Atos 14
Mak Osɨrisira Akaman Aghuuŋ ko Iesusɨm Mbɨsevisir Gumasi (SPM) vs NVT
1 Pol ri Barnabas Antioghɨni ikava amuisir othevira, aniiŋ guava Aikoniamɨn Judarii Gotɨn phorugha mbɨŋgeer rɨphenir avhen andagha amui. Uthughun khavɨn aniiŋ khagh bar inderaghɨvɨra akamɨ ukurima, Judarira avhɨrara ko igharisirɨ unuaghɨnan gumasira avhɨrara nɨghɨnɨghana aghavaghar Iesusɨn iti.
1 Em Icônio, Paulo e Barnabé também foram à sinagoga judaica e falaram de tal modo que muitos creram, tanto judeus como gentios.
2 Judarir marsi nɨghɨnɨghana aghavaghar aniiŋn akaar iti phatɨ. Mee igharisirɨ unuaghɨnan gumasir nɨghɨnɨsigh asɨghasɨghava men navigh inivima, mee nɨghɨnɨsir maghatɨsir Kraisɨn phorus tharsi meŋga amui.
2 Alguns dos judeus que não creram, porém, incitaram os gentios e envenenaram a mente deles contra Paulo e Barnabé.
3 Pol ri Barnabasɨ uthughunɨ uruaran Aikoniamɨn ikava, Ikhɨvanɨ ukuarkuvana akamam mbɨkɨmamɨusuava avhighavisi phatɨ. Ikhɨv gamgaaŋ aniiŋga aniiŋsima, aniiŋ gamgaaŋ iti bisi rako rɨŋgavan maghatɨgha amuir othevigha amuima, anda othuivi. Kamagha amuisi Ikhɨv gumasi rako amisir khɨvagha kamaghɨusue, “Aniiŋ mee mbɨŋger akaar kharsi, anda guisimbaaŋran akaa.”
3 Ainda assim, os apóstolos passaram bastante tempo ali, falando corajosamente da graça do Senhor, que confirmava a mensagem deles concedendo-lhes poder para realizar sinais e maravilhas.
4 Uthughun khavɨnɨ uŋuun khavɨni itir gumasi rako amisi noria biigha, marsi Judarir gɨn zuima, marsi Iesusɨm mbɨsevisi gumasivɨusua zui.
4 Com isso, o povo da cidade ficou dividido: alguns tomaram partido dos judeus, e outros, dos apóstolos.
5 Gɨn Judarii rako igharisirɨ unuaghɨnan gumasi, mee non gumasiri ikiir phorugha nɨghɨnɨghanɨ uvhuavɨre ikha kamaghɨusue, “Ee othevir maghatɨsi Pol ri Barnabas ramuva, aŋgɨr aniiŋgi inivightima aniiŋ arɨmaŋga.”
5 Então um grupo de gentios, judeus e seus líderes resolveu atacá-los e apedrejá-los.
6 Pol ri Barnabas kamagh oraeghava arava Likonian distrighɨnɨ guava Listra ko Derbenɨn gu. Uŋuun khanina aghan itirɨ uŋuimbar sovsegher ivhɨra andar gu.
6 Quando os apóstolos souberam disso, fugiram para a região da Licaônia, para as cidades de Listra e Derbe e seus arredores.
7 Aniiŋ khagh akamana aghuuŋ ukuravɨre iti.
7 E ali anunciaram as boas-novas.
8 Uthughun khavɨn Listranɨ uŋuuna avhen gumaghan mavɨn aŋgari maghatɨgha amɨrasima aŋna arui phatɨghava apheraghavɨre iti. Aŋni inaghamuuŋ aŋm mbatesima a kamaghɨra gari.
8 Enquanto estavam em Listra, Paulo e Barnabé encontraram um homem com os pés aleijados. Sofria desse problema desde o nascimento e, portanto, nunca tinha andado. Estava sentado
9 A Polɨ orasima aŋna akamɨ ukuri. Mauthughura Pol rɨkɨrav aŋn gara kamagha ikaaŋi. Kha gumagh nɨghɨnɨghana aghavaghar iti. A inderaghami.
9 e ouvia Paulo pregar. Paulo olhou diretamente para ele e, vendo que ele tinha fé para ser curado,
10 Mauthughura Pol kamagh mbɨghɨravɨra deeghi, “Nɨɨ rɨkavighɨ utu!” Gumaghan khav nombɨ ukunigha utugha maghɨra arui.
10 disse em alta voz: “Levante-se!”. O homem se levantou de um salto e começou a andar.
