Mateus 19
Southeastern Tepehuan NT (STP_TBL) vs NVT
1 Baꞌ gatuuk na miꞌ puiꞌ jɨꞌ xi chu ja aꞌgidhimɨk gu Jesuus gu noonbiꞌñ, pu jii miꞌ dhɨr na paiꞌ bhaan bipioꞌ gu Galilea dɨbɨɨr, mu jaꞌk jup bhɨi na paiꞌ bhaan jup bipioꞌ gu Judea dɨbɨɨr, maaꞌn kap na paiꞌ iampɨx xiaꞌlhbui jaꞌk bipioꞌ miꞌ na paiꞌ bhɨix gu Jordaan Ak.
1 Quando Jesus terminou de dizer essas coisas, deixou a Galileia e foi para a região da Judeia, a leste do rio Jordão.
2 Baꞌ cham jɨꞌx mɨɨkim jix ioꞌm muiꞌ miꞌ mam jumaap jamɨt gu jaꞌtkam ji ja uaꞌdat am gux kakoꞌkkam, baꞌ gu Jesuus cham jax ji chɨꞌɨɨk pɨx jaꞌx jup ji ja duduaꞌñ. Bɨɨx jamɨt dho guꞌx kɨɨꞌp jum duu.
2 Grandes multidões o seguiram, e ele curou os enfermos.
3 Baꞌ moo jɨꞌkchi miꞌp ba ai mɨt guiꞌ nam pariseos jum tɨɨtɨꞌndaꞌ, baꞌ bhaiꞌ ba tɨkka am gu Jesuus nam miꞌ pɨx jix maiꞌchim noꞌ sap moo jax kaiꞌch na cham jir am nam baꞌ puiꞌ jaꞌk iattulhdhai tu chiñiaꞌ nam muꞌaaꞌ, jup tɨtda am: ―¿Jix bhaaiꞌ aa gu jaroiꞌ noꞌ cham ka joiꞌñ gu bɨngaꞌn na maiꞌ xi buaji jumai bhaiꞌp ji bhɨɨyaꞌ, kaꞌ guꞌ cham aa?
3 Alguns fariseus apareceram e tentaram apanhar Jesus numa armadilha, perguntando: “Deve-se permitir que um homem se divorcie de sua mulher por qualquer motivo?”.
4 Baꞌp ja tɨtda gu Jesuus: ―¿Kux aapiꞌm aa cham jɨꞌxkat tu jiñkuiꞌñ miꞌ na mɨt paiꞌ tu uaꞌnak gu bɨjɨk dɨr kam nap jum kaiꞌch nat guñ Gɨꞌkoraꞌ pu kaiꞌñkam jup duu gu chioꞌñ gio gu ubii nam baꞌ gammɨjɨ maap tu oiꞌñkaꞌ?
4 “Vocês não leram as Escrituras?”, respondeu Jesus. “Elas registram que, desde o princípio, o Criador ‘os fez homem e mulher’
5 Gio baꞌ moo jaꞌpnip jum kaiꞌch ɨp: “Baꞌ dɨlhkob jaꞌk ba tu kiichaꞌ gu chioꞌñ na paiꞌ dhuuk bhɨɨyaꞌ gu ubii, cham tuꞌ miꞌ ka tu kiokaꞌ nam paiꞌ oiꞌñkaꞌ gu gɨꞌkorgaꞌn. Baꞌ dhi gook jaꞌp ji buan am nam jir maaꞌn maaꞌnkam kaꞌ pɨx gu chioꞌñ gio gu ubii.”
5 e disse: ‘Por isso o homem deixa pai e mãe e se une à sua mulher, e os dois se tornam um só’.
6 Puiꞌ kuñ baꞌp kaiꞌch nam cham tuꞌ kar gookaꞌn kaꞌ, guꞌ maaꞌn pɨx ji. Baꞌ cham jir am na jaroiꞌ jaꞌp xi dhuuji gu puiꞌ nat jax jaꞌk duu gu Dios nam gammɨjɨ maap tu oiꞌñkaꞌ gu chioꞌñ gio gu ubii.
