Mateus 21

Sola NT (SOY_SIM) vs NAA

Sair da comparação
NAA Nova Almeida Atualizada 2017
1 Kɛ Yeesu nɛ upisencɔ ɑpi Yerusɑlɛm n nyɑhɑipɔ, ɑpi Olifiyee rikúú mɛtene Pɛtifɑsee kuyu-i lompɔ. Yeesu uu upipirɛtiki pitɛ́ tum
1 Quando se aproximaram de Jerusalém e chegaram a Betfagé, ao monte das Oliveiras, Jesus enviou dois discípulos,
2 uu pi mɑɑ rɛ: Ani kuyu nkú kpɛɛ nní nɔ́kɛnɛ́yu-pɔ ń we kɛ́mɛɛ hɑpɔ. Nɔ́ mɛsɛ nɛ mɛsɛ kɛminɑɑyɑhɑ kɛnyinɛ lɛɛpɔ, kɛ nɛ kɛkɛpipi sin torɑɑlɛ̃. Ani si fénnɛ ɑní nɛ nɛ́ si weri.
2 dizendo-lhes:
3 Úye un ń-ye nɔ́ m pisɛ, ɑni u pɛsɛ rɛ: Upíimɑ yɛ si lɑlɛ. Liute yɛ́ kei nní nɔ́ riyɑ́ ɑni tɔ́mpɔ.
3 E, se alguém disser alguma coisa, respondam: “O Senhor precisa deles.” E logo ele deixará que vocês tragam os animais.
4 Lɛ̃ kɛ ɑntepu uú pɛɛ ḿ mɑ likɛ́ nɛ n wɑ nnyɑ kɑi lɛ̃ wɑ. U pɛɛ́ mɑɑ rɛ:
4 Ora, isto aconteceu para se cumprir o que foi dito por meio do profeta:
5 Ani Siyɔɔ kuyu pikɔ́ mɑɑ rɛ:
5 “Digam à filha de Sião: Eis que o seu Rei vem até você, humilde, montado em jumenta, e num jumentinho, cria de animal de carga.”
6 Upipirɛtiki ɑpi yisi ɑpi tɔ́mpɔ, ɑpí hɑ wɑi yɑrɛ kuu pi n forii.
6 Indo os discípulos e tendo feito como Jesus lhes havia ordenado,
7 Apí nɛ kɛminɑɑ nɛ kɛkɛpipi weri ɑpi pimɛlɑpɛ sikɛcɑ́ɑ́ lɑ́ɑi ɑpi mɛkɛcɑ́ɑ́ u tonsɛ.
7 trouxeram a jumenta e o jumentinho. Então puseram em cima deles as suas capas, e sobre elas Jesus montou.
8 Pisoi kulúi ɑpi pisitukɑnkɑ lesɛ ɑpi ncée-i tɑ́ŋɛntɛ, picɔ ɑpi ɑpɛ́i hɛ́piri ɑpi tɑ́ŋɛntɛ rɛ pikɛ́ nɛ ríyu u wɑisɛ.
8 E a maior parte da multidão estendeu as suas capas no caminho, e outros cortavam ramos de árvores, espalhando-os pelo caminho.
9 Pisoi pɛɛ ukɛyu n sɔ́nɛ nɛ pɛpɛɛ ukɛpirɛ n tíkilɛ̃ ɑpi pɛɛ́ n cɑ́ɑ́i rɛ: Tɑfiti Kɛpipi, ɑni uyɛɛ n sɔ́nti nɛ Upíimɑ rinyiri ritɑɑ́sɛ! Osɑnnɑ, ɑni urinyiri kɛyómɛcɑɑ-pɔ ritɑɑ́sɛ!
9 E as multidões, tanto as que iam adiante dele como as que o seguiam, clamavam: “Hosana ao Filho de Davi! Bendito o que vem em nome do Senhor! Hosana nas maiores alturas!”
