Atos 16
Gu ñio'ki'ñ gu Dios na bhaan tu a'ga guch xoi'kam (STPNT) vs VC
1 Baꞌ bhammɨ dɨr jaꞌp ji bhɨi gu Paablo na paiꞌr Derbe gio baꞌ bhammɨ jaꞌk Listra, baꞌ bhaiꞌ ba tɨɨ maadɨt guiꞌ nam tɨ jɨɨgiꞌñdhaꞌ buiñor guch Xoiꞌkam na puiꞌ tɨɨꞌ Timoteo, nar maraaꞌn maaꞌn gu ubii Israel kam na puiꞌp tɨ jɨɨgiꞌñdhaꞌ buiñor guch Xoiꞌkam, gu taataꞌn baꞌ dair griago.
1 Chegou a Derbe e depois a Listra. Havia ali um discípulo, chamado Timóteo, filho de uma judia cristã, mas de pai grego,
2 Baꞌ bɨɨx pɨx joidham jix kɨɨgalhiꞌñdhaꞌ am gu Timoteo guiꞌ nam jɨꞌk tɨ jɨɨgiꞌñdhaꞌ buiñor guch Xoiꞌkam gu bhaiꞌ kam Listra gio baꞌ gu Ikoonio kam.
2 que gozava de ótima reputação junto dos irmãos de Listra e de Icônio.
3 Baꞌ ba baidhim gu Paablo gu Timoteo nam sap maap tu aꞌgapuꞌ gux bhaiꞌm kaiꞌchdham ñiꞌook, dai nat bɨɨpɨꞌ dɨr xi matgilhdhak na mɨt baꞌ moo gamaiꞌ ji jii na sap baꞌx maatɨꞌ kaꞌ na puiꞌp jir Israel kam, nam baꞌ sap jix kɨɨgalhdhaꞌ gu Israel kam jaꞌtkam gammɨjɨ nam jax bhɨɨyaꞌ ja bui, nam guꞌ bɨɨx pɨx jup jix mat kaꞌ gu Timoteo na griagor taataꞌn.
3 Paulo quis que ele fosse em sua companhia. Ao tomá-lo consigo, circuncidou-o, por causa dos judeus daqueles lugares, pois todos sabiam que o seu pai era grego.
4 Baꞌ gammɨjɨ gu gɇꞌgɇr kikcham nam jax aajim ja bui guiꞌ nam tɨ jɨɨgiꞌñdhaꞌ buiñor guch Xoiꞌkam, bɨɨx jup xi ja aaꞌñdhidhat am gu puiꞌ na mɨt jax jaꞌk maaꞌn ñiꞌook jup duu gu noonbiꞌñ guch Xoiꞌkam bhammɨ Jerusaleen ja bɨɨm gu jaiꞌ nam ja guguuxiꞌñdhaꞌ guiꞌ nam tɨ jɨɨgiꞌñdhaꞌ buiñor guch Xoiꞌkam.
4 Nas cidades pelas quais passavam, ensinavam que observassem as decisões que haviam sido tomadas pelos apóstolos e anciãos em Jerusalém.
5 Baꞌ bɨɨx ja jujur kɨꞌn jix biiñak kaꞌ am buiñor guch Xoiꞌkam gio nam pɨx ji muiꞌdhidhaꞌ, nam guꞌ jaiꞌ pɨx jup ji chɨ jɨɨꞌñdhidhaꞌ nabap tanoolh.
5 Assim as igrejas eram confirmadas na fé, e cresciam em número dia a dia.
6 Baꞌ puiꞌ jaꞌk ba ja jujurtuda gux Dhuuduꞌ kam jix Uañ Iiꞌmdaꞌ nam cham tuꞌ mu jaꞌk tu aꞌgapuꞌ gux bhaiꞌm kaiꞌchdham ñiꞌook na paiꞌ jax bhaan bipioꞌ gu Aasia dɨbɨɨr, mu jaꞌk baꞌ pu bhɨi mɨt na paiꞌ bhaan bipioꞌ gu Priijia dɨbɨɨr gio baꞌ guiꞌ na bhaan jup bipioꞌ gu Galaasia dɨbɨɨr.
