Mateus 20
Sola NT (SOY_SIM) vs NAA
1 Yeesu uu kɔ kpɑ́ rɛ: Lɛ̃ nnyɑ, Uléécɑɑ iyɔɔpi yɛ kɔ we yɑrɛ nsímɛ́ mmú: Ukɛisɑɑ unyinɛ yɛɛ kɛmɑrɛsinɛ leepɔ rɛ ukɛ́ pikɛikɔ́ wɛ́ɛ́si pikɛ́ uɑléé kɑpi yɛ n sée rɛ fiinyi kɛcɑrɛ kɛ́mɛɛ u kɛisi.
1 — Porque o Reino dos Céus é semelhante a um homem, dono de terras, que saiu de madrugada para contratar trabalhadores para a sua vinha.
2 U nɛ pɛ̃ ɑpi kómɛinɛ rɛ ukɛ́ pi hɛ́ɛ́lɛ nnɛ́í mmɛ̃ kɑpi yɛ kɛyɑ́ɑ kɛsɛ ukɛikɔ́ n hɛ́ɛlɛ. Kei kuu pɛɛ kɛcɑrɛ-i pi tɔ́ŋsɛpɔ.
2 E, tendo combinado com os trabalhadores o pagamento de um denário por dia, mandou-os para a vinha.
3 Kɑi ḿ pi yɑrɛ ituŋɛ mɛsɛ ɑ́mɛ we kɛfi kumúŋɛ́, uu kɔ leepɔ uu pikɛikɔ́ picɔ yɛnu, pɛ̃ pin kɛ́yɑɑ́lɑ-i mɛ́woo nyɛnu.
3 Saindo por volta de nove horas da manhã, viu, na praça, outros que estavam desocupados
4 Uu pi mɑɑ rɛ: Nɔ́ɔkɛ́ hɑ kɔ kɛnɛ́cɑrɛ-i kɛisi kɛ́ nnɛ́í mmɛ̃ kɑi m pisɛ nɔ́ hɛ́ɛ́lɛ.
4 e lhes disse: “Vão vocês também trabalhar na vinha, e eu lhes pagarei o que for justo.”
5 Api yisi ɑpi sĩ́. Uu kɔ ituŋɛ kɛcírɛ kumúŋɛ́ nɛ nnyɔ́ɔ́ mɛtɑɑni kumúŋɛ́ piléepɔ kpɑ́, uu kɔ pikɛikɔ́ picɔ kpísi.
5 Eles foram. Tendo saído de novo, perto do meio-dia e às três horas da tarde, fez a mesma coisa.
6 Kɑi nnyɔ́ɔ́ mɛnupũ ḿ pi, uu kɔ piléepɔ kpɑ́ uu pinyinɛ yɛnu pin kei nyɛnu, uu pi mɑɑ rɛ: Yo nnyɑ kɑni nté mɛ́woo nyɛnu ituŋɛ nɛ imɛlólɛ́?
6 E, saindo por volta de cinco horas da tarde, encontrou outros que estavam desocupados e lhes perguntou: “Por que vocês ficaram desocupados o dia todo?”
7 Api u pɛsɛ rɛ: Lɛlɛɛ rɛ úkɑ úu pikɛi rɔ́ kpísi. Uu pi mɑɑ rɛ: Nɔ́ɔkɛ́ kɔ n ŋme ɑni hɑ kɛnɛ́cɑrɛ-i kɛisi.
7 Eles responderam: “Porque ninguém nos contratou.” Então ele lhes disse: “Vão vocês também trabalhar na vinha.”
8 Kɑi nnyɔ́ɔ́ n wɑ, ucɑrɛte uyɛ̃ uu uyɛɛ ulikɔ́ kɛcɑ́ɑ́ m pɑílɛ̃ mɑɑ rɛ: A pikɛikɔ́ pɛ̃ sée ɑɑ pɛpɛɛ mɛtɔ́rɔɔ ń kɑ nɛ pihɛ́ɛ́lɛ korɑɑnɛ ɑɑ́ nɛ pifoí kɛ́tɔ pɑ́ɑ́lɑ́.
