Romanos 3

Sola NT (SOY_SIM) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 In lɛɛ ni, kulɑ́ɑ yɛ kúye rɛ usoi ukɛ́ Usuifi? Yo kɛ piké ɑpi yɛ yoriyɛ?
1 Jew orot inamamatar boro Ufun Sabuw inanatabirih? Naatu a’ar kanabin hina’a’afuw ana gewasin i boro men tomar inab?
2 Kulɑ́ɑ yɛ linnɛ́í kɛ́mɛɛ́ welɛ ɑ́ku kumúŋɛ́ mɑ́. Kufoí yɛɛ rɛ Pisuifi kɛ Uléécɑɑ uú nɛ mɛfoí símisi uu Unsímɛ́ piɑnipɛ-i wɑi.
2 Ef tata’ane etei i gewasih, wantoro’ot God ana tur i Jew sabuw hitutumih hitih.
3 Asei yɛ kɔ nyɛ rɛ pikɛcɔpɛ pinyinɛ ɑ́pi ɑsei ritiki. Lɛ̃ nnyɑ, piɑsei kutikicirɛ́ yɛ́ tíyɛsɛ Uléécɑɑ pɔ́ɔ kɔ ɑsei pitíki yɑ́ɑ́?
3 Baise sabuw afa men hibitumitum isan, kwanotanot God ana omatanen isan boro men nabosunusunub?
4 Ái nkpɑ́ni lɛ̃. Ái céreisɛ rɛ ḿpɑ́ usoi úye yɛ unɔ́ɔmɛ lɛ, ɑmɑ́ Uléécɑɑ pɔ̃́ nɛ ɑsei tikilɛnlɛ. Li likɛcɑ́ɑ́ wɔ́lɑɑlɛ̃ tɛ:
4 En anababatun! God ana tur i mar etei turobe, baise sabuw i baifuwenayah. Buk Atamaninamaim iti na’atube hikirum,
5 Amɑ́ in tɛ ɑrɔ́sei kutikicirɛ́ yɛ́ tíyɛsɛ ɑi nyísɛ rɛ Uléécɑɑ yɛ ɑsei tikilɛnlɛ, tɔ́ pɛɛ mɑɑ rɛ íye? Tɛ kɛ Uléécɑɑ uu yɛ́ nní likɛcɑ́ɑ́ ukuwɔi rɔ́ ń nyísɛ nnyɑ, úu ɑsei tikilɛ̃ɛ? Lɛ̃ kɛ sisoipipi ɑsi yɛ m pisɛ mɛcɔ kɑm nní pisɛ.
5 Baise it ata sinaf kakafihimaim God ana sinaf gewasin bebeyan natit sabuw hina’i’itin ana veya, it boro mi’itube tanao? God baifuwenamaim yan so’ar baimakiy ebitit? it i anababatun taikoko’aw tao kwanekwan.
6 Ái nkpɑ́ni lɛ̃. In pɛɛ lɛ̃, íye kɛ Uléécɑɑ uu yɛ́ nɛ pisoi nnɛ́í túhɑɑnɛ?
6 Nati tur i men turobe tao’omih, anayabin sinaf nati na’atube nama’am, God boro mi’itube tafaram ana sabuw nibatiyih?
7 In tɛ nnɛ́nɔ́ɔmɛ yɛ́ tíyɛsɛ ɑi nyísɛ rɛ Uléécɑɑ yɛ ɑsei tikilɛnlɛ, ɑi kɔ ríyu u wɑisɛ, yo nnyɑ kɛ Uléécɑɑ uu yɛ́ pɛɛ kɔ nɛ rɔ́ túhɑɑnɛ rɛ tɔ pikópɛkɔɔ́ lɛ?
7 Orot babin ta boro nagam nao, “Ayu i men bosunusunubayan, baise au bowabowamaim turobe God nowan tit irerereb sabuw hi’itin God hifai tebobora’ara’ah, aisim God ayu kakafu rouw eo ekukusairu?”
8 Yo nnyɑ kɑ́ri yɛ́ fe tɔkɛ́ mɑɑ rɛ: Lɛ̃ nnyɑ, tɔkɛ́ ɑkópɛ wɑ lisɔnɛ likɛ́ nɛ ɑkɛmɛɛ léemɛ? Pisoi pinyinɛ pɛɛ tirɔ́yu n kópu yɛ rɛ tɔ́ɔ yɛ lɛ̃ mɑ. Uléécɑɑ yɛ ɑlɑri mɑ́lɛ ukɛ́ lɛ̃ nnyɑ lipite kutu ripɑsɑ.
8 Naatu iban boro kwanao maiye, kakafin tanasinaf, saise sinaf gewasin boro ine natit. Sabuw afa ayu iti na’atube o hirouw higam tiu’uwu, God nati sabuw boro baimakiy nitih.
