Mateus 21

Sola NT (SOY_SIM) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Kɛ Yeesu nɛ upisencɔ ɑpi Yerusɑlɛm n nyɑhɑipɔ, ɑpi Olifiyee rikúú mɛtene Pɛtifɑsee kuyu-i lompɔ. Yeesu uu upipirɛtiki pitɛ́ tum
1 Jesu ana bai’ufununayah bairi au Jerusalem hirun hinan, hina bar merar ta wabin Bethage hitit, Olive Oyawemaim, Jesu ana bai’ufununayah rou’ab wan iyunih
2 uu pi mɑɑ rɛ: Ani kuyu nkú kpɛɛ nní nɔ́kɛnɛ́yu-pɔ ń we kɛ́mɛɛ hɑpɔ. Nɔ́ mɛsɛ nɛ mɛsɛ kɛminɑɑyɑhɑ kɛnyinɛ lɛɛpɔ, kɛ nɛ kɛkɛpipi sin torɑɑlɛ̃. Ani si fénnɛ ɑní nɛ nɛ́ si weri.
2 eo, “Kwanan bar merar nati namaim kwanatitit boro donkey hi’utan ebatabat kwana’itin naatu donkey boubun auman sisibinamaim ebatabat. Hairi kwanarufamen kwanabow kwanan.
3 Úye un ń-ye nɔ́ m pisɛ, ɑni u pɛsɛ rɛ: Upíimɑ yɛ si lɑlɛ. Liute yɛ́ kei nní nɔ́ riyɑ́ ɑni tɔ́mpɔ.
3 Orot ta nati’imaim nabibatiyi ana tur kwana’owen, ‘Regah ekokok naatu boro nihamiyen kwanabow kwanan.’ Baise ana tur kwana’owen boro niyafarih hinamatabir maiye.”
4 Lɛ̃ kɛ ɑntepu uú pɛɛ ḿ mɑ likɛ́ nɛ n wɑ nnyɑ kɑi lɛ̃ wɑ. U pɛɛ́ mɑɑ rɛ:
4 Iti sawar himamatar abisa God ana dinab orot eo kikirum ina i turobe.
5 Ani Siyɔɔ kuyu pikɔ́ mɑɑ rɛ:
5 “Jerusalem sabuw hai tur kwana’owen, a aiwob enan kwa’itin, taiyuwin yare donkey afe’en mara’at enan, ana donkey boubun tafanamaim mara’at enan.”
6 Upipirɛtiki ɑpi yisi ɑpi tɔ́mpɔ, ɑpí hɑ wɑi yɑrɛ kuu pi n forii.
6 Basit Jesu ana bai’ufununayah eo baimanih na’at hin hisinaf.
7 Apí nɛ kɛminɑɑ nɛ kɛkɛpipi weri ɑpi pimɛlɑpɛ sikɛcɑ́ɑ́ lɑ́ɑi ɑpi mɛkɛcɑ́ɑ́ u tonsɛ.
7 Donkey hibai hina hai faifuw tafah hibosairen hiyabar afa rabod rourih hi’afuw ef yan hiyabar.
8 Pisoi kulúi ɑpi pisitukɑnkɑ lesɛ ɑpi ncée-i tɑ́ŋɛntɛ, picɔ ɑpi ɑpɛ́i hɛ́piri ɑpi tɑ́ŋɛntɛ rɛ pikɛ́ nɛ ríyu u wɑisɛ.
8 Sabuw rou’ay gagamin na’in hai faifuw hibosairen hiyabar afa ai raurih hi’afuw hiyabar.
9 Pisoi pɛɛ ukɛyu n sɔ́nɛ nɛ pɛpɛɛ ukɛpirɛ n tíkilɛ̃ ɑpi pɛɛ́ n cɑ́ɑ́i rɛ: Tɑfiti Kɛpipi, ɑni uyɛɛ n sɔ́nti nɛ Upíimɑ rinyiri ritɑɑ́sɛ! Osɑnnɑ, ɑni urinyiri kɛyómɛcɑɑ-pɔ ritɑɑ́sɛ!
