Lucas 22
U VURUNGAN ROF FOUN TEN GOV NANE JISAS KRAIS (SPS) vs NTLH
1 U nainy Guainy te ainy rorin Koinykoiny Sikia ma kaa me tu Yis te siruu en naa me te koo rorin Nainy iny Fakats Fatabin nainy te faakouts e Gov a taa Isrel ser naus osing me na gum fan iny Ijip.
1 Faltava pouco tempo para a Festa dos Pães sem Fermento , chamada Páscoa .
2 An tsunaun tan tsoiny faakor ana rin tsoiny fifaatsuts tan Faun te kirkir iny e Moses komainy ma sainy ta sanaan iny nots e Jisas, er atsun famat Towa, sana ri te oraav ma kat ya tana arasan, kat ror sana vainy fatsuiny fitaatsun fiisen ramiri.
2 Os chefes dos sacerdotes e os mestres da Lei procuravam um jeito para matar Jesus em segredo porque tinham medo do povo.
3 Kat to, ai Satan sof to na koman e Judas to te koo ri Iskariot, a isen tsuri na safunuu ana ina fuan a matisian.
3 Então Satanás entrou em Judas, chamado Iscariotes, que era um dos doze discípulos.
4 Ai Judas naa fi naa to tan tsunaun tan tsoiny faakor an tsoiny mumua tan fuainy tsoiny bei ot tana saape ma vegiau tsuk iny ari fei te nai faan finy non ya e Jisas nima rari ei.
4 Judas foi falar com os chefes dos sacerdotes e com os oficiais da guarda do Templo para combinar a maneira como ele ia lhes entregar Jesus.
5 Ri paparaa ri fatangan to ma faan iny ta moni tsunia.
5 Eles ficaram muito contentes e prometeram dar dinheiro a ele.
6 Judas kan te faarof iny ya, kat to ana ayei tanik sainy to tu nainy tu rof ma faan iny ya Jisas tsuri, sana vainy ma nat vaare iny a ka to aya.
6 Judas aceitou e começou a procurar uma oportunidade para entregar Jesus a eles, sem que o povo ficasse sabendo.
7 U nainy nan Guainy te ainy rorin Koinykoiny Sikia ma kaa me tu Yis te ruak en iton nainy te atsuiny kainy rorin fo tsunei siip nan u Guainy iny Fakats Fatabin ton nainy te faakouts e Gov a taa Isrel ser naus osing me na gum fan iny Ijip.
7 Chegou o dia da Festa dos Pães sem Fermento , dia em que os judeus matavam carneirinhos para comemorar a Páscoa .
8 Ai Jisas jiat rato ere Pita me Jon sa tsue tsuri, “Kua yam mi te kakoun a pan iny ainy tsuran Guainy iny Fakats Fatabin.”
8 Então Jesus deu a Pedro e a João a seguinte ordem:
9 Ana ri rangats Towa, “Fei te komainy rom Anyi mam ma nai kakouiny Guainy iny Fakats Fatabin ei?”
9 Eles perguntaram: — Onde o senhor quer que a gente prepare o jantar?
10 Ya tsue to tsuri, “Nongon yam! Te sof naa romi tana ngats fan tsian ana isen a mes a govet kepaa aurom te sab maromi sanaan, vovou iny naa yam mi te sof naa tana numaa te sof naa non ya,
10 Jesus respondeu:
11 ana mi te tsue tana taman a numaa, ‘A Tsoiny Fifaatsuts te rangat mami nyi, Fei te kaa non a pan te nai ainy Ronyon Guainy iny Fakats Fatabin fiisen ramen matisian Tsonyo ei?’
11 e digam ao dono dela: “O Mestre mandou perguntar a você onde fica a sala em que ele e os seus discípulos vão comer o jantar da Páscoa.”
12 Ayei faatok maromi na pan tsian jias te kaa minon a fo mamatsiny ka iny kakoun a kainy ainy tana numaa, ayei na pan te nai kakoun romi na fo mamatsiny ka.”