6 Uma vez que já não são dois, mas um só, que ninguém separe o que Deus uniu.”
7 Baꞌp kaiꞌch am guiꞌ nam pariseos jum tɨɨtɨꞌndaꞌ: ―¿Guꞌ jax ji nat baꞌ gu Moisees puiꞌ jaꞌk ja chianɨk gu bɨjɨk dɨr kam na sap jix bhaaiꞌ gu jaroiꞌ na palhɨɨp xi chu uaꞌnai miꞌ xi makiaꞌ gu bɨngaꞌn na baꞌ miꞌ dhɨr bhaan jix maatɨꞌ kaꞌ nam cham kar jum bɨpnagɨm kaꞌ?
7 Eles perguntaram: “Então por que Moisés disse na lei que o homem poderia dar à esposa um certificado de divórcio e mandá-la embora?”.
8 Baꞌp ja tɨtda ɨp gio gu Jesuus: ―Dho na guꞌ nam jax bar tuutuꞌm kaꞌ jaꞌp na jax aapiꞌm nam cham maatɨt tɇ kɇɇkɇꞌ ni jɨꞌx, na guꞌx kaapak kaꞌ gu ja jujur, cham aaꞌndaꞌ am nam miꞌ puiꞌ jimiaꞌ na jax jir am. Puiꞌ kut baꞌ puꞌñi jaꞌk ja chianɨk gu Moisees nax bhaaiꞌ gu jaroiꞌ na maiꞌ buaꞌ gu bɨngaꞌn, guꞌ bɨɨpɨꞌ dɨr cham tuꞌ puiꞌ jaꞌk tu jimdat am ji.
8 Jesus respondeu: “Moisés permitiu o divórcio apenas como concessão, pois o coração de vocês é duro, mas não era esse o propósito original.
9 Ku guꞌ jaꞌp moo gu tuꞌx matgɨm nañ yaꞌ jam aagiꞌñdhaꞌ, jaꞌpji na cham jir am ji na maiꞌ buaꞌ gu jaroiꞌ gu bɨngaꞌn noꞌt cham bɨɨpɨꞌ jumai bɨɨmaꞌn tɨɨ na boꞌkaꞌ. Na guꞌ noꞌt jumai tɨi bhaiꞌ ji bhɨi gu chioꞌñ gu ubii, cham tuꞌ puiꞌ ka ji buandaꞌ am nam jir jum bɨpnagɨm, nam guꞌ jaꞌp pɨx ba tu jimdaꞌ panaas na jax guiꞌ nam jir ganaiꞌ pɨx.
9 E eu lhes digo o seguinte: quem se divorciar de sua esposa, o que só poderá fazer em caso de imoralidade, e se casar com outra, cometerá adultério”.
10 Baꞌ gu noonbiꞌñ gu Jesuus jup tɨtda am: ―Dho bak guꞌr am kat ji na pu cham jaroiꞌ maadɨt bhɨbhɨɨdaꞌ gu ubii, na guꞌ noꞌt jaroiꞌ puꞌñi ma tɨɨ na jumai bɨɨmaꞌn boꞌkaꞌ gu bɨngaꞌn, cham jir am na gio maiꞌp ba buaꞌ.
10 Os discípulos de Jesus disseram: “Se essa é a condição do homem em relação à sua mulher, é melhor não casar!”.
11 Baꞌp ja tɨtda gu Jesuus: ―Jax dhui nam guꞌ cham tuꞌ bɨɨx gu jaꞌtkam jix maat noꞌr am nam tɨ bɨpnaꞌ kaꞌ piam ku guꞌ cham, dai jɨꞌk pɨx ji guiꞌ nat pu puiꞌ jaꞌk ja aꞌm tɨ tɨɨ gu Dios nam baꞌx maat.
11 “Nem todos têm como aceitar esse ensino”, disse Jesus. “Só aqueles que recebem a ajuda de Deus.
12 Baꞌ jaiꞌp jix jaiꞌch am gu jaꞌtkam nam dɨɨlh jir pu chuꞌm nam cham tɨ bɨpnaꞌ kaꞌ, jaiꞌ baꞌ nam jaꞌp pɨx cham ja doꞌñchokaꞌ, jaiꞌ baꞌ jaꞌp kaiꞌñkam cham jup tɨ bɨpnaꞌ kaꞌ am nam gammɨjɨ miꞌ puiꞌ duiñchuꞌndaꞌ na jax jaꞌk jix aaꞌ gu Dios. Aapiꞌm baꞌ dɨɨlh jix bhaiꞌ xim gaagidhaꞌ na pim jax jaꞌk tuꞌt tu oiꞌñkaꞌ.
