Gálatas 1

Marĩpʉya Kerere Wereri Turi (SRI) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 — ausente —
1 Ayu Paul, iti bowabow isan i men orot maiyow hirubinu, o men orot maiyow ta iti bowabow itu’umih. Baise Jesu Keriso, naatu Tamat God Keriso morobone biyawas i ayu rubinu tur abarayan amatar.
2 — ausente —
2 Taituwa baitumatumayah iyab iti bairi ama’am, kwa ekaleisia nati Galasia wanawananamaim kwama’am etei a merar ayiy.
3 Marĩpʉ ããrĩnígʉ̃, marĩ Opʉ Jesucristo mʉsãrẽ õãrõ iritamu, siuñajãrĩ merã ããrĩrikʉmakʉ̃ iriburo.
3 Manaw kabeber naatu tufuw Tamat God naatu ata Regah Jesu Keriso’one kwa etei isa nama.
4 Jesucristo, Marĩpʉ gããmederosũta irigʉ, ĩgʉ̃ basi marĩ ñerĩ iridea waja boabosadi ããrĩmí, i ʉ̃mʉ marã ñerĩ irirã irirosũ irinemobirikõãburo, ãrĩgʉ̃.
4 It iti boun tafaram ana kakafinamaim fatumit tama’ama baiyawasit isan, Keriso Tamat God fanan bai ana kokomaim sinaf biyan kwahir ra’iy na kakafinane botaitit.
5 Irasirirã ʉ̃mʉrikʉ Marĩpʉre: “Õãtaria mʉ”, ãrĩ, ʉsʉyari sĩníkõãrã! Irasũta irirã!
5 Imih Tamat God tanabora’ara’ah wanatowan, wanatowan. Amen.
6 Marĩpʉ mʉsãrẽ maĩgʉ̃, Cristore bʉremunʉgãdoregʉ siiudi ããrĩmí mʉsãrẽ peamegue waabonerãrẽ taubu. Mʉsã gapʉ, ĩgʉ̃ irasirikerepʉrʉ, matagora ĩgʉ̃ Cristo merã masakare tauri kerere bʉremuduúrã irikoa. Gaji bueri gapʉre tʉyakoa. Mʉsã irasiririre pégʉ, bʉro pégʉkáa.
6 Keriso ana manaw ana kabeberamaim God kwa ea’afi i men manin kwama naatu kwaihamiy tur ta kwabaib isan ayu aororsa’ir,
7 Gajerã mʉsãrẽ, mʉsã Cristoya kerere bʉremunʉgãdeare bʉremuduúdorerã: “Gaji ããrã marĩrẽ tauri kere”, ãrĩgato, werema. Marĩrẽ gaji tauri kere máa. Cristore bʉremurĩ merãta marĩ tarimasĩa.
7 nati tur i men kafa’imo tur gewasin. Iti ao anayabin sabuw afa i kwa ama tibi’afiy naatu a not tibikwakwaris, i tekokok kwa Keriso ana Tur Gewasinane hinabotaiti kwanatit.
8 Gʉa mʉsãrẽ Marĩpʉ Cristo merã marĩrẽ tauri kerere werebʉ. “Gaji ããrã marĩrẽ tauri kere”, ãrĩgato, wererãrẽ Marĩpʉ bʉro wajamoãburo. Yʉ, o Marĩpʉre wereboegʉ ʉ̃mʉgasiguemʉ mʉsãrẽ irasũ ãrĩgato, weremakʉ̃dere wajamoãburo.
8 Baise aki o tounamatar ta marane tur aki abibinan nihamiy nabinamaim nabibinan na’at, gewasin nati orot i kwanihamiy nan wanatowan ana baimakiy nab.
9 Mʉsãrẽ ire weresiabʉ. Weredi ããrĩkeregʉ, dupaturi mʉsãrẽ werenemodʉakoa doja. Sugʉ, gʉa Marĩpʉ Cristo merã marĩrẽ tauri kerere mʉsãrẽ weredeare: “Diaye ããrĩbea, gaji ããrã marĩrẽ tauri kere”, ãrĩgato, weremakʉ̃, Marĩpʉ ĩgʉ̃rẽ perebiri peamegue wajamoãburo.
