Atos 14
Gu ñio'ki'ñ gu Dios na bhaan tu a'ga guch xoi'kam (STPNT) vs NVT
1 Baꞌ na mɨt paiꞌ dhuuk bhammɨ jaꞌk jup ba ai Ikoonio gu Paablo gio gu Bernabee, ma jii mɨt mu jaꞌp nam paiꞌ tu daandaꞌ gu Israel kam jaꞌtkam, baꞌ miꞌ bhaiꞌ ji chu ja aꞌgi mɨt ɨp guiꞌ nam jɨꞌk miꞌp tuꞌiiꞌ nam tu daan. Baꞌ giilhim joidham jix bhaiꞌ xi bua am nam xi ja kɇɇ, baꞌ muiꞌ jaꞌtkam pɨx jaꞌx ji chɨ jɨɨꞌñ jamɨt buiñor guch Xoiꞌkam puiꞌ na jax gu Israel kam gio guiꞌ nam cham jir Israel kam jaꞌtkam.
1 Em Icônio, Paulo e Barnabé também foram à sinagoga judaica e falaram de tal modo que muitos creram, tanto judeus como gentios.
2 Baꞌ jaiꞌ dhɨt nam cham tɨ jɨɨgiꞌñ buiñor guch Xoiꞌkam nam puiꞌp jir Israel kam jaꞌtkam, bhaiꞌ giilhim ji ja aꞌga mɨt ja bui guiꞌ nam cham jir Israel kam jaꞌtkam nam sap baꞌ puiꞌ jim aagaꞌ nam cham jir kɨkɨɨꞌ jaꞌtkam guiꞌ nam jɨꞌk ba tɨ jɨɨgiꞌñ buiñor guch Xoiꞌkam.
2 Alguns dos judeus que não creram, porém, incitaram os gentios e envenenaram a mente deles contra Paulo e Barnabé.
3 Baꞌ puiꞌ kaiꞌñkam bhaiꞌ pup oipo am gu noonbiꞌñ guch Xoiꞌkam, muiꞌ tanoolh jamɨt bhaiꞌ juruuñ, tu ja aꞌgiꞌñdhaꞌ am gu jaꞌtkam cham ji totdonɨt, nam guꞌ buiñor jix biiñak kaꞌ guch Gɨꞌkoraꞌ, gio na guꞌ ja palhbuiꞌñdhaꞌ nam jup tu buadaꞌ gux kɨɨꞌp jum duukam nam tuꞌ cham paiꞌ nɨiꞌñdhaꞌ gu jaꞌtkam na baꞌ bhaan jix maatɨꞌ kaꞌ nar sɨlhkam kaꞌ gu puiꞌ nam jax kaiꞌchdhaꞌ nam paiꞌ dhuuk tu aꞌgadaꞌ na jax jaꞌk jix chu joiꞌgɨꞌn gu Dios.
3 Ainda assim, os apóstolos passaram bastante tempo ali, falando corajosamente da graça do Senhor, que confirmava a mensagem deles concedendo-lhes poder para realizar sinais e maravilhas.
4 Baꞌ cham tuꞌ maaꞌn ñiꞌook kap duuk am gu jaꞌtkam gu bhaiꞌ kam gɇꞌ kiicham, nam guꞌ jaiꞌ mu jaꞌk ba ja kaichuꞌ gu noonbiꞌñ guch Xoiꞌkam, jaiꞌ baꞌ mu jaꞌk jup ja kaichuꞌ am gu Israel kam jaꞌtkam guiꞌ nam jix bhaak kaꞌ ja bui dhi gook.
4 Com isso, o povo da cidade ficou dividido: alguns tomaram partido dos judeus, e outros, dos apóstolos.
5 Baꞌ dhiꞌ dhi Israel kam jaꞌtkam gio guiꞌ nam cham jir Israel kam maap ba tu aꞌga mɨt ja bɨɨm gu gɇꞌgɇrkam nam sap pu ja doodaꞌ gu noonbiꞌñ guch Xoiꞌkam nam jax ɨlhiiꞌñ, gio nam ja maꞌyasai ja koodaꞌ.
5 Então um grupo de gentios, judeus e seus líderes resolveu atacá-los e apedrejá-los.
6 — ausente —
6 Quando os apóstolos souberam disso, fugiram para a região da Licaônia, para as cidades de Listra e Derbe e seus arredores.
7 — ausente —
7 E ali anunciaram as boas-novas.
8 Baꞌ bhaiꞌ Listra maaꞌn jup jaiꞌch kaꞌ gu maaꞌnkam na cham tu oirɨdaꞌ, na guꞌx maꞌmkulhiꞌ kaꞌ pu ɨlhiꞌch dhɨm dɨr nat paiꞌ dhuuk dɨr maaxir. Baꞌ dhiꞌ dhi maaꞌnkam mi jaꞌp daakat kɇɇ gu Paablo na tu aꞌga.