9 Sabuw Jesu nanane hinan, naatu ufunane hinan fanah sib hiwow hio,
10 Kɛ Yeesu uu Yerusɑlɛm kuyu-i n lompɔ, ɑi pisoi nnɛ́í lémesi ɑpi pɛɛ́ m písɛinɛ rɛ: Usoi úye kɛcirɛ yɛ nkó?
10 Jesu na Jerusalem rur, kawasa ra’at uruw giririf retenafut, sabuw hibatebat hio, “Iti orot yait?”
11 Pisoi pɛɛ u n tíkilɛ̃ ɑpi rɛ: Uyɛɛ ɑntepu Yeesu, Kɑlilee kɛtẽ-pɔ Nɑsɑrɛti ukɔ́ lo.
11 Rou’ay gagamin hiyafutih hio, “God ana dinab orot wabin Jesu, Galilee wanawananamaim tafaram Nazareth orot.”
12 Yeesu uu Uléécɑɑ kɛyɔ kɛ́mɛɛ lompɔ uu pɛpɛɛ kei n yɑ́lisi nɛ pɛpɛɛ n lɛ́ɛ́ri nnɛ́í lɑ́kɑsɛ. Uu pɛpɛɛ siwóó n cɔhɔnɛ ɑtɑɑpili nɛ pilɔ́ɔlɑ̃yɑ́i situmpi lɑ́uli.
12 Naatu Jesu na Tafaror Bar run. Sabuw iyab nati hima hai sawar hitotobon rauw nunih hai urama’ama, hai gemogem bora’aten, kabay hisuwa hire, urama’ama afe’eh hima mamu imak hitotobon bow israuwen ufun hitit.
13 Uu pɛɛ pi mɑɑ rɛ: Li wɔlɑɑlɛ̃ tɛ: Pi yɛ́ Kɛnɛ́yɔ sée rɛ kɛyómɛyɑ́hɑɑyɔ. Amɑ́ nɔ̃́ nɛ kɛ ripɔ́lɔ́sɛlɛ piyɑɑlukɛ kuhorɛ.
13 Naatu iuwih eo, “Buk Atamaninamaim God eo hikikirum i iti na’atube eo, ‘Ayu au Tafaror Bar i yoyoban ana bar,’ baise kwa abisa kwasisinaf i kwabotabir bainowah hai watu matar.”
14 Kɛ Yeesu uu kei lɛ̃ ń we, pinyíyɛ nɛ síkɑnkɑ́lɑ́kɑ́ ɑsí hɑpɔ ɑsí nɛ Uléécɑɑ kɛyɔ kɛ́mɛɛ u kɔ uu si pɔisɛntɛ.
14 Sabuw matah fim naatu ah umah kakafih hina Tafaror Bar hirun Jesu etei iyawasih.
15 Amɑ́ kɛ pɛpɛɛ yɛ Uléécɑɑ inyɔ́ɔnsɛ n wɑ nɛ isé picélɑɑ ɑpi mɛwɑi píimɑ kɛ Yeesu uu n wɑpisi n yɛ̃́ nɛ siwɑ̃́ sɛɛ Uléécɑɑ kɛyɔ kɛ́mɛɛ n cɑ́ɑ́i rɛ: Osɑnnɑ, Tɑfiti Kɛpipi, ɑi pi tóósi.
15 Firis ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah Jesu sawar gewasih sisinaf hi’itin yah so’ar. Kek auman Tafaror Bar wanawanan fanah sib Jesu hibora’ara’ah hio, “Orokaiwa David natun, ensairen.”
16 Kei kɑpi pɛɛ u pisɛ rɛ: Pɔ kómɛi lɛ̃ kɑpi nní n cɑ́ɑ́ii? Yeesu uu rɛ: Ɛɛɛ. Uu pɛɛ pi pisɛ rɛ: Lɛ̃ nnyɑ, ɑ́ni kɑhɑnɛ Uléécɑɑ ritɛlɛ́ kɛ́mɛɛ nsímɛ́ mmú n kɛɛ̃ tɛ: Pɔ tíyɛsɛ ɑí nɛ siwɑ̃́ síńsɑ́pi nɛ siwɑ̃́ fɛnfɛ̃í pɛ́nɛ ɑsi pɔ́ m pɑkɑrɛntɛɛ?
16 Jesu hiu, “Iti kek teo kunonowar?” Jesu iyafutih eo, “Anonowar. Buk Atamaninamaim hikikirum kwaiyab kwa’itin, mi’itube hikirum?
