Atos 18

Gu ñio'ki'ñ gu Dios na bhaan tu a'ga guch xoi'kam (STPNT) vs ARA

Sair da comparação
ARA Almeida Revista e Atualizada 1993
1 Baꞌ gatuuk na bhammɨ dɨr xi oilhimɨk gu Paablo na paiꞌr gɇꞌ kiicham Ateenas tɨ tɨɨgim, bhaiꞌ dhɨr gammɨjɨ jaꞌk jup bhɨi na paiꞌ jumaip jir gɇꞌ kiicham kaꞌ na puiꞌ tɨ tɨɨꞌ Koriinto.
1 Depois disto, deixando Paulo Atenas, partiu para Corinto.
2 Baꞌ na mi jaꞌp ka oirɨ gu Paablo, mi jaꞌp ba tɨɨ maaꞌn gu Israel kam maaꞌnkam na puiꞌ tɨɨꞌ Akiila. Baꞌ dhiꞌ dhi maaꞌnkam mu jaꞌk maaxir na paiꞌ bhaan bipioꞌ gu Ponto dɨbɨɨr, baꞌ kiaꞌpɨx paꞌ mu jaꞌp ai mɨt na paiꞌr Koriinto bɨɨmaꞌn gu bɨngaꞌn Prisiila. Bhammɨ dɨr jaꞌk jam jiim na paiꞌr Rooma, guiꞌ na bhaan bipioꞌ gu Italia dɨbɨɨr, na guꞌ guiꞌ na bhaiꞌr gɇꞌkam kaꞌ na puiꞌ tɨɨꞌ Klaudio, bhaiꞌ dhɨr maiꞌ ja aadi bɨɨx nam jɨꞌk bha jaꞌp ka oiꞌñkat gu Israel kam jaꞌtkam, puiꞌ ku mɨt baꞌ mu jaꞌk ma oiꞌñcham. Baꞌ gu Paablo ma ja paxiaram mu jaꞌp nam paiꞌ oiꞌñkaꞌ.
2 Lá, encontrou certo judeu chamado Áquila, natural do Ponto, recentemente chegado da Itália, com Priscila, sua mulher, em vista de ter Cláudio decretado que todos os judeus se retirassem de Roma. Paulo aproximou-se deles.
3 Baꞌ na guꞌ pu chuꞌm kaꞌm bhaan jup tu juandaꞌ gu Paablo nam jax chuꞌm kaꞌm bhaan tu juandaꞌ guiꞌ, nam jup tu buadaꞌ gu gɇꞌgɇr jajannulh nam ja gaꞌradaꞌ nam ja baꞌkichdhaꞌ gu jaꞌtkam, baꞌ miꞌ pu bhaiꞌ ji chu jua gu Paablo ja bɨɨm.
3 E, posto que eram do mesmo ofício, passou a morar com eles e ali trabalhava, pois a profissão deles era fazer tendas.
4 Baꞌ na paiꞌ dhuuk jum aajidhaꞌ na cham tum juandaꞌ, ba jimiaꞌ gu Paablo mu jaꞌp nam paiꞌ tu daandaꞌ gu Israel kam jaꞌtkam. Baꞌ gammɨjɨ ba ji chu ja aꞌgidhaꞌ na tɨix aaꞌndaꞌ nam ba tɨ jɨɨꞌñdhaꞌ gɨt buiñor guch Xoiꞌkam, gio guiꞌ nam cham jir Israel kam jaꞌtkam ba puiꞌ ɨp.
4 E todos os sábados discorria na sinagoga, persuadindo tanto judeus como gregos.
5 Baꞌ na mɨt paiꞌ dhuuk mummɨ ba ai gu Siilas gio gu Timoteo bhammɨ dɨr jaꞌk na paiꞌ bhaan bipioꞌ gu Masedoonia dɨbɨɨr, cham tuꞌ ka tu jua gu Paablo, dai nat pɨx bhaan ji bam na gammɨjɨ tu ja aꞌgiꞌñdhaꞌ gu Israel kam jaꞌtkam gux bhaiꞌm kaiꞌchdham ñiꞌook, na puiꞌ ja tɨtdadaꞌ na gu Jesuus jir diꞌ guch Xoiꞌkam guiꞌ na saak Dios puꞌñi bhaiꞌ ba jootsaꞌ.
