Marcos 10

Southeastern Tepehuan NT (STP_TBL) vs NVT

Sair da comparação
NVT Nova Versão Transformadora
1 Baꞌ giop ma jii gu Jesuus miꞌ dhɨr Kapernaum mummu jaꞌk maaꞌn kap na paiꞌ Judea bhaan bipioꞌ guiꞌ gu dɨbɨɨr. Mɨkkat baꞌ baasɨꞌn dɨr jaꞌk gu Jordaan Ak xi jii, iampɨx xiaꞌlhbui jaꞌk, na paiꞌ maakam jaꞌk ba bipioꞌ guiꞌ gu dɨbɨɨr. Baꞌ muiꞌ bhaiꞌ mam jumaap jamɨt gu jaꞌtkam, baꞌ bhaiꞌ xi chu ja aꞌgidhimɨk, puiꞌ na jax ba tu ja aꞌgiꞌñdhaꞌ gammɨjɨ na jax jaꞌk jix bhaiꞌ nam tuiꞌñgɨdaꞌ.
1 Então Jesus deixou Cafarnaum e foi para a região da Judeia, a leste do rio Jordão. Mais uma vez, multidões se juntaram ao seu redor e, como de costume, ele as ensinava.
2 Baꞌ moo bhaiꞌp ba ai mɨt guiꞌ nam pariseos jum tɨɨtɨꞌndaꞌ, baꞌ ba tɨkkaꞌn am gu Jesuus noꞌ sap jix bhaaiꞌ gu jaroiꞌ noꞌ cham ka joiꞌñ gu bɨngaꞌn na maiꞌ xi buaji jumai xi bhɨɨji. Nam miꞌ pɨx mamtɨ, ee jax pɨk sap tɨꞌyaꞌ.
2 Alguns fariseus vieram e tentaram apanhar Jesus numa armadilha com a seguinte pergunta: “Deve-se permitir que um homem se divorcie de sua mulher?”.
3 Baꞌ xi ja tɨkka ɨp gu Jesuus, jup ja tɨtda: ―¿Jax gi jaꞌk jum kaiꞌch mi uꞌuan taꞌm nat tu uaꞌnak gu Moisees? Tɨix maat, guꞌ ji na guꞌ pɨx jap ja tɨtda.
3 Jesus respondeu: “O que Moisés disse na lei a respeito do divórcio?”.
4 Baꞌ guiꞌp kaiꞌch am: ―Dho saak dai na palhɨɨp tum uaꞌnaꞌ uꞌuan taꞌm na bhaan jix maatɨꞌ kaꞌ nam cham tuꞌ kar jum bɨpnagɨm kaꞌ.
4 “Ele o permitiu”, responderam os fariseus. “Disse que um homem poderia dar à esposa um certificado de divórcio e mandá-la embora.”
5 Baꞌp ja tɨtda ɨp gio gu Jesuus: ―¿Jax japim baꞌ ɨlhdhat kɇɇ gu puiꞌ nat tu uaꞌnak? ¿Panaas kur joidham aa? Jaꞌpni dho kaiꞌñkam puiꞌ jaꞌk tu uaꞌna, na guꞌ giilhim jix kaapak kaꞌ gu ja jujur gu bɨjɨk dɨr kam, cham jɨꞌxkat miꞌ puiꞌ jii mɨt na jax tɨi pɨk tu ja aꞌgidhimɨk. Baꞌ aapiꞌm alh jaꞌp moox ja oiꞌñ.
5 Jesus, porém, disse: “Moisés escreveu esse mandamento porque vocês têm o coração duro,
6 Guꞌ matgam jaꞌpjani jaꞌk na aagix janoꞌ dɨr nat paiꞌ dhuuk jup duu gu Dios dhi oiꞌñgaꞌn, na guꞌ puiꞌ tu uaꞌñix gu ñioꞌkiꞌñ mi uꞌuan taꞌm nap jum kaiꞌch: “Gook pɨx ya ja doꞌñcho gu jaꞌtkam, maaꞌn chioꞌñ gio maaꞌn ubii.”
6 mas ‘Deus os fez homem e mulher’ desde o princípio da criação.
7 Gio baꞌ moo jaꞌpnip jum kaiꞌch ɨp: “Na paiꞌ dhuuk ba tɨ bɨɨnaꞌ kaꞌ gu jaroiꞌ maadɨt, jix bhaiꞌ na maakam jaꞌk ba tu kiichaꞌ bɨɨmaꞌn gu bɨngaꞌn, cham tuꞌ miꞌ ka kiokaꞌ nam paiꞌ oiꞌñkaꞌ gu gɨꞌkorgaꞌn.