17 Yeesu uu pɛɛ limɛmɑ́ɑ́ kei pi yɑ́ uu kuyu lelu uú hɑ Petɑnii-pɔ finɛ.
17 Naatu nati’imaim ihamiyih hima i tit in Bethany bar merar imaim mar fo in.
18 Kɑi n weesi, Yeesu uu yisi un Yerusɑlɛm tɔ́su, nkṹ nn u wɑi.
18 Mar auman Jesu au merar gagamin matabir inan, basit bayumih morob.
19 Uu kúfikiyee ricéetimɛ yɛnupɔ, uu sɔ́nɛpɔ uú nɛ ku kɔ, ɑmɑ́ mɛpɛ́i ŋmɑnɛ kuu lɛɛpɔ. Uu pɛɛ kuléé kpɛ̃ mɑɑ rɛ: Pɑ́ɑ nkpéni kɔ píkɑi mɑ́runɛ! Kei nní, kúfikiyee kpɛ̃ ɑku kóósi.
19 Naatu ef rewanamaim ai fafou batabat itin, basit na ai an tit, baise men ro’on ta itin, raurinawat. Basit ai isan eo, “O i boro men iniw.” Mar ta’imonamo ai fenem.
20 Kɛ upipirɛtiki ɑpi lɛ̃ n yɛ̃́, ɑi nnɔ́ɔ pi yipu ɑpi pɛɛ rɛ: Íye kɛ kúfikiyee nkú ɑku nní mɛsɛ nɛ mɛsɛ kólɑɑpɔ?
20 Ana bai’ufununayah hi’itin hifofor men kafaita, naatu hio, “Ai fafou mi’itube’emih mar ta’imon fenem?”
21 Yeesu uu pɛɛ pi mɑɑ rɛ: Kɛ́ ɑsei kɛcɑ́ɑ́ nɔ́ símisi rɛ nɔn Uléécɑɑ nɛ kɛfɑ n tɛnɛlɛ̃ nɔnsɑ́ kɔ n tíru, nɔ́ fe ɑni lɛ̃ kɑm nní kuléé nkú n wɑ mɛcɔ wɑi. Ái kɔ lɛ̃ ŋmɑnɛ, ticuruu, nɔ́ fe ɑni riyɔ́pɛ ntí mɑɑ rɛ: A kei yisi ɑ hɑ mínimɑɑ-i ripɔlɔ, ɑi kɔ mɛsei lɛ̃ wɑi.
21 Jesu iyafutih eo, “Anababatun a tur ao’owen. Men erekasiy auman kwanasinafumih, baise kwanitumatum. Karam abis iti boun ai fafou isan asisinaf boro kwanasinaf namatar. Baise men iti akisin. Karam oyaw isan kwanao, kumisir kwen riy yan kubat boro namatar.
22 Nɔn Uléécɑɑ nɛ kɛfɑ n tɛnɛlɛ̃, nɔ́ yɛ lɛ̃ nnɛ́í kɑni yɛ kɛyómɛyɑ́hɑɑ-i m pisɛ yɛ̃.
22 Initumatum abisa isan kuyoyoban boro inab.”
23 Lɛ̃ mɛmɑ́ɑ́, Yeesu uu pɛɛ Uléécɑɑ kɛyɔ-i lompɔ un we un pisoi céési, pɛpɛɛ yɛ Uléécɑɑ inyɔ́ɔnsɛ n wɑ piwɛ́ɛ́sɛ nɛ kuyu piwɛ́ɛ́sɛ ɑpí hɑpɔ ɑpí nɛ u kɔ ɑpi u pisɛ rɛ: Ńnɑŋɛ ń-ye kɑɑ́ nɛ nní wɑi? Úye yɛɛ ńnɑŋɛ pɔ́ hɛ pɔkɛ́ nɛ nní n wɑi?
23 Jesu matabir maiye Tafaror Baremaim run bat bi’obaibiyih. Basit Firis ukwarih naatu Jew hai orot ukwarih hina Jesu biyan hitit hibatiy hio, “O yait fair it iti sawar kusisinaf, naatu yait ibasit ina kubowabow?”
24 Yeesu uu pɛɛ pi pɛsɛ rɛ: Nɛ lɑ kɛ́ nsɛ nɔ́ pisɛ. Nɔn tinɔ́ɔ nɛ́ m pɛsɛ, nɛ́ pɛɛ nɔ́ símisi ńnɑŋɛ mmɛ̃ kɑḿ nɛ lɛ̃ n wɑi.
24 Jesu iyafutih eo, “Ayu auman au baibat ta’imon kwa anibatiyi kwanao ananowar, imaibo ayu boro anao kwananowar, ayu fair menamaim abai abowabow.
