Romanos 15
Marĩpʉya Kerere Wereri Turi (SRI) vs AAI
1 Marĩ Jesucristore bʉremurã, ĩgʉ̃rẽ bʉremuturamerãrẽ iritamurõ gããmea. Marĩya ããrĩburi direta iribirikõãrõ gããmea.
1 It iyab ata baitumatum fairih karam ata ofonah hai baitumatum ririmin tanibaisih hai bit turin tanab. Men akisit isat tananot taniyasisiramih.
2 Marĩ masakakʉ marĩ pʉro ããrĩrã́ya ããrĩburire gũñarõ gããmea, ĩgʉ̃sãde Jesucristore bʉremunemowãgãburo, ãrĩrã.
2 Naatu tanabow ata ofonah hiniyasisir, naatu tanibaisih hai baitumatum nawowab nayen.
3 Cristode ĩgʉ̃yama direta iribiridi ããrĩmí. Marĩpʉya gapʉre iridi ããrĩmí. Irasiriro ĩgʉ̃rẽ waadeare Marĩpʉya werenírĩ gojadea pũgue ãsũ ãrĩ gojasũdero ããrĩbʉ́: “Mʉrẽ ñerõ werenírã, yʉguere ãrĩmeétuma”.
3 Keriso i men taiyuwin ana yasisir isan bowamih. Baise nati efanin, Buk Atamaninamaim iti na’atube eo na’atube sinaf. “Sabuw iyab tur kakafih hi’u hibi’a’akir ana bit etei ayu tafau yan re.”
4 Ããrĩpereri iripoegue Marĩpʉya werenírĩ gojadea marĩrẽ buedorero gojasũdero ããrĩbʉ́. Irire buerã, gũñatura, õãrõ yʉjʉpũrãkʉrãkoa. Irasirirã ñerõ tarirã, Marĩpʉ iritamuburire ʉsʉyari merã yúa.
4 Anayabin tur abisa marasika hikikirum i bai’obaiyit isan, saise nawawainabit ana veya, nati Buk Atamanin ana turamaim koufair tanab nuhit nafot tanama.
5 Marĩpʉ marĩrẽ gũñatura, õãrõ yʉjʉpũrãkʉmakʉ̃ irigʉ, Jesucristo gããmerõsũta mʉsãrẽ sugʉ pũrã irirosũ sʉrosũ ããrĩrikʉmakʉ̃ iriburo.
5 God koufair naatu yatenub ana matuwan, isan ayoyoyoban i boro a kou’ay nita’imon, Jesu Keriso kwani’ufunun.
6 Irasirirã mʉsã ããrĩpererã suro merã Marĩpʉre marĩ Opʉ Jesucristo Pagʉre: “Õãtaria mʉ”, ãrĩ, ʉsʉyari sĩrãkoa.
6 Naatu dogor ta’imon namatar auta’imon fana kwanabora’ah God, ata Regah Jesu Keriso Tamah ana merar kwanay kwanabora’ara’ah.
7 Jesucristo ĩgʉ̃ marĩrẽ ñeãderosũta marĩde gajerãrẽ õãrõ gãme bokatĩrĩñeãrõ gããmea, ããrĩpererã Marĩpʉre: “Õãtaria mʉ”, ãrĩburo, ãrĩrã.
7 Taituwa hai merar kwanay kwanabuwih, Keriso a merar yi bubuwi na’atube. Saise bora’a’araten God kwanitin niyasisir.
8 Mʉsãrẽ ire werea. Marĩpʉ gʉa ñekʉ̃sãmarãrẽ ĩgʉ̃: “Ãsũ irigʉra”, ãrĩdeare diaye iridi ããrĩmí. Irasirigʉ Jesucristo judío masakare iritamugʉ̃ i ʉ̃mʉguere aaridi ããrĩmí. Ĩgʉ̃ irasiriri merã ĩgʉ̃ Pagʉ ãrĩdeare iri ĩmupeodi ããrĩmí.
8 A tur ao’owen, Keriso i na Jew sabuw hai bai’akirayan orot matar, God ana tur gewasin isan bow, ana omatanen uwatanah wabih gagamin itih hikirum inu’in sinaf na yabin matar.