7 ‘Por isso o homem deixa pai e mãe e se une à sua mulher,
8 Baꞌ maaꞌn iiꞌmdaꞌp duukaꞌ am gook dɨt daim bɨpnagɨm.” Baꞌ dhiꞌ jaꞌpnir jum duukam, na baꞌ jaꞌp ji buusniaꞌ na bar maaꞌn maaꞌnkam kaꞌ, sia kum jir gook.
8 e os dois se tornam um só’. Uma vez que já não são dois, mas um só,
9 Na guꞌ gu Dios cham tuꞌ aaꞌ gu puiꞌ jaꞌk nam xim uꞌji gatuuk giop bam jɨꞌdɨlhkadaꞌ.
9 que ninguém separe o que Deus uniu”.
10 Baꞌ na mɨt paiꞌ dhuuk gio mummup ba ai nam paiꞌ tɨbiapkaꞌ, ba tɨkka am gu noonbiꞌñ na jax kaiꞌñkam jup ja tɨtda gu pariseos miꞌ na paiꞌ xi chu ja aꞌgidhimɨk.
10 Mais tarde, quando Jesus estava em casa com seus discípulos, eles tocaram no assunto outra vez.
11 Baꞌx bhaiꞌ xi ja aagiꞌñ gu Jesuus, jup ja tɨtda: ―Jaꞌpniñ dho kaiꞌñkam jup kaiꞌch, na gu jaroiꞌ noꞌt maiꞌ xi buak gu bɨngaꞌn jumai bhaiꞌ tɨip ji bhɨi, cham tuꞌ puiꞌ ka ja biaꞌkaꞌ guñ Gɨꞌkoraꞌ nam jir jum bɨpnagɨm kaꞌ, puiꞌ pɨx bar tuutuꞌm kaꞌ am guꞌ buiñor na jax guiꞌ nam jir ganaiꞌ pɨx kaꞌ.
11 Jesus respondeu: “Quem se divorcia de sua esposa e se casa com outra mulher comete adultério contra ela.
12 Gio gu ubii noꞌt maiꞌ xi buak gu bɨngaꞌn jumai tɨip xi oi, cham tuꞌ puiꞌp ka ja biaꞌkaꞌ guñ Gɨꞌkoraꞌ nam jir jum bɨpnagɨm kaꞌ, puiꞌ pɨx jaꞌk jup ba ji buusandaꞌ buiñor nañ jax ba kaiꞌch.
12 E, se a mulher se divorcia do marido e se casa com outro homem, comete adultério”.
13 Miꞌ dhɨr baꞌ mɨkkat miꞌ ba ai mɨt gu jaꞌtkam na paiꞌp tuꞌiiꞌ gu Jesuus, ji ja uaꞌdat am gu ja aꞌaalh chuk na sap baꞌ bɨɨx jɨꞌmaꞌn xi ja daagɨi tu aꞌgaꞌ ja aꞌmkam jix dhaam jaꞌk buiñor guch Gɨꞌkoraꞌ. Guꞌ ji nam guꞌ gu noonbiꞌñ cham aaꞌ, ba ja ñiok jamɨt, jup ja tɨtda am na cham bhaiꞌ nam mu jaꞌk ja uaꞌdaꞌ.
13 Certo dia, trouxeram crianças para que Jesus pusesse as mãos sobre elas, mas os discípulos repreendiam aqueles que as traziam.
14 Guꞌ ji nat guꞌ gu Jesuus ba ja kai gu noonbiꞌñ nam ja ñiokiꞌñ gu jaꞌtkam nam pɨx ji aajim, baꞌx buam jum ɨlh, jɨꞌx chɨi pɨx am jix bhaamum jum ɨꞌlhiꞌñ, baꞌp ja tɨtda: ―Chaꞌpim ja ñiokiꞌñdhaꞌ dhi jaaduñ nam bha ja uaꞌ gu ja aꞌaalh chuk, na guꞌ noꞌm soiꞌm ɨlhiiꞌñ gu jaꞌtkam, ja aꞌm tɨ nɨiꞌñdhaꞌ gu Dios. Nam guꞌ jaꞌp ji buusandaꞌ na jax gu aꞌaalh noꞌm chakui tuꞌ bhaan tɨtɨɨꞌñchu nax buam jir jum duukam.
14 Ao ver isso, Jesus ficou indignado com os discípulos e disse: “Deixem que as crianças venham a mim. Não as impeçam, pois o reino de Deus pertence aos que são como elas.