11 Mauthughura gumasi rako amisira avhɨrar kharsi Pol amuisi bighan khavɨn ganigha, mbɨghɨravɨra Likoniana akaman dɨɨgha mbɨŋgeeghi, “Asae, gumasir mɨn othuivigha emɨusua zaaghire!”
11 A multidão, vendo o que Paulo havia feito, gritou no dialeto local: “Os deuses vieram até nós em forma de homens!”.
12 Mauthughura Barnabas, mee asaaŋ Susɨn aŋga athɨ. Pol a mbɨŋgɨmɨŋgɨrɨ ufhuaragha zui gumagh, kamagh amuisima mee asaaŋ Hermesɨn aŋga athɨ.
12 Concluíram que Barnabé era o deus grego Zeus, e Paulo, o deus Hermes, pois era ele quem proclamava a mensagem.
13 Asaaŋ Susɨn rɨphen, a Listranɨ uŋuun rɨvɨnana akɨrani iti. Uthughun khavɨn Susɨn aphuraphurava aghae rako bisir aŋga anɨndir gumagh, aŋn phorugha gumasira avhɨrara, mee Pol ri Barnabasɨusua asɨsi vɨsueghɨva aniiŋn aphuraphuraousua. Kamagha amuisi, ana akɨmaria bɨsighava, burmaghari marsi nigha Listranɨ uŋuun rɨvɨnan itɨmana akamaniiŋn ze.
13 O sacerdote do templo de Zeus, que ficava na entrada da cidade, trouxe touros e coroas de flores até as portas da cidade, pois ele e a multidão queriam oferecer sacrifícios aos apóstolos.
14 Mee zesima, Iesusɨm mbɨsevisi gumasi Pol ri Barnabas, aniiŋ bisir kharsi varaegha, aniiŋ non shaaria bɨghɨsuegha, akhɨghavtɨgha gumasi iti phoghɨna avhen gua mbɨghɨravɨra dɨɨ mbɨŋgeeghi,
14 Quando Barnabé e Paulo ouviram o que estava acontecendo, rasgaram as roupas e correram para o meio do povo, gritando:
15 “Maia! Gumasi, gee thoghousua othɨvhan khavɨ amui? Aŋga ivhɨra gen mɨn gari, phura gumaghan khɨnani. Aŋga kamaghɨusua akamana aghuuŋn gem mbɨŋgeeghi. Gee phura bisir kɨnir kharsir izɨɨri ufha thaghri. Gee nori nighɨva aŋgamɨre iti Gotɨ ranɨɨŋ. A kha ovhee ko unuaghɨn koma oŋara amuisi Got, andar iti bisi ivhɨrama amuisi God.
15 “Amigos, por que vocês estão fazendo isso? Somos homens como vocês! Viemos lhes anunciar as boas-novas, para que abandonem estas coisas sem valor e se voltem para o Deus vivo, que fez os céus e a terra, o mar e tudo que neles há.
16 Fhomɨra, Gotɨnɨ uŋuimba bar mee thaesima, mee phura non nɨghɨnɨsira aruava bisigha amui.
16 No passado, ele permitiu que as nações seguissem seus próprios caminhos,
17 A gen mondusi phatɨ. A mɨghasɨghɨva othevira aghuuira geŋga amui. Amoghɨn geŋga anɨŋgava, aghaera aghuuira avhɨrara geŋga anɨŋgava andagha amuima anda othuivi. A geŋga amuima gen navi inderaghɨvɨra bari inighinisi.”
17 mas nunca as deixou sem evidências de sua existência e de sua bondade. Ele lhes concede chuvas e boas colheitas, e também alimento e um coração alegre”.
18 Aniiŋ bisir kharsir mem mbɨŋgɨ, akaara aghavagharir mem mbɨŋgɨva men thɨva kamaghɨusue, “Gee aŋgagha aphuraphuruva aghae rako bisir aŋgara anɨɨŋ thaghɨri.” Mee mamagha amuigha aniiŋga amuisi phatɨ.
18 Apesar dessas palavras, Paulo e Barnabé tiveram dificuldade para impedir que o povo lhes oferecesse sacrifícios.
19 Gɨn Judarir akoghɨn gumasir marsi Antiogh ko Aikoniamɨn ikhegha Listran zegha, mee gumasir nɨghɨnɨsigh ikuigha meŋga amuisi, mee Polɨn aphanaŋga amui. Mee aŋgɨr Polɨ inivigha aŋn ganigha kamaghɨusue, an aremigha gɨva. Mee ana ukurugha Listranɨ uŋuun rɨvɨnan akɨran gu.