9 Irasũ ããrĩmakʉ̃, judío masaka ããrĩmerã: “Marĩpʉ gʉadere bopoñagʉ̃ õãtarimi”, ãrĩdoregʉ, aaridi ããrĩmí. Marĩpʉya werenírĩ gojadea pũgue gojaderosũta irasiridi ããrĩmí. Ãsũ ãrĩ gojasũdero ããrĩbʉ́:
9 Saise Eteni Sabuw God hitabora’ara’ah i ana kabeber isan. Buk Atamaninamaim hikikirum na’atube
10 Gajeroguedere ãsũ ãrĩ gojasũdero ããrĩbʉ́:
10 Ibanak eo maiye;
11 Gajeroguedere ãsũ ãrĩ gojasũdero ããrĩbʉ́:
11 Naatu iban maiye eo,
12 Isaíade ãsũ ãrĩ gojadi ããrĩmí David pagʉ, Isaí wãĩkʉgʉre gojagʉ:
12 Naatu iban Isaiah eo maiye,
13 Marĩpʉ marĩrẽ ĩgʉ̃ õãrõ iriburire ʉsʉyari merã yúmakʉ̃ irigʉ, mʉsãrẽ ĩgʉ̃rẽ bʉremurãrẽ ʉsʉyari, siuñajãrĩ sĩnemoburo. Irasirirã mʉsã Õãgʉ̃ deyomarĩgʉ̃ iritamurĩ merã nemorõ ʉsʉyari merã yúrãkoa.
13 Ayoyoyoban abaitumatumamaim God nuhifot bit i yasisir naatu tufuw nit, saise Anun Kakafiyin ana fairamaim yasisir ebit dogor wanawanan awan nakaratan nakarsuwai nare.
14 Yaarã mʉsã, yʉ péñamakʉ̃, Jesucristore bʉremurã, gajerã merã õãrõ ããrĩrikʉa. Cristoyare õãrõ masĩa. Irasirirã mʉsã basi irire õãrõ gãme weremasĩa.
14 Taitu ayu aso’ob, kwa a gewasin i ra’at, naatu so’ob tutufin etei kwabai karam, imih karam taituwa boro kwani’obaiyih.
15 Mʉsã irasũ masĩkerepʉrʉ, i papera pũguere güiro marĩrõ irire gojáa, mʉsã masĩdeare kãtibirikõãburo, ãrĩgʉ̃. Marĩpʉ yʉre õãrõ irigʉ, mʉsãrẽ Jesucristoyare buedoregʉ pími.
15 Baise iti fef wanawanan i sawar gagamih afa bebeyan a tur ao’owen saise nuhi anakusib. Anayabin God ana gewasin ayu wanawana’umaim yari’iy
16 Ĩgʉ̃ yʉre irasũ pímakʉ̃, paía Marĩpʉre gajino sĩrõ irirosũta yʉ judío masaka ããrĩmerãrẽ ĩgʉ̃rẽ wiadʉakoa, ĩgʉ̃yarã ããrĩburo, ãrĩgʉ̃. Irasirigʉ ĩgʉ̃sãrẽ Jesucristoya kerere buea. Yʉ irasũ buemakʉ̃ pérã, Jesúre bʉremurãkuma. Ĩgʉ̃sã irasũ bʉremumakʉ̃ ĩãgʉ̃, Marĩpʉ ĩgʉ̃sãrẽ: “Õãrã ããrĩ́ma”, ãrĩ ĩãgʉkumi. Õãgʉ̃ deyomarĩgʉ̃ ĩgʉ̃sãrẽ Marĩpʉyarã waamakʉ̃ irigʉkumi. Irasirigʉ Marĩpʉ ĩgʉ̃sãrẽ: “Yaarã ããrĩ́ma”, ãrĩ ñeãgʉkumi.
16 Keriso ana akir orot amatar Ufun Sabuw isah anabowamih. Naatu firis na’atube anabow God ana Tur Gewasin anao’orerereb. Saise Ufun Sabuw hinan siwar na’atube hinamatar God hai merar nay nabuwih, naatu Anun Kakafiyin nakusouwih kakafiyih hinamatar.