8 — Ao cair da tarde, o dono da vinha disse ao seu administrador: “Chame os trabalhadores e pague-lhes o salário, começando pelos últimos, indo até os primeiros.”
9 Pɛpɛɛ nnyɔ́ɔ́ mɛnupũ kumúŋɛ́ pikɛi n kórɑɑnɛ ɑpí weri, ḿpɑ́ úye uu nnɛ́í mmɛ̃ kɑpi yɛ kɛyɑ́ɑ kɛsɛ ukɛikɔ́ n hɛ́ɛlɛ yɔ́su.
9 Chegando os que foram contratados às cinco da tarde, cada um deles recebeu um denário.
10 Kɛ pikɛikɔ́ foí pɛ̃ ɑpi ń kɑ, ɑpí m músu rɛ piihɛ́ɛ́ yɛ́ picɔ ikɔ́ rifɑɑu. Amɑ́ ḿpɑ́ úye uu nnɛ́í nsɛ mmɛ̃ kɑpi yɛ kɛyɑ́ɑ kɛsɛ ukɛikɔ́ n hɛ́ɛlɛ yɔ́su.
10 Ao chegarem os primeiros, pensaram que receberiam mais; porém também estes receberam um denário cada um.
11 Api kɛwóóyɔɔ́ kɛ-i iŋmúlɑɑ nɛ ukɛisɑɑ uyɛ̃ iwɔ́hɔ́ loni.
11 Mas, tendo-o recebido, começaram a murmurar contra o dono das terras,
12 Api rɛ: Mpí pɛɛ nní pikɛi mɛtɔ́rɔɔ mmɛ́ ń kɑ yɛ wɑlɛ ituŋɛ mɛkɔ́ɔ́nú mɛsɛ. Aɑ pɛɛ tɔ́ nɛ pɛ̃ nnɛ́í nsɛ hɛ́ɛlɛ, in kɔ nɛ tɔ́ɔ mɛyɑ̃́ ntuŋɛ nɛ mpɔɔnɛ kõ.
12 dizendo: “Estes últimos trabalharam apenas uma hora, mas você os igualou a nós, que suportamos a fadiga e o calor do dia.”
13 Ukɛisɑɑ uyɛ̃ uu piusɛ rinɔ́ɔ yɔ́su rɛ: Ám inípɛɛ pɔ́ li, unɛ́sɑ́nɛ! Ái rɔ kómɛinɛlɛ rɛ nnɛ́í mmɛ̃ kɑpi yɛ kɛyɑ́ɑ kɛsɛ ukɛikɔ́ n hɛ́ɛlɛ kɑɑ yɛ́ yɔsíi?
13 — Então o dono disse a um deles: “Amigo, não estou sendo injusto com você. Você não combinou comigo trabalhar por um denário?
14 A lipɔ́kɔ́ kpísi ɑɑ tɔ́mpɔ! Nɛ lɑlɛ kɛ́ nɔ́ nɛ uyɛɛ pikɛi mɛtɔ́rɔɔ mmɛ́ ń kɑ nnɛ́í nsɛ hɛ́ɛ́lɛ.
14 Pegue o que é seu e saia daqui. Pois quero dar a este último tanto quanto dei a você.
15 Yɑrɛ ɑ́m ncée mɑ́ kɛ́ linɛ́kɔ́ nɛ mɛnɛ́lɑ wɑ, nɛ́ɛ íye? Nɛ́ɛ pɔ inípɛɛ wɔŋnɛ rɛ nɛ kɛfɑ lɑ́ɑ́rú nnyɑ?
15 Será que não me é lícito fazer o que quero com o que é meu? Ou você ficou com inveja porque eu sou bom?”
16 Kei kɛ Yeesu uu rikpɑ́ rɛ limɛcɔ kɛ pitɔ́rɔɔ ɑpi yɛ́ pɑnsɛ pifoí, pifoí ɑpi pitɔ́rɔɔ.
16 — Assim, os últimos serão primeiros, e os primeiros serão últimos.
