2 Pedro 2
Marĩpʉya Kerere Wereri Turi (SRI) vs AAI
1 Iripoegue Israel bumarã surãyeri: “Marĩpʉya kerere weredupiyurimasã ããrã”, ãrĩkatonerã ããrĩmá. Ĩgʉ̃sã iriderosũta dapagoradere ãrĩkatori merã buerimasã mʉsã pʉro aarirãkuma. Mʉsãrẽ masĩña marĩrõ diayema ããrĩbirire buerãkuma. Marĩ Opʉ Jesucristore ĩgʉ̃sã ñerõ iridea waja ĩgʉ̃ boari merã wajaribosadire: “Gʉa Opʉ ããrĩbemi”, ãrĩrãkuma. Ĩgʉ̃sã irasiriri waja gũñaña marĩrõ Marĩpʉ ĩgʉ̃sãrẽ peamegue béogʉkumi.
1 Marasika dinab baifufuwenayah sabuw wanawanahimaim hima’am na’atube, ef ta’imon bai’obaiyen baifuwenayah boro wanawanamaim hinamatar. Sabuw nati na’atube kwa boro men kafa’imo kwana’inanih naatu sawar hai yabih en hinabi’obaiyi kwa God bairi boro kwanakusib. Naatu hai bai’obaiyen i tetebon kwanekwan naatu hinifuwen hinao karam Regah fanan kwanasa’ir men abistan ta. Baise bowabow kakafinane God kwa iyawasi.
2 Ĩgʉ̃sã ãrĩkatori merã buerire pérã, ĩgʉ̃sã ñerĩ ʉaribejari iririre ĩãrã, wárã mʉsã watopegue ããrĩrã́ ĩgʉ̃sãrẽ ĩãkũĩrãkuma. Ĩgʉ̃sãrẽ ĩãkũĩmakʉ̃ ĩãrã, gajirã mʉsã Jesúre bʉremurã watopegue ããrĩmerã Jesúyamarẽ ñerõ ãrĩ werenírãkuma.
2 Imih sabuw moumurin maiyow nati baifufuwenayah hai sor hai kew ana ef boro kwani’ufunun. Anayabin kwa ama mi’itube kwama kwasisinaf boro imaim hina’itin tur kakafin hinao God ana bai’obaiyen gewasin isan.
3 Ãrĩkatori merã buerimasã niyerure bʉro gããmesĩã, mʉsãrẽ ãrĩkatori bueri merã mʉsã ĩgʉ̃sãrẽ niyeru sĩmakʉ̃ irirãkuma. Iripoegue Marĩpʉ gapʉ: “Ĩgʉ̃sã irasiriri waja ĩgʉ̃sãrẽ wajamoãgʉra”, ãrĩsiadi ããrĩmí. Irasirigʉ ĩgʉ̃ ãrĩderosũta ĩgʉ̃sãrẽ peamegue béogʉkumi.
3 Nati sabuw i baikabatayah naatu hai turamaim boro hinifufuwi a kabay hinabow. Anayabin mar manin maiyow iti sawar hisinaf tana God hai baimakiy isan yabuna sawar ma ekakaif.
4 Irasirigʉ yʉ mʉsã masĩdeare dupaturi gũñamakʉ̃ iridʉáa. Iripoegue Marĩpʉ ĩgʉ̃rẽ wereboerã ããrãdinerã ĩgʉ̃sã ñerõ irimakʉ̃ peamegue peresu iribéodi ããrĩmí. Naĩtĩãrõgue kõmedari merã siadobobéodi ããrĩmí. Ããrĩpererã ñerãrẽ wajamoãrĩnʉ ejamakʉ̃, ĩgʉ̃sã ñerõ iridea waja ĩgʉ̃sãrẽ wajamoãgoragʉkumi.
4 God ana tounamatar bowabow kakafih hisisinaf ana maramaim men kabibirih. Baise bow ah umah fatum i’asrowen baimakiy ana efan wanu’uminamaim hinama, baibatebat ana veya tekakaif.
5 Noé ããrĩdeapoegue marãrẽ ĩgʉ̃sã ñerõ iridea waja ĩgʉ̃sãrẽ wajamoãdi ããrĩmí. Irasirigʉ i nikũ ããrĩperero miũgʉ̃, ĩgʉ̃sãrẽ mirĩboaperemakʉ̃ iridi ããrĩmí. Noé ditare, marãpo, ĩgʉ̃ pũrã ʉ̃ma ʉrerã, ĩgʉ̃sã marãposã nomerẽ taudi ããrĩmí. Noé masakare: “Diayemarẽ irika!” ãrĩ weregʉ ããrĩdi ããrĩmí.