15 Tuꞌ sɨlhkam kɨꞌn jañ yaꞌ pu jam tɨɨdaꞌ, gu jaroiꞌ noꞌx aaꞌ na bhaan tɨ nɨidhidhaꞌ gu Dios, jum aaꞌ na soiꞌm duukaꞌ gio na soiꞌm ɨlhiiꞌñdhaꞌ gammɨjɨ. Baꞌ dhiꞌ jaꞌp ji busaak na jax gu alhii noꞌx chɨ kɇɇ nam tuꞌ chiandaꞌ.
15 Eu lhes digo a verdade: quem não receber o reino de Deus como uma criança de modo algum entrará nele”.
16 Daipuꞌ xi ja tɨɨdak, miꞌ dhɨr baꞌ dai na jax ja daꞌngɨ gu aꞌaalh, muiꞌ xi chu aꞌga ja aꞌmkam jix dhaam jaꞌk.
16 Então tomou as crianças nos braços, pôs as mãos sobre a cabeça delas e as abençoou.
17 Baꞌ maaꞌnnim nat ba jii gu Jesuus, nammɨ gama jaꞌk ba ai mɨrdat maaꞌn gu biapmaꞌx chumñigam, baꞌ mi jaꞌp oꞌlhiaꞌn kɨꞌn xi kɨkbuk bɨɨpɨꞌ dɨr jup kaiꞌch: ―Aañ jaꞌp tɇ kɇɇ nap joidham jir jix bhaiꞌkam jiñ jaduuñ. Baꞌ bhaiꞌ ma mɨɨ ñich na ñich bham tɨkkam na jax jaꞌk jix bhaiꞌ nañ duuji miꞌ puiꞌ jimiaꞌ na saak jax jix aaꞌ guch Gɨꞌkoraꞌ nañ baꞌ buiñor bap tuiꞌkaꞌ, na baꞌ gammɨjɨ jiñ aꞌm ba tɨ nɨiꞌñdhaꞌ.
17 Quando Jesus saía para Jerusalém, um homem veio correndo em sua direção, ajoelhou-se diante dele e perguntou: “Bom mestre, que devo fazer para herdar a vida eterna?”.
18 Baꞌp tɨtda gu Jesuus: ―¿Jax jap duukat jix maat nañ jir jix bhaiꞌkam jiñ jaduuñ? Na guꞌ jumaip jix jaiꞌch guiꞌ na jaꞌxbuiꞌ puiꞌp jir jix bhaiꞌkam na jax aañ, guiꞌ dhoñ Gɨꞌkoraꞌ nax dhaam jup tuꞌiiꞌ. Guiꞌ jɨꞌ ji na baꞌm baidhikaꞌ jix dhaam jaꞌk,
18 “Por que você me chama de bom?”, perguntou Jesus. “Apenas Deus é verdadeiramente bom.
19 noꞌp dho ji miꞌ puiꞌ jimiaꞌ na jax tu uaꞌñix mi uꞌuan taꞌm gu ñioꞌkiꞌñ nap jum kaiꞌch: “Chaꞌp jaiꞌx bhaiꞌ ka ja tɨtdadaꞌ gu uꞌuub nap paiꞌ dhuuk ba tɨ bɨɨnaꞌ kaꞌ. Gio nap cham ja kooꞌndaꞌ gu jaꞌtkam. Gio nap cham tɨ ɨɨxiꞌñdhaꞌ. Gio nap cham iatdaꞌ. Gio nap tuꞌ kaꞌm tɨ nɨiꞌñdhaꞌ, puiꞌ na jax gum taat nap moo tuꞌ kaꞌm xi ñɨidhat gio gum naan.”
19 Você conhece os mandamentos: ‘Não mate. Não cometa adultério. Não roube. Não dê falso testemunho. Não engane ninguém. Honre seu pai e sua mãe’.”
20 Baꞌp kaiꞌch ɨp gio gu biapmaꞌ: ―Dho guꞌ aañ moo tɨi cham paiꞌ dhuuk mu paiꞌ jax tu bua ji na ñich dhɨr bhaiꞌñ jur ji bhɨi. Bɨɨx jañ miꞌ puiꞌ jimchuꞌ nap jax ba kaiꞌch.