10 Kɛ Yeesu uu Yerusɑlɛm kuyu-i n lompɔ, ɑi pisoi nnɛ́í lémesi ɑpi pɛɛ́ m písɛinɛ rɛ: Usoi úye kɛcirɛ yɛ nkó?
10 E, quando Jesus entrou em Jerusalém, toda a cidade se alvoroçou. E perguntavam: — Quem é este?
11 Pisoi pɛɛ u n tíkilɛ̃ ɑpi rɛ: Uyɛɛ ɑntepu Yeesu, Kɑlilee kɛtẽ-pɔ Nɑsɑrɛti ukɔ́ lo.
11 E as multidões respondiam: — Este é o profeta Jesus, de Nazaré da Galileia!
12 Yeesu uu Uléécɑɑ kɛyɔ kɛ́mɛɛ lompɔ uu pɛpɛɛ kei n yɑ́lisi nɛ pɛpɛɛ n lɛ́ɛ́ri nnɛ́í lɑ́kɑsɛ. Uu pɛpɛɛ siwóó n cɔhɔnɛ ɑtɑɑpili nɛ pilɔ́ɔlɑ̃yɑ́i situmpi lɑ́uli.
12 Jesus entrou no templo e expulsou todos os que ali vendiam e compravam. Derrubou as mesas dos cambistas e as cadeiras dos que vendiam pombas.
13 Uu pɛɛ pi mɑɑ rɛ: Li wɔlɑɑlɛ̃ tɛ: Pi yɛ́ Kɛnɛ́yɔ sée rɛ kɛyómɛyɑ́hɑɑyɔ. Amɑ́ nɔ̃́ nɛ kɛ ripɔ́lɔ́sɛlɛ piyɑɑlukɛ kuhorɛ.
13 E disse-lhes:
14 Kɛ Yeesu uu kei lɛ̃ ń we, pinyíyɛ nɛ síkɑnkɑ́lɑ́kɑ́ ɑsí hɑpɔ ɑsí nɛ Uléécɑɑ kɛyɔ kɛ́mɛɛ u kɔ uu si pɔisɛntɛ.
14 Cegos e coxos se aproximaram de Jesus, no templo, e ele os curou.
15 Amɑ́ kɛ pɛpɛɛ yɛ Uléécɑɑ inyɔ́ɔnsɛ n wɑ nɛ isé picélɑɑ ɑpi mɛwɑi píimɑ kɛ Yeesu uu n wɑpisi n yɛ̃́ nɛ siwɑ̃́ sɛɛ Uléécɑɑ kɛyɔ kɛ́mɛɛ n cɑ́ɑ́i rɛ: Osɑnnɑ, Tɑfiti Kɛpipi, ɑi pi tóósi.
15 Mas, quando os principais sacerdotes e os escribas viram as maravilhas que Jesus fazia e as crianças que gritavam no templo: “Hosana ao Filho de Davi!”, ficaram indignados e perguntaram a Jesus:
16 Kei kɑpi pɛɛ u pisɛ rɛ: Pɔ kómɛi lɛ̃ kɑpi nní n cɑ́ɑ́ii? Yeesu uu rɛ: Ɛɛɛ. Uu pɛɛ pi pisɛ rɛ: Lɛ̃ nnyɑ, ɑ́ni kɑhɑnɛ Uléécɑɑ ritɛlɛ́ kɛ́mɛɛ nsímɛ́ mmú n kɛɛ̃ tɛ: Pɔ tíyɛsɛ ɑí nɛ siwɑ̃́ síńsɑ́pi nɛ siwɑ̃́ fɛnfɛ̃í pɛ́nɛ ɑsi pɔ́ m pɑkɑrɛntɛɛ?