17 Yʉ Jesucristore bʉremugʉ̃, ĩgʉ̃ iritamurĩ merã Marĩpʉ yʉre pídeare õãrõ yáa. Irasirigʉ yʉ moãrĩ merã õãrõ péñáa.
17 Isan imih au bowabow God isan, Jesu Keriso wanawananamaim abowabow i abiyasisir gagamin maiyow.
18 Irasirigʉ Jesucristo yʉ merã iridea direta mʉsãrẽ weregʉra. Mʉsã judío masaka ããrĩmerãrẽ Marĩpʉre bʉremumakʉ̃ gããmesãgʉ̃, yʉre iritamumi. Irasirigʉ yʉ bueri merã, yʉ iriri merã mʉsã judío masaka ããrĩmerãrẽ Marĩpʉre bʉremumakʉ̃ irimi.
18 Anayabin iti isan ayu boro men kafa’imo sawar afa isah anao’omih. Baise abisa Keriso iyunu ao naatu abow Ufun Sabuw abonawiyih hina God tebobosiyasiyar akisinamo boro anao.
19 Yʉ, Marĩpʉ turari merã iri ĩmurĩ merã, Õãgʉ̃ deyomarĩgʉ̃ iritamurĩ merã mʉsãrẽ buebʉ. Irasũ buegʉ, Jesucristo masakare tauri kerere Jerusalén merã buepʉrori, pʉrʉ ããrĩpererogue buegorena, pʉrʉ Ilírico wãĩkʉri nikũgue iri kerere buetũnubʉ.
19 Anun Kakafiyin ana fairamaim, ina’inan naatu baifofofor fokarih himatar. Jerusalem imaim au nanawan abusuruf God ana tur abinan aremor ana tafaram wabin Ikonium atit.
20 Gajerã buesũña marĩrõgue Jesucristoyare masĩmerãrẽ bʉro buedʉari merã buebʉ. Irasũ buegʉ, gajerã ĩgʉ̃sã buedeaguere buewekapeobiribʉ.
20 Akokok kwanekwan efan menamaim Keriso ana tur men hinonowar imaim anabinan hinanowar. Anayabin ayu men bar wowabayan orot boro orot ta ana bar bubu rarouw nonowatin tafanamaim anawowab.
21 Irasũ buegʉ, Marĩpʉya werenírĩ gojadea pũgue gojasũderosũta iribʉ. Ãsũ ãrĩ gojasũdero ããrĩbʉ́ Cristore masĩbirinerã masĩburire:
21 Bukamaim hikikirum na’atube,
22 Yʉ gaji makãrĩ marãrẽ buegorenasĩã, wári mʉsãrẽ ĩãgʉ̃ waadʉakeregʉ, waamasĩbiribʉ dapa.
22 Ana’an nati isan ayu kwa isa namih mar etei ayu hirorowenbibiru.
23 Dapagueta iri makãrĩguere yʉ moãrĩ peoa. Irasirigʉ iripoegueta mʉsã pʉrogue waadʉanídi ããrĩsĩã, pʉrʉ weya irogue waagʉra, mʉsã merã ããrĩbu.
23 Baise boun efan iti wanawanan ayu au bowabow i sawar naatu kwamur manin maiyow akok kwanekwan atan ata’iti isan ama akakaibababan.
24 Irasirigʉ Españague waagʉ́, mʉsã pʉro eja, mʉsãrẽ ĩã, ʉsʉya, mʉsã merã mérõgã ããrĩ, pʉrʉ mʉsã yʉre iritamurĩ merã tariagʉra.
24 Imih bounabo anotanot boro anan ana’iti. Spain bainanawan isan ananan founamaim boro anarun ana’iti.
25 Daporare Jerusalẽ́gue waapʉroribu yáa dapa. Iro marãrẽ Jesucristore bʉremurãrẽ iritamugʉ̃, niyeru ãĩabu yáa.
25 Boun i ayu au Jerusalem anan God ana sabuw hai bowabow ta ta isan.
26 Jesucristore bʉremurã Macedonia, Acaya marã Jerusalẽ́gue ããrĩrã́rẽ boporãrẽ gũña, niyerure neeõ, iriudʉama ĩgʉ̃sãrẽ iritamurã. Irasirigʉ irogue iri niyerure ĩgʉ̃sãrẽ sĩgʉ̃ waabu yáa.