25 Nɛ lɑ kɛ́ nɔ́ pisɛ rɛ wóo Yohɑni tummɛ rɛ ukɛ́ pisoi míni wolɛ? Uléécɑɑ nɛ́ɛ pisoi pɛɛ u tummɛ? Api pɛɛ símɑɑnɛ rɛ: Tɔn nkpéni m mɑɑ rɛ Uléécɑɑ yɛɛ u tummɛ, u yɛ́ rɔ́ pisɛ rɛ: Kɑi pɛɛ íye wɑ kɑ́ni nɛ Yohɑni nsímɛ́ ŋmurɛi?
25 John ana fair menane bai sabuw bapataito itih Godane bai, ai orot maiyow biyahine bai?” Hai kasiy ra’at taiyuwih hibabatiyih hio, “Mi’itube tanao? Godane tanao’o i boro nao bo aisim John men kwaitumitum.
26 Tɔn kɔ m mɑɑ rɛ pisoi pɛɛ u tummɛ, ɑ́i yɛ́ wɑ. Tɔ pɛɛ risoiwuí wurulɛ. Li we rɛ pisoi nnɛ́í yɛ Yohɑni nyɑ́nilɛ rɛ ɑntepu lo.
26 Baise it orot biyanane fair bain tanao, sabuw isah tabirubir anayabin sabuw etei tebitumatum John i God ana dinab orot ta.”
27 Api pɛɛ mɛsɛ Yeesu rinɔ́ɔ pɛsɛ rɛ: Ári nyu. Uyɛ̃ uu kɔ pi pɛsɛ rɛ: Nɛ̃́ ɑ́m kɔ nɔ́ símisinɛ ńnɑŋɛ mmɛ̃ kɑḿ nɛ lɛ̃ n wɑi.
27 Imih sabuw Jesu isan hiya’afut hio, “Aki men aso’ob.” Naatu Jesu iuwih eo, “Ayu auman boro men anao kwananowar, baibasit menane abai iti sawar asisinaf.
28 Yeesu uu kɔ pipisɛ pi kpɑ́ rɛ: Ń-ye kɑni kɛnyɑ́rũ nkɛ́-i yɛ̃́? Pi rɛ utisi unyinɛ yɛɛ pɛɛ piŋmɑ́nɛ pitɛ́ mɑ́, uu kɛyɑ́ɑ uŋmɑ́nɛ wɛ́ɛ́sɛ mɑɑ rɛ: Unɛ́ŋmɑ́nɛ, ɑ nɛni wɑɑsi ɑ hɑ ɑnɛ́léé nyɛ̃ kɑpi yɛ n sée rɛ fiinyi kɛcɑrɛ kɛ́mɛɛ kɛisi.
28 “Kwa mi’itube kwanotanot? Ana veya ta orot natunatun bairi hima’am basit orot natun ain isan eo, ‘Aro ayu akokok boun inan grape ana masaw inabow.’
29 Uŋmɑ́nɛ uu u pɛsɛ rɛ: Ám sĩ! Kɑi rinkpɑ́sɛ, uu kɛmúŋɛ́ consɛ, uu yisi uu wɑɑsi.
29 “Naatu kek tamah iya’afut eo, ‘Ayu men akokok.’ Baise ma kafai ana not botabir re in masaw bow.
30 Utisi uyɛ̃ uu kɔ uŋmɑ́nɛ tɔrɔɔ limɛcɔ mɑlɛ. Uyɛ̃ uu rɛ: Ɛɛɛ, nɛ kõ, Sɑ́ɑ. Amɑ́ úu pɛɛ nkpɑ́ni wɑɑsi.
30 “Naatu orot na maiye natun uf isan tit tur i ta’imonaban eo, naatu kek rufut eo, ‘Basit, Regah boro anan.’ Baise kwahir bar ma men in masaw bowamih.
31 Yeesu uu pɛɛ pi pisɛ rɛ: Nɔ músu rɛ wóo pikɛtɛ́ kɛcɔpɛ usɑ́ɑ mɛlɑ wɑ? Api rɛ ufoí lo. Yeesu uu pɛɛ pi mɑɑ rɛ: Asei kɑm nní nɔ́ símisi rɛ pilɑmpooyɔɔ́ nɛ piwɑ́sɑ́nkɑí yɛ́ nɛ kɛkpéẽ nɔ́ wɑ ɑpi Uléécɑɑ iyɔɔpi kɛ́mɛɛ lompɔ.