5 Quando Silas e Timóteo desceram da Macedônia, Paulo se entregou totalmente à palavra, testemunhando aos judeus que o Cristo é Jesus.
6 Guꞌ ji na guꞌ guiꞌ ni jɨꞌx kum tɨ jɨɨgiꞌñdhaꞌ, dai na mɨt bhaiꞌ pɨx ji bhaak, gio na jax aaꞌ kum pu tɨtda na jax cham jir am. Baꞌ gu Paablo xixiixkak gu jajannulhiꞌñ na sap baꞌ bhaan jix maatɨꞌ kaꞌ na mɨt cham kɨɨgalh gu puiꞌ na jax tɨi pup tu ja aꞌgidhimɨk, jup ja tɨtda baꞌ:
6 Opondo-se eles e blasfemando, sacudiu Paulo as vestes e disse-lhes: Sobre a vossa cabeça, o vosso sangue! Eu dele estou limpo e, desde agora, vou para os gentios.
7 Baꞌ daipuꞌ nat puꞌñi xi ja tɨɨdak gu Paablo, miꞌ dhɨr pu jii na paiꞌ tum daandaꞌ, mu jaꞌk baꞌ pɨx ji ai buiñor maaꞌn gu maaꞌnkam na puiꞌ tɨɨꞌ Tiisio Juusto, guiꞌ na gammɨjɨ tu daandaꞌ buiñor gu Dios gio na miꞌ dhɨr jaꞌp amuub kiokaꞌ bɨɨpgan miꞌ nam paiꞌ tu daandaꞌ gu Israel kam jaꞌtkam.
7 Saindo dali, entrou na casa de um homem chamado Tício Justo, que era temente a Deus; a casa era contígua à sinagoga.
8 Baꞌ maadɨt guiꞌ nam bhaiꞌr gɇꞌgɇrkam kaꞌ nam paiꞌ tu daandaꞌ gu Israel kam jaꞌtkam Krispo tɨɨgim, ba tɨ jɨɨꞌñ buiñor guch Xoiꞌkam ja bɨɨm guiꞌ nam jɨꞌk jir jum maap oiꞌdhagɨm kaꞌ, gio baꞌ jaiꞌ guiꞌ nam jir miꞌ kam Koriinto. Puiꞌ muiꞌp tɨ jɨɨꞌñ jamɨt buiñor guch Xoiꞌkam moo janoꞌ na mɨt jax kai gux bhaiꞌm kaiꞌchdham ñiꞌook gio na mɨt pum bopko ɨp.
8 Mas Crispo, o principal da sinagoga, creu no Senhor, com toda a sua casa; também muitos dos coríntios, ouvindo, criam e eram batizados.
9 Baꞌ maaꞌnnim tukaaꞌ ba kai gu Paablo nat bhaiꞌ ba ñio guch Xoiꞌkam jix dhaam dɨr, jup tɨtda:
9 Teve Paulo durante a noite uma visão em que o Senhor lhe disse: Não temas; pelo contrário, fala e não te cales;
10 nañ guꞌ aañ jum aꞌm tɨ nɨidhim jia. Baꞌ cham jɨꞌxkat jaroiꞌ jax jum doodaꞌ, sia ku tɨi xim muꞌaam, jaꞌp dho ji nañ guꞌ aañ muiꞌ yaꞌ ka ja biaꞌ gu jaꞌtkam yaꞌ dhi gɇꞌ kiicham nam ka tɨ jɨɨꞌñdhaꞌ aañ jiñ bui.
10 porquanto eu estou contigo, e ninguém ousará fazer-te mal, pois tenho muito povo nesta cidade.