17 Yeesu nɛ upipirɛtiki ɑpi kɛyɑ́ɑ kɛnyinɛ Yerusɑlɛm n tɔ́su, uu upipirɛtiki kɛfi nɛ pitɛ́ pɛ̃ iyɑɑ séi uu pi mɑɑ rɛ:
17 Estando Jesus para subir a Jerusalém, chamou os doze discípulos para um lado e, no caminho, lhes disse:
18 Nɔ nyɑ́nii, Yerusɑlɛm kɑri nní símpɔ pikɛ́ hɑ kei Usoi Kɛpipi tĩ pikɛ́ pɛpɛɛ yɛ Uléécɑɑ inyɔ́ɔnsɛ n wɑ piwɛ́ɛ́sɛ nɛ isé picélɑɑ ɑnipɛ-i wɑ, pɛ̃ pikɛ́ nɛ u túhɑɑnɛ ɑpi yekei rɛ pikɛ́ u kpu.
18 — Eis que subimos para Jerusalém, e o Filho do Homem será entregue aos principais sacerdotes e aos escribas. Eles vão condená-lo à morte
19 Pi yɛ́ pɛpɛɛ ɑ́pi Uléécɑɑ m pɑkɑrɛlɛ̃ ɑnipɛ-i u wɑ, ɑpi mɛ́woo u nyɑ́nɛi ɑpi isɛ́í u fopii ɑpi kunɑpɛ́ɛ́kɔɔ́ kɛcɑ́ɑ́ u kɑrii, uu pɛɛ kɛyɑ́ɑ tɑ́ɑ́nũ tuŋɛ́ nkpɔ kɛ́mɛɛ yisi.
19 e entregá-lo aos gentios para ser zombado, açoitado e crucificado; mas, ao terceiro dia, ressuscitará.
20 Kei kɛ unɔsi uu upiŋmɑ́nɛ kɛtɛ́, Yɑkupu nɛ Yohɑni kpísi uú nɛ Yeesu lɛɛpɔ, uu ukɛyu-i wúlɑ uú nɛ u téni.
20 Então se aproximou de Jesus a mulher de Zebedeu, com seus filhos, e, adorando-o, pediu-lhe um favor.
21 Yeesu uu pɛɛ u pisɛ rɛ: Yo kɑɑ́ lɑ kɛ́ pɔ́ wɑ? Uu rinɔ́ɔ u yɔ́su rɛ: Nɛ lɑ rɛ ɑ ŋmurɛi rɛ pɔ́ tíyɛsɛ pinɛ́ŋmɑ́nɛ mpí kɛtɛ́ ɑpí mɑsí ipɔ́yɔ́ɔpi kɛ́mɛɛ tonɛ, ucɔ kupɔ́lukɛ-lukɛ, ucɔ kupɔ́míi-mɛ̃.
21 Jesus lhe perguntou: Ela respondeu: — Mande que, no seu reino, estes meus dois filhos se assentem um à sua direita e o outro à sua esquerda.
22 Yeesu uu pɛɛ pi pɛsɛ rɛ: Áni nyu lɛ̃ kɑni kei nní n welu. Nɔ́ fe ɑni ntóósi kɛporipi kɑm n nírunɛ níruu? Api rɛ: Ɛɛɛ, tɔ́ fe.
22 Mas Jesus disse: Eles responderam: — Podemos.
23 Yeesu uu pi mɑɑ rɛ: Nɔ́ mɛsei ntóósi kɛporipi mɛnɛ́cɔ n ntí. Amɑ́ in kunɛ́lukɛ-lukɛ nɛ́ɛ kunɛ́míi mɛtonɛ nkɔ́ mmú, ɑ́i nɛ́ɛ yɛ́ tíyɛsɛ likɛ́ nɛ lɛ̃. Pɛ̃ nnyɑ kɛ Unɛ́sɑ́ɑ uu sitónɛ sɛ̃ n nyɔ́ɔnsɛlɛ̃ kuu si pɑnɛ.
23 Então Jesus lhes disse:
24 Kɛ upipirɛtiki kɛfi tɔrɔɔ mpí pɔ́ɔ lɛ̃ n kṍ, piripɔɔ ɑrí nɛ pimɑ́rɛcɔ pitɛ́ mpí cɑɑi.
24 Quando os outros dez discípulos ouviram isso, ficaram indignados com os dois irmãos.
25 Yeesu uu pinnɛ́í séi uu pi mɑɑ rɛ: Nɔ nyulɛ rɛ pɛ̃ kɑpi n kpíilɛ̃ tɛ ɑyu piwɛ́ɛ́sɛ yɛ pinnɑŋɛ nɛ ɑ wéékusɛlɛnlɛ, pisoi kɛcirɛ pin pinnɑŋɛ ɑ nyísɛlɛ̃.