6 Atravessando em seguida a Frígia e a província da Galácia, foram impedidos pelo Espírito Santo de anunciar a palavra de Deus na {província da} Ásia.
7 Miꞌ dhɨr baꞌ nammɨ juꞌñdharan ba ai mɨt miꞌ na paiꞌ dhɨr bhaan ba bipioꞌ gu Miisia dɨbɨɨr. Baꞌp jum aaꞌ am nam miꞌ dhɨr mu jaꞌk jup bhɨɨyaꞌ gɨt na paiꞌ bhaan bipioꞌ gu Bitiinia dɨbɨɨr, guꞌ ji nat guꞌ gio puiꞌ jaꞌk jup ba ja jujurtuda gux Dhuuduꞌ kam jix Uañ Iiꞌmdaꞌ gaꞌn guch Xoiꞌkam nam sap cham tuꞌ miꞌ jaꞌk bhɨɨyaꞌ.
7 Ao chegarem aos confins da Mísia, tencionavam seguir para a Bitínia, mas o Espírito de Jesus não o permitiu.
8 Sɨlh baꞌ pu bhɨi mɨt gammɨjɨ na paiꞌ jax bhaan bipioꞌ gu Miisia dɨbɨɨr, gammɨjɨ dɨr jaꞌk jamɨt baꞌ ba ai na paiꞌr juꞌñdharan gu gɇꞌ suudaiꞌ, na puiꞌ tɨ tɨɨꞌ Troas. Miꞌ baꞌ gan ji chɨbia mɨt.
8 Depois de haverem atravessado rapidamente a Mísia, desceram a Trôade.
9 Baꞌ tukaaꞌ na ka koos gu Paablo, ba tɨɨtkɨ maaꞌn gu Masedoonia kam maaꞌnkam nat mi jaꞌp ji kɨkbok soiꞌ ba tɨtda, jaꞌp sap kaiꞌch: “Mu jimiaꞌ ap iam bhammɨ dɨr Masedoonia nap jich palhbuidhaꞌ.”
9 De noite, Paulo teve uma visão: um macedônio, em pé, diante dele, lhe rogava: Passa à Macedônia, e vem em nosso auxílio!
10 Baꞌ nat jax puiꞌ jɨꞌ tɨ tɨɨ gu Paablo, moo janoꞌ jix kɨɨꞌ bach dhuu chich nach bar jiimdak bhammɨ dɨr jaꞌk Masedoonia, nach guꞌx maat na dhiꞌr diꞌ gu Dios na much baiꞌñ nach bhammɨ dɨr jaꞌp naiꞌ tu aꞌgaꞌ gux bhaiꞌm kaiꞌchdham ñioꞌkiꞌñ.
10 Assim que teve essa visão, procuramos partir para a Macedônia, certos de que Deus nos chamava a pregar-lhes o Evangelho.
11 Baꞌ mummɨ dɨr Troas dai na chich jax bha tɨɨtɨs bhaan gu gɇꞌ kanuub, pu jii chich sɨlh bhammɨ dɨr jaꞌk na paiꞌ ɨlhiꞌch jir dɨbɨɨr na puiꞌ tɨ tɨɨꞌ Samotraasia. Bhaiꞌ dhɨr baꞌ kabuimuk gio gamaiꞌp ji jii chich baasɨꞌn dɨr jaꞌk na paiꞌ puiꞌ tɨ tɨɨꞌ Niapulis.
11 Embarcados em Trôade, fomos diretamente à Samotrácia e no outro dia a Neápolis;
12 Baꞌ bhaiꞌ dhɨr Niapulis baasɨꞌn jaꞌk jup bhɨi chich na paiꞌ puiꞌ tɨ tɨɨꞌ Piliipos, baꞌ bhaiꞌ dhi gɇꞌ kiicham jix ioꞌm muiꞌ bha oiꞌñkaꞌ am gu Rooma kam jaꞌtkam, cham tuꞌ puiꞌ na jaiꞌ kap. Baꞌ dhiꞌ bhaan bipioꞌ gu Masedoonia dɨbɨɨr, bhaiꞌ baꞌ pup oipo ich jɨꞌkchi tanoolh.