5 God sabuw men kabibirih baise gis yen sabuw men God hibitumatum hi’atomatom himorob, baise Noah akisinamo iyawas, naatu yawas roumutuforen isan binan sabuw etei seven tafafarih hiyawas.
6 Marĩpʉ Sodoma, Gomorra wãĩkʉri makãrĩ marãdere wajamoãdi ããrĩmí. Ĩgʉ̃sã ñetariro iriri waja ĩgʉ̃sãya makãrĩrẽ peame merã soebéogʉ, nitĩ poga dita dujamakʉ̃ iridi ããrĩmí. Pʉrʉgue gajirã ñerãrẽ wajamoãburire masĩburo, ãrĩgʉ̃ irasiridi ããrĩmí.
6 Tafaram Sodom naatu Gomorah hairi hai bowabow eaf isan God tafaram eafun. Imih wairaf iyafar ra’iy earah munimuniwat hi’in. God iti sinaf saife sabuw afa imatnuwih i aurih boro na’atube namatar, God men ana kokomaim hinama’am na’at.
7 Iri makãrĩ marãrẽ wajamoãgʉ̃, Lot diayema irigʉ ditare taudi ããrĩmí. Lot Sodomamʉ, gajirã ĩgʉ̃ya makã marã Marĩpʉ dorerire irimerã ñerĩ iririkʉmakʉ̃ ĩãgʉ̃, bʉro gariboredi ããrĩmí.
7 Na’atube God Lot biyawas i kwananot. I God ana kokomaim ma. Naatu sabuw etei’imak hiso’ob abistan kakafin hisisinaf, hisorasor hikewakew hibiwa’an i’itih ana naniyan eaf i futuwih.
8 Ĩgʉ̃ õãgʉ̃, ĩgʉ̃sã watope ããrĩgʉ̃́, ʉ̃mʉrikʉ ĩgʉ̃sã ñerõ iririre ĩãgʉ̃, ĩgʉ̃sã ñerõ werenírĩrẽ pégʉ, ĩgʉ̃ya yʉjʉpũrãgue bʉro bʉjawereri merã poyadi ããrĩmí.
8 Lot i sabuw wanawanahimaim ma’am. Nati orot God matanamaim i gewasinawat ma’am. Sabuw bowabow kakafih hisisinaf matanyan i’itah, tur nonowar naatu God ana ofafar hi’a’astu’ub isan dogoron wanawanan yababan awan karatan.
9 Irasirirã, iripoegue marã waadeare marĩ masĩsĩã, idere masĩa. Marĩ Opʉ ĩgʉ̃rẽ gããmerãrẽ ñerõ tarimakʉ̃ taumasĩmi. Ñerã gapʉre: “Wajamoãgʉra”, ãrĩdeare pídi ããrĩmí. Irasirigʉ ããrĩpererã ñerãrẽ wajamoãrĩnʉ ejamakʉ̃, ĩgʉ̃sãrẽ wajamoãgʉkumi.
9 Hai itanen etei kwa’itahika. Regah so’ob God ana sabuw mi’itube hinibi’akir i boro niyawasih. Naatu i so’ob sabuw kakafih isah baikwatutuwen boro nabogaigiwas na’in ana veya’amaim i boro sabuw etei nibabatiyih. Naatu iyab tafa’asarih boro baimakiy nitih.
10 Gajirã ñerã nemorõ ñerĩ ʉaribejari iririkʉrãrẽ, ĩgʉ̃ Opʉ ããrĩrĩ́rẽ gããmemerãrẽ wajamoãgʉkumi. Ĩgʉ̃sã mʉsãrẽ ãrĩkatori merã buerã noó gããmerõ yáma. “Gajirã nemorõ õãrõ masĩa”, ãrĩ gũñama. Güiri marĩrõ turari oparãrẽ ñerõ ãrĩ bʉridama.
10 I hai ma’amaim taiyuwih isah tebiyasisir naatu hai kok gagamin i bowabow kakafin hiniwa’an naatu men tekokok yait ta nakaifih i babahimaim hinama. Nati sabuw boro baimakiy fokarin maiyow hinab.
11 Marĩpʉre wereboerã gapʉ ãrĩkatori merã buerimasã nemorõ turarã ããrĩkererã, Marĩpʉ ĩũrõ neõ ñerõ ãrĩ bʉridari merã turari oparãrẽ: “Ñerã ããrĩ́ma”, ãrĩ weresãbema.
