Filipenses 1
Marĩpʉya Kerere Wereri Turi (SRI) vs AAI
1 Yʉ Pablo, Timoteo merã Jesucristore moãboerã ããrã. Irasirirã ããrĩpererãrẽ mʉsãrẽ Filipos marãrẽ Jesucristore bʉremurãrẽ õãdorea. Mʉsã oparãdere, ĩgʉ̃sãrẽ iritamurãdere õãdorea.
1 Ayu Paul Timothy airi i Keriso Jesu ana’akir wairafi. God ana sabuw etei Keriso Jesu wanawananamaim kwaikofan nati Philipi kwama’am naatu kwa Nutetenayah, baibaisayah bairi a fef iti abiyafar. Paul diburumaim fef kirum baiyowayan bat i’itin|alt="Paul writing in prison" src="CN02069B.TIF" size="span" loc="Php 1.1" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="1.1"
2 Marĩpʉ ããrĩnígʉ̃, marĩ Opʉ Jesucristo mʉsãrẽ õãrõ iritamu, siuñajãrĩ merã ããrĩrikʉmakʉ̃ iriburo.
2 Manaw kabeber Tamat Godane naatu ata Regah Jesu Keriso’one kwa etei isa nama.
3 Yʉ mʉsãrẽ gũñarikʉ, Marĩpʉre yʉ Opʉre ʉsʉyari sĩa.
3 Ayu au God ana merar ayiy ana veya mar etei kwa anunuhi.
4 Irasũ ããrĩmakʉ̃, yʉ mʉsãya ããrĩburire sẽrẽbosarikʉ, Marĩpʉre ʉsʉyari merã sẽrẽa.
4 Matan fufur au yoyobanamaim, ayu mar etei ereyasisir kwa etei isa ayoyoyoban.
5 Mʉsã neõgoragueta yʉ Jesúya kerere weremakʉ̃ pé bʉremunʉgãdero pʉrʉ, yʉre iritamunʉgãbʉ. Dapaguedere irasũta õãrõ iritamuníkõãa.
5 Anayabin tur gewasin wantoro’ot abai ana biyat atitit ana veya, kwa a baibais kwaitu bairi iti tur tafaram tanan iti boun tatit.
6 Irasirigʉ ire õãrõ masĩa. Marĩpʉ mʉsãrẽ õãrĩrẽ iridʉamakʉ̃ irinʉgãdi irasirigʉ yámi. Mʉsãrẽ ĩgʉ̃ irinʉgãderosũta Jesucristo i ʉ̃mʉgue dupaturi aarimakʉ̃gue iriyuwarikʉgʉkumi.
6 Naatu ayu i abitumatum, God iti bowabow gewasin kwa wanawananamaim bubusuruf boro nabow nan yomanin na’asa’ubibo Keriso Jesu ana veya natit.
7 Yʉ mʉsãrẽ ããrĩpererãrẽ õãrõ gũñarĩ merã gũñamakʉ̃ õãgoráa. Mʉsãrẽ bʉro maĩa. Marĩpʉ yʉre iritamurõsũ mʉsãdere iritamumi. Irasirirã, yʉ oparãrẽ Jesús masakare tauri kerere: “Diayeta ããrã”, ãrĩ weremakʉ̃, mʉsã yʉre iritamubʉ. Peresu yʉ ããrĩmakʉ̃dere iritamubʉ. Irasirirã marĩ suro merã Marĩpʉ iritamurĩrẽ opáa.
7 Kwa i mar etei ayu dogorou’umaim kwama’am, naatu au naniyan iti na’atube mar etei kwa isa anotanot, anayabin dibur baremaim, o tur gewasin awawasfarimaim, o aitafofor tur ao’orerebamaim. Kwa etei i ayu bairit God ana manaw ana kabeber tafafarambonen.
8 Marĩpʉ ire masĩmi. Jesucristo mʉsãrẽ gũña maĩrõsũ yʉde mʉsãrẽ gũña maĩa.
8 Ayu dogorou wanawanan au naniyan tutufin etei Keriso ekukura’ara’ah na kwa iti isan, God i etei so’ob, ayu men abifuwen.
