Mateus 19
Southeastern Tepehuan NT (STP_TBL) vs VC
1 Baꞌ gatuuk na miꞌ puiꞌ jɨꞌ xi chu ja aꞌgidhimɨk gu Jesuus gu noonbiꞌñ, pu jii miꞌ dhɨr na paiꞌ bhaan bipioꞌ gu Galilea dɨbɨɨr, mu jaꞌk jup bhɨi na paiꞌ bhaan jup bipioꞌ gu Judea dɨbɨɨr, maaꞌn kap na paiꞌ iampɨx xiaꞌlhbui jaꞌk bipioꞌ miꞌ na paiꞌ bhɨix gu Jordaan Ak.
1 Após esses discursos, Jesus deixou a Galiléia e veio para a Judéia, além do Jordão.
2 Baꞌ cham jɨꞌx mɨɨkim jix ioꞌm muiꞌ miꞌ mam jumaap jamɨt gu jaꞌtkam ji ja uaꞌdat am gux kakoꞌkkam, baꞌ gu Jesuus cham jax ji chɨꞌɨɨk pɨx jaꞌx jup ji ja duduaꞌñ. Bɨɨx jamɨt dho guꞌx kɨɨꞌp jum duu.
2 Uma grande multidão o seguiu e ele curou seus doentes.
3 Baꞌ moo jɨꞌkchi miꞌp ba ai mɨt guiꞌ nam pariseos jum tɨɨtɨꞌndaꞌ, baꞌ bhaiꞌ ba tɨkka am gu Jesuus nam miꞌ pɨx jix maiꞌchim noꞌ sap moo jax kaiꞌch na cham jir am nam baꞌ puiꞌ jaꞌk iattulhdhai tu chiñiaꞌ nam muꞌaaꞌ, jup tɨtda am: ―¿Jix bhaaiꞌ aa gu jaroiꞌ noꞌ cham ka joiꞌñ gu bɨngaꞌn na maiꞌ xi buaji jumai bhaiꞌp ji bhɨɨyaꞌ, kaꞌ guꞌ cham aa?
3 Os fariseus vieram perguntar-lhe para pô-lo à prova: É permitido a um homem rejeitar sua mulher por um motivo qualquer?
4 Baꞌp ja tɨtda gu Jesuus: ―¿Kux aapiꞌm aa cham jɨꞌxkat tu jiñkuiꞌñ miꞌ na mɨt paiꞌ tu uaꞌnak gu bɨjɨk dɨr kam nap jum kaiꞌch nat guñ Gɨꞌkoraꞌ pu kaiꞌñkam jup duu gu chioꞌñ gio gu ubii nam baꞌ gammɨjɨ maap tu oiꞌñkaꞌ?
4 Respondeu-lhes Jesus: Não lestes que o Criador, no começo, fez o homem e a mulher e disse:
5 Gio baꞌ moo jaꞌpnip jum kaiꞌch ɨp: “Baꞌ dɨlhkob jaꞌk ba tu kiichaꞌ gu chioꞌñ na paiꞌ dhuuk bhɨɨyaꞌ gu ubii, cham tuꞌ miꞌ ka tu kiokaꞌ nam paiꞌ oiꞌñkaꞌ gu gɨꞌkorgaꞌn. Baꞌ dhi gook jaꞌp ji buan am nam jir maaꞌn maaꞌnkam kaꞌ pɨx gu chioꞌñ gio gu ubii.”
5 Por isso, o homem deixará seu pai e sua mãe e se unirá à sua mulher; e os dois formarão uma só carne?
6 Puiꞌ kuñ baꞌp kaiꞌch nam cham tuꞌ kar gookaꞌn kaꞌ, guꞌ maaꞌn pɨx ji. Baꞌ cham jir am na jaroiꞌ jaꞌp xi dhuuji gu puiꞌ nat jax jaꞌk duu gu Dios nam gammɨjɨ maap tu oiꞌñkaꞌ gu chioꞌñ gio gu ubii.