16 — Você está ouvindo o que estão dizendo? Jesus respondeu:
17 Yeesu uu pɛɛ limɛmɑ́ɑ́ kei pi yɑ́ uu kuyu lelu uú hɑ Petɑnii-pɔ finɛ.
17 E, deixando-os, saiu da cidade e foi para Betânia, onde passou a noite.
18 Kɑi n weesi, Yeesu uu yisi un Yerusɑlɛm tɔ́su, nkṹ nn u wɑi.
18 Cedo de manhã, ao voltar para a cidade, Jesus teve fome.
19 Uu kúfikiyee ricéetimɛ yɛnupɔ, uu sɔ́nɛpɔ uú nɛ ku kɔ, ɑmɑ́ mɛpɛ́i ŋmɑnɛ kuu lɛɛpɔ. Uu pɛɛ kuléé kpɛ̃ mɑɑ rɛ: Pɑ́ɑ nkpéni kɔ píkɑi mɑ́runɛ! Kei nní, kúfikiyee kpɛ̃ ɑku kóósi.
19 E, vendo uma figueira à beira do caminho, aproximou-se dela, mas não encontrou nada, a não ser folhas. Então Jesus disse à figueira: E a figueira secou imediatamente.
20 Kɛ upipirɛtiki ɑpi lɛ̃ n yɛ̃́, ɑi nnɔ́ɔ pi yipu ɑpi pɛɛ rɛ: Íye kɛ kúfikiyee nkú ɑku nní mɛsɛ nɛ mɛsɛ kólɑɑpɔ?
20 Quando os discípulos viram isso, ficaram admirados e disseram: — Como a figueira secou depressa!
21 Yeesu uu pɛɛ pi mɑɑ rɛ: Kɛ́ ɑsei kɛcɑ́ɑ́ nɔ́ símisi rɛ nɔn Uléécɑɑ nɛ kɛfɑ n tɛnɛlɛ̃ nɔnsɑ́ kɔ n tíru, nɔ́ fe ɑni lɛ̃ kɑm nní kuléé nkú n wɑ mɛcɔ wɑi. Ái kɔ lɛ̃ ŋmɑnɛ, ticuruu, nɔ́ fe ɑni riyɔ́pɛ ntí mɑɑ rɛ: A kei yisi ɑ hɑ mínimɑɑ-i ripɔlɔ, ɑi kɔ mɛsei lɛ̃ wɑi.
21 Ao que Jesus lhes disse:
22 Nɔn Uléécɑɑ nɛ kɛfɑ n tɛnɛlɛ̃, nɔ́ yɛ lɛ̃ nnɛ́í kɑni yɛ kɛyómɛyɑ́hɑɑ-i m pisɛ yɛ̃.
22 E tudo o que pedirem em oração, crendo, vocês receberão.
23 Lɛ̃ mɛmɑ́ɑ́, Yeesu uu pɛɛ Uléécɑɑ kɛyɔ-i lompɔ un we un pisoi céési, pɛpɛɛ yɛ Uléécɑɑ inyɔ́ɔnsɛ n wɑ piwɛ́ɛ́sɛ nɛ kuyu piwɛ́ɛ́sɛ ɑpí hɑpɔ ɑpí nɛ u kɔ ɑpi u pisɛ rɛ: Ńnɑŋɛ ń-ye kɑɑ́ nɛ nní wɑi? Úye yɛɛ ńnɑŋɛ pɔ́ hɛ pɔkɛ́ nɛ nní n wɑi?
23 Jesus entrou no templo e, quando já estava ensinando, os principais sacerdotes e os anciãos do povo se aproximaram dele e perguntaram: — Com que autoridade você faz estas coisas? E quem lhe deu esta autoridade?
24 Yeesu uu pɛɛ pi pɛsɛ rɛ: Nɛ lɑ kɛ́ nsɛ nɔ́ pisɛ. Nɔn tinɔ́ɔ nɛ́ m pɛsɛ, nɛ́ pɛɛ nɔ́ símisi ńnɑŋɛ mmɛ̃ kɑḿ nɛ lɛ̃ n wɑi.