31 Naatu kek menatan i tamah fanan bai?”
32 Li we rɛ Yohɑni Úniwolɛ yɛ nɔ́kɛnɛ́mɛɛ kɑlɛ uu ɑsei ncee nɔ́ nyísɛ, ɑ́ni nɛ kutu u ricɔ. Amɑ́ pilɑmpooyɔɔ́ nɛ piwɑ́sɑ́nkɑí ɑpi unsímɛ́ ŋmurɛi. Ani kɔ lɛ̃ nnɛ́í yɛ́nu, ɑmɑ́ ɑ́ni mɛfinɛ consɛ nɔkɛ́ unsímɛ́ ŋmurɛi.
32 Anayabin John Baptist na ef gewasin bai’ufnunin isan bi’obaiyi, kwa men kwaitumitumimih, baise kabay o’onayah, naatu sagasagadiy hitumitum, sawar i kwa’itin, baise men kafa’imo a not uf kwabotabir kwaitumitumimih.”
33 Yeesu uu pimɑ́ɑ pi kpɑ́ rɛ: Ani kɔ kɛnyɑ́rũ kɛcɔ kutu ricɔ: Ucɑrɛte unyinɛ yɛɛ we, uu ɑléé nyɛ̃ kɑpi yɛ n sée rɛ fiinyi kɛcɑrɛ tɑmɛsi, uu mmɛlɛ wɑi uú nɛ kɛ kɔ́ɔ́nú. Uu kɔ kɛcɑrɛ kɛ-i kuhórɛ túni uu kɛ́tɑcɛrii mɔm kei kɑpi yɛ́ pítɑ n cɛ́rii. Uu kɔ limɛmɑ́ɑ́ kɛmɛ́rɛ́ cɑ́cɑ́ kɛnyinɛ mɔm uu pɛɛ pikɛikɔ́ wɛ́ɛ́si rɛ pikɛ́ kɛcɑrɛ kɛ̃ kɛcɑ́ɑ́ u m pɑílɛ̃ ukɛ́ ncée hɑ ukɛ́ kɑm.
33 Jesu eo maiye, “Oroubon tabo kwananowar. Orot me matuwan ana veya ta masaw bo grape tanum, fur ear ituwafut naatu Wine bunubunuw ana hub bai naatu ana masaw sabuw bowayah uwih hima’uh hima i tafaram afa bai nanawanamih in.
34 Kɑi ɑléépipi nyɛ̃ kutúũ n tu, uu upilɑsi yukusɛ rɛ pikɛ́ hɑ upikɛikɔ́ pɛ-i uɑléépipi u yɔ́ɔmɛ.
34 Naatu grape hiyamur bairuhin ana veya kakabom, basit orot ana akir wairafih iyafarih hina bowayah biyah ibo au nowahine ai ro’oh bairut isan.
35 Pikɛikɔ́ pɛ̃ ɑpi pilɑ́si mpí cɔ́pii. Api usɛ kɑii ɑpi ucɔ kopu, ɑpi utɑ́ɑ́nũ ɑpɑrɛ tɑpisi uu kpi.
35 “Baise bowayah himisir orot ana akir wairafih hibow, ta hibai hirab, ta hi’asabun morob, naatu ta kabayamaim hirab.
36 Ucɑrɛte uu kɔ pilɑ́si picɔ piyukusɛ kpɑ́, pɛ̃ pin kulúi we nɛ pifoí. Pikɛikɔ́ pɛ̃ ɑpi kɔ pɛ̃ wɑi yɑrɛ lɛ̃ kɑpi pilɑ́si foí n wɑ mɛcɔ.
36 Orot ana akir wairafih afa’abo iyafarih hina, moumurihika men marasika biyafarih na’atube’emih, baise bowayah himisir akir wairafih hibow, wan hinan isah hisisinaf na’atube hisinaf hibow hirouw.
37 Uu picérei pɔɔnɛ uu uuŋmɑ́nɛ yukusɛ uu pikɛmɛɛ tum, un músu rɛ: Ḿpɑ́ likɛ́ íye wɑ, pi yɛ́ unɛ́ŋmɑ́nɛ wuri.
37 Uftoro’ot i natun iyun na bowayah isah, not eo, ‘Sabuw boro natu hinakakafiy.’
38 Amɑ́ kɛ pikɛikɔ́ ɑpi uuŋmɑ́nɛ uyɛ̃ n yɛ̃́, ɑpi pimɛcɔpɛcirɛ n tee rɛ: Nkó yɛɛ mɑsí usɑ́ɑ mɛmɑ́ nnɛ́í te. Ani kɑm tɔkɛ́ u kpu tɔkɛ́ pɛɛ umɛmɑ́ n te.