6 Assim, já não são dois, mas uma só carne. Portanto, não separe o homem o que Deus uniu.
7 Baꞌp kaiꞌch am guiꞌ nam pariseos jum tɨɨtɨꞌndaꞌ: ―¿Guꞌ jax ji nat baꞌ gu Moisees puiꞌ jaꞌk ja chianɨk gu bɨjɨk dɨr kam na sap jix bhaaiꞌ gu jaroiꞌ na palhɨɨp xi chu uaꞌnai miꞌ xi makiaꞌ gu bɨngaꞌn na baꞌ miꞌ dhɨr bhaan jix maatɨꞌ kaꞌ nam cham kar jum bɨpnagɨm kaꞌ?
7 Disseram-lhe eles: Por que, então, Moisés ordenou dar um documento de divórcio à mulher, ao rejeitá-la?
8 Baꞌp ja tɨtda ɨp gio gu Jesuus: ―Dho na guꞌ nam jax bar tuutuꞌm kaꞌ jaꞌp na jax aapiꞌm nam cham maatɨt tɇ kɇɇkɇꞌ ni jɨꞌx, na guꞌx kaapak kaꞌ gu ja jujur, cham aaꞌndaꞌ am nam miꞌ puiꞌ jimiaꞌ na jax jir am. Puiꞌ kut baꞌ puꞌñi jaꞌk ja chianɨk gu Moisees nax bhaaiꞌ gu jaroiꞌ na maiꞌ buaꞌ gu bɨngaꞌn, guꞌ bɨɨpɨꞌ dɨr cham tuꞌ puiꞌ jaꞌk tu jimdat am ji.
8 Jesus respondeu-lhes: É por causa da dureza de vosso coração que Moisés havia tolerado o repúdio das mulheres; mas no começo não foi assim.
9 Ku guꞌ jaꞌp moo gu tuꞌx matgɨm nañ yaꞌ jam aagiꞌñdhaꞌ, jaꞌpji na cham jir am ji na maiꞌ buaꞌ gu jaroiꞌ gu bɨngaꞌn noꞌt cham bɨɨpɨꞌ jumai bɨɨmaꞌn tɨɨ na boꞌkaꞌ. Na guꞌ noꞌt jumai tɨi bhaiꞌ ji bhɨi gu chioꞌñ gu ubii, cham tuꞌ puiꞌ ka ji buandaꞌ am nam jir jum bɨpnagɨm, nam guꞌ jaꞌp pɨx ba tu jimdaꞌ panaas na jax guiꞌ nam jir ganaiꞌ pɨx.
9 Ora, eu vos declaro que todo aquele que rejeita sua mulher, exceto no caso de matrimônio falso, e desposa uma outra, comete adultério. E aquele que desposa uma mulher rejeitada, comete também adultério.
10 Baꞌ gu noonbiꞌñ gu Jesuus jup tɨtda am: ―Dho bak guꞌr am kat ji na pu cham jaroiꞌ maadɨt bhɨbhɨɨdaꞌ gu ubii, na guꞌ noꞌt jaroiꞌ puꞌñi ma tɨɨ na jumai bɨɨmaꞌn boꞌkaꞌ gu bɨngaꞌn, cham jir am na gio maiꞌp ba buaꞌ.
10 Seus discípulos disseram-lhe: Se tal é a condição do homem a respeito da mulher, é melhor não se casar!
11 Baꞌp ja tɨtda gu Jesuus: ―Jax dhui nam guꞌ cham tuꞌ bɨɨx gu jaꞌtkam jix maat noꞌr am nam tɨ bɨpnaꞌ kaꞌ piam ku guꞌ cham, dai jɨꞌk pɨx ji guiꞌ nat pu puiꞌ jaꞌk ja aꞌm tɨ tɨɨ gu Dios nam baꞌx maat.
11 Respondeu ele: Nem todos são capazes de compreender o sentido desta palavra, mas somente aqueles a quem foi dado.
12 Baꞌ jaiꞌp jix jaiꞌch am gu jaꞌtkam nam dɨɨlh jir pu chuꞌm nam cham tɨ bɨpnaꞌ kaꞌ, jaiꞌ baꞌ nam jaꞌp pɨx cham ja doꞌñchokaꞌ, jaiꞌ baꞌ jaꞌp kaiꞌñkam cham jup tɨ bɨpnaꞌ kaꞌ am nam gammɨjɨ miꞌ puiꞌ duiñchuꞌndaꞌ na jax jaꞌk jix aaꞌ gu Dios. Aapiꞌm baꞌ dɨɨlh jix bhaiꞌ xim gaagidhaꞌ na pim jax jaꞌk tuꞌt tu oiꞌñkaꞌ.