20 O homem respondeu: “Mestre, tenho obedecido a todos esses mandamentos desde a juventude”.
21 Baꞌx joiꞌmdat ba tɨɨ gu Jesuus, na guꞌx maat nar puiꞌ na jax kaiꞌch. Baꞌp tɨtda: ―Maaꞌn ka biꞌiix ji matgam nam aꞌm jum aaꞌ nap miꞌ puiꞌ jimiaꞌ, nap bɨɨx tu gaꞌraꞌ guiꞌ nap jɨꞌk tuꞌ biaꞌ, ja makiaꞌ ap baꞌ gu tuumiñ guiꞌ nam alh cham bhaiꞌ nam paiꞌ dhɨr uꞌji tuꞌ kɨꞌn tu sabaꞌdaꞌ. Na guꞌ cham jax bua noꞌp bañ kaichuꞌ sia pich puiꞌ ji bii gu xib, na guꞌx dhaam jaꞌk puiꞌ nap jax bar jix chumñigam kaꞌ.
21 Com amor, Jesus olhou para o homem e disse: “Ainda há uma coisa que você não fez. Vá, venda todos os seus bens e dê o dinheiro aos pobres. Então você terá um tesouro no céu. Depois, venha e siga-me”.
22 Baꞌ gampaiꞌ jim duu gu biapmaꞌ nat puiꞌ jɨꞌ xi chɨɨꞌn. Giilhim jix buam jum aagɨt ba jii, na guꞌ dai mu jaꞌk bhaan jix chukgix, na guꞌ giilhim jir jix chumñigam kaꞌ.
22 Ao ouvir isso, o homem ficou desapontado e foi embora triste, pois tinha muitos bens.
23 Baꞌ gu Jesuus bhaiꞌ xi ja tɨɨgɨk gu jaꞌtkam tugiꞌñ nam mi jaꞌp guguuk bɨɨx xikoolh dhɨr, jup ja tɨtda: ―¿Jax japim ɨlhdhat tɨ nɨiꞌñ jiñ jaaduñ? Tɨɨꞌ na jax jix xijai na tɨ jɨɨꞌñdhaꞌ buiñor gu Dios gu jaroiꞌ noꞌr jix chumñigam.
23 Jesus olhou ao redor e disse a seus discípulos: “Como é difícil os ricos entrarem no reino de Deus!”.
24 Baꞌ miꞌ puiꞌ pup tuꞌiiꞌ am nat puiꞌ jɨꞌ xi ja tɨɨꞌn. Baꞌx bhaiꞌ xi ja aagiꞌñ, jup ja tɨtda: ―Jaꞌpniñ dho kaiꞌñkam jup kaiꞌch jiñ jaaduñ. Giilhim jix xijaim ɨlhiiꞌñdhaꞌ na bhaan tɨtɨɨꞌñchukaꞌ gu Dios gu jaroiꞌ noꞌr jix chumñigam, na guꞌ dai mu jaꞌk bhaan jix chukgix kaꞌ gu tuꞌ na tu biaꞌkaꞌ.
24 Os discípulos se admiraram de suas palavras. Mas Jesus disse outra vez: “Filhos, entrar no reino de Deus é muito difícil.
25 Na guꞌ jaꞌp ji busaak na jax gu soomkar na alhiꞌch alh tu bui. ¿Jax dhui mu baakɨi jaꞌp dɨr jaꞌk ji buusniaꞌ gu tuꞌ noꞌ giilhim jir gɇꞌ, jaꞌp na jax gu kameeyo? Puꞌñip ji buusan gu jaroiꞌ noꞌr jix chumñigam.
25 É mais fácil um camelo passar pelo buraco de uma agulha que um rico entrar no reino de Deus”.
26 Jix ioꞌm miꞌ puiꞌ pup tuꞌiiꞌ am gu jaꞌtkam tugiꞌñ nat gio puiꞌ jɨꞌp xi ja tɨɨꞌn. Naiꞌ tɨim tɨ tɨkka am dɨɨlh, jup kaiꞌch am: ―Dho bak guꞌ cham jɨꞌxkat jaroiꞌ tɨsdiaꞌ jix dhaam jaꞌk, na guꞌ bak puiꞌ giilhim jix xijai nañ gammɨjɨ bhaan tɨtɨɨꞌñchokaꞌ na jax jaꞌk jix bhaiꞌr jum duukam.
26 Perplexos, os discípulos perguntaram: “Então quem pode ser salvo?”.
27 Baꞌ gu Jesuus bhaiꞌ xi ja tɨɨgɨk jup ja tɨtda ɨp gio: ―Dho guꞌ gu jaꞌtkam giilhim jix xijaim ɨlhiiꞌñ am dho. Guꞌ gu Dios buiñor pur cham tuꞌ, na guꞌ bɨxchuꞌx bhaaiꞌ nap tu duñiaꞌ.
