Atos 16

Gu ñio'ki'ñ gu Dios na bhaan tu a'ga guch xoi'kam (STPNT) vs NAA

Sair da comparação
NAA Nova Almeida Atualizada 2017
1 Baꞌ bhammɨ dɨr jaꞌp ji bhɨi gu Paablo na paiꞌr Derbe gio baꞌ bhammɨ jaꞌk Listra, baꞌ bhaiꞌ ba tɨɨ maadɨt guiꞌ nam tɨ jɨɨgiꞌñdhaꞌ buiñor guch Xoiꞌkam na puiꞌ tɨɨꞌ Timoteo, nar maraaꞌn maaꞌn gu ubii Israel kam na puiꞌp tɨ jɨɨgiꞌñdhaꞌ buiñor guch Xoiꞌkam, gu taataꞌn baꞌ dair griago.
1 Paulo chegou também a Derbe e a Listra. Havia ali um discípulo chamado Timóteo, filho de uma judia crente, mas de pai grego.
2 Baꞌ bɨɨx pɨx joidham jix kɨɨgalhiꞌñdhaꞌ am gu Timoteo guiꞌ nam jɨꞌk tɨ jɨɨgiꞌñdhaꞌ buiñor guch Xoiꞌkam gu bhaiꞌ kam Listra gio baꞌ gu Ikoonio kam.
2 Os irmãos em Listra e Icônio davam bom testemunho dele.
3 Baꞌ ba baidhim gu Paablo gu Timoteo nam sap maap tu aꞌgapuꞌ gux bhaiꞌm kaiꞌchdham ñiꞌook, dai nat bɨɨpɨꞌ dɨr xi matgilhdhak na mɨt baꞌ moo gamaiꞌ ji jii na sap baꞌx maatɨꞌ kaꞌ na puiꞌp jir Israel kam, nam baꞌ sap jix kɨɨgalhdhaꞌ gu Israel kam jaꞌtkam gammɨjɨ nam jax bhɨɨyaꞌ ja bui, nam guꞌ bɨɨx pɨx jup jix mat kaꞌ gu Timoteo na griagor taataꞌn.
3 Paulo queria que Timóteo fosse em sua companhia e, por isso, circuncidou-o por causa dos judeus daqueles lugares; pois todos sabiam que o pai dele era grego.
4 Baꞌ gammɨjɨ gu gɇꞌgɇr kikcham nam jax aajim ja bui guiꞌ nam tɨ jɨɨgiꞌñdhaꞌ buiñor guch Xoiꞌkam, bɨɨx jup xi ja aaꞌñdhidhat am gu puiꞌ na mɨt jax jaꞌk maaꞌn ñiꞌook jup duu gu noonbiꞌñ guch Xoiꞌkam bhammɨ Jerusaleen ja bɨɨm gu jaiꞌ nam ja guguuxiꞌñdhaꞌ guiꞌ nam tɨ jɨɨgiꞌñdhaꞌ buiñor guch Xoiꞌkam.
4 Ao passar pelas cidades, entregavam aos irmãos as decisões tomadas pelos apóstolos e presbíteros de Jerusalém, para que as observassem.
5 Baꞌ bɨɨx ja jujur kɨꞌn jix biiñak kaꞌ am buiñor guch Xoiꞌkam gio nam pɨx ji muiꞌdhidhaꞌ, nam guꞌ jaiꞌ pɨx jup ji chɨ jɨɨꞌñdhidhaꞌ nabap tanoolh.
5 Assim, as igrejas eram fortalecidas na fé e, dia a dia, aumentavam em número.
6 Baꞌ puiꞌ jaꞌk ba ja jujurtuda gux Dhuuduꞌ kam jix Uañ Iiꞌmdaꞌ nam cham tuꞌ mu jaꞌk tu aꞌgapuꞌ gux bhaiꞌm kaiꞌchdham ñiꞌook na paiꞌ jax bhaan bipioꞌ gu Aasia dɨbɨɨr, mu jaꞌk baꞌ pu bhɨi mɨt na paiꞌ bhaan bipioꞌ gu Priijia dɨbɨɨr gio baꞌ guiꞌ na bhaan jup bipioꞌ gu Galaasia dɨbɨɨr.