12 Porque há eunucos que o são desde o ventre de suas mães, há eunucos tornados tais pelas mãos dos homens e há eunucos que a si mesmos se fizeram eunucos por amor do Reino dos céus. Quem puder compreender, compreenda.
13 Baꞌ moo jaꞌxpɨx gu jaꞌtkam miꞌp ba aichulh jamɨt gu Jesuus gu ja aꞌaalh chuk nam jix aaꞌ na bhaiꞌ xi ja daagɨi tu ja daañxidhaꞌ jix dhaam jaꞌk buiñor guch Gɨꞌkoraꞌ. Guꞌ ji nam guꞌ cham aaꞌ gu noonbiꞌñ, dai na mɨt bhaiꞌ ji ja ñiok, jup ja tɨtda am nam sap cham mu jaꞌk ja uaꞌdaꞌ gu ja aꞌaalh chuk.
13 Foram-lhe, então, apresentadas algumas criancinhas para que pusesse as mãos sobre elas e orasse por elas. Os discípulos, porém, as afastavam.
14 Guꞌ ji na guꞌ cham puiꞌ ɨlhiiꞌñ gu Jesuus, jup ja tɨtda: ―Chaꞌpim ja ñiokiꞌñdhaꞌ dhich jaaduñ nam bha ja uaꞌ gu ja aꞌaalh chuk, na guꞌ dhiꞌ pɨk jix ioꞌm ja aꞌm tɨ nɨiꞌñ gu Dios.
14 Disse-lhes Jesus: Deixai vir a mim estas criancinhas e não as impeçais, porque o Reino dos céus é para aqueles que se lhes assemelham.
15 Baꞌ bhaiꞌ xi ja daagɨk ma tu daanɨ buiñor guch Gɨꞌkoraꞌ. Miꞌ dhɨr baꞌ dai nat ba jii.
15 E, depois de impor-lhes as mãos, continuou seu caminho.
16 Baꞌ moo maaꞌn miꞌp ba ai gu biapmaꞌ miꞌ na paiꞌ oirɨ gu Jesuus, baꞌ jaꞌpni bhaiꞌ ba tɨkka: ―Aañ jaꞌp tuꞌm bham tɨkkam jiñ jaduuñ nañ jaꞌp tɇ kɇɇ nap jir jix bhaiꞌkam, nañ tɨix maachim nap jiñ aagiꞌñdhaꞌ gɨt nañ tuꞌx kɨɨꞌp jum duukam pu duñiaꞌ nañ baꞌ jimiaꞌ jix dhaam jaꞌk buiñor gu Dios.
16 Um jovem aproximou-se de Jesus e lhe perguntou: Mestre, que devo fazer de bom para ter a vida eterna? Disse-lhe Jesus:
17 Baꞌp tɨtda gu Jesuus: ―¿Guꞌ jax duukat jap jix maat jiñ jaduuñ nañ jir jix bhaiꞌkam? Na guꞌ jumaip jix jaiꞌch jia guiꞌ na puiꞌp jir jix bhaiꞌkam, guiꞌ dhoñ Gɨꞌkoraꞌ nax dhaam jup tuꞌiiꞌ. Baꞌ noꞌp jix aaꞌ nap jimiaꞌ buiñor, jum aaꞌ nap bɨɨpɨꞌ miꞌ puiꞌ jimiaꞌ na jax jum kaiꞌch gu ñioꞌkiꞌñ miꞌ na paiꞌ tu uaꞌñix.
17 Por que me perguntas a respeito do que se deve fazer de bom? Só Deus é bom. Se queres entrar na vida, observa os mandamentos.
18 Baꞌp kaiꞌch gu biapmaꞌ: ―¿Jax gi jaꞌk tu uaꞌñix? Baꞌ gu Jesuus jup xi aagiꞌñ jup tɨtda: ―Dho miꞌ na paiꞌ jaꞌpnim kaiꞌch: “Chaꞌp ja kooꞌndaꞌ gu jaꞌtkam. Gio nap cham maiꞌ xi buaji gum bɨɨnaꞌ jumai bhaiꞌ ji bhɨɨyaꞌ gu ubii. Gio nap cham naiꞌ tɨ ɨɨxiꞌñdhaꞌ. Gio nap cham naiꞌ ja iatgiꞌñdhaꞌ gu jaꞌtkam, ni jaroiꞌ dho moo.
