1 Coríntios 9

Gu ñio'ki'ñ gu Dios na bhaan tu a'ga guch xoi'kam (STPNT) vs NVT

Sair da comparação
NVT Nova Versão Transformadora
1 Aañ jix maat jiñ jur am bhaan na pim bɨɨx tɨ jɨɨgiꞌñ nañ aañ jir nobiiꞌñ guch Xoiꞌkam, jix bhaaiꞌ baꞌ nañ pu tu duñiaꞌ jax ñañ jaꞌk ɨlhiiꞌñdhaꞌ nar joidham, maaxik dɨɨlh jiñ buupui kɨꞌn tɨɨ ñich guꞌ guch Xoiꞌkam. Baꞌ aapiꞌm bhaan jix maatɨꞌ nañ guiꞌ bhaankam tu juan, na pim guꞌ buiñor ba tɨ jɨɨgiꞌñ na ñich tu jam aꞌgi. Jir jiñ maiꞌchɨk japim ɨp baꞌ aapiꞌm.
1 Acaso não sou livre como qualquer outro? Não sou apóstolo? Não vi Jesus, nosso Senhor, com meus próprios olhos? Não são vocês resultado de meu trabalho no Senhor?
2 Guꞌ baꞌ noꞌm guꞌ jaiꞌ kap guch Xoiꞌkam jɨɨgiꞌñdham puiꞌ ɨlhiiꞌñ nañ cham jir nobiiꞌñ guch Xoiꞌkam, cham jax bua, na pim guꞌ aapiꞌm ba xiñ maat. Dhiꞌ bhaan jix maatɨꞌ guꞌ na pim jɨꞌk buiñor ba tɨ jɨɨgiꞌñ guch Xoiꞌkam nañ maaxik jir nobiiꞌñ.
2 Mesmo que outros pensem que não sou apóstolo, certamente o sou para vocês. Vocês mesmos são prova de que sou apóstolo do Senhor.
3 Baꞌ aañ jaꞌpni ja tɨtda guiꞌ nam jɨꞌk jix buam ɨlhiiꞌñ nañ jax jaꞌk tu jim:
3 Esta é minha resposta aos que questionam minha autoridade.
4 Jix bhaaiꞌ nañ miꞌ dhɨr tu kuaꞌdaꞌ gio nañ miꞌ dhɨr tu ioꞌdaꞌ gu tuꞌ na ñich paiꞌ ba tu jua.
4 Acaso não temos o direito de receber comida e bebida por nosso trabalho?
5 Siax bhaaiꞌ nañ miꞌ dhɨr maadɨt xi baidhai gu ubii guiꞌ na buiñor ba tɨ jɨɨgiꞌñ guch Xoiꞌkam na baꞌr jiñ bɨɨnaꞌtuꞌndaꞌ. ¿Tɨɨꞌ na baꞌ gu Peegro gio gu jaiꞌ noonbiꞌñ guch Xoiꞌkam, gam sia gu dɨɨlh sɨspidhiꞌñ guch Xoiꞌkam?
5 Não temos o direito de levar conosco uma esposa crente, como fazem os outros apóstolos, e como fazem os irmãos do Senhor e Pedro?
6 ¿Kaꞌ aach aa baꞌ dai gook dɨt dhi Bernabee cham jir am nam tuꞌ kɨꞌn jich palhbuiꞌñdhaꞌ guiꞌ nam ba tɨ jɨɨgiꞌñ buiñor guch Xoiꞌkam?
6 Ou será que só Barnabé e eu precisamos trabalhar para nos sustentarmos?
7 Jix maat japim guꞌ na cham jɨꞌxkat jax chuꞌm sandaaruiꞌx dɨɨlh tu namkiꞌñ gu tuꞌ na kɨꞌn duakaꞌ. Gio gu jaroiꞌ na tɨ ɨsdaꞌ gu uubas, miꞌ dhɨr gaꞌrat kɨꞌn tu kuaꞌdaꞌ. Gio gu jaroiꞌ noꞌ ja biaꞌ gu kakaasnir, miꞌ dhɨr ja suussat ioꞌdaꞌ gu biiꞌm, piam na gaꞌrat kɨꞌn tu kuaꞌdaꞌ.
7 Que soldado precisa pagar pelas próprias despesas? Que agricultor planta uma videira e não tem direito de comer de seus frutos? Que pastor cuida de um rebanho e não tem permissão de tomar de seu leite?
8 Chaꞌpim jax jum aaꞌndaꞌ nañ dɨɨlh pɨx puiꞌ ɨlhdhat jup kaiꞌch, guꞌ jaꞌpji sia na puiꞌ jaꞌk tu aagix na tu uaꞌñix miꞌ nat paiꞌ tu uaꞌnak gu Moisees.