6 E percorreram a região frígio-gálata, tendo sido impedidos pelo Espírito Santo de pregar a palavra na província da Ásia.
7 Miꞌ dhɨr baꞌ nammɨ juꞌñdharan ba ai mɨt miꞌ na paiꞌ dhɨr bhaan ba bipioꞌ gu Miisia dɨbɨɨr. Baꞌp jum aaꞌ am nam miꞌ dhɨr mu jaꞌk jup bhɨɨyaꞌ gɨt na paiꞌ bhaan bipioꞌ gu Bitiinia dɨbɨɨr, guꞌ ji nat guꞌ gio puiꞌ jaꞌk jup ba ja jujurtuda gux Dhuuduꞌ kam jix Uañ Iiꞌmdaꞌ gaꞌn guch Xoiꞌkam nam sap cham tuꞌ miꞌ jaꞌk bhɨɨyaꞌ.
7 Chegando perto de Mísia, tentaram ir para Bitínia, mas o Espírito de Jesus não o permitiu.
8 Sɨlh baꞌ pu bhɨi mɨt gammɨjɨ na paiꞌ jax bhaan bipioꞌ gu Miisia dɨbɨɨr, gammɨjɨ dɨr jaꞌk jamɨt baꞌ ba ai na paiꞌr juꞌñdharan gu gɇꞌ suudaiꞌ, na puiꞌ tɨ tɨɨꞌ Troas. Miꞌ baꞌ gan ji chɨbia mɨt.
8 E, tendo contornado Mísia, foram a Trôade.
9 Baꞌ tukaaꞌ na ka koos gu Paablo, ba tɨɨtkɨ maaꞌn gu Masedoonia kam maaꞌnkam nat mi jaꞌp ji kɨkbok soiꞌ ba tɨtda, jaꞌp sap kaiꞌch: “Mu jimiaꞌ ap iam bhammɨ dɨr Masedoonia nap jich palhbuidhaꞌ.”
9 À noite, Paulo teve uma visão na qual um homem da Macedônia estava em pé e lhe rogava, dizendo: — Passe à Macedônia e ajude-nos.
10 Baꞌ nat jax puiꞌ jɨꞌ tɨ tɨɨ gu Paablo, moo janoꞌ jix kɨɨꞌ bach dhuu chich nach bar jiimdak bhammɨ dɨr jaꞌk Masedoonia, nach guꞌx maat na dhiꞌr diꞌ gu Dios na much baiꞌñ nach bhammɨ dɨr jaꞌp naiꞌ tu aꞌgaꞌ gux bhaiꞌm kaiꞌchdham ñioꞌkiꞌñ.
10 Assim que Paulo teve a visão, imediatamente procuramos partir para aquele destino, concluindo que Deus nos havia chamado para lhes anunciar o evangelho.
11 Baꞌ mummɨ dɨr Troas dai na chich jax bha tɨɨtɨs bhaan gu gɇꞌ kanuub, pu jii chich sɨlh bhammɨ dɨr jaꞌk na paiꞌ ɨlhiꞌch jir dɨbɨɨr na puiꞌ tɨ tɨɨꞌ Samotraasia. Bhaiꞌ dhɨr baꞌ kabuimuk gio gamaiꞌp ji jii chich baasɨꞌn dɨr jaꞌk na paiꞌ puiꞌ tɨ tɨɨꞌ Niapulis.
11 Tendo, pois, navegado de Trôade, fomos diretamente para Samotrácia e, no dia seguinte, a Neápolis.
12 Baꞌ bhaiꞌ dhɨr Niapulis baasɨꞌn jaꞌk jup bhɨi chich na paiꞌ puiꞌ tɨ tɨɨꞌ Piliipos, baꞌ bhaiꞌ dhi gɇꞌ kiicham jix ioꞌm muiꞌ bha oiꞌñkaꞌ am gu Rooma kam jaꞌtkam, cham tuꞌ puiꞌ na jaiꞌ kap. Baꞌ dhiꞌ bhaan bipioꞌ gu Masedoonia dɨbɨɨr, bhaiꞌ baꞌ pup oipo ich jɨꞌkchi tanoolh.