11 Baꞌ miꞌ pup oirɨ ɨp gu Paablo na paiꞌr Koriinto, maaꞌn oiꞌdhaꞌ dho moo daman taak miꞌ juruuñ, tu ja aꞌgiꞌñdhaꞌ baꞌ gu jaꞌtkam gux bhaiꞌm kaiꞌchdham ñioꞌkiꞌñ gu Dios.
11 E ali permaneceu um ano e seis meses, ensinando entre eles a palavra de Deus.
12 Guꞌ ji na guꞌ janoꞌ na paiꞌ dhuuk jup bar gɇꞌkam kaꞌ gu Galion bɨɨx kap na jɨꞌx bhaan bipioꞌ gu Akaaya dɨbɨɨr, maap xim daagɨk jamɨt gu Israel kam jaꞌtkam ba daa gu Paablo, pu bhɨɨk jamɨt dho guꞌ mu na paiꞌ daakaꞌ gu gɇꞌkam.
12 Quando, porém, Gálio era procônsul da Acaia, levantaram-se os judeus, concordemente, contra Paulo e o levaram ao tribunal,
13 Baꞌ mu ji aichdhak bhaiꞌ ji iattulh jamɨt, jup kaiꞌch am:
13 dizendo: Este persuade os homens a adorar a Deus por modo contrário à lei.
14 Baꞌ kiaꞌpɨx muiꞌ bax chu aꞌgam kat gu Paablo, guꞌ ji nat guꞌ muiꞌp ba ñio gu Galion, jup ja tɨtda gu Israel kam jaꞌtkam:
14 Ia Paulo falar, quando Gálio declarou aos judeus: Se fosse, com efeito, alguma injustiça ou crime da maior gravidade, ó judeus, de razão seria atender-vos;
15 Guꞌ ji na guꞌ gu tuꞌ ñiꞌook kɨꞌn pɨx nam jax tu aꞌga gu jaꞌtkam, gio na jax jaꞌk puiꞌ tu aagix aapiꞌm jam bui na pim tu jimdaꞌ, guꞌ dhiꞌ aañ cham maat ji, dɨɨlh japim mu puiꞌ xi dhui na pim jax ɨlhiiꞌñdhaꞌ.
15 mas, se é questão de palavra, de nomes e da vossa lei, tratai disso vós mesmos; eu não quero ser juiz dessas coisas!
16 Baꞌ puiꞌ xi ja tɨɨdak miꞌ dhɨr gammɨjɨ xi joot.
16 E os expulsou do tribunal.
17 Baꞌ guiꞌ palhɨɨp gama jaꞌk na mɨt ji bhɨi, bhaiꞌ ji oꞌbhai mɨt gu Soostenes guiꞌ na miꞌr gɇꞌkam kaꞌ nam paiꞌ tu daandaꞌ, daagɨk jamɨt gɨbiimɨk. Baꞌ gu Galion cham tuꞌp jum buixiꞌñ sia ku mi jaꞌp jax chum bua.
17 Então, todos agarraram Sóstenes, o principal da sinagoga, e o espancavam diante do tribunal; Gálio, todavia, não se incomodava com estas coisas.
18 Baꞌ muiꞌ tanoolh miꞌ kapup xi juruuñ gu Paablo na paiꞌr Koriinto. Gatuuk baꞌ miꞌ dhɨr ba jii ja bɨɨm gu Prisiila gio gu Akiila, dai na mɨt jax ja tabuimgi guiꞌ nam tɨ jɨɨgiꞌñdhaꞌ buiñor guch Xoiꞌkam. Pu jii mɨt baꞌ mu jaꞌk na paiꞌ bhaan bipioꞌ gu Siiria dɨbɨɨr, dai na mɨt jax bha tɨɨtɨs bhaan gu gɇꞌ kanuub. Baꞌ bɨɨpɨꞌ dɨr nat chakui bha tɨs gu Paablo bhaan gu gɇꞌ kanuub, soosnapan xi jiikak gu kuupaꞌn na baꞌ bhaan jix maatɨꞌ kaꞌ nat ba tu kuugalh gu puiꞌ nat jax jaꞌk tu dai bɨɨpɨꞌ dɨr na pu tu duñiaꞌ.