12 Então ele mostrará a vocês uma grande sala mobiliada, no andar de cima. Preparem ali o jantar.
13 Ana ri naa naa to, ser sab a fo mamatsiny ka to te tsue of rari Jisas, ser kakouiny Guainy iny Fakats Fatabin.
13 Os dois discípulos foram até a cidade e encontraram tudo como Jesus tinha dito. Então prepararam o jantar da Páscoa.
14 Te ruak bus nainy ai Jisas an amaraav Tsunia gum to tana taran iny ainy.
14 Quando chegou a hora, Jesus sentou-se à mesa com os apóstolos
15 Ya tsue to tsuri, “Anyo kaa mirou koman tsian iny ainy fiisen mamimi tan Guainy iny Fakats Fatabiny, tabuiny nai sarei Ronyo na kamits,
15 e lhes disse:
16 tana saa, Nyo tsue of maromi, Nyo gim rou ma nai ainy pis ya fiisen mamimi, onot non a man nan koinykoiny an wain te nai ruak iny man non koman a Waan e Gov.”
16 Pois eu digo a vocês que nunca comerei este jantar até que eu coma o verdadeiro jantar que haverá no
17 Kat to ai Jisas nom to na gotan wain, Ya faarof iny towa ten Gov, sa tsue, “Nom yam a ka tovei, ana min isisen te jiu ya fapoopoan namami.
17 Então Jesus pegou o cálice de vinho, deu graças a Deus e disse:
18 Sai tovei Nyo tsue rou tsumi, Nyo gim rou ma jiu pis nats wain tovei onot non te naa minon a Waan e Gov.”
18 Pois eu afirmo a vocês que nunca mais beberei deste vinho até que chegue o Reino de Deus.
19 Ya nom to na koinykoiny, sa faakats iny faarof of naa towa ten Gov, Ya ivoo towa, sa fafaan rari ya, Ya tsue to, “A pua Vanyo tovei, te orovus of mami. Kat vaurep yam a ka tovei kainy fakats fatabiny Vanyo.”
19 Depois pegou o pão e deu graças a Deus. Em seguida partiu o pão e o deu aos apóstolos, dizendo:
20 Te ainy fakap arin Guainy iny Fakats Fatabiny, jesan, Jisas nom to na gotan wain sa tsue, “U rafatsiny Tsonyo tovei te faparits non tsue faunot foun ten Gov, rafatsiny Tsonyo tatsiiu of maromi.
20 Depois do jantar, do mesmo modo deu a eles o cálice de vinho, dizendo:
21 Tagaa, a mes te faan iny Varonyo tan vainy ma nai atsuiny Vanyo ri a niman ya te kaa fiisen bus Vamironyo tovei tana taran iny ainy,
21 Mas vejam: o traidor está aqui sentado comigo à mesa!
22 tana saa, A Guei Tsoiny te Bobot e Gov sa ruak iny Mes me nai mat non to te fagum fi Gov, sana sekeiny, mes to te faan iny Ya, Gov nai fainy non ya na fasaraa tsian.”
22 Pois o
23 Kat to ser fararangat fatabin ir fapoopoan narari, “E sei bus ee te kat non a ka to, ee?”
23 Então os apóstolos começaram a perguntar uns aos outros quem seria o traidor.
24 An matisian fa'ararat iny to e sei tsuri te karap fafis non ee?
24 Os apóstolos tiveram uma forte discussão sobre qual deles deveria ser considerado o mais importante.
25 Ai Jisas tsue to tsuri, “U aatouf vavaajets tana monaagits tovei te tsunaun kookop faavot raror a vainy tsuar, ana ri to te gumgum ror ana fo parits te natiny vakek rari to te kaa ror fain nimar tsunaun tsian.
25 Então Jesus disse:
26 Sana mi ma kat fi vaare nei. Ami ma kat fi nei, a karap fapoopoan namami nai faarei non a mes a see mes, ana tsoiny mumua nai faarei non a tsoiny binun tsumi.
26 Mas entre vocês não pode ser assim. Pelo contrário, o mais importante deve ser como o menos importante; e o que manda deve ser como o que é mandado.
27 Ai sei to te karap fafis non ee? A mes te gum iny ainy non, ge na mes to te kat of non a mesmes a kainy ainy? A mes to te gum iny ainy non, taava? Sana Anyo tsun vaa ei aa, to te kaa rou fapoopoan namami, faarei rou a tsoiny binun tsumi.
27 Quem é o mais importante? É o que está sentado à mesa para comer ou é o que está servindo? Claro que é o que está sentado à mesa. Mas entre vocês eu sou como aquele que serve.
28 “Ami koraa to ari to te tsutsutsun pana Vanyo tan nainy te ruak me na fo tanaf Tsonyo,
28 — Vocês têm estado sempre comigo nos meus sofrimentos.