18 Quais?, perguntou ele. Jesus respondeu: Não matarás, não cometerás adultério, não furtarás, não dirás falso testemunho,
19 Gio baꞌ nap tuꞌ kaꞌm nɨidhat gum taat gio gum naan. Gio baꞌ nap bɨɨx pɨx jix ja joiꞌgɨꞌndaꞌ gu jaꞌtkam sia nar jaroiꞌ kaꞌ gɨt, jaꞌp nap jax xim joiꞌgɨꞌndaꞌ aap dɨɨlh.”
19 honra teu pai e tua mãe, amarás teu próximo como a ti mesmo.
20 Baꞌp kaiꞌch ɨp gio gu biapmaꞌ: ―Dho guꞌ aañ bɨɨx miꞌ puiꞌ tɨi duiñchuꞌ ji gu dhiꞌ puiꞌ nap jɨꞌk jax kaiꞌch jiñ jaduuñ. ¿Chi guꞌ moo cham ji jia?
20 Disse-lhe o jovem: Tenho observado tudo isto desde a minha infância. Que me falta ainda?
21 Baꞌp tɨtda ɨp gio gu Jesuus: ―Dho guꞌ maaꞌn kam biꞌiix ji nap pu tu duñiaꞌ, puiꞌ na jax guiꞌ nap jɨꞌk tuꞌ biaꞌ nap tu gaꞌrai ja makiaꞌ gu tuumiñ guiꞌ nam cham biaꞌ nam paiꞌ dhɨr uꞌji kɨꞌn tu sabaꞌdaꞌ. Baꞌ dhiꞌ puꞌñi jaꞌk jir jix chumñigam kaꞌ ap jix dhaam jaꞌk. Miꞌ dhɨr baꞌ dai nap gammɨjɨ bañ kaichgɨdaꞌ cham tuꞌ bhaan jim tukgidhat.
21 Respondeu Jesus: Se queres ser perfeito, vai, vende teus bens, dá-os aos pobres e terás um tesouro no céu. Depois, vem e segue-me!
22 Baꞌ giilhim bhaiꞌx buam jim ɨlh gu biapmaꞌ nat puiꞌ jɨꞌ kai gu Jesuus, jix buam jum aagɨt pɨx ba jii, na guꞌ tɨi cham aaꞌ na tu gaꞌraꞌ gu bɨxchuꞌ na tu biaꞌ, na guꞌ giilhim jir jix chumñigam kaꞌ.
22 Ouvindo estas palavras, o jovem foi embora muito triste, porque possuía muitos bens.
23 Baꞌp ja tɨtda gu Jesuus gu noonbiꞌñ: ―Dho jaña nam jax jix xijaim ɨlhiiꞌñ gux chutumñigam nam miꞌ puiꞌ jimiaꞌ na jax jix aaꞌ guñ Gɨꞌkoraꞌ na baꞌ ja aꞌm ba tɨ nɨidhidhaꞌ gɨt.
23 Jesus disse então aos seus discípulos: Em verdade vos declaro: é difícil para um rico entrar no Reino dos céus!
24 Gu kameeyo chi iam cham xijaim jup ɨlhiiꞌñ ji na buupuiram baakɨi gu soomkar jaꞌp dɨr jaꞌk buusniaꞌ, cham tuꞌ puiꞌ na jax gux chutumñigam nam giilhim jix xijaim ɨlhiiꞌñ nam miꞌ puiꞌ jimiaꞌ na jax jix aaꞌ guñ Gɨꞌkoraꞌ, nam guꞌ dai mu jaꞌk bhaan jix chutkagix kaꞌ gu tuꞌ nam biaꞌkaꞌ.
