌnkam, guiꞌ na bapket jup tu buadaꞌ, Simoon tɨɨgim.
43 Pedro ficou em Jope muitos dias, na casa de um curtidor chamado Simão.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.