12 e dali a Filipos, que é a cidade principal daquele distrito da Macedônia, uma colônia {romana}. Nesta cidade nos detivemos por alguns dias.
13 Baꞌ moo maaꞌnnim nat paiꞌ dhuuk bam ai na cham tum juandaꞌ, ma jii chich mu jaꞌp juꞌñdharan bhaiꞌ gu gɇꞌ kiicham, mu jaꞌp bɨɨx ak jach pɨx tu tuiꞌdhiꞌ nach paiꞌ ɨlhiiꞌñ nam jum jumpaꞌndaꞌ gu Israel kam jaꞌtkam nam tu daandaꞌ. Baꞌ mi jaꞌp ba ja tɨɨ chich maaꞌn kap nam tu daan gu uꞌuub, baꞌ aach mu jaꞌk ji ai. Mi jaꞌp jachich baꞌ ji dharaibuk bhaiꞌ ji chu ja aꞌgi gux bhaiꞌm kaiꞌchdham ñiꞌook.
13 No sábado, saímos fora da porta para junto do rio, onde pensávamos haver lugar de oração. Aí nos assentamos e falávamos às mulheres que se haviam reunido.
14 Baꞌ maadɨt guiꞌ jɨꞌ gu uꞌuub Liidia tɨɨꞌ, nar mu jaꞌk kam kaꞌ Tiatiira, baꞌ tu gaꞌradaꞌ gu jajannulh gux ñakaabmaꞌ gux kɨkɨɨꞌ. Baꞌ na guꞌ gammɨjɨ tu daandaꞌ buiñor gu Dios, baꞌ puiꞌ jaꞌk xi jurtuda nax bhaiꞌ xi kɇɇkɇꞌ gu Paablo na jax kaiꞌch na tu aꞌga.
14 Uma mulher, chamada Lídia, da cidade dos tiatirenos, vendedora de púrpura, temente a Deus, nos escutava. O Senhor abriu-lhe o coração, para atender às coisas que Paulo dizia.
15 Baꞌ jaꞌxpɨx dai nat ba tɨ jɨɨꞌñ buiñor guch Xoiꞌkam, gio baꞌ nat bam bakua ja bɨɨm guiꞌ nam jɨꞌk jir jum maap oiꞌdhagɨm kaꞌ. Miꞌ dhɨr baꞌ dai na soiꞌ bach chɨtda nach sap xi chɨbiappui mu jaꞌk na paiꞌ kio, jup kaiꞌch:
15 Foi batizada juntamente com a sua família e fez-nos este pedido: Se julgais que tenho fé no Senhor, entrai em minha casa e ficai comigo. E obrigou-nos a isso.
16 Baꞌ maaꞌnnim na chich giop ba tu daañim mu jaꞌk na paiꞌ tum daandaꞌ, ba tɨɨ chich nach muiꞌ ka jiim na mi jaꞌp daa maaꞌn gu ubii tɨyaa na bhaan jup tuꞌiiꞌ gu cham kɨɨꞌ iiꞌmdaꞌ. Baꞌ bɨɨx aixim tuꞌ na pɨx jix mat kaꞌ noꞌ jaroiꞌ tuꞌ tɨkka namkidhat, puiꞌ kum baꞌ miꞌ daaskaꞌ gu jaꞌtkam, nam guꞌ muiꞌ tuumiñ bhaan mi maiꞌchɨkdaꞌ.
16 Certo dia, quando íamos à oração, eis que nos veio ao encontro uma moça escrava que tinha o espírito de Pitão, a qual com as suas adivinhações dava muito lucro a seus senhores.
17 Baꞌ guiꞌ jɨꞌ gu ubii tɨyaa gatuuk dɨr muiꞌ jich oi jup kaiꞌchim gɇꞌ kɨꞌn:
17 Pondo-se a seguir a Paulo e a nós, gritava: Estes homens são servos do Deus Altíssimo, que vos anunciam o caminho da salvação.