24 Jesus respondeu:
25 Nɛ lɑ kɛ́ nɔ́ pisɛ rɛ wóo Yohɑni tummɛ rɛ ukɛ́ pisoi míni wolɛ? Uléécɑɑ nɛ́ɛ pisoi pɛɛ u tummɛ? Api pɛɛ símɑɑnɛ rɛ: Tɔn nkpéni m mɑɑ rɛ Uléécɑɑ yɛɛ u tummɛ, u yɛ́ rɔ́ pisɛ rɛ: Kɑi pɛɛ íye wɑ kɑ́ni nɛ Yohɑni nsímɛ́ ŋmurɛi?
25 De onde era o batismo de João: do céu ou dos homens? E eles discutiam entre si: — Se dissermos: “Do céu”, ele nos dirá: “Então por que não acreditaram nele?”
26 Tɔn kɔ m mɑɑ rɛ pisoi pɛɛ u tummɛ, ɑ́i yɛ́ wɑ. Tɔ pɛɛ risoiwuí wurulɛ. Li we rɛ pisoi nnɛ́í yɛ Yohɑni nyɑ́nilɛ rɛ ɑntepu lo.
26 Mas, se dissermos: “Dos homens”, é de temer o povo. Porque todos consideram João um profeta.
27 Api pɛɛ mɛsɛ Yeesu rinɔ́ɔ pɛsɛ rɛ: Ári nyu. Uyɛ̃ uu kɔ pi pɛsɛ rɛ: Nɛ̃́ ɑ́m kɔ nɔ́ símisinɛ ńnɑŋɛ mmɛ̃ kɑḿ nɛ lɛ̃ n wɑi.
27 Então responderam a Jesus: — Não sabemos. E ele, por sua vez, lhes disse:
28 Yeesu uu kɔ pipisɛ pi kpɑ́ rɛ: Ń-ye kɑni kɛnyɑ́rũ nkɛ́-i yɛ̃́? Pi rɛ utisi unyinɛ yɛɛ pɛɛ piŋmɑ́nɛ pitɛ́ mɑ́, uu kɛyɑ́ɑ uŋmɑ́nɛ wɛ́ɛ́sɛ mɑɑ rɛ: Unɛ́ŋmɑ́nɛ, ɑ nɛni wɑɑsi ɑ hɑ ɑnɛ́léé nyɛ̃ kɑpi yɛ n sée rɛ fiinyi kɛcɑrɛ kɛ́mɛɛ kɛisi.
28 — O que vocês acham? Um homem tinha dois filhos. Chegando-se ao primeiro, disse: “Filho, vá hoje trabalhar na vinha.”
29 Uŋmɑ́nɛ uu u pɛsɛ rɛ: Ám sĩ! Kɑi rinkpɑ́sɛ, uu kɛmúŋɛ́ consɛ, uu yisi uu wɑɑsi.
29 Ele respondeu: “Não quero ir.” Mas depois, arrependido, foi.
30 Utisi uyɛ̃ uu kɔ uŋmɑ́nɛ tɔrɔɔ limɛcɔ mɑlɛ. Uyɛ̃ uu rɛ: Ɛɛɛ, nɛ kõ, Sɑ́ɑ. Amɑ́ úu pɛɛ nkpɑ́ni wɑɑsi.
30 Dirigindo-se ao outro filho, o pai disse a mesma coisa. Ele respondeu: “Sim, senhor.” Mas não foi.
31 Yeesu uu pɛɛ pi pisɛ rɛ: Nɔ músu rɛ wóo pikɛtɛ́ kɛcɔpɛ usɑ́ɑ mɛlɑ wɑ? Api rɛ ufoí lo. Yeesu uu pɛɛ pi mɑɑ rɛ: Asei kɑm nní nɔ́ símisi rɛ pilɑmpooyɔɔ́ nɛ piwɑ́sɑ́nkɑí yɛ́ nɛ kɛkpéẽ nɔ́ wɑ ɑpi Uléécɑɑ iyɔɔpi kɛ́mɛɛ lompɔ.