26 Ekalesia sabuw nati Masedonia naatu Akaiya wanawanan Jerusalem sabuw yababan wairafih hai tur hinonowar i yasisir auman baibaisih isan hai siwar kaifai hiyai.
27 Judío masaka ããrĩmerã Macedonia, Acayague ããrĩrã́, judío masaka Jerusalẽ́gue ããrĩrã́rẽ gũñama ĩgʉ̃sãrẽ iritamumurã. Ĩgʉ̃sã irasũ gũñarĩ õãgoráa. Judío masaka, judío masaka ããrĩmerã gapʉre Jesucristoya kerere werepʉrorima. Irasirirã judío masaka ããrĩmerã Jesucristore bʉremurã, Marĩpʉ judío masakare: “Sĩgʉra”, ãrĩdeare ĩgʉ̃sãde ñeãma. Irasirirã judío masaka ããrĩmerã ĩgʉ̃sã opari merã judío masakare boporãrẽ iritamurõ gããmea.
27 Iti sinaf isan i hiyasisir, naatu kabay hiyai hibiyafar ana itinin i wayow na’atube hisinaf. Anayabin Jew sabuw ayubih ana baigegewasin i wan Ufun Sabuw hifaramih bairi hibai.
28 Irasirigʉ Jerusalén marãrẽ iri niyerure yʉ sĩ odoadero pʉrʉ, Españague waagʉ́, mʉsãrẽ ĩãtariagʉra.
28 Imih ayu bowabow anisawar hai siwar kafai abai anan anitih. Imaibo au Spain ananan ef aumatan boro anarun ana’itibo anan.
29 Yʉ mʉsã pʉrogue waagʉ́, Jesucristoya kerere mʉsãrẽ weregʉkoa. Irasirirã mʉsã iri merã õãrõ yʉjʉpũrãkʉrãkoa.
29 Ayu kwa isa ananan, i aso’ob Keriso ana baigegewasin tutufin etei boro auman anan.
30 Yaarã, mʉsã marĩ Opʉre Jesucristore bʉremua. Õãgʉ̃ deyomarĩgʉ̃ marĩrẽ gãme maĩmakʉ̃ yámi. Irasirigʉ yʉ mʉsãrẽ ãsũ irimakʉ̃ gããmea. Yʉre iritamurã, yaa ããrĩburire Marĩpʉre sẽrẽbosaka, yʉ moãrĩmarẽ!
30 Taitu, abifefeyani ata Regah Jesu Keriso wabinamaim naatu Anun Kakafiyin ana yabowamaim au biyababanamaim kwanikofan naatu isou kwanayoyoban God nibaisu.
31 Ĩgʉ̃rẽ yaa ããrĩburire ãsũ sẽrẽbosaka! Judea nikũ marã Jesúre bʉremumerã yʉre ĩgʉ̃sã ñerõ iridʉamakʉ̃, Marĩpʉ yʉre iritamuburire sẽrẽka! Jerusalén marãrẽ iri niyerure yʉ sĩmakʉ̃, ĩgʉ̃sã irire ʉsʉyari merã õãrõ ñeãburire sẽrẽka!
31 Kwanayoyoban saise Eteni Sabuw Judea wanawanan tema’am umahine God natafafaru naatu God ana sabuw Jerusalemamaim tema’am au bowabow isan hiniyasisir au merar hinay.
32 Mʉsã irasũ sẽrẽmakʉ̃, Marĩpʉ gããmemakʉ̃, ʉsʉyari merã mʉsã pʉro waagʉkoa. Irasirigʉ mʉsã merã ʉsʉya, siuñajãgʉkoa.
32 Saise God nakokok na’at ayu boro ereyasisir ana matabir maiye not boubun auman anan kwa aninanawani.
33 Marĩpʉ marĩrẽ siuñajãrĩ merã ããrĩmakʉ̃ irigʉ, mʉsã ããrĩpererã merã ããrĩburo. Irasũta ããrĩburo.
33 Tufuw ana God kwa etei isa nama wanatowan. Amen.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.