29 to te faarei tsuiny non e Tamanyo te faan iny tsue faunot ma tagaa ot iny Anyo na Waan Ya, jesan kan non, Anyo te faan iny tsue faunot tsumi
29 Por isso, assim como o meu Pai me deu o direito de governar, eu também dou o mesmo direito a vocês.
30 to, ami nai ainy rom, mi te jiu tana taran tana Waa Vanyo, to ami te nai gum kanem marom tana fo tagan tsuam iny kat vaatsuk tana safunuu ana fuan a vun tana taa Isrel.”
30 Vocês vão comer e beber à minha mesa no meu
31 Kat to ai Jisas tsue to, “Saimon, Saimon Satan te nom bus tsue faunot iny tanaf a faaman tsumi faavot faarei non te kat fi ror tsoiny binun tanun, to te tegteg iny rorin wit an pem te rus ravaa naa.
31 Jesus continuou:
32 Sana Nyo te faakats of bus manyi Saimon, ma kap faavot vaare na faaman tsumanyi. Eye, a faaman tsumanyi nai gagaar non, sai te takopis fatabin fi rom anyi Tsonyo, nyi kan ma faparits kan ir fo vamuinyasiny tsumanyi.”
32 Mas eu tenho orado por você, Simão, para que não lhe falte fé. E, quando você voltar para mim, anime os seus irmãos.
33 Ai Pita biny Towa sa tsue, “Tsunaun, nyo kakoun iny naa fiisen ma mirom Anyi tana numaa iny kotskots iny mat fiisen ma Minyi!”
33 Então Pedro disse a Jesus: — Estou pronto para ser preso e morrer com o senhor!
34 Jisas biny towa, “Nyo tsue of marom anyi Pita, tabuiny kokorooto non a koriou a tsoiny roman, nyi nai faungis Varonyon fopis nainy, nyi gim rom ma nat Vanyo.”
34 Então Jesus afirmou:
35 Kat to, ai Jisas rangat ratuari, “Farainy te jiat babainy im yam a sikia ta poraa moni, ge vio, ge tu suu, sana mi aaruts iny ta ka?” Ana ri tsue to, “A sikia.”
35 Depois Jesus perguntou aos discípulos: — Não faltou nada! — responderam eles.
36 Ai Jisas tsue to tsuri, “Sai tovei u nainy tana fo patang to te govets romin vegiau Tsonyo, e sei te kaa minon ta poraa moni ee, mei naa fiisen men vio, ai sei te gim non ma kaa me tu kirat iny puaan ee, ma fafiifoiny iny vau tsian tsuan ai te foiny tu kirat iny puaan,
36 Então Jesus disse:
37 tana saa, te nai ruak non tsonyo te vovou iny non Vegiau Ten Gov te tsue en,
37 Pois as
38 An matisian tsue to Tsunia, “Tagaa Tsunaun, fuan kirat iny puaan tovei.” Ya tsue to tsuri, “Te onot en tan vegiau.”
38 Aí os seus discípulos disseram: — Senhor, aqui estão duas espadas.
39 Jisas naus osing a ngats fan tsian to te kat kat fi Ya tan nai faakats tana Tobeer iny Oliv, an matisian Tsunia vovou kan iny naa Towa.
39 Jesus saiu e foi, como de costume, ao monte das Oliveiras; e os seus discípulos foram com ele.
40 Nainy te ruak Ya tana pan na aya, Ya tsue to tsuri, “Ami ma faakats kat non sana foka iny tanaf naa me a fagotsiny matuami.”
40 Quando chegou ao lugar escolhido, Jesus disse:
41 Ayei taan fajesa naa to, sa onots a veevian to te tats finy naa non a mes a fats, sa fatukun Ya tsunguruu to, sa faakats fi nei,
41 Então se afastou a uma distância de mais ou menos trinta metros. Ajoelhou-se e começou a orar,
42 “Tamau, tan mangiir tsun Tsumanyi nom ravainy osing You a gotan iny saraa kamits to Tsonyo, san sikia ma tan mangiir Tsonyo, u mangiir tsun Tsumanyi.”
42 dizendo:
43 Kat to ana morena iny Gormirmir ruak to Tsunia sa faparits Ya.
43 [Então um anjo do céu apareceu e o animava.