12 Alguns nascem eunucos, alguns foram feitos eunucos por outros e alguns a si mesmos se fazem eunucos por causa do reino dos céus. Quem puder, que aceite isso.”
13 Baꞌ moo jaꞌxpɨx gu jaꞌtkam miꞌp ba aichulh jamɨt gu Jesuus gu ja aꞌaalh chuk nam jix aaꞌ na bhaiꞌ xi ja daagɨi tu ja daañxidhaꞌ jix dhaam jaꞌk buiñor guch Gɨꞌkoraꞌ. Guꞌ ji nam guꞌ cham aaꞌ gu noonbiꞌñ, dai na mɨt bhaiꞌ ji ja ñiok, jup ja tɨtda am nam sap cham mu jaꞌk ja uaꞌdaꞌ gu ja aꞌaalh chuk.
13 Certo dia, trouxeram crianças para que Jesus pusesse as mãos sobre elas e orasse em seu favor, mas os discípulos repreendiam aqueles que as traziam.
14 Guꞌ ji na guꞌ cham puiꞌ ɨlhiiꞌñ gu Jesuus, jup ja tɨtda: ―Chaꞌpim ja ñiokiꞌñdhaꞌ dhich jaaduñ nam bha ja uaꞌ gu ja aꞌaalh chuk, na guꞌ dhiꞌ pɨk jix ioꞌm ja aꞌm tɨ nɨiꞌñ gu Dios.
14 Jesus, porém, disse: “Deixem que as crianças venham a mim. Não as impeçam, pois o reino dos céus pertence aos que são como elas”.
15 Baꞌ bhaiꞌ xi ja daagɨk ma tu daanɨ buiñor guch Gɨꞌkoraꞌ. Miꞌ dhɨr baꞌ dai nat ba jii.
15 Então, antes de ir embora, pôs as mãos sobre a cabeça delas e as abençoou.
16 Baꞌ moo maaꞌn miꞌp ba ai gu biapmaꞌ miꞌ na paiꞌ oirɨ gu Jesuus, baꞌ jaꞌpni bhaiꞌ ba tɨkka: ―Aañ jaꞌp tuꞌm bham tɨkkam jiñ jaduuñ nañ jaꞌp tɇ kɇɇ nap jir jix bhaiꞌkam, nañ tɨix maachim nap jiñ aagiꞌñdhaꞌ gɨt nañ tuꞌx kɨɨꞌp jum duukam pu duñiaꞌ nañ baꞌ jimiaꞌ jix dhaam jaꞌk buiñor gu Dios.
16 Um homem veio a Jesus com a seguinte pergunta: “Mestre, que boas ações devo fazer para obter a vida eterna?”.
17 Baꞌp tɨtda gu Jesuus: ―¿Guꞌ jax duukat jap jix maat jiñ jaduuñ nañ jir jix bhaiꞌkam? Na guꞌ jumaip jix jaiꞌch jia guiꞌ na puiꞌp jir jix bhaiꞌkam, guiꞌ dhoñ Gɨꞌkoraꞌ nax dhaam jup tuꞌiiꞌ. Baꞌ noꞌp jix aaꞌ nap jimiaꞌ buiñor, jum aaꞌ nap bɨɨpɨꞌ miꞌ puiꞌ jimiaꞌ na jax jum kaiꞌch gu ñioꞌkiꞌñ miꞌ na paiꞌ tu uaꞌñix.
17 “Por que você me pergunta sobre o que é bom?”, perguntou Jesus. “Há somente um que é bom. Se você deseja entrar na vida eterna, guarde os mandamentos.”
18 Baꞌp kaiꞌch gu biapmaꞌ: ―¿Jax gi jaꞌk tu uaꞌñix? Baꞌ gu Jesuus jup xi aagiꞌñ jup tɨtda: ―Dho miꞌ na paiꞌ jaꞌpnim kaiꞌch: “Chaꞌp ja kooꞌndaꞌ gu jaꞌtkam. Gio nap cham maiꞌ xi buaji gum bɨɨnaꞌ jumai bhaiꞌ ji bhɨɨyaꞌ gu ubii. Gio nap cham naiꞌ tɨ ɨɨxiꞌñdhaꞌ. Gio nap cham naiꞌ ja iatgiꞌñdhaꞌ gu jaꞌtkam, ni jaroiꞌ dho moo.