9 Tɔ́ nkpéni mɑɑ rɛ íye? Tɛ tɔ̃́, Pisuifi yɛ mpuri sɑnɛ pikɔ́ fe, nɛ́ɛ íye? Ái nkpɑ́ni lɛ̃. Tɔ pisímɛ́ mɑsilɛ rɛ ɑkópɛ yɛ ńnɑŋɛ mɑ́lɛ ɑn nɛ kɛsẽ́ Pisuifi nɛ mpuri sɑnɛ pikɔ́ múílɛ̃.
9 Iti sawar ana an i abisa? It Jew ata gewasin i ra’at Eteni Sabuw tanatabirih? En anababatun! Jew sabuw naatu Eteni Sabuw etei i bowabow kakafin ana fair babanamaim tama’am.
10 Li Nléécɑɑsimɛ́ ritɛlɛ́ kɛ́mɛɛ wɔ́lɑɑlɛ̃ tɛ:
10 Buk Atamaninamaim iti na’atube hikirum,
11 — ausente —
11 Men yait ta ana not rerekabin,
12 — ausente —
12 Etei hitatabir kouh God hitin,
13 — ausente —
13 Sikah dub i tahahab sabuw tetotonan,
14 — ausente —
14 “Awah i orarafen awan karatan naatu tenakuyakuy.”
15 — ausente —
15 “Iti sabuw umah i rara awan karatan.
16 — ausente —
16 Menamaim tenan ma kakaf naatu gurugurusen mar etei imaim emamatar,
17 — ausente —
17 Naatu tufuwamaim ma ana ef i men hiso’ob.
18 — ausente —
18 Naatu God matanamaim men kafa’imo tibibiruw.”
19 Tɔ kɔ pɛɛ nkpéni nyulɛ rɛ li Uléécɑɑ isé kɛ́mɛɛ wɔ́lɑɑlɛ̃ tɛ pɛpɛɛ isé mɛtíki m mɑ́ nnyɑ kɛ isé iyɛ̃ ii wɔ́lɑɑlɛ̃, nsímɛ́ nkɛ́ nɛ ḿpɑ́ úye n lukɑɑlɛ̃ nnyɑ. Sisoipipi nnɛ́í yɛ Uléécɑɑ inipɛɛ-i sikópɛkɔɔ́ lɛ.
19 Imih it ata so’obamaim ofafar hikikirum i sabuw iyab ofafar babanamaim tema’am isah, saise awah etei nabofafaren, naatu tafaram wanawanan sabuw etei nabow nan God ana baibatiyenamaim hinatit.
20 Úkɑ mpuri úu fe ukɛ́ lɛ̃ kɛ isé ii m pisɛ wɑ. Lɛ̃ nnyɑ kɛ úkɑ úu yɛ́ fe ukɛ́ Uléécɑɑ kɛ́mɛɛ ɑlɑri yɛ̃. Isé yɛ tíyɛsɛlɛ usoi uu céru rɛ u ukópɛkɔɔ́ lɛ.
20 Isan imih God boro men sabuw ofafar tebobosiyasiyar imaim hai ef mutufurin narouw nabowamih, ofafar i orot babin ana bowabow kakafin botait ebirerereb.
21 Lɛ̃ kɛ isé ricuruu nɛ ɑntepuyɛ ɑpí pɛɛ mɛkɛɛ-mɛ ḿ mɑ yɛɛ nkpéni nní wɑ. Uléécɑɑ úu nɛ isé ritiki ukɛ́ nɛ sisoipipi wɑisɛ ɑsei pite.
21 Baise boun God sabuw yamutufurih isan ana ef i boubun botawiy. Moses naatu dinab oro’orot nati isan i ofafaramaim hio’orereb tanowar, men ofafar tanabi’ufununimaim nabuwitamih.
22 Pɛ̃ nnɛ́í pɛɛ lɛ̃ kuú nɛ Yeesu Kirisi rintíki uu wɑi ŋmɑnɛ kóló nɛ kɛfɑ n tɛnɛ kuu yɛ sée rɛ ɑsei pite. Likumúŋɛ́ rɛ Uléécɑɑ úu pisoi nɛ picɔ kɛcɔpɛ kóólɛnɛ.
22 It yamutufuren boubun Godane enan i sabuw iyab Jesu Keriso tibitumitum imaim enan, naatu God matanamaim it etei ata’itinin i men tata’amih.
23 Sisoipipi nnɛ́í yɛ ɑkópɛ wɑlɛ, ɑsi Uléécɑɑ mɛyɔɔpi pɑɑ.
23 Anayabin sabuw etei bowabow kakafin hisinaf naatu God ana gewasin bain isan umah kabom.
24 Amɑ́ Uléécɑɑ yɛ uipɛɛlɛ́ɛ kɛ́mɛɛ pi pɑnsɛsɛlɛ ɑsei pite, fɑɑlɑɑ ɑ́pi kɔ líkɑ hɛ́ɛlɛ. Yeesu Kirisi yɛɛ umɛcirɛ kpísi uu hɛ nnyɑ kɛ Uléécɑɑ uú nɛ piɑyu lɔ.