18 Baꞌ maaꞌn na puiꞌch chɨtda nach paiꞌ dhuuk muiꞌ ba jiimdaꞌ mu jaꞌk na paiꞌ tum daandaꞌ. Baꞌ maaꞌnnim nax oodat pɨx ba kɇɇ gu Paablo, nat jax jaꞌk gɨi jup tɨtda gu cham kɨɨꞌ iiꞌmdaꞌ na bhaan jup tuiꞌdhiꞌ gu ubii tɨyaa:
18 Repetiu isto por muitos dias. Por fim, Paulo enfadou-se. Voltou-se para ela e disse ao espírito: Ordeno-te em nome de Jesus Cristo que saias dela. E na mesma hora ele saiu.
19 Baꞌ giilhim bhaiꞌ ji bhaak jamɨt guiꞌ nam jaroiꞌ miꞌ ka daaskaꞌ gu ubii tɨyaa, na guꞌ cham ka bhaaiꞌ nam jax dhui bhaan ka maiꞌchiaꞌ gu tuumiñ. Na guꞌ nam tɨi xi ñɨiꞌñ, ni jɨꞌx ku cham ka mamtɨ gu tuꞌ nam tɨi xi chɨkka gu jaꞌtkam namkidhat. Baꞌ ba daa mɨt gu Paablo gio gu Siilas, miꞌ dhɨr baꞌ dai na mɨt ba ja uꞌuuk mu jaꞌk ɨrban gu gɇꞌ kiicham ja bui gu gɇꞌgɇrkam.
19 Vendo seus amos que se lhes esvaecera a esperança do lucro, pegaram Paulo e Silas e levaram-nos ao foro, à presença das autoridades.
20 Baꞌ mu ji ja aichdhak bhaiꞌ ji ja iattulh jamɨt ja bui gu gɇꞌgɇrkam, jup kaiꞌch am:
20 Em seguida, apresentaram-nos aos magistrados, acusando: Estes homens são judeus; amotinam a nossa cidade.
21 gam nam puiꞌ kaiꞌch nach sap maakam ba tu jimdaꞌ na jax jaꞌk ni jɨꞌx ku iam jir am nach puiꞌ jaꞌk tu jimdaꞌ, nach guꞌ aach jir Rooma kam.
21 E pregam um modo de vida que nós, romanos, não podemos admitir nem seguir.
22 Baꞌ gu jaꞌtkam na mɨt puiꞌ jɨꞌ ji ja kɇɇk, giilhim bhaiꞌ ji bhaak jamɨt, gio gu gɇꞌgɇrkam ba puiꞌ ɨp. Ba tu chia mɨt dho guꞌ nam xi ja kookoxdhai gu ja jannulh ja gɨɨꞌbiaꞌ oꞌxia kɨꞌn.
22 O povo insurgiu-se contra eles. Os magistrados mandaram arrancar-lhes as vestes para açoitá-los com varas.
23 Miꞌ dhɨr baꞌ dai na mɨt ba tu chia nam ja kuupaꞌ, baꞌ xi chianɨk jamɨt guiꞌ na miꞌ tu nuukaꞌndaꞌ na sap jix bhaiꞌ ja nuukaꞌndaꞌ nam baꞌ cham bubuakiaꞌ.
23 Depois de lhes terem feito muitas chagas, meteram-nos na prisão, mandando ao carcereiro que os guardasse com segurança.