12 Dali fomos a Filipos, cidade da Macedônia, primeira do distrito e colônia romana. Nesta cidade, permanecemos alguns dias.
13 Baꞌ moo maaꞌnnim nat paiꞌ dhuuk bam ai na cham tum juandaꞌ, ma jii chich mu jaꞌp juꞌñdharan bhaiꞌ gu gɇꞌ kiicham, mu jaꞌp bɨɨx ak jach pɨx tu tuiꞌdhiꞌ nach paiꞌ ɨlhiiꞌñ nam jum jumpaꞌndaꞌ gu Israel kam jaꞌtkam nam tu daandaꞌ. Baꞌ mi jaꞌp ba ja tɨɨ chich maaꞌn kap nam tu daan gu uꞌuub, baꞌ aach mu jaꞌk ji ai. Mi jaꞌp jachich baꞌ ji dharaibuk bhaiꞌ ji chu ja aꞌgi gux bhaiꞌm kaiꞌchdham ñiꞌook.
13 No sábado, saímos da cidade para a beira do rio, onde nos pareceu haver um lugar de oração; e, assentando-nos, falamos às mulheres que haviam se reunido ali.
14 Baꞌ maadɨt guiꞌ jɨꞌ gu uꞌuub Liidia tɨɨꞌ, nar mu jaꞌk kam kaꞌ Tiatiira, baꞌ tu gaꞌradaꞌ gu jajannulh gux ñakaabmaꞌ gux kɨkɨɨꞌ. Baꞌ na guꞌ gammɨjɨ tu daandaꞌ buiñor gu Dios, baꞌ puiꞌ jaꞌk xi jurtuda nax bhaiꞌ xi kɇɇkɇꞌ gu Paablo na jax kaiꞌch na tu aꞌga.
14 Certa mulher, chamada Lídia, da cidade de Tiatira, vendedora de púrpura, temente a Deus, nos escutava; o Senhor lhe abriu o coração para que estivesse atenta ao que Paulo dizia.
15 Baꞌ jaꞌxpɨx dai nat ba tɨ jɨɨꞌñ buiñor guch Xoiꞌkam, gio baꞌ nat bam bakua ja bɨɨm guiꞌ nam jɨꞌk jir jum maap oiꞌdhagɨm kaꞌ. Miꞌ dhɨr baꞌ dai na soiꞌ bach chɨtda nach sap xi chɨbiappui mu jaꞌk na paiꞌ kio, jup kaiꞌch:
15 Depois de ser batizada, ela e toda a sua casa, nos fez este pedido: — Se julgam que eu sou fiel ao Senhor, venham ficar na minha casa. E nos constrangeu a isso.
16 Baꞌ maaꞌnnim na chich giop ba tu daañim mu jaꞌk na paiꞌ tum daandaꞌ, ba tɨɨ chich nach muiꞌ ka jiim na mi jaꞌp daa maaꞌn gu ubii tɨyaa na bhaan jup tuꞌiiꞌ gu cham kɨɨꞌ iiꞌmdaꞌ. Baꞌ bɨɨx aixim tuꞌ na pɨx jix mat kaꞌ noꞌ jaroiꞌ tuꞌ tɨkka namkidhat, puiꞌ kum baꞌ miꞌ daaskaꞌ gu jaꞌtkam, nam guꞌ muiꞌ tuumiñ bhaan mi maiꞌchɨkdaꞌ.
16 Aconteceu que, indo nós para o lugar de oração, veio ao nosso encontro uma jovem possuída de espírito adivinhador, a qual, adivinhando, dava grande lucro aos seus donos.
17 Baꞌ guiꞌ jɨꞌ gu ubii tɨyaa gatuuk dɨr muiꞌ jich oi jup kaiꞌchim gɇꞌ kɨꞌn:
17 Seguindo a Paulo e a nós, gritava, dizendo: — Estes homens são servos do Deus Altíssimo e anunciam a vocês o caminho da salvação.