24 Eu vos repito: é mais fácil um camelo passar pelo fundo de uma agulha do que um rico entrar no Reino de Deus.
25 Baꞌ gu noonbiꞌñ miꞌ puiꞌ pup tuꞌiiꞌ am na mɨt puiꞌ jɨꞌ kai, cham bhaaiꞌ nam jax xim duñiaꞌ, dai nam jup jum tɨ tɨtda dɨɨlh: ―Dho bak guꞌ cham jɨꞌxkat jaroiꞌ aayaꞌ ji buiñor gu Dios, na guꞌ bak puiꞌ giilhim jix xijai nañ miꞌ puiꞌ jimiaꞌ na jax jix aaꞌ.
25 A estas palavras seus discípulos, pasmados, perguntaram: Quem poderá então salvar-se?
26 Baꞌp ja tɨtda gu Jesuus muiꞌ xi ja tɨɨgɨk: ―Jax dhui na cham tuꞌ xijai kam ɨlhiiꞌñ gu Dios gu tuꞌ nam jix xijai kam ɨlhiiꞌñdhaꞌ gu jaꞌtkam yaꞌ dhi oiꞌñgaꞌn bhaan.
26 Jesus olhou para eles e disse: Aos homens isto é impossível, mas a Deus tudo é possível.
27 Baꞌ gu Peegro miꞌ dhɨr jaꞌp muiꞌp ji ñio, jup kaiꞌch: ―¿Aach baꞌ tuꞌ maiꞌchiaꞌ jix dhaam jaꞌk, na chich guꞌ cham tuꞌ kap jich buix gu tuꞌ nach biaꞌkat janoꞌ dɨr na chich paiꞌ dhuuk jum kai?
27 Pedro então, tomando a palavra, disse-lhe: Eis que deixamos tudo para te seguir. Que haverá então para nós?
28 Baꞌ gu Jesuus jup ja tɨtda bɨɨx nam jɨꞌk jir gu noonbiꞌñ: ―Dho guꞌ dai dho na pim jiñ bɨɨm ba daraibuꞌ mambhɨɨx kap daman gook bhaiꞌ nañ paiꞌ ba daibuꞌ aañ nat bhañ joot guñ Gɨꞌkoraꞌ nañ paiꞌ dhɨr naiꞌr gɇꞌkam kaꞌ, na joidham jix chu abhaar, janoꞌ na paiꞌ dhuuk jum aayaꞌ na bɨɨx xixiibkam jup tum duñiaꞌ gu tuꞌ. Baꞌ ba ja aagiꞌñdhaꞌ pim gu ja bopxi gu mambhɨɨx daman gook maamraꞌn gu Israel nam tuꞌ jax buimɨi yaꞌ dhi oiꞌñgaꞌn bhaan.
28 Respondeu Jesus: Em verdade vos declaro: no dia da renovação do mundo, quando o Filho do Homem estiver sentado no trono da glória, vós, que me haveis seguido, estareis sentados em doze tronos para julgar as doze tribos de Israel.
29 Guꞌ baꞌ gu jaroiꞌ noꞌt cham tuꞌp jim buixdhak gammɨjɨ bañ kaichuꞌ, na cham bhaan ka tɨtɨɨꞌñchokaꞌ gu baꞌkiꞌñ, piam gu sɨspidhiꞌñ, piam gu taataꞌn, piam gu dɨꞌɨɨꞌn, piam gu maamraꞌn, piam gu dɨrbagaꞌn, cham jax bua dho, na guꞌx ioꞌm muiꞌ bhaan ba tu biꞌyaꞌ gatuuk, gio na pu jimiaꞌ jix dhaam jaꞌk buiñor guñ Gɨꞌkoraꞌ.
29 E todo aquele que por minha causa deixar irmãos, irmãs, pai, mãe, mulher, filhos, terras ou casa receberá o cêntuplo e possuirá a vida eterna.
30 Guꞌ baꞌ guiꞌ nam xib jir gɇꞌgɇrkam yaꞌ dhi oiꞌñgaꞌn bhaan, kam aayaꞌ gatuuk nam jir cham tuꞌ kaꞌ, guꞌ baꞌ guiꞌ nam xib jir jaꞌppɨx jaꞌtkam yaꞌ dhi oiꞌñgaꞌn bhaan, gatuuk gɇꞌgɇrkam kɨꞌn ji biꞌyaꞌ am jix dhaam jaꞌk buiñor guñ Gɨꞌkoraꞌ.
30 Muitos dos primeiros serão os últimos e muitos dos últimos serão os primeiros.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.