8 Enquanto estavam em Listra, Paulo e Barnabé encontraram um homem com os pés aleijados. Sofria desse problema desde o nascimento e, portanto, nunca tinha andado. Estava sentado
9 Baꞌ na xi ñɨiꞌñ gu Paablo nax ioꞌm soiꞌm ɨlhiiꞌñ gu maaꞌnkam, ba maat na tɨix dhuadhim nax aaꞌ na ba tu oirɨdaꞌ.
9 e ouvia Paulo pregar. Paulo olhou diretamente para ele e, vendo que ele tinha fé para ser curado,
10 Baꞌp tɨtda gu Paablo gɇꞌ kɨꞌn:
10 disse em alta voz: “Levante-se!”. O homem se levantou de um salto e começou a andar.
11 Baꞌ pɨx jiiñak suulh jamɨt gu jaꞌtkam bhaiꞌ kam Listra na mɨt puꞌñi ji chɨɨgɨk gu Paablo nat duaꞌñ gu maaꞌnkam, jup kaiꞌch am gu Likoonia ñiꞌook kɨꞌn:
11 A multidão, vendo o que Paulo havia feito, gritou no dialeto local: “Os deuses vieram até nós em forma de homens!”.
12 Baꞌ gu Bernabee puiꞌ xi chɨɨtɨꞌ am na sap jir diꞌ gu ja dios tuk guiꞌ nam puiꞌ tɨɨtɨꞌndaꞌ Seus, gu Paablo sap baꞌp jir diꞌ gu jumai ja dios tuk guiꞌ nam puiꞌp tɨɨtɨꞌndaꞌ Eermes, na guꞌ dhiꞌ pɨk nax ioꞌm muiꞌ xi chu aꞌga gux bhaiꞌm kaiꞌchdham ñiꞌook.
12 Concluíram que Barnabé era o deus grego Zeus, e Paulo, o deus Hermes, pois era ele quem proclamava a mensagem.
13 Baꞌ guiꞌ na bhaiꞌr gɇꞌkam kaꞌ bhaiꞌ na paiꞌ tu daandaꞌ ja bɨɨm gu jaꞌtkam buiñor gu ja dios tuk guiꞌ nam puꞌñi tɨɨtɨꞌndaꞌ Seus, bhaiꞌ na paiꞌ dhɨr jax muiꞌ ji chum bapkɨ mu jaꞌk ɨrban dɨr bhaiꞌ gu gɇꞌ kiicham, xi mɨɨ nat ja saadam gu tutuur, na sap baꞌ ja makgɨrxidhaꞌ gu noonbiꞌñ guch Xoiꞌkam. Baꞌ nat paiꞌ dhuuk miꞌ ba ai, gam yooxiꞌ xi chu uaꞌ. Miꞌ dho guꞌ bax chu ja makgɨrxidham, gio na ja bui bax chu daañim ja bɨɨm gu jaꞌtkam.
13 O sacerdote do templo de Zeus, que ficava na entrada da cidade, trouxe touros e coroas de flores até as portas da cidade, pois ele e a multidão queriam oferecer sacrifícios aos apóstolos.
14 Guꞌ ji na guꞌ na mɨt paiꞌ dhuuk ba maat gu Bernabee gio gu Paablo, giilhim jix buam jum ɨlh jamɨt, baꞌ xi ja saassak jamɨt gu daam dɨr kam ja kuktun muiꞌ ji jii mɨt mɨjɨ jaꞌp ja saagiꞌñ gu jaꞌtkam, xi jiiñkidhat am jup kaiꞌchim am:
14 Quando Barnabé e Paulo ouviram o que estava acontecendo, rasgaram as roupas e correram para o meio do povo, gritando:
15 ―Chaꞌpim puiꞌ tu buadaꞌch jaaduñ. Nach guꞌ aach jir jaꞌppɨx jaꞌtkam jaꞌp na jax aapiꞌm. Guꞌ aach pu kaiꞌñkam ji baꞌ bha jii na chich bha jam aaꞌñdham na pim cham puiꞌ jaꞌk ka tu buadaꞌ, na pim miꞌ puiꞌ ba jimiaꞌ ji na jax jix aaꞌ gu Dios nar maaxik dua kam guiꞌ nat jaroiꞌp duu gux dhaam, gio dhi dɨbɨɨr, gio gu suudaiꞌ na gɇꞌ naiꞌ suuꞌn na jɨꞌx jir oiꞌñgaꞌn, gio na jɨꞌk tuꞌx chu jaiꞌch bɨɨx jɨꞌmaꞌn bhaan.