18 Baꞌ maaꞌn na puiꞌch chɨtda nach paiꞌ dhuuk muiꞌ ba jiimdaꞌ mu jaꞌk na paiꞌ tum daandaꞌ. Baꞌ maaꞌnnim nax oodat pɨx ba kɇɇ gu Paablo, nat jax jaꞌk gɨi jup tɨtda gu cham kɨɨꞌ iiꞌmdaꞌ na bhaan jup tuiꞌdhiꞌ gu ubii tɨyaa:
18 Isto se repetiu por muitos dias. Então Paulo, já indignado, voltando-se, disse ao espírito: — Em nome de Jesus Cristo, eu ordeno que você saia dela. E, na mesma hora, o espírito saiu.
19 Baꞌ giilhim bhaiꞌ ji bhaak jamɨt guiꞌ nam jaroiꞌ miꞌ ka daaskaꞌ gu ubii tɨyaa, na guꞌ cham ka bhaaiꞌ nam jax dhui bhaan ka maiꞌchiaꞌ gu tuumiñ. Na guꞌ nam tɨi xi ñɨiꞌñ, ni jɨꞌx ku cham ka mamtɨ gu tuꞌ nam tɨi xi chɨkka gu jaꞌtkam namkidhat. Baꞌ ba daa mɨt gu Paablo gio gu Siilas, miꞌ dhɨr baꞌ dai na mɨt ba ja uꞌuuk mu jaꞌk ɨrban gu gɇꞌ kiicham ja bui gu gɇꞌgɇrkam.
19 Quando os donos da jovem viram que se havia desfeito a esperança do lucro, agarraram Paulo e Silas e os arrastaram para a praça, à presença das autoridades.
20 Baꞌ mu ji ja aichdhak bhaiꞌ ji ja iattulh jamɨt ja bui gu gɇꞌgɇrkam, jup kaiꞌch am:
20 E, levando-os aos magistrados, disseram: — Estes homens, sendo judeus, perturbam a nossa cidade,
21 gam nam puiꞌ kaiꞌch nach sap maakam ba tu jimdaꞌ na jax jaꞌk ni jɨꞌx ku iam jir am nach puiꞌ jaꞌk tu jimdaꞌ, nach guꞌ aach jir Rooma kam.
21 propagando costumes que não podemos aceitar, nem praticar, porque somos romanos.
22 Baꞌ gu jaꞌtkam na mɨt puiꞌ jɨꞌ ji ja kɇɇk, giilhim bhaiꞌ ji bhaak jamɨt, gio gu gɇꞌgɇrkam ba puiꞌ ɨp. Ba tu chia mɨt dho guꞌ nam xi ja kookoxdhai gu ja jannulh ja gɨɨꞌbiaꞌ oꞌxia kɨꞌn.
22 Então a multidão se levantou unida contra eles, e os magistrados, rasgando-lhes as roupas, mandaram açoitá-los com varas.
23 Miꞌ dhɨr baꞌ dai na mɨt ba tu chia nam ja kuupaꞌ, baꞌ xi chianɨk jamɨt guiꞌ na miꞌ tu nuukaꞌndaꞌ na sap jix bhaiꞌ ja nuukaꞌndaꞌ nam baꞌ cham bubuakiaꞌ.
23 E, depois de lhes darem muitos açoites, os lançaram na prisão, ordenando ao carcereiro que os guardasse com toda a segurança.
24 Baꞌ guiꞌ nat puiꞌp ji ja kɇɇk, jix ioꞌm tuukab jaꞌk xi ja kuu gio nat jix bhaiꞌ uꞌuux chaꞌm xi baapai gu ja tooton.
24 Este, recebendo tal ordem, levou-os para o cárcere interior e prendeu os pés deles no tronco.
25 Guꞌ ji na guꞌ moo janoꞌ gu ɨraab tukaaꞌ nam ka tu daan gu Paablo gio gu Siilas, gio baꞌ nam ka tu laalaꞌn gu alabaaꞌn buiñor gu Dios, gam gu jaiꞌ nam tɇ kɇɇ guiꞌ nam miꞌp kuup,
25 Por volta da meia-noite, Paulo e Silas oravam e cantavam louvores a Deus, e os demais companheiros de prisão escutavam.