24 Baꞌ guiꞌ nat puiꞌp ji ja kɇɇk, jix ioꞌm tuukab jaꞌk xi ja kuu gio nat jix bhaiꞌ uꞌuux chaꞌm xi baapai gu ja tooton.
24 Este, conforme a ordem recebida, meteu-os na prisão inferior e prendeu-lhes os pés ao cepo.
25 Guꞌ ji na guꞌ moo janoꞌ gu ɨraab tukaaꞌ nam ka tu daan gu Paablo gio gu Siilas, gio baꞌ nam ka tu laalaꞌn gu alabaaꞌn buiñor gu Dios, gam gu jaiꞌ nam tɇ kɇɇ guiꞌ nam miꞌp kuup,
25 Pela meia-noite, Paulo e Silas rezavam e cantavam um hino a Deus, e os prisioneiros os escutavam.
26 jotmodaꞌx ioꞌm bhaiꞌ ji chum giꞌndukɨ sia mi jaꞌp dɨɨrap mɨjɨ ɨrban dɨr miꞌ nam paiꞌ ja kukpadaꞌ gu jaꞌtkam. Baꞌ naiꞌ pɨx jim kukpioꞌ gu kikiꞌñgob, gio baꞌ gu bapaiñum tɨtropiñ am jup xi ɨꞌkɨ guiꞌ nam kɨꞌn ka buuplhich bɨɨx guiꞌ nam miꞌ kuup.
26 Subitamente, sentiu-se um terremoto tão grande que se abalaram até os fundamentos do cárcere. Abriram-se logo todas as portas e soltaram-se as algemas de todos.
27 Baꞌ nat paiꞌ dhuuk ba ñiñia guiꞌ na miꞌ tu nuukaꞌndaꞌ, ba tɨɨ na bɨɨx kukpioꞌkix gu kikiꞌñgob miꞌ nam paiꞌ ja kukpadaꞌ gu jaꞌtkam. Baꞌ bhaiꞌ ji baabu gu tɇb kuxiiruꞌn na sap miꞌ xim muꞌai dɨɨlh, na guꞌ jaꞌp jum aaꞌ na mɨt pu nakoo guiꞌ nam miꞌ kuup na miꞌ ja nuukaꞌn.
27 Acordou o carcereiro e, vendo abertas as portas do cárcere, supôs que os presos haviam fugido. Tirou da espada e queria matar-se.
28 Guꞌ ji nat guꞌ jotmodaꞌ mu jiñkui gu Paablo, jup tɨtda:
28 Mas Paulo bradou em alta voz: Não te faças nenhum mal, pois estamos todos aqui.
29 Baꞌ puiꞌ cham kam mua guiꞌ na miꞌ tu nuukaꞌndaꞌ nam paiꞌ ja kukpadaꞌ gu jaꞌtkam, dai nat ba tu chia pɨx nam tɨ bɨꞌñdhaꞌ. Miꞌ dhɨr baꞌx chooꞌnnichgɨt gio na ji giꞌbokidhat mɨrdat miꞌ ba baa nam paiꞌp tuꞌiiꞌ gu Paablo gio gu Siilas, mi jaꞌp baꞌ ja tooton am bɨɨpɨꞌ dɨr jaꞌk oꞌlhiaꞌn kɨꞌn ji kɨkbo.
29 Então o carcereiro pediu luz, entrou e lançou-se trêmulo aos pés de Paulo e Silas.
30 Gatuuk baꞌ xi ja boosgak ba ja tɨkka na sap jax jaꞌk jix bhaaiꞌ na uañchudhix kaꞌ gu uaꞌtulhdhar gaꞌn, jup ja tɨtda:
30 Depois os conduziu para fora e perguntou-lhes: Senhores, que devo fazer para me salvar?
31 Baꞌ guiꞌp tɨtda am:
31 Disseram-lhe: Crê no Senhor Jesus e serás salvo, tu e tua família.
32 Baꞌ puiꞌ xi chɨɨdak bhaiꞌ ji chu aꞌgi mɨt gux bhaiꞌm kaiꞌchdham ñioꞌkiꞌñ guch Gɨꞌkoraꞌ, bɨɨx sia guiꞌ nam jɨꞌk miꞌp tuꞌiiꞌ kiaꞌmiꞌñ.
32 Anunciaram-lhe a palavra de Deus, a ele e a todos os que estavam em sua casa.
33 Miꞌ dhɨr baꞌ dai nat ba ja bakuañ bha jaꞌp nam paiꞌ jax jix koꞌktulhdhix nam ja gɨbiimɨk. Miꞌ dhɨr baꞌ dai nat ba ja umuaꞌ nam bakuanaꞌ mu jaꞌp na paiꞌ suuꞌn gu suudaiꞌ ja bɨɨm guiꞌ nam jɨꞌk jir jum maap oiꞌdhagɨm.