9 Iti tur i marasika ao naatu iban ao maiye, orot babin ta nan tur ta gewasin men Tur Gewasin iti kwanowar kwabitumatum na’atube nabibinan na’at, nati orot i gewasin kwanihamiy nan wanatowan ana baimakiy nab.
10 Yʉ ire weregʉ, Marĩpʉ gããmerõsũta buea. Masaka yʉre: “Õãrõ weremi”, ãrĩdoregʉ meta buea. Irasũ ãrĩdoregʉ tamerã Cristoyare iribiribokoa. Ĩgʉ̃rẽ moãboegʉ meta ããrĩbokoa.
10 Ayu i men kafa’imo sabuw hai yasisir isan asisinafumih, en anababatun. Ayu akokok i God aniyasisir. Kwanotanot ayu asisinaftobon sabuw hiniyasisir? Ayu sabuw baiyasisir isan ana sisinaf na’at, ayu i men Keriso ana akir wairafin.
11 Yaarã, mʉsãrẽ ire masĩmakʉ̃ gããmea. Yʉ mʉsãrẽ Marĩpʉ Cristo merã marĩrẽ tauri kerere bueri, masaka ĩgʉ̃sã basi ĩgʉ̃sã gũñarĩ merã bueri meta ããrã.
11 Taitu akokok anao kwanaso’ob, iti Tur Gewasin abibinan i men orot hai notamaim himatarimih.
12 Iri kerere neõ sugʉ masakʉ yʉre werebirimi. Neõ sugʉ masakʉ yʉre irire buebirimi. Jesucristo ĩgʉ̃ basi yʉre irire masĩmakʉ̃ irimi.
12 Naatu men orot ta biyanane abaimih, o men yait i’obaiyu’umih baise Jesu Keriso akisinamo i’obaiyu.
13 Mʉsã, yʉ iripoegue judío masaka ĩgʉ̃sã bʉremurĩrẽ iririkʉdeare péunakuyo. Yʉ Marĩpʉyarãrẽ Jesúre bʉremurãrẽ ñerõ iridʉari merã ĩgʉ̃sãrẽ bʉro ĩãturitʉyaunabʉ. Ĩgʉ̃sã Jesúre bʉremurĩrẽ peodʉagʉ irasiriunabʉ.
13 Ayu au yawas wan mi’itube Jew sabuw hai kwafirenamaim ama’am ana veya i kwaso’ob, naatu mi’itube God ana ekaleisia arab abi’a’afiy auman i kwaso’ob, auru men kafai kabeber ta ma’amih, asinaftobon ekaleisia ata gurus tasawar isan aiwa’an.
14 Yʉ, judío masaka ĩgʉ̃sã bʉremurĩrẽ õãrõ iririkʉunakubʉ. Gajerã, yʉ merãmarã nemorõ gʉa ñekʉ̃sãmarã iririkʉunadeare iritarinʉgãunakubʉ.
14 Jew ata kwafiren wanawanan ayu ana ai ukwarin na’atube, naatu orot ayu bairi ai tufuw ta’imon wanawanahimaim ayu i abow me’at Jew ai kwafiren uwai’inah mi’itube hiyabunibun renan i abukikin.
15 Yʉ irasiririkʉkerepʉrʉ, Marĩpʉ, yʉ deyoaburi dupuyuro yʉre beyesiadi ããrĩmí ĩgʉ̃yagʉ ããrĩburo, ãrĩgʉ̃. Irasirigʉ ĩgʉ̃ yʉre bʉro maĩrĩ merã ĩgʉ̃ gããmerõsũ iridoregʉ siiumi.