9 Marĩpʉre mʉsãya ããrĩburire ãsũ ãrĩ sẽrẽbosáa. “Gʉapʉ, ĩgʉ̃sã mʉyare õãrõ masĩrĩ merã õãrõ pékũĩnúpeoburo, gajerãrẽ maĩdero nemorõ maĩnemoburo”, ãrĩ sẽrẽbosáa.
9 Ayu ayoyoyoban kwa a yabow i akokok tafan nayababar nara’at, anot hinarerekab, naatu turobe hai naniyah etei kwanaso’ob gewas,
10 Irire irasirirã: “Marĩpʉ gããmerĩrẽ irirã, gajino nemorõ iririre irirã yáa”, ãrĩ, õãrĩrẽ beyemasĩrãkoa. Mʉsã irire beyemasĩrã, Cristo i ʉ̃mʉgue dupaturi aarimakʉ̃, õãrĩrẽ irinínerã, waja opamerã ããrĩrãkoa.
10 saise kwa tur nowar fufunin gewas yabuna’in isan boro kwanasinaf gewas. Naatu Keriso ana Veya’amaim kwa boro aur ubar en sasouwi kwanabat.
11 Jesucristo mʉsãrẽ Marĩpʉ gããmerĩ direta irimakʉ̃ irigʉkumi. Irasirirã õãrĩrẽ irinínerã ããrĩrãkoa. Gajerã ĩgʉ̃rẽ: “Marĩpʉ õãtarigʉ, turatarigʉ ããrĩ́mi”, ãrĩ, bʉremumakʉ̃ irirãkoa.
11 Naatu roumutufuren ana ro’on gewasih Jesu Keriso’one hinanan boro dogor wanawanan nare naatu imaim kwa boro God merarayow kwanitin kwanabora’ara’ah.
12 Yaarã, ire mʉsã masĩmakʉ̃ gããmea. Daporare yʉ peresugue ããrĩkerepʉrʉ, Jesucristo masakare tauri kere gapʉ pénemosũa.
12 Taitu tuwai’inah, ayu akokok kwanaso’ob, sawar abistan isou himamatar imaim Tur Gewasin ibais ra’at etatasasar.
13 Irasirirã ããrĩpererã surara romano marã opʉya wii korerã yʉ Cristoyagʉ ããrĩrĩ́ waja peresugue dobobiarire masĩperekõãma. Ããrĩpererã gajerãde irire masĩma.
13 Sinaf ana itinin iti’imaim aiwob orot ana bar wanawanan ana kaifenayah naatu sabuw afa nati’imaim hima’am auman hiso’ob, ayu i Keriso ana bowayan orot, imih hifatumu.
14 Yʉ peresugue ããrĩkeregʉ marĩ Opʉ Jesúre gũñaturari merã bʉremumakʉ̃ ĩãrã, wárã marĩyarãde gũñaturari merã ĩgʉ̃rẽ bʉremunemoma. Irasũ bʉremurã, güiro marĩrõ Marĩpʉya kerere gajerãrẽ werema.
14 Ayu dibur arurumaim taituwau iyab Regah wanawananamaim hima’ama moumurihika koufair hibai himisir hitafofor God ana tur tibibinan.
15 Surãyeri Cristoyare buerã ããrĩkererã, yʉre ĩãturima. Masakare yʉ buerire tʉyabirimakʉ̃ iridʉama. Gajerã gapʉ õãrõ gũñarĩ merã Cristoyare buema.
15 Binanuyah i turobe Keriso isan tebibinan, baise afa dogoroh wanawanan i geg bobowen ayu isou ma auman tibibinan, naatu afa i not gewasinamaim tebibinan, anayabin tekokok ayu hinibaisu.