38 “Baise bowayah orot natun nan hi’itin hio, ‘Iti orot masaw matuwan natun enan kwanatabai tarab emorob, saise iti sawar etei boro it ata sawaramih tanabow.’
39 Kuu n tuipɔ, ɑpi u tini ɑpi kɛcɑrɛ ilúkɛ́ u sɑ́ ɑpi u kopu.
39 Hina kek hibai fur ufunane hirouw re hitit hibai hi’asabun morob.”
40 Kɛ Yeesu uu pinyɑ́rũ ḿ mɑsí, uu pi pisɛ rɛ: Ucɑrɛte uyɛ̃ un hɑ n kɑ, yo kuu yɛ́ pikɛikɔ́ pɛ̃ wɑ?
40 Naatu Jesu ibatiyih eo, “Masaw matuwan namatabir nanan iti sabuw bowayah isah boro mi’itube nasinaf?”
41 Api rinɔ́ɔ u yɔ́su rɛ: U pikɛikɔ́ kpɑ́kɑ́rɑ́ pɛ̃ mɛkópɛ kóninɛ. Pilicɔ ɑ́i yɛ́ nkpɑ́ni íwɛ u wɑ. Uu pɛɛ́ hɑ pikɛikɔ́ féé forii rɛ pikɛ́ kɛcɑrɛ kɛcɑ́ɑ́ u m pɑílɛ̃, ɑpipi ɑn m pi, ɑpi yɛ u túúni.
41 Hiya’afut hio, “Nati orot bowayah etei boro narauw hinamorob, naatu masaw boro nab sabuw afa nitih hinama hinakaif, saise ai ro’oh hinabiyamur bowayah boro hinirut ibo au nowan hinitin.”
42 Kei kɛ Yeesu uu pi pisɛ rɛ: Áni nsímɛ́ mmú píkɑi Uléécɑɑ Nsímɛ́ ritɛlɛ́ kɛ́mɛɛ kɛ́ɛ́nlɛ̃ tɛ:
42 Imaibo Jesu iuwih eo, “Buk Atamaninamaim hikirum inu’in kwaiyab kwa’itin.
43 Yeesu uu kɔ pimɑ́ɑ pi kpɑ́ rɛ: Lɛ̃ nnyɑ, nɔ́ mpí, nɔ́ɔ nní Uléécɑɑ iyɔɔpi kɛ́mɛɛ ń we, pi yɛ́ ikɛmɛɛ nɔ́ lesɛ ɑpi mpuri féé mɛɛ Uléécɑɑ mɛlɑ n wɑi tonsɛ.
43 “Isan imih a tur ao’owen. Mar ana aiwob kwa biyamaim tema’am boro nabosairen sabuw iyab ub gewasih hitanum teyey boro i nitih.
44 [Lin úye n fóm un tipɑrɛ tɛ̃ tinkpɔu, u yɛ́ selesi. Lin úye n fóm tin ukɛcɑ́ɑ́ n loó, ti yɛ́ u nɑ̃].
44 “Orot yait iti agim afe’en nare narabirab i boro natarsisib, baise agim nare orot babin narabirab boro mutufor nifofob.”
45 Kɛ pɛpɛɛ yɛ Uléécɑɑ inyɔ́ɔnsɛ n wɑ piwɛ́ɛ́sɛ nɛ Pifɑrisi ɑpi Yeesu sinyɑ́rũ sɛ̃ n kṍ, ɑpi céru rɛ pɛ̃ kuú nɛ mɑ́nɛ.
45 Firis hai ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah Jesu ana oroubon eo hinowar hitatam.
46 Api pɛɛ icée n wɛ́ɛ́si pikɛ́ nɛ u tĩ, pin kɔ pɛɛ risoiwuí wuru rɛ pisoi yɛ u nyɑ́ni rɛ u ɑntepu lɛ nnyɑ.
46 Imih bain fatuminamih himisir, baise sabuw rou’ay hina hima’ama isah hibir. Anayabin sabuw etei Jesu hi’i’itin i God ana dinab orot ta.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 21, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.