24 Baise manaw kabeber God ana siwar na’atube Jesu Keriso wanawananamaim na it ata kakafihine tubunit botaitit tatit.
25 Uyɛ̃ kɛ Uléécɑɑ uu wɛ́ɛ rɛ ukɛ́ umɛnyɛ nɛ inyɔ́ɔnsɛ wɑ ikɛ́ pɛ̃ nnɛ́í pɛɛ umɛnyɛ mɛ̃ nɛ kɛfɑ n tɛnɛ ɑkópɛ sɑ́rɛi ukɛ́ nɛ nyísɛ rɛ u ɑsei ute lɛ. Úu pɛɛ mɛkɛɛ piɑkópɛ ɑkpɑnii pi wɑ. U pɛɛ́ nɛ kɛ́yu pi purulɛ.
25 Bowabow kakafin notawiyen isan God Keriso biyan siboromih yai, ana rara suwa re saise baitumatumamaim tanan biyan tanatit. Sawar iti na’atube sinaf saise bebeyan ti’obaiyit i ana ef i mutufurin. Anayabin I ana yatenub kakafiyin imaim bowabow kakafih marasika tasisinaf isubun rabon.
26 Lɛ̃ kuú nɛ nyísɛ rɛ u ɑsei tikilɛnlɛ, úu nkpɑ́ni consɛ. Uléécɑɑ yɛ kɔ lɑlɛ ukɛ́ nfɑ́ɑni kɛtẽ nkɛ́ kɛ́mɛɛ nyísɛ rɛ u kɔ nɛ urinɔɔ kuu ḿ mɑ kɛcɑ́ɑ́ welɛ. Likumúŋɛ́ rɛ pɛ̃ nnɛ́í pɛɛ Yeesu nɛ kɛfɑ n tɛnɛlɛ̃ ŋmɑnɛ kuu yɛ yɛ̃ tɛ ɑsei pite.
26 Naatu iti boun it ata veya’amaim i turobe ebi’obaiyit i ana ef mutufurin. Imih i karam sabuw iyab Jesu tibitumitum boro nafufunih gewas nayamutufurih.
27 Tɔ̃́, Pisuifi yɛ pɛɛ nnyinɛ mɑ́ tɔkɛ́ nɛ picɔ rikɔ́kɔri n wɑii? Aɑi, ńkɑ ńn we! Isé pitiki nnyɑ nɛ́ɛ mɛwɑi sɔnɛ nnyɑ? Ái nkpɑ́ni lɛ̃. Likumúŋɛ́ rɛ ɑ́i isé kɑi pisɛ rɛ usoi ukɛ́ ritiki, ɑmɑ́ nfɑtɛnɛ kɑi pisɛ rɛ usoi ukɛ́ m mɑ́.
27 Isan imih it boro abisa isan tanaora’ara’at? Ofafar tabobosiyasiyar isan tarara’at? En anababatun! Baise baitumatum isan i tarara’at.
28 Tɔ kɔ yɛ̃ tɛ ɑ́i kɛ kɛsoipipi ɑkɛ yɛ́ lɛ̃ kɛ isé ii m pisɛ n wɑ nnyɑ kɑkɛ yɛ́ Uléécɑɑ kɛyu-i ɑsei m mɑ́, ɑmɑ́ kɑkɛ́ nɛ kɛfɑ n tɛnɛ nnyɑ kɑkɛ yɛ́ ɑsei m mɑ́.
28 Anayabin sabuw iyab tibitumatum i hai ef mutufurin rouw ebowabow men ofafaramih.
29 Nɛ́ɛ Uléécɑɑ yɛ Pisuifi ŋmɑnɛ Uleecɑɑ lɛ? Yɑrɛ úu mpuri sɑnɛ pikɔ́ Uleecɑɑ, nɛ́ɛ íye? Ɛɛɛ, u kɔ mpuri sɑnɛ pikɔ́ Uleecɑɑ lɛ, ɑsei kɛcɑ́ɑ́.
29 Imih kwanotanot God i Jew sabuw akisih hai God? Ai kwanotanot Ufun Sabuw auman hai God? Baise anao kwananowar, iti God i Ufun Sabuw auman hai God.
30 Uléécɑɑ usɛ yɛɛ we yɛɛ nfɑtɛnɛ nnyɑ pikéké pɑnsɛsɛnɛ ɑsei pite. Limɛcɔ kuu pikécirɛ́ nfɑtɛnɛ nnyɑ pɑnsɛsɛnɛ ɑsei pite.
30 Kwanaso’ob God i ta’imon men rou’ab, imih sabuw iyab hai ar kanabih hi’afuw o men hi’afuw etei i baitumatum ta’imonamaim hiyawas.
31 Yɑrɛ tɔ nkpéni lɛ̃ mɑɑ rɛ nfɑtɛnɛ nnyɑ, isé nkɔ́ yɛ pɛɛ tɛnɛlɛ nɛ́ɛ? Ái nkpɑ́ni lɛ̃! Tɔ mɛníŋɛ isé nnɑŋɛ nnɛ́í i pɑlɛnlɛ.
31 Kwanotanot iti baitumatumamaim aki ofafar abobosa’ir? En anababatun, aki i ofafar aiwa’an tit ana efan bai ebirerereb.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 3, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.