33 Então, naquela mesma hora da noite, ele cuidou deles e lavou-lhes as chagas. Imediatamente foi batizado, ele e toda a sua família.
34 Miꞌ dhɨr baꞌ giop ba ja baidhak mu jaꞌk kiaꞌmiꞌñ, ba tu ja onbaiꞌ baꞌ, joidham pɨx jix bhaiꞌm taat ji guꞌ ja bɨɨm guiꞌ nam jir kiaꞌmiꞌñ kam, na guꞌ sap joidham jir am na mɨt ba tɨ jɨɨꞌñ buiñor gu Dios.
34 Em seguida, ele os fez subir para sua casa, pôs-lhes a mesa e alegrou-se com toda a sua casa por haver crido em Deus.
35 Baꞌ kabuimuk nat ba xiaꞌ, muiꞌ ba ja joot jamɨt gu gɇꞌgɇrkam gu ja oꞌrosiiris tuk nam sap pu tɨɨꞌnpuꞌ guiꞌ na miꞌ tu nuukaꞌndaꞌ nam paiꞌ ja kukpadaꞌ gu jaꞌtkam na sap ja doꞌñchoꞌ gu Paablo gio gu Siilas.
35 Quando amanheceu, os magistrados mandaram os lictores dizer: Solta esses homens.
36 Baꞌ puiꞌp ba tɨtda gu Paablo guiꞌ na miꞌ tu nuukaꞌndaꞌ, jup kaiꞌch:
36 O carcereiro transmitiu essa mensagem a Paulo: Os magistrados mandaram-me dizer que vos ponha em liberdade. Saí, pois, e ide em paz.
37 Guꞌ ji na guꞌ cham aaꞌ gu Paablo, dai nap ja tɨtda gu oꞌrosiiris guiꞌ na mɨt mu ja joot:
37 Mas Paulo replicou: Sem nenhum julgamento nos açoitaram publicamente, a nós que somos cidadãos romanos, e meteram-nos no cárcere, e agora nos lançam fora ocultamente... Não há de ser assim! Mas venham e soltem-nos pessoalmente!
38 Baꞌ gu oꞌrosiiris ba ja aaꞌñdham jamɨt gu gɇꞌgɇrkam. Baꞌ na mɨt puiꞌ ba tɨ kai nam jir jaꞌtkam tugiꞌñ gu gɇꞌkam Rooma kam, giilhim jix chootoꞌn jamɨt.
38 Os lictores deram parte dessas palavras aos magistrados. Estes temeram, ao ouvir dizer que eram romanos.
39 Baꞌ xi boop jamɨt na mɨt pu ja tɨɨdam nam sap ka tu ja uañiꞌñkaꞌ gu puiꞌ na mɨt jɨꞌk jax ja dooda gu Paablo gio gu Siilas. Miꞌ dhɨr baꞌ dai na mɨt soiꞌ xi ja tɨɨdak ba ja joot nam sap ba jimiaꞌ miꞌ dhɨr gɇꞌ kiicham.
39 Foram e lhes falaram brandamente. Pedindo desculpas, rogavam-lhes que se retirassem da cidade.
40 Baꞌ gu Paablo gio gu Siilas na mɨt jax jup bubua miꞌ dhɨr nam paiꞌ kuupich, pu jii mɨt mu jaꞌk na paiꞌ kiokaꞌ gu Liidia. Baꞌ miꞌ giop ba ja tɨɨ mɨt guiꞌ nam tɨ jɨɨgiꞌñdhaꞌ buiñor guch Xoiꞌkam, baꞌ xi ja guguuxdhak ba jii mɨt ɨp gio.
40 Saindo do cárcere, entraram em casa de Lídia, onde reviram e consolaram os irmãos. Depois partiram.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 16, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.