31 Qual dos dois fez a vontade do pai? Eles responderam: — O primeiro. Então Jesus disse:
32 Li we rɛ Yohɑni Úniwolɛ yɛ nɔ́kɛnɛ́mɛɛ kɑlɛ uu ɑsei ncee nɔ́ nyísɛ, ɑ́ni nɛ kutu u ricɔ. Amɑ́ pilɑmpooyɔɔ́ nɛ piwɑ́sɑ́nkɑí ɑpi unsímɛ́ ŋmurɛi. Ani kɔ lɛ̃ nnɛ́í yɛ́nu, ɑmɑ́ ɑ́ni mɛfinɛ consɛ nɔkɛ́ unsímɛ́ ŋmurɛi.
32 Porque João veio até vocês no caminho da justiça, e vocês não acreditaram nele; no entanto, os publicanos e as prostitutas acreditaram. Vocês, porém, mesmo vendo isso, não se arrependeram depois para acreditar nele.
33 Yeesu uu pimɑ́ɑ pi kpɑ́ rɛ: Ani kɔ kɛnyɑ́rũ kɛcɔ kutu ricɔ: Ucɑrɛte unyinɛ yɛɛ we, uu ɑléé nyɛ̃ kɑpi yɛ n sée rɛ fiinyi kɛcɑrɛ tɑmɛsi, uu mmɛlɛ wɑi uú nɛ kɛ kɔ́ɔ́nú. Uu kɔ kɛcɑrɛ kɛ-i kuhórɛ túni uu kɛ́tɑcɛrii mɔm kei kɑpi yɛ́ pítɑ n cɛ́rii. Uu kɔ limɛmɑ́ɑ́ kɛmɛ́rɛ́ cɑ́cɑ́ kɛnyinɛ mɔm uu pɛɛ pikɛikɔ́ wɛ́ɛ́si rɛ pikɛ́ kɛcɑrɛ kɛ̃ kɛcɑ́ɑ́ u m pɑílɛ̃ ukɛ́ ncée hɑ ukɛ́ kɑm.
33 — Escutem outra parábola. Havia um homem, dono de terras, que plantou uma vinha. Pôs uma cerca em volta dela, construiu nela um lagar, edificou uma torre e arrendou a vinha a uns lavradores. Depois, ausentou-se do país.
34 Kɑi ɑléépipi nyɛ̃ kutúũ n tu, uu upilɑsi yukusɛ rɛ pikɛ́ hɑ upikɛikɔ́ pɛ-i uɑléépipi u yɔ́ɔmɛ.
34 Quando chegou o tempo da colheita, o dono da vinha mandou os seus servos aos lavradores, para receber os frutos que cabiam a ele.
35 Pikɛikɔ́ pɛ̃ ɑpi pilɑ́si mpí cɔ́pii. Api usɛ kɑii ɑpi ucɔ kopu, ɑpi utɑ́ɑ́nũ ɑpɑrɛ tɑpisi uu kpi.
35 Mas os lavradores, agarrando os servos, espancaram um, mataram outro e apedrejaram ainda outro.
36 Ucɑrɛte uu kɔ pilɑ́si picɔ piyukusɛ kpɑ́, pɛ̃ pin kulúi we nɛ pifoí. Pikɛikɔ́ pɛ̃ ɑpi kɔ pɛ̃ wɑi yɑrɛ lɛ̃ kɑpi pilɑ́si foí n wɑ mɛcɔ.
36 O dono enviou ainda outros servos em maior número; e os lavradores fizeram a mesma coisa com eles.
37 Uu picérei pɔɔnɛ uu uuŋmɑ́nɛ yukusɛ uu pikɛmɛɛ tum, un músu rɛ: Ḿpɑ́ likɛ́ íye wɑ, pi yɛ́ unɛ́ŋmɑ́nɛ wuri.
37 Por último, o dono da vinha enviou-lhes o seu próprio filho, pensando: “O meu filho eles respeitarão.”
38 Amɑ́ kɛ pikɛikɔ́ ɑpi uuŋmɑ́nɛ uyɛ̃ n yɛ̃́, ɑpi pimɛcɔpɛcirɛ n tee rɛ: Nkó yɛɛ mɑsí usɑ́ɑ mɛmɑ́ nnɛ́í te. Ani kɑm tɔkɛ́ u kpu tɔkɛ́ pɛɛ umɛmɑ́ n te.