19 Então alguns judeus chegaram de Antioquia e Icônio e instigaram a multidão. Apedrejaram Paulo e o arrastaram para fora da cidade, pensando que ele estivesse morto.
20 Gɨn suren gumasi zaava ana ighuisima, a rɨkavhigha nomthegha Listranɨ uŋuun gu. Amɨrɨtusi a Barnabasɨn phorugha aniiŋ Derbenɨnɨ uŋuun zui.
20 No entanto, quando os discípulos o rodearam, ele se levantou e entrou novamente na cidade. No dia seguinte, partiu com Barnabé para Derbe.
21 Pol ri Barnabas Derbenɨnɨ uŋuun ikava akamana aghuuŋ ukurava gumasi rako amisira avhɨrara amuima, mee suren gumasir othuivi. Aniiŋ nomthegha Listra ko Aikoniam koma Antioghɨn ze.
21 Depois de terem anunciado as boas-novas em Derbe e feito muitos discípulos, Paulo e Barnabé voltaram a Listra, Icônio e Antioquia da Pisídia,
22 Aniiŋ gamgaaŋn suren gumasigha aniiŋgava akuruvasirɨ mbɨŋgɨŋgɨr meŋga amua kamaghɨusue, “Gen non nɨghɨnɨsir aghavagharirɨ utuivigh aghavagharighɨri.” Aniiŋ kamagh mem mbɨŋgɨ kamaghɨusue, “Gumasi rako amisi Gota ativasi tharsi, ee ivhɨra mena avhɨran khavɨna avhen maŋŋamɨusua, ee ufhuaragh osɨmndɨsira avhɨrara niaŋga.”
22 onde fortaleceram os discípulos. Eles os encorajaram a permanecer na fé, lembrando-os de que é necessário passar por muitos sofrimentos até entrar no reino de Deus.
23 Pol ri Barnabas Kraisɨna andarsi itirɨ uŋuimbavɨusua uvhuaghuvhagha Kraisɨna andarsir gumasira aphania vɨsevi. Gumasir aruur kharsi non nɨghɨnɨsira aghavagharir Ikhɨva athɨgha gɨva. Mauthughura aniiŋ memɨusua aghae thamɨragha Ikhɨvan phorugha mbɨkemigha bar mee nigha Ikhɨvana afharɨ athɨ.
23 Paulo e Barnabé também escolheram presbíteros em cada igreja e, com orações e jejuns, os entregaram aos cuidados do Senhor, em quem haviam crido.
24 Pol ri Barnabas Pisidian distrighɨn ikha gua gɨn zaa Pamfilian distrighɨn ze.
24 Então viajaram de volta pela Pisídia até a Panfília.
25 Aniiŋ Perganɨ uŋuuna akamana aghuuŋ ukunigha gɨvagha Atalianɨ uŋuun zeghirɨ.
25 Pregaram a palavra em Perge e desceram para Atália.
26 Aniiŋ Ataliani ikhegha ukur nigha nomthegha Antioghɨnɨ uŋuun ze. Uŋuun khavɨra, aniiŋ ufhuaragha khagh aŋn ikhee, Antioghɨni itir Kraisɨnɨ andarsi aniiŋ nigha Gotɨn afharɨ arɨgha kamaghɨusue, “Gotɨnɨ ukuarukuvir othɨv aniiŋ phorugh ikhɨti aniiŋ iŋaaran khav ramuaŋga.” Aniiŋ iŋaaran khavɨa amua zaa thighira aniiŋ ana gɨva.
26 Por fim, voltaram de navio para Antioquia, onde sua viagem tinha começado e onde haviam sido entregues à graça de Deus para realizar o trabalho que agora completavam.
27 Aniiŋ Antioghɨno otogha, Kraisɨna andarsir dɨɨsima mee nori akhuvasima. Aniiŋ kamagh mem mbɨŋgeghi, “Got aŋgana agharaniiŋn bisi kharsigha amui. Got ivhɨra igharisirɨ unuaghɨnan gumasivɨusua utuava rɨkɨrisima, thighira mena marsi nɨghɨnɨghana aghavaghar Kraisɨn akaman iti.”
27 Quando chegaram a Antioquia, reuniram a igreja e relataram tudo que Deus tinha feito por meio deles e como tinha aberto a porta da fé também para os gentios.
28 Kamagha amuigha aniiŋ khaghɨ, uthughunɨ uruaraaŋra suren gumasir phorugha ikhee.
28 E permaneceram ali com os discípulos por muito tempo.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 14, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.