15 “Amigos, por que vocês estão fazendo isso? Somos homens como vocês! Viemos lhes anunciar as boas-novas, para que abandonem estas coisas sem valor e se voltem para o Deus vivo, que fez os céus e a terra, o mar e tudo que neles há.
16 Na guꞌ sia gu bɨjɨk na cham tuꞌp jum buixiꞌñdhaꞌ gu Dios ja bui gu jaꞌtkam nam bɨɨx aixim pɨx tu jimdaꞌ nam jax ɨlhiiꞌñdhaꞌ dɨɨlh.
16 No passado, ele permitiu que as nações seguissem seus próprios caminhos,
17 Pu gammɨjɨ jix bhaiꞌ tu buadaꞌ na jax jir am, puiꞌ na jax aapiꞌm na bha jam joochxiꞌñ gu duuk na baꞌ kɨꞌn jix bhaiꞌ tu kaipbhar na pim baꞌ gammɨjɨ biaꞌkaꞌ na pim tuꞌ xi kuaꞌdat jix bhaiꞌm taat kaꞌ.
17 mas nunca as deixou sem evidências de sua existência e de sua bondade. Ele lhes concede chuvas e boas colheitas, e também alimento e um coração alegre”.
18 Guꞌ ji na guꞌ ni jɨꞌx kum puiꞌ ɨlhiiꞌñ nat jax tɨi xi chu ja aꞌgi gu Paablo, nam guꞌx xijaim ɨlhiiꞌñ, jix ja makgɨrxidham am pɨx ji guꞌ gu tutuur, gio nam jix chu daañim ja bui.
18 Apesar dessas palavras, Paulo e Barnabé tiveram dificuldade para impedir que o povo lhes oferecesse sacrifícios.
19 Baꞌ moo bhaiꞌp ba ai mɨt jɨꞌkchi gu Israel kam jaꞌtkam guiꞌ nam jix bhaaktuꞌ ja bui gu noonbiꞌñ guch Xoiꞌkam guiꞌ nam bhammɨ oiꞌñkaꞌ Antiokiiya gio guiꞌ nam bhaiꞌ jaꞌk jup oiꞌñkaꞌ Ikoonio, baꞌ bhaiꞌ ji ja iatgi mɨt nam bhaiꞌ kax ja daañim. Baꞌ guiꞌ giilhim bhaiꞌp ji bhaak jamɨt, maap jamɨt xim daagɨk bhaiꞌ ji maꞌyasa gu Paablo joodai kɨꞌn. Baꞌ nam paiꞌ dhuuk ɨlhiiꞌñ nat ba muu, tɨɨmɨrak jamɨt mu jaꞌp xi buapuk na paiꞌr juꞌñdharan bhaiꞌ gu gɇꞌ kiicham.
19 Então alguns judeus chegaram de Antioquia e Icônio e instigaram a multidão. Apedrejaram Paulo e o arrastaram para fora da cidade, pensando que ele estivesse morto.
20 Baꞌ guiꞌ nam tɨ jɨɨgiꞌñdhaꞌ buiñor guch Xoiꞌkam muiꞌ jim jumaap jamɨt miꞌ na paiꞌ kaat gu Paablo. Mi jaꞌp guꞌkat jam baꞌ miꞌ ba nɨiꞌñ bɨɨx xikoolh dhɨr, baꞌ bhaiꞌ ji bam gu Paablo. Miꞌ dhɨr baꞌ dai na mɨt ba baidhak ɨp gio mu jaꞌk ɨrban dɨr gu gɇꞌ kiicham na sap baꞌ ja bui xi chɨbiapui. Buimgidhak baꞌ dai nat ba jii Derbe jaꞌk bɨɨmaꞌn gu Bernabee.
20 No entanto, quando os discípulos o rodearam, ele se levantou e entrou novamente na cidade. No dia seguinte, partiu com Barnabé para Derbe.
21 Baꞌ na mɨt paiꞌ dhuuk bhaiꞌ ba ai Derbe, bhaiꞌ ji chu ja aꞌgi mɨt gu jaꞌtkam gux bhaiꞌm kaiꞌchdham ñiꞌook. Baꞌ muiꞌ jaꞌtkam pɨx jaꞌx jup ji chɨ jɨɨꞌñ jamɨt buiñor guch Xoiꞌkam. Gatuuk baꞌ dai na mɨt bhaiꞌ dhɨr jaꞌk ba suulh baasɨꞌn jaꞌk Listra, bhaiꞌ nam paiꞌ dhɨr jaꞌk jiim. Bhaiꞌ dhɨr baꞌ gammɨjɨ jaꞌk jup bhɨi mɨt Ikoonio gio baꞌ bhaiꞌ dhɨr Antiokiiya jaꞌk ɨp.