26 jotmodaꞌx ioꞌm bhaiꞌ ji chum giꞌndukɨ sia mi jaꞌp dɨɨrap mɨjɨ ɨrban dɨr miꞌ nam paiꞌ ja kukpadaꞌ gu jaꞌtkam. Baꞌ naiꞌ pɨx jim kukpioꞌ gu kikiꞌñgob, gio baꞌ gu bapaiñum tɨtropiñ am jup xi ɨꞌkɨ guiꞌ nam kɨꞌn ka buuplhich bɨɨx guiꞌ nam miꞌ kuup.
26 De repente, sobreveio tamanho terremoto, que sacudiu os alicerces da prisão; todas as portas se abriram e as correntes de todos os presos se soltaram.
27 Baꞌ nat paiꞌ dhuuk ba ñiñia guiꞌ na miꞌ tu nuukaꞌndaꞌ, ba tɨɨ na bɨɨx kukpioꞌkix gu kikiꞌñgob miꞌ nam paiꞌ ja kukpadaꞌ gu jaꞌtkam. Baꞌ bhaiꞌ ji baabu gu tɇb kuxiiruꞌn na sap miꞌ xim muꞌai dɨɨlh, na guꞌ jaꞌp jum aaꞌ na mɨt pu nakoo guiꞌ nam miꞌ kuup na miꞌ ja nuukaꞌn.
27 O carcereiro despertou do sono e, vendo abertas as portas da prisão, puxando da espada, ia suicidar-se, pois pensou que os presos tinham fugido.
28 Guꞌ ji nat guꞌ jotmodaꞌ mu jiñkui gu Paablo, jup tɨtda:
28 Mas Paulo gritou bem alto: — Não faça nenhum mal a si mesmo! Estamos todos aqui.
29 Baꞌ puiꞌ cham kam mua guiꞌ na miꞌ tu nuukaꞌndaꞌ nam paiꞌ ja kukpadaꞌ gu jaꞌtkam, dai nat ba tu chia pɨx nam tɨ bɨꞌñdhaꞌ. Miꞌ dhɨr baꞌx chooꞌnnichgɨt gio na ji giꞌbokidhat mɨrdat miꞌ ba baa nam paiꞌp tuꞌiiꞌ gu Paablo gio gu Siilas, mi jaꞌp baꞌ ja tooton am bɨɨpɨꞌ dɨr jaꞌk oꞌlhiaꞌn kɨꞌn ji kɨkbo.
29 Então o carcereiro, tendo pedido uma luz, entrou correndo e, trêmulo, prostrou-se diante de Paulo e Silas.
30 Gatuuk baꞌ xi ja boosgak ba ja tɨkka na sap jax jaꞌk jix bhaaiꞌ na uañchudhix kaꞌ gu uaꞌtulhdhar gaꞌn, jup ja tɨtda:
30 Depois, trazendo-os para fora, disse: — Senhores, que devo fazer para que seja salvo?
31 Baꞌ guiꞌp tɨtda am:
31 Eles responderam: — Creia no Senhor Jesus e você será salvo — você e toda a sua casa.
32 Baꞌ puiꞌ xi chɨɨdak bhaiꞌ ji chu aꞌgi mɨt gux bhaiꞌm kaiꞌchdham ñioꞌkiꞌñ guch Gɨꞌkoraꞌ, bɨɨx sia guiꞌ nam jɨꞌk miꞌp tuꞌiiꞌ kiaꞌmiꞌñ.
32 E pregaram a palavra de Deus ao carcereiro e a todos os que faziam parte da casa dele.
33 Miꞌ dhɨr baꞌ dai nat ba ja bakuañ bha jaꞌp nam paiꞌ jax jix koꞌktulhdhix nam ja gɨbiimɨk. Miꞌ dhɨr baꞌ dai nat ba ja umuaꞌ nam bakuanaꞌ mu jaꞌp na paiꞌ suuꞌn gu suudaiꞌ ja bɨɨm guiꞌ nam jɨꞌk jir jum maap oiꞌdhagɨm.