27 Jesus olhou atentamente para eles e respondeu: “Para as pessoas isso é impossível, mas não para Deus. Para Deus, tudo é possível”.
28 Baꞌ bhaiꞌ ji ñio gu Peegro, jup kaiꞌch: ―Dho guꞌ aach chɨi bɨɨx jaꞌp xi dhuuk ji gu tuꞌ palhɨɨp nach biaꞌkat na chich paiꞌ dhuuk dɨr bhaiꞌ ji chɨ jɨɨꞌñ aap jum bui.
28 Então Pedro começou a falar: “Deixamos tudo para segui-lo”.
29 Baꞌp kaiꞌch gu Jesuus: ―Tuꞌ sɨlhkam kɨꞌn jañ yaꞌ pu jam tɨɨdaꞌ, gu jaroiꞌ noꞌt jaꞌp xi dhuuk gu tuꞌ na tu biaꞌkaꞌ, puiꞌ na jax gu baꞌpkiꞌñ, piam gu xiixioꞌgiꞌñ, piam gu sɨspidhiꞌñ, piam gu taataꞌn, piam gu dɨꞌɨɨꞌn, piam gu bɨngaꞌn, piam gu maamraꞌn, piam gu dɨppɨr paiꞌ nar gaꞌn kaꞌ, noꞌt aañ jiñ bui ba tɨ jɨɨꞌñ na baꞌ miꞌ dhɨr dai nañ aꞌmkam ba tu aꞌgadaꞌ gux bhaiꞌm kaiꞌchdham ñiꞌook,
29 Jesus respondeu: “Eu lhes garanto que todos que deixaram casa, irmãos, irmãs, mãe, pai, filhos ou propriedades por minha causa e por causa das boas-novas
30 jix ioꞌm muiꞌ tu makiaꞌ guñ Gɨꞌkoraꞌ, jix chamaam ooꞌm pup. Cham tuꞌ jaꞌkbuiꞌ na jɨꞌk jaꞌp xi dhuu ji, guꞌ jaꞌpji muiꞌ ji na jaꞌk iabuidhaꞌ gu baꞌbhak, gio gu xiixioꞌgiꞌñ, gio gu sɨspidhiꞌñ, gio gu dɨɨdɨꞌn, gio gu maamraꞌn, gio gu dɨppɨr, sia ku guꞌx buam tu tatdakaꞌ paiꞌjɨ. Ku baꞌ guꞌ na paiꞌ dhuuk jaꞌbsuñiaꞌ gu tukgaꞌn, pu jimiaꞌ ji jix dhaam jaꞌk.
30 receberão em troca, neste mundo, cem vezes mais casas, irmãos, irmãs, mães, filhos e propriedades, com perseguição, e, no mundo futuro, terão a vida eterna.
31 Gio baꞌ janoꞌ na paiꞌ dhuuk jum aayaꞌ na tum kuugalhdhaꞌ yaꞌ dhi oiꞌñgaꞌn, guiꞌ nam xib jir gɇꞌgɇrkam jum aaꞌndam, jaꞌppɨx jaꞌtkam ji biꞌyaꞌ am, guꞌ baꞌ guiꞌ nam xib panaas jir jaꞌppɨx jaꞌtkam, bar gɇꞌgɇrkam kaꞌ am janoꞌ.
31 Contudo, muitos primeiros serão os últimos, e muitos últimos serão os primeiros”.
32 Baꞌ nam bhammɨ ba tɨɨsdim nam Jerusaleen jaꞌk ba jiim, bɨɨpɨꞌ jimchuꞌ gu Jesuus, gatuuk dɨr baꞌ muiꞌp jiimchuꞌ am gu jaꞌtkam tugiꞌñ. Miꞌ pɨx pu tuiꞌdhiꞌ am, cham tum ñiokim, jix chotdontuꞌ am, nam guꞌx maat nam bhaiꞌ oꞌbhagiꞌñ. Baꞌx ioꞌm baasɨꞌn jaꞌp xi ja boosgak dɨlhkob dai gu mambhɨɨx daman gook gu noonbiꞌñ ba ja aagiꞌñ nam jax dhoodaꞌ,
32 Por esse tempo, subiam para Jerusalém, e Jesus ia à frente. Os discípulos estavam muito admirados, e o povo que os seguia tinha grande temor. Jesus chamou os Doze à parte e, mais uma vez, começou a descrever tudo que estava prestes a lhe acontecer.