8 Será que expresso apenas uma opinião humana ou a lei diz o mesmo?
9 Jaꞌpnim kaiꞌch: “Chaꞌp bulhdhatuꞌndaꞌ gu chiñiiꞌñ gu tuur nap paiꞌ dhuuk tu kaipiꞌndaꞌ gu tiriik na baꞌ jaiꞌp koꞌiidhaꞌ.” Baꞌ cham tuꞌ jaꞌp kaiꞌñkam puiꞌ jaꞌk tu aagix na baꞌ dhiꞌ bhaan jix maatɨꞌ kaꞌ na gu Dios jix ioꞌm jix ja joiꞌgɨꞌn gu tutuur,
9 Pois está escrito na lei de Moisés: “Não amordacem o boi para impedir que ele coma enquanto trilha os cereais”. Deus estava pensando apenas nos bois quando disse isso?
10 guꞌ jaꞌpji aach nach jir jaꞌtkam. Na guꞌ na jɨꞌk jax tu aagix, aachiꞌ nach jir jaꞌtkam nach miꞌ puiꞌ tu daaꞌñchuꞌndaꞌ na baꞌx bhaiꞌ tuch jimdaꞌ. Gio guꞌ gu jaroiꞌ na tɨ ɨxiaꞌ gu tiriik, pu kaiꞌñkam tɨ ɨxiaꞌ na baꞌ miꞌ dhɨr maiꞌchiaꞌ ɨp gu tuꞌ na bhaan bipioꞌdaꞌ, gio gu jaroiꞌ na tu kaipgaꞌ puiꞌ ɨp.
10 Será que, na verdade, não estava se referindo a nós? Sim, essas palavras foram escritas a nosso respeito e, portanto, quem ara e quem trilha o cereal deve ter a esperança de receber uma parte da colheita.
11 Baꞌ puꞌñi ɨp aach nach tu aꞌga gux bhaiꞌm kaiꞌchdham ñioꞌkiꞌñ guch Xoiꞌkam, jaꞌp ji buus na chich tɨ ɨi na chich tu jam aꞌgi. Guꞌ baꞌ na pim guꞌ aapiꞌm ba tɨ jɨɨgiꞌñ, dai na pim bach siispatgɨdaꞌ nach tuꞌ kɨꞌn duduatgɨdaꞌ, na guꞌ dhiꞌ baꞌ bar jich maiꞌchɨk kaꞌ.
11 Se plantamos sementes espirituais entre vocês, não temos direito a uma colheita material?
12 Jir am ɨp dho noꞌ pim ja siispatuꞌ gu jaiꞌ na mɨt tɨi cham tu jam aꞌgi gux bhaiꞌm kaiꞌchdham ñioꞌkiꞌñ guch Xoiꞌkam, dai ji na guꞌ aach pɨk jix ioꞌm jum aaꞌ na pim gammɨjɨch siispatgɨdaꞌ na chich pɨk tu jam aꞌgi, nach baꞌ dhiꞌ kɨꞌn duduatgɨdaꞌ.
12 Se vocês sustentam outros que pregam a vocês, não temos ainda mais direito de receber o mesmo sustento? Mas nunca fizemos uso desse direito. Preferimos suportar qualquer coisa a fim de não sermos obstáculo para as boas-novas a respeito de Cristo.
13 Gio guꞌx maat japim ɨp na guiꞌ nam jɨꞌk chiop tu juan, miꞌ dhɨr jum palhbuiꞌñkaꞌ am chiop nam baꞌ xiaꞌñdhidhaꞌ. Puiꞌ na jax guiꞌ nam miꞌ tu juandaꞌ nam paiꞌ ja koodat gu sasoiꞌ makgɨrxiꞌñ gu Dios, miꞌ dhɨr gu bakaax nam kuaꞌdaꞌ nam baꞌ siamri kɨꞌn duduatgɨdaꞌ.
13 Vocês não sabem que os que trabalham no templo se alimentam das ofertas levadas ao templo, e os que servem diante do altar recebem uma parte dos sacrifícios oferecidos no altar?
14 Puꞌñi ɨp baꞌ guiꞌ nam naiꞌ tu aꞌga gux bhaiꞌm kaiꞌchdham ñioꞌkiꞌñ guch Xoiꞌkam, Dios pɨx dɨɨlh miꞌ ja tuttuꞌ guꞌ nam baꞌ dhiꞌ bhaan tu juanat miꞌ dhɨr maiꞌchidhaꞌ gu tuꞌ nam kɨꞌn duduatgɨdaꞌ.