15 Baise God i taiyuwin ana manaw ana kabeberamaim ayu tufuwa’e’eka rubinu, naatu eafu i ana bowabow isan yasairu
16 Ĩgʉ̃ irasiriderosũta keoro ĩgʉ̃ magʉ̃rẽ yʉre masĩmakʉ̃ irimi, judío masaka ããrĩmerãrẽ ĩgʉ̃ magʉ̃ merã ĩgʉ̃sãrẽ tauri kerere weredoregʉ. I yʉre irasũ waadero pʉrʉ, gajerãrẽ: “¿Nasirigʉkuri yʉ?” ãrĩ sẽrẽñagʉ̃ waabiribʉ.
16 I Natun ayu isou iwa’an irerereb saise ayu Ufun Sabuw wanawanahimaim ata binan. Ayu men an orot ta biyanamaim binan abai,
17 Jerusalẽ́gue ããrĩrã́rẽ Jesucristo yʉ dupuyuro ĩgʉ̃yare buedoregʉ beyepínerãdere sẽrẽñagʉ̃ waabiribʉ. Ubu gapʉ Arabia nikũgue diaye waakõãbʉ. Pʉrʉ Damasco goedujáabʉ doja.
17 o men an tur abarayah iyab ayu nou’umaim Jerusalem hima’am aitih baibais isan afefeyanih. Baise ayu i an tafaram Arabia arar yan atit imaibo aremor an Damascus bar merar atit.
18 Ʉre bojori tariadero pʉrʉ, Jerusalẽ́gue Pedrore ĩãgʉ̃ waabʉ. Pe semanata ĩgʉ̃ merã ããrĩbʉ́.
18 Baitumatum abai ama kwamur tounu sasawar ufunamaim ana Jerusalem atit, Peter airi aidudur, nati’imaim fur rou’ab airi ama.
19 Irogue ããrĩgʉ̃́, gajerã Jesucristo ĩgʉ̃yare buedoregʉ beyepínerãrẽ neõ ĩãbiribʉ. Marĩ Opʉ Jesucristo pagʉmʉ Santiago direta ĩãbʉ.
19 Naatu nati’imaim anan tur abarayan orot ta men aitin, Regah Jesu tain James akisinamo aitin.
20 Marĩpʉ ĩũrõ mʉsãrẽ gojáa. Yʉ gojari, ãrĩgatori meta ããrã.
20 Abisa akikirum i turobe, God so’ob ayu i men abifufuwen.
21 Jerusalẽ́gue ããrĩdi Siria nikũgue, Cilicia nikũgue waabʉ.
21 Nati ufunamaim ayu an tafaram Syria naatu Silisia wanawanahimaim efan ta sabuw ai nanawanih.
22 Iripoere Judea nikũgue ããrĩrã́ Jesucristore bʉremurĩ buri marã yʉre ĩãmasĩbirima.
22 Nati ana veya Judea wanawanan sabuw baitumatumayah ta’ita’imon ayu men himanamu biyah rabimih.
23 Yaa kere direta pénerã ããrĩmá. Ĩgʉ̃sãrẽ yaamarẽ wererã ãsũ ãrĩ werenerã ããrĩmá: “Sõõ ããrĩdeapoeguere marĩrẽ ñerõ iridʉari merã bʉro ĩãturitʉyadi, marĩ Jesucristore bʉremurĩrẽ peodʉadi daporague masakare: ‘Jesucristore bʉremuka!’ ãrĩ weregorenagʉ̃ iriayupʉ”, ãrĩ werenerã ããrĩmá.
23 Baise sabuw afa hio, “Iti orot i marasika nati baitumatum isan it biyababan kakafin itit ea’asbunit, naatu sinaftobon baitumatum gurusin bai’enamih biwa’an, baise boun nati baitumatum isan ebibinan.”
24 Irasirirã Judea nikũgue ããrĩrã́ Jesucristore bʉremurã yʉ ĩgʉ̃rẽ bʉremurĩrẽ pérã, Marĩpʉre ʉsʉyari sĩnerã ããrĩmá.
24 Naatu God wabin hibora’ara’ah. Anayabin God ayu au yawas botabir.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Gálatas 1, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.