33 jup ja tɨtda: ―Ba aajim ich jia Jerusaleen na pim jax ba tɨ nɨiꞌñ. Moo mam ai na paiꞌ dhuuk tu daaxix nam jiñ dhagiaꞌ gu ja gɇꞌgɇrkam tuk guiꞌ nam jaiꞌ ja palhbuiꞌñdhaꞌ gu Israel kam jaꞌtkam nam tu daandaꞌ buiñor gu Dios, gio guiꞌ nam sap jix maat gu ñioꞌkiꞌñ gu Dios, baꞌ ja chiñiaꞌ am nam jiñ muꞌaaꞌ guiꞌ nam cham jir Israel kam jaꞌtkam.
33 “Ouçam”, disse ele. “Estamos subindo para Jerusalém, onde o Filho do Homem será traído e entregue aos principais sacerdotes e aos mestres da lei. Eles o condenarão à morte e o entregarão aos gentios.
34 Baꞌ guiꞌ jax ñam pɨx jiñ buimɨi, jiñ gɨbiimɨi am, gio nam bhañ xixbuidhimɨi. Jaꞌpnim jiñ buimɨiñ muꞌaaꞌ, ku baꞌ guꞌ aañ baik tanoolh kɨꞌn yaaꞌ ji nañ jax ba oirɨdaꞌ.
34 Zombarão dele, cuspirão nele, o açoitarão e o matarão, mas depois de três dias ele ressuscitará.”
35 Baꞌ gu Jakoobo gio gu Juan, maamraꞌn gu Sebedeo, moop ba tɨkka am gu Jesuus nam jax ɨlhiiꞌñ, jup tɨtda am: ―Aach tɨi xim tɨkkam jich jaduuñ noꞌp moo cham jax tɨꞌji jich aaꞌñdhaꞌ gɨt nach aach jax jup ɨlhiiꞌñ.
35 Então Tiago e João, filhos de Zebedeu, vieram e falaram com ele: “Mestre, queremos que nos faça um favor”.
36 Baꞌ xi ja tɨkka gu Jesuus, jup ja tɨtda: ―¿Jax gi jaꞌk ɨlhiiꞌñ japim jiñ jaaduñ? ¿Tuꞌ pim jix aaꞌ nañ jax dhuñiaꞌ aapiꞌm jam bui?
36 “Que favor é esse?”, perguntou ele.
37 Baꞌ guiꞌp kaiꞌch am: ―Dho nach jaꞌp tɨi ɨlhdhat nap bɨxxik dɨr jich dharsaꞌ jum sanoop nap paiꞌ daakaꞌ aap jich jaduuñ, maaꞌn kɨɨꞌn dɨr, jumai baꞌ oꞌnsop dɨr, janoꞌ na paiꞌ dhuuk saak maaxik bax maatɨꞌ kaꞌ nap jix ioꞌm jir gɇꞌkam.
37 Eles responderam: “Quando o senhor se sentar em seu trono glorioso, queremos nos sentar em lugares de honra ao seu lado, um à sua direita e outro à sua esquerda”.
38 Baꞌp ja tɨtda gu Jesuus: ―¿Kux ɨlhiiꞌñ japim aa na cham xijaiñ jaaduñ ku pim baꞌ bɨxxik dɨr jix aaꞌ na pim daraibuꞌ jiñ xanop? ¿Katti noꞌ pim guꞌx ñakooꞌ jia na pim tu iꞌyaꞌ gux xibuꞌ nam aañ jax chuꞌm jiñ ichdhaꞌ, gio nam jam bopkonaꞌ kɨꞌn guiꞌ nam aañ jax chuꞌm kɨꞌn jiñ bakuanaꞌ? Jaꞌp jañ kaiꞌñkam jup kaiꞌch nar tulhiiñaraꞌ na pim baꞌ ba maiꞌchiaꞌ na pim jax jix aaꞌ.
38 Jesus lhes disse: “Vocês não sabem o que estão pedindo! São capazes de beber do cálice que beberei? São capazes de ser batizados com o batismo com que serei batizado?”.
39 Baꞌ guiꞌp kaiꞌch am: ―Jix ñakooꞌ ich dho. Baꞌp ja tɨtda gu Jesuus: ―Dho ea na pim pɨx am tɨ nɨrdaꞌ ku gi nam jam ichdhaꞌ gux xibuꞌ, gio nam jam bopkonaꞌ puiꞌ nam jax jaꞌk jiñ bakuanaꞌ aañ.
39 “Somos!”, responderam eles. Então Jesus disse: “De fato, vocês beberão do meu cálice e serão batizados com o meu batismo.