38 Mas os lavradores, vendo o filho, disseram uns aos outros: “Este é o herdeiro; venham, vamos matá-lo e ficar com a herança dele para nós.”
39 Kuu n tuipɔ, ɑpi u tini ɑpi kɛcɑrɛ ilúkɛ́ u sɑ́ ɑpi u kopu.
39 E, agarrando-o, lançaram-no fora da vinha e o mataram.
40 Kɛ Yeesu uu pinyɑ́rũ ḿ mɑsí, uu pi pisɛ rɛ: Ucɑrɛte uyɛ̃ un hɑ n kɑ, yo kuu yɛ́ pikɛikɔ́ pɛ̃ wɑ?
40 Quando, pois, vier o dono da vinha, que fará àqueles lavradores?
41 Api rinɔ́ɔ u yɔ́su rɛ: U pikɛikɔ́ kpɑ́kɑ́rɑ́ pɛ̃ mɛkópɛ kóninɛ. Pilicɔ ɑ́i yɛ́ nkpɑ́ni íwɛ u wɑ. Uu pɛɛ́ hɑ pikɛikɔ́ féé forii rɛ pikɛ́ kɛcɑrɛ kɛcɑ́ɑ́ u m pɑílɛ̃, ɑpipi ɑn m pi, ɑpi yɛ u túúni.
41 Eles responderam: — Fará perecer horrivelmente aqueles malvados e arrendará a vinha a outros lavradores que lhe entregarão os frutos no tempo certo.
42 Kei kɛ Yeesu uu pi pisɛ rɛ: Áni nsímɛ́ mmú píkɑi Uléécɑɑ Nsímɛ́ ritɛlɛ́ kɛ́mɛɛ kɛ́ɛ́nlɛ̃ tɛ:
42 Então Jesus perguntou:
43 Yeesu uu kɔ pimɑ́ɑ pi kpɑ́ rɛ: Lɛ̃ nnyɑ, nɔ́ mpí, nɔ́ɔ nní Uléécɑɑ iyɔɔpi kɛ́mɛɛ ń we, pi yɛ́ ikɛmɛɛ nɔ́ lesɛ ɑpi mpuri féé mɛɛ Uléécɑɑ mɛlɑ n wɑi tonsɛ.
43 — Portanto, eu lhes digo que o Reino de Deus será tirado de vocês e entregue a um povo que lhe produza os respectivos frutos.
44 [Lin úye n fóm un tipɑrɛ tɛ̃ tinkpɔu, u yɛ́ selesi. Lin úye n fóm tin ukɛcɑ́ɑ́ n loó, ti yɛ́ u nɑ̃].
44 Todo o que cair sobre esta pedra ficará em pedaços; e aquele sobre quem ela cair ficará reduzido a pó.
45 Kɛ pɛpɛɛ yɛ Uléécɑɑ inyɔ́ɔnsɛ n wɑ piwɛ́ɛ́sɛ nɛ Pifɑrisi ɑpi Yeesu sinyɑ́rũ sɛ̃ n kṍ, ɑpi céru rɛ pɛ̃ kuú nɛ mɑ́nɛ.
45 Os principais sacerdotes e os fariseus, ouvindo estas parábolas, entenderam que Jesus falava a respeito deles;
46 Api pɛɛ icée n wɛ́ɛ́si pikɛ́ nɛ u tĩ, pin kɔ pɛɛ risoiwuí wuru rɛ pisoi yɛ u nyɑ́ni rɛ u ɑntepu lɛ nnyɑ.
46 e, embora quisessem prendê-lo, tinham medo das multidões, porque estas o consideravam como profeta.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 21, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.