18 Mas Paulo, havendo permanecido ali ainda muitos dias, por fim, despedindo-se dos irmãos, navegou para a Síria, levando em sua companhia Priscila e Áquila, depois de ter raspado a cabeça em Cencreia, porque tomara voto.
19 Baꞌ na mɨt paiꞌ dhuuk bhammɨ dɨr ba ai Eepeso, bhaiꞌ pɨx juugɨt oi mɨt gu Paablo gu Prisiila gio gu Akiila. Baꞌ ma jii gu Paablo mu jaꞌp nam paiꞌ tu daandaꞌ gu Israel kam jaꞌtkam, baꞌ mu ji ɇɇk bhaiꞌ ji chu ja aꞌgi bɨɨx nam jɨꞌk miꞌm jumpaꞌndaꞌ.
19 Chegados a Éfeso, deixou-os ali; ele, porém, entrando na sinagoga, pregava aos judeus.
20 Baꞌ guiꞌ tɨi soiꞌ ba tɨtda am na sap jɨꞌk tanoolh pup miꞌ ka xi juruuñdhai ja bui, guꞌ ji na guꞌ cham jup aaꞌ.
20 Rogando-lhe eles que permanecesse ali mais algum tempo, não acedeu.
21 Dai nat ba jii jup xi ja tɨɨdak:
21 Mas, despedindo-se, disse: Se Deus quiser, voltarei para vós outros. E, embarcando, partiu de Éfeso.
22 Baꞌ nat paiꞌ dhuuk mummɨ ba ai Sesareeya, miꞌ dhɨr jup ma jii bhammɨ jaꞌk Jerusaleen nat ba ja paxiaram guiꞌ nam tɨ jɨɨgiꞌñdhaꞌ buiñor guch Xoiꞌkam. Baꞌ na bhammɨ xi oilhimɨk, bhaiꞌ dhɨr mu jaꞌk jup bhɨi na paiꞌr Antiokiiya.
22 Chegando a Cesareia, desembarcou, subindo a Jerusalém; e, tendo saudado a igreja, desceu para Antioquia.
23 Baꞌ mummɨ dɨr Antiokiiya jɨꞌkchi jurniꞌñ kɨꞌn miꞌ dhɨr giop ma jii gu Paablo bhammɨ dɨr jaꞌp na paiꞌ bhaan bipioꞌ gu Galaasia dɨbɨɨr gio baꞌ guiꞌ na bhaan jup bipioꞌ gu Priijia dɨbɨɨr na ja guguuxdhim guiꞌ nam tɨ jɨɨgiꞌñdhaꞌ buiñor guch Xoiꞌkam, na puiꞌ ja tɨtdaim nam sap gammɨjɨ tɨ jɨɨgiꞌñdhaꞌ buiñor guch Xoiꞌkam.
23 Havendo passado ali algum tempo, saiu, atravessando sucessivamente a região da Galácia e Frígia, confirmando todos os discípulos.
24 Baꞌ janoꞌ bhammɨ dɨr jaꞌk jup ba ai na paiꞌr Eepeso maaꞌn gu Israel kam maaꞌnkam na puiꞌ tɨɨꞌ Apoolos na mu jaꞌk kiokat Alijandriiya. Baꞌ dhiꞌ dhi maaꞌnkam joidham jix bhaiꞌ xi buadaꞌ na paiꞌ dhuuk xi chu aꞌgadaꞌ, gio nax bhaiꞌx mat kaꞌ miꞌ na mɨt paiꞌ tu uaꞌnak guiꞌ nam bɨjɨk bhaankamuꞌn tu aꞌgimɨk gu Dios.
24 Nesse meio tempo, chegou a Éfeso um judeu, natural de Alexandria, chamado Apolo, homem eloquente e poderoso nas Escrituras.