40 Guꞌ baꞌ dhiꞌ na pim tuꞌñ chɨkka na pim bɨxxik dɨr jix aaꞌ na pim daraibuꞌ jiñ xanop, maaꞌn kɨɨꞌn dɨr, gio jumai oꞌnsop dɨr, cham maatɨꞌ ji gu xib. Guꞌ janoꞌ ji na paiꞌ dhuuk tum kuugalhdhaꞌ na baꞌ bax maatɨꞌ kaꞌ na jaroiꞌ bhaiꞌ ji ja aagaꞌ guñ Gɨꞌkoraꞌ.
40 Não cabe a mim, no entanto, dizer quem se sentará à minha direita ou à minha esquerda. Esses lugares serão daqueles para quem eles foram preparados”.
41 Baꞌ gu jaiꞌ gu mambhɨɨx gu noonbiꞌñ gu Jesuus am bhaak jamɨt ja bui gu gook, Jakoobo gio gu Juan, nam ja kɇɇ nam puiꞌ jɨꞌ kaiꞌch.
41 Quando os outros dez discípulos ouviram o que Tiago e João haviam pedido, ficaram indignados.
42 Guꞌ ji nat guꞌ gu Jesuus jotmodaꞌ maap xi ja jumpadak jup ja tɨtda: ―Jax dhui na cham jir am na pim moo kɨꞌn jup bax bhaak na pim jix aagɨt na pim jir gɇꞌgɇrkam kaꞌ. Na guꞌ dhiꞌ jaꞌp pɨx ba ji buusan na jax guiꞌ nam cham tuꞌ kaꞌm tɨ nɨiꞌñ, puiꞌ na jax guiꞌ nam jix kakaiꞌ kɨꞌn dadarrɨ, nam dai giilhim gɇꞌgɇrkam jum taat kaꞌ, sia ji guꞌ guiꞌ nam miamdagaꞌn kɨꞌn dadarrɨ.
42 Então Jesus os reuniu e disse: “Vocês sabem que os que são considerados líderes neste mundo têm poder sobre o povo, e que os oficiais exercem sua autoridade sobre os súditos.
43 Guꞌ matgam noꞌ pim aapiꞌm jix aaꞌ na pim jir gɇꞌgɇrkam kaꞌ, jum aaꞌ ji na pim soiꞌm duukat ja palhbuiꞌñdhaꞌ gu jaꞌtkam, sia nar jaroiꞌ,
43 Entre vocês, porém, será diferente. Quem quiser ser o líder entre vocês, que seja servo,
44 sia pɨk jax kaꞌ gɨt. Noꞌ pɨx maadɨt jix aaꞌ ji gu jaroiꞌ nar gɇꞌkam kaꞌ, jum aaꞌ moo na soiꞌm duukaꞌ gio nar jix bhaiꞌkam kaꞌ, panaas ku moo pu cham jir gɇꞌkam kaꞌ gɨt.
44 e quem quiser ser o primeiro entre vocês, que se torne escravo de todos.
45 Tɨi pɨk aañ nañ jix ioꞌm jir gɇꞌkam, cham paiꞌ iam jax jiñ aaꞌ iñ nañ pɨx am cham ja nɨnɨiꞌñdhaꞌ guiꞌ nam alh gampaiꞌ tuutuꞌm. Na ñich guꞌ cham tuꞌ pu kaiꞌñkam bha jii nañ yaꞌ ɇɇji dai gɇꞌkam bañ chaat kaꞌ, nañ moo pɨx chuꞌ ja tɨtdadaꞌ bɨɨx na jɨꞌk jaꞌtkam nam miꞌ puiꞌ jimiaꞌ nañ jax ɨlhiiꞌñdhaꞌ. Guꞌ jaꞌpji nañ jix ja joiꞌgɨꞌn na ñich baꞌ bhaiꞌ ma jii nañ baꞌ yaꞌ maaxik jiñ kɨɨsaꞌ nam boiñ bhɨichdhaꞌ, na baꞌ tu namkix kaꞌ gu ja uaꞌtulhdharaꞌ buiñor guñ Gɨꞌkoraꞌ.
45 Pois nem mesmo o Filho do Homem veio para ser servido, mas para servir e dar sua vida em resgate por muitos”.
46 Baꞌ bhammɨ ba ai mɨt na paiꞌr kikcham Jerikoo tɨ tɨɨgim, alhiom bhaiꞌ xi oipimɨk. Baꞌ jaꞌxpɨx nat gamaiꞌ ji jii gu Jesuus ja bɨɨm gu noonbiꞌñ gio jaiꞌ muiꞌ gu jaꞌtkam, baasɨꞌn juꞌñdharan nam ba bubuakim, bha jaꞌp daakat tu taan gu tuumiñ maaꞌn gu cham ñia kam Bartimeo tɨɨgim.