25 Então Jesus, chamando-os para junto de si, disse:
26 Amɑ́ ɑ́i limɛcɔ kɑi nɔ̃́ kɛ́mɛɛ we. Úye un n lɑ ukɛ́ nɔ́kɛnɛ́cɔpɛ uwɛ́ɛ́sɛ, ukɛ́ pɑnsɛ nɔ́unɛ́kɛikɔ́.
26 Mas entre vocês não será assim; pelo contrário, quem quiser tornar-se grande entre vocês, que se coloque a serviço dos outros;
27 Úye un kɔ nɔ́kɛnɛ́cɔpɛ ikpéẽ n lɑ, liute ukɛ́ nɔ́unɛ́lɑ́si.
27 e quem quiser ser o primeiro entre vocês, que seja servo de vocês;
28 Limɛcɔ kɛ Usoi Kɛpipi ɑ́kɛ kɑ rɛ pikɛ́ kɛ n kɛisi. Amɑ́ kɛ kɑlɛ rɛ kɛkɛ́ picɔ kɛisi kɛkɛ́ kɔ kɛnfɑɑ kpísi kɛkɛ́ piɑkópɛ nnyɑ hɛ likɛ́ nɛ pisoi mɛyɑ̃ ɑyu lɔ.
28 tal como o Filho do Homem, que não veio para ser servido, mas para servir e dar a sua vida em resgate por muitos.
29 Lɛ̃ mɛmɑ́ɑ́, Yeesu nɛ upipirɛtiki ɑpi Yeriko kuyu tulu. Kɑpi kei n yisi pin tɔ́su, tisoiwuí píimɑ rinyinɛ ɑri un n tikilɛ̃.
29 Saindo eles de Jericó, uma grande multidão seguia Jesus.
30 Kei kɛ pinyíyɛ pitɛ́ pinyinɛ pɛɛ ricéetimɛ n tṹ ɑpi kṍ tɛ Yeesu yɛɛ tɔ́su. Api pɛɛ sicɑ́ɑ́ilɑ kɑ́pɑ́ɑ́ rɛ: Upíimɑ, Tɑfiti Kɛpipi, ɑ irɔ́wɛ ripɑí!
30 E eis que dois cegos, sentados à beira do caminho, tendo ouvido que Jesus passava, começaram a gritar: — Senhor, Filho de Davi, tenha compaixão de nós!
31 Pisoi pɛɛ n cɑ́pinɛlɛ̃ ɑpi pi cɛ́si rɛ pikɛ́ risɛ́ɛ́, ɑmɑ́ ɑpi pɛɛ mɛyɑ̃́ n cɑ́ɑ́i ŋmɑɑ nɛ ńnɑŋɛ rɛ: Upíimɑ, Tɑfiti Kɛpipi, ɑ irɔ́wɛ ripɑí!
31 Mas a multidão os repreendia para que se calassem. Eles, porém, gritavam cada vez mais: — Senhor, Filho de Davi, tenha compaixão de nós!
32 Yeesu uu pɛɛ nyɛrɛ, uu pi séi uu pi pisɛ rɛ: Yo kɑní lɑ kɛ́ nɔ́ wɑ?
32 Jesus parou, chamou-os e perguntou:
33 Api u pɛsɛ rɛ: Upíimɑ, tɔ lɑ rɛ ɑ wɑ irɔ́nípɛɛ ikɛ́ wúkulɛ.
33 Eles responderam: — Senhor, que se abram os nossos olhos.
34 Yeesu uu piiwɛ pɑí uu piinipɛɛ cɑ, mɛsɛ nɛ mɛsɛ, inípɛɛ ii wúkulɛ, pikɛtɛ́ ɑpi pɛɛ u tiki.
34 Profundamente compadecido, Jesus tocou nos olhos deles. E imediatamente recuperaram a vista e o seguiram.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 20, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.