18 “Quais?”, perguntou o homem. Jesus respondeu: “Não mate. Não cometa adultério. Não roube. Não dê falso testemunho.
19 Gio baꞌ nap tuꞌ kaꞌm nɨidhat gum taat gio gum naan. Gio baꞌ nap bɨɨx pɨx jix ja joiꞌgɨꞌndaꞌ gu jaꞌtkam sia nar jaroiꞌ kaꞌ gɨt, jaꞌp nap jax xim joiꞌgɨꞌndaꞌ aap dɨɨlh.”
19 Honre seu pai e sua mãe. Ame o seu próximo como a si mesmo”.
20 Baꞌp kaiꞌch ɨp gio gu biapmaꞌ: ―Dho guꞌ aañ bɨɨx miꞌ puiꞌ tɨi duiñchuꞌ ji gu dhiꞌ puiꞌ nap jɨꞌk jax kaiꞌch jiñ jaduuñ. ¿Chi guꞌ moo cham ji jia?
20 “Tenho obedecido a todos esses mandamentos”, disse o homem. “O que mais devo fazer?”
21 Baꞌp tɨtda ɨp gio gu Jesuus: ―Dho guꞌ maaꞌn kam biꞌiix ji nap pu tu duñiaꞌ, puiꞌ na jax guiꞌ nap jɨꞌk tuꞌ biaꞌ nap tu gaꞌrai ja makiaꞌ gu tuumiñ guiꞌ nam cham biaꞌ nam paiꞌ dhɨr uꞌji kɨꞌn tu sabaꞌdaꞌ. Baꞌ dhiꞌ puꞌñi jaꞌk jir jix chumñigam kaꞌ ap jix dhaam jaꞌk. Miꞌ dhɨr baꞌ dai nap gammɨjɨ bañ kaichgɨdaꞌ cham tuꞌ bhaan jim tukgidhat.
21 Jesus respondeu: “Se você quer ser perfeito, vá, venda todos os seus bens e dê o dinheiro aos pobres. Então você terá um tesouro no céu. Depois, venha e siga-me”.
22 Baꞌ giilhim bhaiꞌx buam jim ɨlh gu biapmaꞌ nat puiꞌ jɨꞌ kai gu Jesuus, jix buam jum aagɨt pɨx ba jii, na guꞌ tɨi cham aaꞌ na tu gaꞌraꞌ gu bɨxchuꞌ na tu biaꞌ, na guꞌ giilhim jir jix chumñigam kaꞌ.
22 Quando o rapaz ouviu isso, foi embora triste, porque tinha muitos bens.
23 Baꞌp ja tɨtda gu Jesuus gu noonbiꞌñ: ―Dho jaña nam jax jix xijaim ɨlhiiꞌñ gux chutumñigam nam miꞌ puiꞌ jimiaꞌ na jax jix aaꞌ guñ Gɨꞌkoraꞌ na baꞌ ja aꞌm ba tɨ nɨidhidhaꞌ gɨt.
23 Então Jesus disse a seus discípulos: “Eu lhes digo a verdade: é muito difícil um rico entrar no reino dos céus.
24 Gu kameeyo chi iam cham xijaim jup ɨlhiiꞌñ ji na buupuiram baakɨi gu soomkar jaꞌp dɨr jaꞌk buusniaꞌ, cham tuꞌ puiꞌ na jax gux chutumñigam nam giilhim jix xijaim ɨlhiiꞌñ nam miꞌ puiꞌ jimiaꞌ na jax jix aaꞌ guñ Gɨꞌkoraꞌ, nam guꞌ dai mu jaꞌk bhaan jix chutkagix kaꞌ gu tuꞌ nam biaꞌkaꞌ.