16 — ausente —
16 Iti binanuyah i yabowamaim bonawiyih tebibinan, anayabin ayu Tur Gewasin atafafar isan dibur ama’ama i hiso’ob.
17 — ausente —
17 Binanuyah afa Keriso isan tibibinan baise geg bobowenamaim tibibinan, anayabin tekokok hinasinaf ayu dibur baremaim yababan anab isan.
18 Ĩgʉ̃sã yʉre maĩbirikerepʉrʉ õãrokoa. Õãrõ gũñarĩ marĩrõ Cristoyare buekerepʉrʉ õãgoráa. Gajerã õãrõ gũñarĩ merã ĩgʉ̃yare buemakʉ̃dere õãgoráa. Ããrĩpererã ĩgʉ̃sã Cristoyareta buerã yáma. Irasirigʉ ʉsʉyáa. Irasũ ʉsʉyaníkõãgʉkoa.
18 Baise ayu nati isan men anotanot! Anayabin binanuyah not gewasinamaim tibibinan o geg bobowenamaim tibibinan, ana’an gagamin Keriso ana tur gewasin i hibinan sabuw tenonowar isan ayu abiyasisir, naatu boro mar etei aniyasisir.
19 Ire masĩa. Marĩpʉre yaa ããrĩburire mʉsã sẽrẽbosadea merã, Jesucristo yʉre Õãgʉ̃ deyomarĩgʉ̃ sĩdi iritamurĩ merã Marĩpʉ yʉre õãrõ tarimakʉ̃ irigʉkumi.
19 Anayabin kwa ayoyobanamaim naatu Jesu Keriso Anunin ana baibaisamaim ayu aso’ob iti biyababanane boro nabotaitu anatit.
20 Marĩpʉ iritamurĩ merã ãsũta iriníkõãdʉáa dapa. Yʉ irideare gʉyasĩrĩrõ marĩrõ gũñadʉáa. Irasirigʉ doyaro marĩrõ yʉ iriderosũta dapaguedere masaka Cristore: “Õãtarigʉ, turatarigʉ ããrĩ́mi”, ãrĩ bʉremumakʉ̃ iriníkõãdʉáa. Boagʉ, o okagʉgora yʉ boari merã, o yʉ okari merã irasũta iridʉakoa.
20 Ayu au naniyan tutufin etei nuhufot ama akakaif wanawanan boro men kafa’imo ef ta’amaim anasinaf kakaf biya’ohow anabaimih, en baise, biyou yawasin ema’ama o biyou emomorob, ayu boro mar etei anitafofor anabinan sabuw etei Keriso hinarusagisagiy.
21 Yʉ okaro bokatĩũrõ Cristoyare iriníkõãgʉkoa dapa. Boagʉ, Cristo pʉro ĩgʉ̃ merã ããrĩmakʉ̃ õãtarirokoa. Yʉ okagʉ ããrĩdero nemorõ ããrĩgʉkoa.
21 Anayabin yawasu ama’am i Keriso isan ama’am, naatu anamomorob na’at au gewasin i gagaminaka ema’am.
22 Okagʉ, marĩ Opʉ Cristoyamarẽ irinemomasĩa. Irasirigʉ: “Boamakʉ̃, o okamakʉ̃ õãgorarokoa”, ãrĩmasĩbirikoa.
22 Biyau yawasin anama’am na’at, Regah isan boro ana ma anabow, baise men aso’ob boro menatan anarubin?
23 “Yʉ boadʉakoa, o okadʉakoa”, ãrĩ beyemakʉ̃ diasagoráa yʉre. Irasũ ããrĩkerepʉrʉ, boadʉakoa Cristo pʉro ĩgʉ̃ merã ããrĩbu. Irasirigʉ: “Yʉ boamakʉ̃ õãtarirokoa”, ãrĩ gũñáa.