14 Da mesma forma, o Senhor ordenou que os que anunciam as boas-novas vivam pelas boas-novas.
15 Guꞌ ji na guꞌ nañ jax ba kaiꞌch nach cham paiꞌ dhuuk jax jam tɨtda gu puiꞌ jaꞌk, ni sia xib kuñ cham pu kaiꞌñkam muiꞌp ba tu jam uaꞌñiꞌñ nañ jix aagɨt na pim tuꞌ bhaiꞌ xiñ joochxidhaꞌ. Jax dhui nañ guꞌ aañ dhiꞌ kɨꞌn jix bhaiꞌñ chaat nañ jir nobiiꞌñ guch Xoiꞌkam, pu dhiꞌ kɨꞌn jix bhaiꞌñ chaatɨt mukiaꞌ iñ sia kut guꞌ cham jɨꞌxkat jaroiꞌ tuꞌ kɨꞌn jiñ xiis yaꞌ dhi oiꞌñgaꞌn.
15 Contudo, nunca usei de nenhum desses direitos. Não escrevo isso para sugerir que desejo agora começar a fazê-lo. De fato, prefiro morrer a perder o privilégio de me orgulhar de pregar sem cobrar nada.
16 Gio cham tuꞌñ dhiꞌ bhaan gɇꞌkam jiñ chaat nañ tu aꞌga gux bhaiꞌm kaiꞌchdham ñioꞌkiꞌñ guch Xoiꞌkam, nañ guꞌx maat nat gu Dios pɨx jiñ aꞌm tɨ tɨɨgɨk jiñ chia nañ dhiꞌ bhaan tu juanaꞌ. Jaꞌp chi cham bhaiꞌ tuñ jimiaꞌ noꞌ ñich cham pu duu.
16 E, no entanto, não posso me orgulhar de anunciar as boas-novas, pois sou impelido por Deus a fazê-lo. Ai de mim se não anunciar as boas-novas!
17 Gio guꞌ cham paiꞌ jax jiñ chɨɨꞌn gu Dios nañ tuꞌ namkiꞌ nɨɨradaꞌ miꞌ paiꞌ maaꞌn kap xi chu aꞌgai, ni kut cham paiꞌñ chɨkka noꞌñ jix aaꞌ nañ naiꞌ tu aꞌgaraꞌ kaꞌ baꞌ cham. Jaꞌpji nat jiñ joot nañ naiꞌ tu aꞌgaꞌ.
17 Se o fizesse por minha própria iniciativa, mereceria pagamento. Mas não tenho escolha, pois Deus me confiou essa responsabilidade.
18 Puiꞌ baꞌ pɨx nañ jax ba kaiꞌch nañ dai dhiꞌ kɨꞌn jix bhaiꞌñ chaat kaꞌ nañ tu aꞌga gux bhaiꞌm kaiꞌchdham ñioꞌkiꞌñ guch Xoiꞌkam cham ji nɨɨrat gu tuꞌ nam gɨt jiñ makiaꞌ gu jaꞌtkam mu dɨr bha jaꞌk. Gio nañ jaꞌpni kaiꞌñkam jup kaiꞌch ɨp nañ cham tuꞌ bhaan jup jiñ buixdhat gu tuꞌ nañ aꞌm bipioꞌdaꞌ gɨt nañ jir nobiiꞌñ guch Xoiꞌkam.
18 Qual é, então, minha recompensa? É a oportunidade de anunciar as boas-novas sem cobrar nada de ninguém, de modo a não desfrutar os direitos que tenho por anunciar as boas-novas.
19 Jaꞌp pɨx ji buusan baꞌ nañ jir tu ja juandam tuk gu jaꞌtkam puiꞌ pɨx cham jiñ ñamkidhat, sia kuñ guꞌ tɨi cham paiꞌ jaroiꞌr tujuandam tugiꞌñ gu maaxik. Gio guꞌ gu jaꞌtkam pɨx dɨɨlh nañ ja maiꞌchim guiꞌ nam jɨꞌk tɨ jɨɨꞌñdhim buiñor guch Xoiꞌkam nañ tu ja aꞌgiꞌñ, cham tuꞌ na moo cham tuꞌñ aꞌm jup biꞌiim. Tɨiñ jiñ dhakooꞌñdhatuꞌ baꞌ nañ tu ja aꞌgiꞌñchuꞌ, nañ guꞌx aaꞌ nam gɨt muiꞌ tɨ jɨɨꞌñdhaꞌ.