25 Na mɨt guꞌx bhaiꞌ tu mamtuxdhak na jax jaꞌk miꞌ puiꞌ jiimdaꞌ na jax jix aaꞌ guch Gɨꞌkoraꞌ, puiꞌ ku baꞌ joidham jix bhaiꞌ xi buadaꞌ na paiꞌ dhuuk xi chu aꞌgadaꞌ na jax jir tuꞌm kam gu Jesuus, sia ku guꞌ daipuꞌ kax mat kaꞌ na jax jir jum duukam kaꞌ na tu bopkonaimɨk gu Juan.
25 Era ele instruído no caminho do Senhor; e, sendo fervoroso de espírito, falava e ensinava com precisão a respeito de Jesus, conhecendo apenas o batismo de João.
26 Baꞌ bhaiꞌ ji chu aꞌga gu Apoolos gux bhaiꞌm kaiꞌchdham ñiꞌook mu jaꞌp nam paiꞌ tu daandaꞌ gu Israel kam jaꞌtkam. Baꞌ na mɨt paiꞌ dhuuk ba kai gu Prisiila gio gu Akiila, mu jaꞌp jamɨt dɨlhkob xi baidhak jix bhaiꞌ xi aagiꞌñ na jax pɨk jaꞌk jir sɨlhkam gu puiꞌ na jax tu aꞌga bhaankam gu Dios.
26 Ele, pois, começou a falar ousadamente na sinagoga. Ouvindo-o, porém, Priscila e Áquila, tomaram-no consigo e, com mais exatidão, lhe expuseram o caminho de Deus.
27 Baꞌ na paiꞌ dhuuk bhaiꞌ dhɨr bar jimdam gu Apoolos bhammɨ dɨr jaꞌk na paiꞌ puiꞌ tɨ tɨɨꞌ Akaaya, jix ioꞌm xi guguux jamɨt guiꞌ nam tɨ jɨɨgiꞌñdhaꞌ buiñor guch Xoiꞌkam, gio baꞌ maaꞌn uꞌuan jamɨt muiꞌp xi maa na sap ja makiaꞌ gu bhammɨ dɨr kam guiꞌ nam puiꞌp tɨ jɨɨgiꞌñdhaꞌ buiñor guch Xoiꞌkam. Baꞌ gu uꞌuan puiꞌm kaiꞌchim nam sap pɨx jix bhaiꞌ tɨɨdaꞌ gu Apoolos na paiꞌ dhuuk bhammɨ dɨr ba aayaꞌ ja bui. Baꞌ nat paiꞌ dhuuk bhammɨ dɨr ba ai na paiꞌr Akaaya, jix ioꞌm bhaiꞌ jim guguux jamɨt guiꞌ nat jɨꞌk pu bɨɨpɨꞌ dɨr ja aꞌm ba tɨ tɨɨ gu Dios nam tɨ jɨɨꞌñdhaꞌ buiñor guch Xoiꞌkam,
27 Querendo ele percorrer a Acaia, animaram-no os irmãos e escreveram aos discípulos para o receberem. Tendo chegado, auxiliou muito aqueles que, mediante a graça, haviam crido;
28 na guꞌ gu Apoolos bhaiꞌ puiꞌ xi ja tɨtda gu Israel kam jaꞌtkam ja kaixdhat bɨɨx gu jaꞌtkam na sap cham tuꞌr puiꞌ nam jax jaꞌk ɨlhiiꞌñ. Baꞌ cham bhaaiꞌ nam jax tɨɨdaꞌ, na guꞌ maaxik jir puiꞌ na jax ja tɨtda. Baꞌ bhaan tu ja aꞌgiꞌñdhaꞌ miꞌ na mɨt paiꞌ tu uaꞌnak guiꞌ nam bɨjɨk bhaankamuꞌn tu aꞌgimɨk gu Dios na puiꞌ ja tɨtdadaꞌ na gu Jesuus jir diꞌ guch Xoiꞌkam guiꞌ na saak Dios puꞌñi bha jootsaꞌ gatuuk.
28 porque, com grande poder, convencia publicamente os judeus, provando, por meio das Escrituras, que o Cristo é Jesus.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 18, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.