23 Ayu i sawar rou’ab hitarsibu. Baise ayu au kok gagamin i ata morob Keriso airi atama i igewasin kwanekwan.
24 Irasũ ããrĩkerepʉrʉ: “Okagʉ gapʉ mʉsãrẽ nemorõ iritamugʉkoa, irasiriro gããmea”, ãrĩ gũñáa.
24 Naatu baise gewasin anababatun i yawasu anama, saise kwa anibaisi.
25 Irire masĩgʉ̃, mʉsã merã yʉ ããrĩburidere masĩa. Mʉsã merã ããrĩgʉ̃́, mʉsãrẽ iritamugʉkoa Cristoyare bʉremunemoburo, ãrĩgʉ̃. Irasirirã bʉremurĩ merã nemorõ ʉsʉyarãkoa.
25 Tur anababatun a tur ao’owen, aso’ob boro yawasu anama kwa etei anibaisi a baitumatum wanawanan kwanara’at kwanayen kwaniyasisir,
26 Yʉ, mʉsã pʉrogue mʉsã merã dupaturi ããrĩmakʉ̃, ʉsʉyarãkoa. Irasirirã, Jesucristo yʉre iritamurĩrẽ masĩrã, ĩgʉ̃rẽ: “Turataria mʉ”, ãrĩ, ʉsʉyari sĩrãkoa.
26 saise ayu anabinanawani maiye, kwa boro abisa asisinaf isan Keriso Jesu ana merar kwanay wabin kwanabora’ara’ah.
27 I direta irika! Cristoya bueri ãrĩrõsũta ããrĩrikʉka! Gũñaturarã ããrĩka! Irasirirã gãme dʉkawariro marĩrõ ĩgʉ̃ masakare tauri kerere suro gũñarĩ merã bueka, gajerã ĩgʉ̃rẽ bʉremuburo, ãrĩrã! Yʉ mʉsã pʉro ĩãgʉ̃ waabirimakʉ̃, o yʉ ĩãgʉ̃ waamakʉ̃dere mʉsã irasirimakʉ̃ gããmea. Mʉsã suro gũñarĩ merã õãrõ ããrĩrikʉmakʉ̃ pédʉáa.
27 Au not gagamin i iti a tur ao’owen, akokok ama yawasamaim Keriso ana tur gewasin sabuw hinakakafiy. Ayu itimih ananan na’at, o men ananan, ayu akokok kwa a not etei i ta’imon, roun roun kwanabat kwanibaibaisbonen sabuw tur gewasin batkikin isan kwabowabow ana tur ananowar.
28 Mʉsãrẽ ĩãturirãrẽ neõ güibirikõãka! Mʉsã güibirimakʉ̃ ĩãrã, mʉsã Marĩpʉyarã ããrĩrĩ́rẽ masĩrãkuma. Irasirirã, Marĩpʉ ĩgʉ̃sãrẽ peamegue béoburire, ĩgʉ̃ mʉsãrẽ tauburidere masĩrãkuma. Marĩpʉ masakare ãsũta irire masĩmakʉ̃ yámi.
28 Arakit sabuw wanawanah kwanarur na hini’aiseyasey kwanabat, kwa abatkikinamaim nati sabuw gurugurusen wanawanan tirur boro hina’itin hinaso’ob, kwa i boro God yawas nit, naatu i boro nagurusih, iti i God boro nasinaf.
29 Marĩpʉta mʉsãrẽ Cristore bʉremudoregʉ pídi ããrĩmí. Irasũ ããrĩmakʉ̃: “Cristoyare mʉsã wereri waja ñerõ tarirãkoa”, ãrĩ pídi ããrĩmí.
29 Anayabin God ana baigegewasin it bitit i men baitutumin akisin, baise isan tani’akir auman.
30 Irasirirã marĩ Cristoyarã ããrĩrĩ́ waja gajerã marĩrẽ ñerõ yáma. Mʉsã merã yʉ ããrĩmakʉ̃, yʉre ĩgʉ̃sã ñerõ irasirimakʉ̃ ĩãbʉ. Daporadere ĩgʉ̃sã yʉre irasiririre pékoa mʉsã.
30 Ayu bairit tama’am ana veya wawainabu i kwa’itin, naatu boun ewawainabu ana tur i kwanonowar, imih kwa wainaben i nati ta’imon wanawanan kwarun ewawainabi.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Filipenses 1, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.