46 Então chegaram a Jericó. Quando Jesus e seus discípulos saíam da cidade, uma grande multidão os seguiu. Um mendigo cego chamado Bartimeu, filho de Timeu, estava sentado à beira do caminho.
47 Baꞌ nat ba maat na dhiꞌ gu Jesuus Nasareet kam mu jim, gɇꞌ kɨꞌn ba jiiñak, jup kaiꞌch: ―Aapiꞌ Gɇꞌkam Jesuus nap jir boxiiꞌñ gu Dabii, iam jap xiñ dhuaꞌñdhai noꞌp moo xiñ joiꞌgɨꞌndaꞌ gɨt.
47 Quando Bartimeu soube que Jesus de Nazaré estava perto, começou a gritar: “Jesus, Filho de Davi, tenha misericórdia de mim!”.
48 Baꞌ pɨx am bhaak jamɨt gu jaꞌtkam buiñor, jup tɨtda am na sap cham ñiokat daakaꞌ. Guꞌ ji nat guꞌ guiꞌx ioꞌm ba xi jii na gɇꞌ kɨꞌn mu jiiñak, jup kaiꞌch: ―Aapiꞌ nap jir boxiiꞌñ gu Dabii, iam jap xiñ dhuaꞌñdhai noꞌp moo xiñ joiꞌgɨꞌndaꞌ gɨt.
48 Muitos lhe diziam aos brados: “Cale-se!”. Ele, porém, gritava ainda mais alto: “Filho de Davi, tenha misericórdia de mim!”.
49 Baꞌ miꞌ pup kɨɨk gu Jesuus nat kai na mu paiꞌ dhɨr bha jiiñkaiꞌñ gu jaroiꞌ, baꞌ mɨjɨ xi chu joot nam baiꞌñxiꞌñpuꞌ. Baꞌ muiꞌp ma boop jamɨt gu jaꞌtkam, jup tɨtda am mu ɇɇk: ―Chaꞌp jax kam aaꞌndaꞌñ jaduuñ. Bha tum joochxi gu Gɇꞌkam nap jaroiꞌ jiiñkaiꞌñ. Xib jach jum nobchɨi mum aichdhaꞌ.
49 Quando Jesus o ouviu, parou e disse: “Falem para ele vir aqui”. Então chamaram o cego. “Anime-se!”, disseram. “Venha, ele o está chamando!”
50 Baꞌ guiꞌ jotmodaꞌ nat jax jum tɨiꞌbhioꞌ, mi jaꞌp xi buak gu saꞌuaꞌn kɨkbuk gaꞌm pɨx chuꞌm duu ja bɨɨm guiꞌ nam bha nobchichuꞌ. Bhaiꞌ mɨt ba aich nat paiꞌ dhɨr mu tu joochxi gu Jesuus,
50 Bartimeu jogou sua capa para o lado, levantou-se de um salto e foi até Jesus.
51 baꞌ xi chɨkka gu Jesuus, jup tɨtda: ―¿Tuꞌni aam duuk jiñ jaduuñ nap baꞌ bhañ jiiñkaiꞌñ? Baꞌ guiꞌp kaiꞌch: ―Dho nañ jaꞌp tɨi ɨlhdhat noꞌp moo puiꞌp ɨlhiiꞌñdhaꞌ gɨt nap iam xiñ dhuaꞌñdhai gɨt nañ cham ñia.
51 “O que você quer que eu lhe faça?”, perguntou Jesus. O cego respondeu: “Rabi,
52 Baꞌp tɨtda gu Jesuus: ―Bax kɨɨꞌ ap ji matgam, nap guꞌ aañ jiñ bui bax biiñak. Chaꞌp jax kam aaꞌndaꞌ. Baꞌ dai nat puiꞌ jɨꞌ xi chɨɨꞌn, bhaiꞌ ji chɨ tɨɨ guiꞌ na cham ñia kat, jix kɨɨꞌ dho guꞌp jum duu. Miꞌ dhɨr baꞌ dai nat ba oi bhammɨ jaꞌk nat paiꞌ ba jii gu Jesuus ja bɨɨm gu jaiꞌ.
52 Jesus lhe disse: “Vá, pois sua fé o curou”. No mesmo instante, o homem passou a ver e seguiu Jesus pelo caminho.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.