24 Digo também: é mais fácil um camelo passar pelo buraco de uma agulha que um rico entrar no reino de Deus”.
25 Baꞌ gu noonbiꞌñ miꞌ puiꞌ pup tuꞌiiꞌ am na mɨt puiꞌ jɨꞌ kai, cham bhaaiꞌ nam jax xim duñiaꞌ, dai nam jup jum tɨ tɨtda dɨɨlh: ―Dho bak guꞌ cham jɨꞌxkat jaroiꞌ aayaꞌ ji buiñor gu Dios, na guꞌ bak puiꞌ giilhim jix xijai nañ miꞌ puiꞌ jimiaꞌ na jax jix aaꞌ.
25 Ao ouvir isso, os discípulos ficaram perplexos e perguntaram: “Então quem pode ser salvo?”.
26 Baꞌp ja tɨtda gu Jesuus muiꞌ xi ja tɨɨgɨk: ―Jax dhui na cham tuꞌ xijai kam ɨlhiiꞌñ gu Dios gu tuꞌ nam jix xijai kam ɨlhiiꞌñdhaꞌ gu jaꞌtkam yaꞌ dhi oiꞌñgaꞌn bhaan.
26 Jesus olhou atentamente para eles e respondeu: “Para as pessoas isso é impossível, mas tudo é possível para Deus”.
27 Baꞌ gu Peegro miꞌ dhɨr jaꞌp muiꞌp ji ñio, jup kaiꞌch: ―¿Aach baꞌ tuꞌ maiꞌchiaꞌ jix dhaam jaꞌk, na chich guꞌ cham tuꞌ kap jich buix gu tuꞌ nach biaꞌkat janoꞌ dɨr na chich paiꞌ dhuuk jum kai?
27 Então Pedro disse: “Deixamos tudo para segui-lo. Qual será nossa recompensa?”.
28 Baꞌ gu Jesuus jup ja tɨtda bɨɨx nam jɨꞌk jir gu noonbiꞌñ: ―Dho guꞌ dai dho na pim jiñ bɨɨm ba daraibuꞌ mambhɨɨx kap daman gook bhaiꞌ nañ paiꞌ ba daibuꞌ aañ nat bhañ joot guñ Gɨꞌkoraꞌ nañ paiꞌ dhɨr naiꞌr gɇꞌkam kaꞌ, na joidham jix chu abhaar, janoꞌ na paiꞌ dhuuk jum aayaꞌ na bɨɨx xixiibkam jup tum duñiaꞌ gu tuꞌ. Baꞌ ba ja aagiꞌñdhaꞌ pim gu ja bopxi gu mambhɨɨx daman gook maamraꞌn gu Israel nam tuꞌ jax buimɨi yaꞌ dhi oiꞌñgaꞌn bhaan.
28 Jesus respondeu: “Eu lhes garanto que, quando o mundo for renovado e o Filho do Homem se sentar em seu trono glorioso, vocês, que foram meus seguidores, também se sentarão em doze tronos para julgar as doze tribos de Israel.
29 Guꞌ baꞌ gu jaroiꞌ noꞌt cham tuꞌp jim buixdhak gammɨjɨ bañ kaichuꞌ, na cham bhaan ka tɨtɨɨꞌñchokaꞌ gu baꞌkiꞌñ, piam gu sɨspidhiꞌñ, piam gu taataꞌn, piam gu dɨꞌɨɨꞌn, piam gu maamraꞌn, piam gu dɨrbagaꞌn, cham jax bua dho, na guꞌx ioꞌm muiꞌ bhaan ba tu biꞌyaꞌ gatuuk, gio na pu jimiaꞌ jix dhaam jaꞌk buiñor guñ Gɨꞌkoraꞌ.
29 E todos que tiverem deixado casa, irmãos, irmãs, pai, mãe, filhos ou propriedades por minha causa receberão em troca cem vezes mais e herdarão a vida eterna.
30 Guꞌ baꞌ guiꞌ nam xib jir gɇꞌgɇrkam yaꞌ dhi oiꞌñgaꞌn bhaan, kam aayaꞌ gatuuk nam jir cham tuꞌ kaꞌ, guꞌ baꞌ guiꞌ nam xib jir jaꞌppɨx jaꞌtkam yaꞌ dhi oiꞌñgaꞌn bhaan, gatuuk gɇꞌgɇrkam kɨꞌn ji biꞌyaꞌ am jix dhaam jaꞌk buiñor guñ Gɨꞌkoraꞌ.
30 Contudo, muitos primeiros serão os últimos, e muitos últimos serão os primeiros.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.