44 Ai Jisas sarei to na patang tsian, Ya suu faparits iny ton faakats, an siiva ruak to Tsunia sa faarein rafatsiny sa tsinik fi naa tan puputaa.
44 Cheio de uma grande aflição, Jesus orava com mais força ainda. O seu suor era como gotas de sangue caindo no chão.]
45 Nainy te fakap Yan faakats Tsunia, Ya tsun to sa tabin fi naa tan matisian Tsunia, sa sab rarin goros, tana saa, ri te kaa men koma reesik tsian.
45 Depois de orar, ele se levantou, voltou para o lugar onde os discípulos estavam e os encontrou dormindo, pois a tristeza deles era muito grande.
46 Ya rangat ratuari, “Kat fei tsumi gogoros rom ei? Tsun yam am faakats to ma gotsiny vaare mi tan fiamus.”
46 E disse:
47 Jisas vegiau kanen nanon an tagin ruak mito ana mes te koo ri Judas, a isen tsuri na safunuu ana ina fuan a matisian, to te mumua ra mi ri naa mito ten Jisas sa umei Ya.
47 Jesus ainda estava falando, quando chegou uma multidão. Judas, um dos doze discípulos, que era quem guiava aquela gente, chegou perto de Jesus para beijá-lo.
48 Sen Jisas rangats ya, “O Judas, nyi na tou umei iny faan Vanyo, na Guei Tsoiny te Bobot e Gov sa ruak iny Mes me, nima rari?”
48 Mas Jesus disse:
49 Tan nainy te tagaa fin matisian Tsunia nei to te kat iny ruak fi na ka to, ana ri tsue to, “Tsunaun, mam onot rom ma tek rarin kirat iny puaan?”
49 Quando os discípulos que estavam com Jesus viram o que ia acontecer, disseram: — Senhor, devemos atacar essa gente com as nossas espadas?
50 Kat to ana isen tsurin matisian tek sapee na teinan tan panaainy matou tana tsoiny binun babainy tan Tsoiny Mumua tan Tsoiny Faakor.
50 Um deles feriu com a espada o empregado do Grande Sacerdote , cortando a sua orelha direita.
51 Ai Jisas tsue ratuari, “Kat pis vaaren kat to!” Ya saras to na teinan a mes, ya rof fatabin nato faarei muan.
51 Mas Jesus ordenou: Aí tocou na orelha do homem e o curou.
52 Kat to ai Jisas tsue to tan tsunaun tan tsoiny faakor an tsoiny mumua tan tsoiny bei ot tana saape an tsunaun tana taa Jiu to na tou nots Ya, “Mi naa me fiisen men kirat an vuts iny nots Vanyo faarei Varonyo na mes a kakabuts.
52 Em seguida disse aos chefes dos sacerdotes, aos oficiais da guarda do Templo e aos líderes judeus que tinham vindo para prendê-lo:
53 Nyo kaa fiisen mamimi gagon tana saape tan mamatsiny nainy, ana mi gim to ma nots Vanyo. Sai tovei u nainy tsumi, a parits tana uurup te kookop mami.”
53 Eu estava com vocês todos os dias no pátio do Templo, e vocês não tentaram me prender. Mas esta é a hora de vocês e também a hora do poder da escuridão.
54 Ana ri kat to ser nots e Jisas, ri mei naa Towa tana numaa tana Tsoiny Mumua tan Tsoiny Faakor, ai Pita tsuktsuk naa Towa, sana ayei taan faveevian kanen na minon.
54 Eles prenderam Jesus e o levaram até a casa do Grande Sacerdote . E Pedro os seguia de longe.
55 Sai tan nainy te faakor arin guaf fapoopoan nana pan koman a aunon nana numaa ser gum babau iny mangin ror tan guaf, ai Pita gum fiisen kan ramituari.
55 Quando acenderam uma fogueira no meio do pátio, Pedro foi e sentou-se com os que estavam em volta do fogo.
56 Ana kooviou, a muiny binun tana Tsoiny Mumua tan Tsoiny Faakor inainy e Pita te mangin fi ya tan guaf. Ya fasiruu naa to tsunia sa tsue tsuri na mesapan, “A mes to aya te kaa fiisen me Jisas!”
56 Uma das empregadas o viu sentado ali perto da fogueira, olhou bem para ele e disse: — Este homem também estava com Jesus!