21 Depois de terem anunciado as boas-novas em Derbe e feito muitos discípulos, Paulo e Barnabé voltaram a Listra, Icônio e Antioquia da Pisídia,
22 Baꞌ bhaiꞌ jɨꞌ jaꞌp na mɨt jax bhɨi, giop xi ja guguuxdhidhat am guiꞌ na mɨt jɨꞌk bɨɨpɨꞌ dɨr tɨ jɨɨꞌñ buiñor guch Xoiꞌkam, nam puiꞌ ja tɨtdaim nam sap gammɨjɨ bɨɨx ja jujur kɨꞌn pu tɨ jɨɨgiꞌñdhaꞌ buiñor guch Xoiꞌkam, gio nam jup ja tɨtdaim ɨp na sap jum aaꞌ nam jum tulhiiñaꞌ bɨɨx aixim nam baꞌ puꞌñi jaꞌk dui gammɨjɨ buiñor baꞌp tuiꞌkaꞌ gu Dios.
22 onde fortaleceram os discípulos. Eles os encorajaram a permanecer na fé, lembrando-os de que é necessário passar por muitos sofrimentos até entrar no reino de Deus.
23 Gio baꞌ nam jɨꞌmaꞌn xi ja darsaidhat guiꞌ nam tɨ jɨɨgiꞌñ buiñor guch Xoiꞌkam nam sap baꞌ ja guguuxiꞌñdhaꞌ gu jaiꞌ nam puiꞌp tɨ jɨɨgiꞌñ buiñor guch Xoiꞌkam. Baꞌ gatuuk nam paiꞌ dhuuk xi chɨɨmuidhat nam xi chu ja daañxidhat gio nam jum saabuimɨi, puiꞌ xi ja tɨtdaidhat am na gammɨjɨ ja aꞌm tɨ nɨidhidhaꞌ guch Gɨꞌkoraꞌ guiꞌ na mɨt jaroiꞌ buiñor ba tɨ jɨɨꞌñ.
23 Paulo e Barnabé também escolheram presbíteros em cada igreja e, com orações e jejuns, os entregaram aos cuidados do Senhor, em quem haviam crido.
24 Baꞌ bhaiꞌ dhɨr pu jii mɨt na paiꞌ bhaan bipioꞌ gu Pisiidia dɨbɨɨr, guiꞌ na Panpiilia dɨbɨɨr bhaan jup bipioꞌ mɨt baꞌp ba ai, bhaiꞌ na paiꞌ puiꞌ tɨ tɨɨꞌ Perje.
24 Então viajaram de volta pela Pisídia até a Panfília.
25 Baꞌ bhaiꞌp ma tu ja aꞌgi mɨt gu jaꞌtkam gux bhaiꞌm kaiꞌchdham ñiꞌook. Gatuuk baꞌ dai na mɨt giop ba jii Ataalia jaꞌk, bhaiꞌ na paiꞌr juꞌñdharan gu gɇꞌ suudaiꞌ.
25 Pregaram a palavra em Perge e desceram para Atália.
26 Baꞌ bhammɨ dɨr na mɨt jax bha tɨɨtɨs bhaan gu gɇꞌ kanuub, bhaiꞌ pu jii mɨt mi jaꞌk Antiokiiya miꞌ nat paiꞌ dhɨr mu ja joot gu Dios nam bhaankamuꞌn tu ja aꞌgiꞌñpuꞌ gu jaꞌtkam.
26 Por fim, voltaram de navio para Antioquia, onde sua viagem tinha começado e onde haviam sido entregues à graça de Deus para realizar o trabalho que agora completavam.
27 Baꞌ na mɨt paiꞌ dhuuk mummɨ ba ai Antiokiiya, ba ja bai mɨt guiꞌ nam tɨ jɨɨgiꞌñdhaꞌ buiñor guch Xoiꞌkam, baꞌ ba ja aagiꞌñ am nat jax jaꞌk ja palhbui gu Dios na mɨt jup tu duu gux kɨɨꞌp jum duukam ja bui guiꞌ nam cham jir Israel kam jaꞌtkam nam baꞌ tɨ jɨɨꞌñdhaꞌ buiñor guch Xoiꞌkam.
27 Quando chegaram a Antioquia, reuniram a igreja e relataram tudo que Deus tinha feito por meio deles e como tinha aberto a porta da fé também para os gentios.
28 Miꞌ baꞌ pup oipo am gu Paablo gio gu Bernabee ja bui guiꞌ nam tɨ jɨɨgiꞌñdhaꞌ buiñor guch Xoiꞌkam, muiꞌ tanoolh jamɨt miꞌ juruuñ.
28 E permaneceram ali com os discípulos por muito tempo.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 14, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.