33 Naquela mesma hora da noite, cuidando deles, lavou-lhes as feridas dos açoites. Logo a seguir, ele e todos os membros da casa dele foram batizados.
34 Miꞌ dhɨr baꞌ giop ba ja baidhak mu jaꞌk kiaꞌmiꞌñ, ba tu ja onbaiꞌ baꞌ, joidham pɨx jix bhaiꞌm taat ji guꞌ ja bɨɨm guiꞌ nam jir kiaꞌmiꞌñ kam, na guꞌ sap joidham jir am na mɨt ba tɨ jɨɨꞌñ buiñor gu Dios.
34 Então, levando-os para a sua própria casa, deu-lhes de comer; e, com todos os seus, manifestava grande alegria por ter crido em Deus.
35 Baꞌ kabuimuk nat ba xiaꞌ, muiꞌ ba ja joot jamɨt gu gɇꞌgɇrkam gu ja oꞌrosiiris tuk nam sap pu tɨɨꞌnpuꞌ guiꞌ na miꞌ tu nuukaꞌndaꞌ nam paiꞌ ja kukpadaꞌ gu jaꞌtkam na sap ja doꞌñchoꞌ gu Paablo gio gu Siilas.
35 Quando amanheceu, os magistrados enviaram oficiais de justiça, com a seguinte ordem para o carcereiro: — Ponha aqueles homens em liberdade.
36 Baꞌ puiꞌp ba tɨtda gu Paablo guiꞌ na miꞌ tu nuukaꞌndaꞌ, jup kaiꞌch:
36 Então o carcereiro comunicou isso a Paulo, dizendo: — Os magistrados ordenaram que vocês fossem postos em liberdade. Portanto, vocês podem sair. Vão em paz.
37 Guꞌ ji na guꞌ cham aaꞌ gu Paablo, dai nap ja tɨtda gu oꞌrosiiris guiꞌ na mɨt mu ja joot:
37 Paulo, porém, lhes disse: — Sem ter havido processo formal contra nós, nos açoitaram publicamente e nos jogaram na cadeia, sendo nós cidadãos romanos. Querem agora nos mandar embora sem maior alarde? Nada disso! Pelo contrário, que eles venham e, pessoalmente, nos ponham em liberdade.
38 Baꞌ gu oꞌrosiiris ba ja aaꞌñdham jamɨt gu gɇꞌgɇrkam. Baꞌ na mɨt puiꞌ ba tɨ kai nam jir jaꞌtkam tugiꞌñ gu gɇꞌkam Rooma kam, giilhim jix chootoꞌn jamɨt.
38 Os oficiais de justiça comunicaram isso aos magistrados. Quando estes souberam que Paulo e Silas eram cidadãos romanos, ficaram com medo.
39 Baꞌ xi boop jamɨt na mɨt pu ja tɨɨdam nam sap ka tu ja uañiꞌñkaꞌ gu puiꞌ na mɨt jɨꞌk jax ja dooda gu Paablo gio gu Siilas. Miꞌ dhɨr baꞌ dai na mɨt soiꞌ xi ja tɨɨdak ba ja joot nam sap ba jimiaꞌ miꞌ dhɨr gɇꞌ kiicham.
39 Então foram até eles e lhes pediram desculpas; e, relaxando-lhes a prisão, pediram que se retirassem da cidade.
40 Baꞌ gu Paablo gio gu Siilas na mɨt jax jup bubua miꞌ dhɨr nam paiꞌ kuupich, pu jii mɨt mu jaꞌk na paiꞌ kiokaꞌ gu Liidia. Baꞌ miꞌ giop ba ja tɨɨ mɨt guiꞌ nam tɨ jɨɨgiꞌñdhaꞌ buiñor guch Xoiꞌkam, baꞌ xi ja guguuxdhak ba jii mɨt ɨp gio.
40 Tendo saído da prisão, Paulo e Silas dirigiram-se para a casa de Lídia e, vendo os irmãos, os animaram. Depois partiram.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 16, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.