19 Embora eu seja um homem livre, fiz-me escravo de todos para levar muitos a Cristo.
20 Baꞌ jaꞌpni chuꞌt jañ ja maiꞌchim: Nañ paiꞌ dhuuk ja buip tuiꞌkaꞌ gu Israel kam jaꞌtkam, puiꞌñ jaꞌk xi chu jimdaꞌ nam jax tu jim nam baꞌ cham jax jiñ chɨtdadaꞌ, miꞌ dhɨr jañ baꞌ bhaiꞌ ji ja maiꞌchiaꞌ nañ bhaiꞌ ji chu ja aꞌgidhaꞌ nam tɨ jɨɨꞌñdhaꞌ buiñor guch Xoiꞌkam. Tuꞌ kaꞌm jañ xi chɨ nɨiꞌñdhaꞌ na jɨꞌk jax tu aagix guiꞌ nat Moisees tu uaꞌnak, sia kuñ guꞌ aañ dɨɨlh cham tuꞌ miꞌ puiꞌ ka tu daaꞌñchuꞌ.
20 Quando estive com os judeus, vivi como os judeus para levá-los a Cristo. Quando estive com os que seguem a lei judaica, vivi debaixo dessa lei. Embora não esteja sujeito à lei, agi desse modo para levar a Cristo aqueles que estão debaixo da lei.
21 Guꞌ baꞌ noꞌñ ja buip tuꞌiiꞌ guiꞌ nam cham miꞌ puiꞌ tu daaꞌñchuꞌ na jax tu aagix guiꞌ nat Moisees tu uaꞌnak, puiꞌñ jaꞌk jup tu jimdaꞌ nam jax tu jimdaꞌ dɨɨlh, jaꞌp jañ xi dhuukat na jɨꞌk jax tu aagix nam baꞌñ kɨɨgalhdhaꞌ, sia kuñ guꞌ aañ dɨɨlh pɨx jix maat nañ miꞌ puiꞌ jim na jax jix aaꞌ gu Dios, nañ guꞌ miꞌ puiꞌ jim nat jax tu jii guch Xoiꞌkam na yaꞌ xi oilhimɨk dhi oiꞌñgaꞌn bhaan. Miꞌ dhɨr baꞌ dai nañ bhaiꞌ ji chu ja aꞌgidhaꞌ gux bhaiꞌm kaiꞌchdham ñioꞌkiꞌñ nañ baꞌ ba ja maiꞌchiaꞌ guiꞌ nam jɨꞌk tɨ jɨɨꞌñdhaꞌ.
21 Quando estou com os que não seguem a lei judaica, também vivo de modo independente da lei para levá-los a Cristo. Não ignoro, porém, a lei de Deus, pois obedeço à lei de Cristo.
22 Baꞌ noꞌñ ja buip tuꞌiiꞌ ɨp guiꞌ nam chakui bhaiꞌ buiñor tɨ jɨɨgiꞌñ guch Xoiꞌkam, puiꞌñ jaꞌk jup tu jimdaꞌ nañ panaas chakui bhaiꞌp tɨ jɨɨgiꞌñ, aañ guꞌ nañ jax dhui dhiꞌ bhaan ja palhbuidhaꞌ nam jax jaꞌk jix bhaiꞌ kaapakaꞌ nam tɨ jɨɨgiꞌñdhaꞌ buiñor guch Xoiꞌkam. Baꞌ puꞌñi sia paiꞌ nañ jup tuiꞌñgɨdaꞌ, nañ jax jaꞌk ja nɨiꞌñdhaꞌ gu jaꞌtkam nam tu jimdaꞌ gu miꞌ kam, puiꞌñ jaꞌk jup ba tu jimdaꞌ nañ baꞌ bhaan ja maiꞌchiaꞌ, kat jam chi iam puꞌñi jaꞌk jaiꞌ dhɨt tɨ jɨɨꞌñdhai jimiaꞌ buiñor guch Xoiꞌkam.
22 Quando estou com os fracos, também me torno fraco, pois quero levar os fracos a Cristo. Sim, tento encontrar algum ponto em comum com todos, fazendo todo o possível para salvar alguns.
23 Bɨɨx aixim jañ gaaꞌñchuꞌ nañ jax jaꞌk ja kaichdhaꞌ dhix bhaiꞌm kaiꞌchdham ñioꞌkiꞌñ guch Xoiꞌkam gu jaꞌtkam, jix joojoidhat jañ tu ja aꞌgiꞌñ, na guꞌ maaxik jir puiꞌ na jax jum kaiꞌch. Jix aaꞌ iñ guꞌ tɨi nam gɨt bɨɨx gu jaꞌtkam miꞌ puiꞌ tu dagiaꞌ na jax jum kaiꞌch, nam cham tuꞌ bɨɨx aixim tu jimdaꞌ.