57 Sana ayei faungis, sa tsue, “O kaa, nyo gim rou ma natiny a mes to aya!”
57 Mas Pedro negou, dizendo: — Mulher, eu nem conheço esse homem!
58 Gima potsian, ana mes te tagei ya tsue to, “Anyi koraa na isen tsuri, ge!” Sen Pita biny ya sa tsue na ka, “A poo! Sikia ma nyo!”
58 Pouco tempo depois, um homem o viu ali e disse: — Você também é um deles! Mas Pedro respondeu: — Homem, eu não sou um deles.
59 Voun a isen a aua, ana mesmes ruak mito sa tsue faparits, sa tsue, “U man, a mes to aya te kaakaa fiisen mami nyi, tana saa, ayei kan a tsoiny Galili!”
59 Mais ou menos uma hora depois, outro insistiu: — Você estava mesmo com ele porque também é galileu.
60 Sen Pita biny ya sa tsue, “Paai! Nyo gim rou ma natiny a ka tsue rom anyi!” Pita vegiau farokot kanen nanon sen tsun ana koriou a tsoiny kokorooto nato.
60 Mas Pedro respondeu: — Homem, eu não sei do que é que você está falando! Naquele instante, enquanto ele falava, o galo cantou.
61 Ana Tsunaun takopis to sa matoong fatoobing naa Pita, ai Pita fakats fatabiny pis ton vegiau te tsue iny a Tsunaun tsunia, “Tabuiny kokorooto non a koriou a tsoiny roman, nyi nai faungis Varonyon fopis nainy, nyi te tsue nyi gim rom ma nat Vanyo.”
61 Então o Senhor virou-se e olhou firme para Pedro, e ele lembrou das palavras que o Senhor lhe tinha dito: “Hoje, antes que o galo cante, você dirá três vezes que não me conhece.”
62 Ai Pita tafuts to jiarasan, sa buts iny tangis fa'og'og.
62 Então Pedro saiu dali e chorou amargamente.
63 A vainy te tatagaa ot iny naa Jisas te taring iny Ya, ri rapits Towa.
63 Os homens que estavam guardando Jesus zombavam dele e batiam nele.
64 Ana ri kat to ser ping a matan Yan raarav, ana ri rangats Towa, “Jio, Nyi na kuigin ten Gov, pokei of mamimam e sei to aya te sapan Manyi ee?”
64 Taparam os olhos dele e perguntavam: — Quem foi que bateu em você? Adivinhe!
65 Ser tsue vaaserere iny Ya tan vegiau kinai.
65 E diziam muitas outras coisas para insultá-lo.
66 Te takiir me na nainy, an tsunaun tana taa Jiu, an tsunaun tan tsoiny faakor, an tsoiny fifaatsuts tan Faun te kirkir iny e Moses, vaaguam faavot to, ana tsoiny bei ot tana saape mei naa Jisas matar Kansol tsuri ser tsue,
66 Quando amanheceu, alguns líderes dos judeus, alguns chefes dos sacerdotes e alguns mestres da Lei se reuniram. Depois mandaram levar Jesus diante do Conselho Superior .
67 “Tsue of mamimam, Anyi koraa na Krais, a mes to te pisainy e Gov ma Tsoiny Fiisaup Ya tana vainy ge na sikia?” San Ayei tsue of rari, “Nyo tsue of maromi, ami gim rom ma faamainy tsue Tsonyo.
67 Então lhe disseram: — Diga para nós se você é o Ele respondeu:
68 Ana Nyo rangat maromi, ami gim rom ma biny tsue Tsonyo.
68 E, se eu fizer uma pergunta, vocês não vão responder.
69 Sai te tanik non roman an tana fo nainy te naa minon a Guei Tsoiny te Bobot e Gov sa ruak iny Mes me nai gum non tan panaainy matou tana Gov a Siireits.”
69 Mas de agora em diante o
70 Ana ri na fokinai rangats faavots Towa, “Nyi na Guei Tsoiny ten Gov a?” Ya biny ratuari, “Te toobing non to te tsue fi romi, Anyo koraa to aya.”
70 Aí todos perguntaram: — Então você é o Filho de Deus? Jesus respondeu:
71 Ana ri kat to ser tsue, “Saa kat fei to tsura komainy pis ror tu mes tu vegiau ei ma poo me tana mes a vainy? Ra nongon fatoobing er nguen Ya fatoobing.”
71 E eles disseram: — Não precisamos mais de testemunhas. Nós mesmos ouvimos o que ele disse.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.