11 Nati baifufuwen bai’obaiyenayah i men God ana tounamatar bairi hai fofoninamih, anayabin tounamatar hai fair i ra’at kwanekwan. Abistan sinaf isan i aurih hamehamen. Baifufuwen bai’obaiyenayah hai fair i kikimin. Baise tounamatar boro men Regah Jesu Keriso nanamaim hinabat ubar turanah hinitihimih.
12 Ãrĩkatori merã buerimasã gapʉ waimʉrã pémasĩmerã iririkʉrosũ noó gããmerõ iridʉari ditare yáma. Ĩgʉ̃sã pémasĩbirideare ñerõ wereníma. Masaka waimʉrãrẽ ñeã, wẽjẽkuma. Ãrĩkatori merã buerimasã, waimʉrã irirosũ boamurã dita ããrĩ́ma. Boadero pʉrʉ peamegue béosũrãkuma.
12 Baise baifufuwenayah i kaiyaraforobe hai not meyemeye, i hai naniyanamaim hitatam tesisinaf, i hitufuw bow rauw morob akisin. Iti bai’obaiyenayah i kaiyaraforobe, abistan isan hi’o tibi’i’iyab i men kafa’imo tesoso’ob. Nati sabuw God boro narauw boun sabuw for terauw te’a’asbunubunuwen na’atube.
13 Irasirirã gajirãrẽ ñerõ tarimakʉ̃ iriri waja, ñerõ tarirãkuma. Ʉ̃mʉrĩ, masaka ĩũrõgue noó gããmerõ ĩgʉ̃sã ñerĩ ʉaribejarire iri, ʉsʉyama. Mʉsã merã bosebaarã, ñerõ gʉyasĩũrĩ iririkʉrã ããrĩ́ma.
13 Sabuw afa isah hisinaf kakaf hi’afiyih isan imih ana wayow Regah boro ni’afiyih. Naatu i hai kokokomaim tesisinaf biyah ana yasisir isan mar bebeyanamaim. A hiyuwamaim terur bay te’aau sabuw matahimaim i biya’ohow gagamin maiyow.
14 Nomerẽ ĩãrã, ĩgʉ̃sã merã ñerõ iridʉama. Ĩgʉ̃sã merã ñerõ iririre neõ piribema. Marĩpʉyare gũñaturamerãrẽ ĩgʉ̃sã irirosũ ñerõ iridʉamakʉ̃ yáma. Ĩgʉ̃sã bʉro opadʉarire: “Ãsũ irirãra opamurã”, ãrĩ gũñarã ããrĩ́ma. Irasirirã Marĩpʉ wajamoãsũmurã ããrĩ́ma.
14 I baibin isah matanfufur tenunuwet bairi baiwa’anamih. I men kafa’imo baiwa’an tibihamiy. Sabuw afa hai baitumatum ririmih i boro hinabuwih i hai yawas babanamaim hinama. I hai yawas tutufin etei i kabatamaim ema’am. God boro nao rarafih.
15 Diayemarẽ piri, iripoeguemʉ Balaam iriderosũ ñerõ yáma. Balaam, Beor wãĩkʉgʉ magʉ̃ ããrĩdi ããrĩmí. Ĩgʉ̃ ñerĩ iriri merã niyerure wajatadʉagʉ ããrĩdi ããrĩmí.
15 Ef mutufurin i hirusa’ir naatu i hai ef hirukasiy, naatu Balam natun Beor hairi hai ef i hirura’ah, i kabay isan iyabow kwanekwan saise kakafin tasinaf imaim kabay tab.
16 Ĩgʉ̃ irasiribu maague waamakʉ̃, ĩgʉ̃yago burra ĩgʉ̃rẽ turideo ããrĩmó. Marĩpʉ igore masako irirosũ werenímakʉ̃ iridi ããrĩmí. Igo werenímakʉ̃ pégʉ, Balaam ĩgʉ̃ pémasĩbi irirosũ iriboadideare pirikõãdi ããrĩmí.
16 Balam bowabow kakafin sinaf isan, bobaituw wabin donkey kwarar iu, bobaituw men tur te’eo baise orot babinabe tur eo Balam isan, naatu dinab orot ana sinaf kakafin rufut.