23 Faço tudo isso para espalhar as boas-novas e participar de suas bênçãos.
24 Gio jaꞌpni ɨp na pim jax bax maat jiñ jaaduñ, nam paiꞌ dhuuk mu jaꞌp paiꞌ tɨtbiadaꞌ gu jaꞌtkam nam bapoꞌdaꞌ, cham tuꞌ bɨɨx tu maiꞌchiaꞌ am jɨꞌk nam maap boopoyaꞌ, maadɨt pɨx gu jax chuꞌm na tu maiꞌchiaꞌ jaroiꞌ nax ioꞌm jix mɨlhdhaꞌ kaꞌ. Aach baꞌ puꞌñi tɨtbiadam kɨꞌn jup ji buan nach jɨꞌk buiñor tɨ jɨɨgiꞌñ guch Xoiꞌkam nach yaꞌ ka dudua dhi oiꞌñgaꞌn bhaan. Jum aaꞌ baꞌ nach jix bhaiꞌ miꞌ puiꞌ xi jiimdaꞌ nach baꞌ maiꞌchiaꞌ gu tuꞌ nar jich maiꞌchɨk kaꞌ gatuuk.
24 Vocês não sabem que, numa corrida, todos competem, mas apenas um ganha o prêmio? Portanto, corram para vencer.
25 Na guꞌ guiꞌ nam bax chɨtbik kaꞌ, bɨɨpɨꞌx bhaiꞌ bam duñiaꞌ am nam jax jaꞌk tɨtbiaꞌ nam baꞌ cham buam pɨx jum buadaꞌ janoꞌ na paiꞌ dhuuk bar bhaan kaꞌ. Gio nam paiꞌ dhuuk pɨk ba tɨtbiadaꞌ, dai dhiꞌ bhaan nam tɨtɨɨꞌñchokaꞌ nam jax jaꞌk jum buidhaꞌ nam baꞌx bhaiꞌ pu duñiidhaꞌ, nam guꞌ cham am buaꞌ noꞌm bɨɨx aixim jum aaꞌntuꞌ. Baꞌ dhiꞌ yaꞌ pɨx dhi oiꞌñgaꞌn kam nam jix maiꞌchik kaꞌ gu tuꞌ nam baꞌm dɨkooꞌñdhatgɨdaꞌ nam jix bhaiꞌ miꞌ puiꞌ xi duiñchuꞌndaꞌ, gatuuk maaꞌn na jax dɨbaaꞌ guꞌ. Aach matgɨm jaꞌpji guiꞌ nach jix maiꞌchik na cham jɨꞌxkat dɨbaaꞌ, na guꞌr jix dhaam kam.
25 O atleta precisa ser disciplinado sob todos os aspectos. Ele se esforça para ganhar um prêmio perecível. Nós, porém, o fazemos para ganhar um prêmio eterno.
26 Guiꞌ pɨx nañ jix maiꞌchim aañ nañ baꞌñ dhakooꞌñdhatuꞌ nañ tɨi gaaꞌñchuꞌ nañ jax jaꞌk jix bhaiꞌ ji buusniaꞌ buiñor gu Dios, na guꞌ dhiꞌ jaꞌp ji buusan nañ mɨlhchuꞌ. Jix maat iñ nañ cham tuꞌ tuꞌ kub pɨx tɨiñ dhakooꞌñdhatuꞌ nañ mɨlhchuꞌ, guꞌ jaꞌpjix maat iñ nañ tu maiꞌchiaꞌ gatuuk.
26 Por isso não corro sem objetivo nem luto como quem dá golpes no ar.
27 Miꞌñ puiꞌ tɨi xi jim na jax jaꞌk jix bhaiꞌ ji chu buusnichgɨdaꞌ nam baꞌ miꞌ puiꞌp tu daaꞌñchuꞌndaꞌ gu jaꞌtkam, xiñ chulhiiñaidhat iñ na jax aaꞌ. Na guꞌ noꞌñ aañ dɨɨlh maakam tu duiñchuꞌ, cham tuꞌ puiꞌ nañ jax ja aagiꞌñ gu jaꞌtkam, aañ pɨx dɨɨlh cham tuꞌ kɨꞌn ji biꞌyaꞌ gatuuk buiñor gu Dios.
27 Disciplino meu corpo como um atleta, treinando-o para fazer o que deve, de modo que, depois de ter pregado a outros, eu mesmo não seja desqualificado.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Coríntios 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.