17 Masaka deko ããrĩrĩ́ gobegue deko bokarãkoa, ãrĩ gũñama. Ãrĩkatori merã buerimasã gapʉ deko ããrĩrĩ́ gobegue deko marĩrõ irirosũ ããrĩ́ma. Ĩĩmikãyebori mirũ wẽjãpuri merã eja, otederogue deko merẽrõ marĩrõ tariaro irirosũ neõ masakare iritamubema. Irasirigʉ Marĩpʉ: “Ĩgʉ̃sãrẽ ãsũ wajamoãgʉra”, ãrĩderosũta gajiro nemorõ naĩtĩãrõgue ããrĩnímakʉ̃ irigʉkumi.
17 Iti sabuw i boun harew buruburur eyey emamamah na’atube, naatu boun mar iuy enunuw ena en esasawar naatu ufunamaim taun men eyarayar. Baifuwenayah isah, God efan gugumin wanu’umin isah yabuna inu’in.
18 Ãrĩkatori merã buerimasã werenírĩ, ĩgʉ̃sã: “Masĩtarinʉgãa”, ãrĩrĩ neõ wajamáa. Jesúre bʉremunʉgãrãrẽ ñerõ iririkʉrã iririre piriwãgãrãrẽ: “Marĩ noó gããmerõ irimakʉ̃ õãgoráa”, ãrĩ buema. Irire irasũ ãrĩ buerã, Jesúre bʉremunʉgãrãrẽ ñerõ ʉaribejarire dupaturi iridʉamakʉ̃ yáma.
18 I tibi’o’orot naatu koka’aw ana tur na’atube te’o. Sabuw tafah fair teya’iy biyah ana yasisir isan tisisinaf. Naatu sabuw iyab bowabow kakafin marasika hisisinaf i hihamiyen naatu i yawas gewasinamaim tema’am i ti’ukikinih hinatatabir maiye ef kakafinamaim hinama.
19 Ĩgʉ̃sãrẽ: “Marĩ noó gããmerõ irimasĩa”, ãrĩ buema. Irasũ ããrĩkeremakʉ̃, ĩgʉ̃sã ñerõ ʉaribejari, ĩgʉ̃sãrẽ ñerõ irimakʉ̃ yáa. Ñerõ iririre neõ pirimasĩbema. Irasirirã ñerõ iridoregʉre moãboerã, ĩgʉ̃ doreri ditare irirã irirosũ ããrĩ́ma.
19 Roufamen isan sabuw te’o’omatanih baise i taiyuwih bowabow kakafin fatumih ana akir himatar. Anayabin orot babin bowabow kakafin ana akir matar ma esisinaf i au naniyan in.
20 Marĩ Opʉ Jesucristore marĩrẽ taugʉre masĩnʉgãrã i ʉ̃mʉma ñerĩrẽ pirikõãma. Iri ñerĩrẽ piridero pʉrʉ, dupaturi piriro marĩrõ irinemomakʉ̃, ñegorakoa. Ĩgʉ̃sã Jesucristore masĩburo dupiyuro ĩgʉ̃sã ããrĩpʉroridero nemorõ ñerõ dujama.
20 Sabuw iyab ata Regah naatu ata Baiyawasenayan Jesu Keriso hinasusu’ub gewas na’at, nati sabuw i tafaram ana bowabow kakafinane i hihaiw. Naatu ibanak hinamatabir maiye bowabow kakafin hinasisinaf naatu isah nabi’ukwarin. Nati sabuw wan hisisinaf i hamen baise iti uf hisisinaf i hirouwabon anababatun.
21 Ñerĩrẽ irasiririkʉrãrẽ diayeta Jesucristoyare diayema iririre masĩbirimakʉ̃ õãbukuyo. Marĩpʉ doreri ĩgʉ̃sãrẽ ĩgʉ̃ pídeare masĩdero pʉrʉ irire gããmemerã, ñetariro dujama.
21 Ana gewasin nati sabuw i men hitan ef roumutuforen ana yawas gewasin hitaso’ob, naatu hitatabir God ana ofafar kakafiyin i bitih hitakwahir kouh hititin.
22 Irasirirã dupaturi ñerĩrẽ piriro marĩrõ irinemorã, masaka ãrĩnarõsũ irirã yáma. Ãsũ ãrĩnama: “Diayée doka, pʉrʉ ĩgʉ̃ dokadeareta baakumi doja. Irasũ ããrĩmakʉ̃ yesede guua, pʉrʉ ñerĩ sóoberogue oyakumi doja”, ãrĩma.
22 Abistan isah mamatar i turobe, mi’itube Buk Atamanin proverb eo, “Haru namout naatu natatabir abistan mamout boro na’aan.” Naatu ibanak ta eo maiye, “For babin inirurub gewasin maiyow naatu i boro na’intabir nan yur yan nare nibour.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 2 Pedro 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.