Mateus 20

Sola NT (SOY_SIM) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Yeesu uu kɔ kpɑ́ rɛ: Lɛ̃ nnyɑ, Uléécɑɑ iyɔɔpi yɛ kɔ we yɑrɛ nsímɛ́ mmú: Ukɛisɑɑ unyinɛ yɛɛ kɛmɑrɛsinɛ leepɔ rɛ ukɛ́ pikɛikɔ́ wɛ́ɛ́si pikɛ́ uɑléé kɑpi yɛ n sée rɛ fiinyi kɛcɑrɛ kɛ́mɛɛ u kɛisi.
1 “God nabi’aiwob ana maramaim i boro iti na’atube. Ana veya ta orot masaw matuwan, sabuw afa tobon ana masawamaim bowamih tit na.
2 U nɛ pɛ̃ ɑpi kómɛinɛ rɛ ukɛ́ pi hɛ́ɛ́lɛ nnɛ́í mmɛ̃ kɑpi yɛ kɛyɑ́ɑ kɛsɛ ukɛikɔ́ n hɛ́ɛlɛ. Kei kuu pɛɛ kɛcɑrɛ-i pi tɔ́ŋsɛpɔ.
2 Bowayah bow naatu veya ta’imon ana baiyan isan bairi hio hibibasit ufunamaim iyafarih hin grape ana masawamaim hibow.
3 Kɑi ḿ pi yɑrɛ ituŋɛ mɛsɛ ɑ́mɛ we kɛfi kumúŋɛ́, uu kɔ leepɔ uu pikɛikɔ́ picɔ yɛnu, pɛ̃ pin kɛ́yɑɑ́lɑ-i mɛ́woo nyɛnu.
3 “Nine korok na’atube tit maiye na ahar efanamaim. Orot afa hai bowabow en asir hibatabat itih.
4 Uu pi mɑɑ rɛ: Nɔ́ɔkɛ́ hɑ kɔ kɛnɛ́cɑrɛ-i kɛisi kɛ́ nnɛ́í mmɛ̃ kɑi m pisɛ nɔ́ hɛ́ɛ́lɛ.
4 Basit eo, ‘Igewasin kwa auman boro kwanan au masawamaim kwanabow, naatu kwa a baiyan boro etei anafofonin anit.’ Naatu bowamih hin.
5 Api yisi ɑpi sĩ́. Uu kɔ ituŋɛ kɛcírɛ kumúŋɛ́ nɛ nnyɔ́ɔ́ mɛtɑɑni kumúŋɛ́ piléepɔ kpɑ́, uu kɔ pikɛikɔ́ picɔ kpísi.
5 Auyit naatu three korok hairi tit inan i bowabow ta’imon sinaf sabuw asir hibatabat itih naatu uwih hin ana masaw hibow.
6 Kɑi nnyɔ́ɔ́ mɛnupũ ḿ pi, uu kɔ piléepɔ kpɑ́ uu pinyinɛ yɛnu pin kei nyɛnu, uu pi mɑɑ rɛ: Yo nnyɑ kɑni nté mɛ́woo nyɛnu ituŋɛ nɛ imɛlólɛ́?
6 Naatu veya re five korok na’atube, orot tit na maiye, ahar efanamaim titit. Sabuw afa’abo hibatabat itih eo, ‘Kwa aisim asir kwabatabat veya re?’
7 Api u pɛsɛ rɛ: Lɛlɛɛ rɛ úkɑ úu pikɛi rɔ́ kpísi. Uu pi mɑɑ rɛ: Nɔ́ɔkɛ́ kɔ n ŋme ɑni hɑ kɛnɛ́cɑrɛ-i kɛisi.
7 “Hiya’afut hio, ‘Men yait ta tubuni.’
8 Kɑi nnyɔ́ɔ́ n wɑ, ucɑrɛte uyɛ̃ uu uyɛɛ ulikɔ́ kɛcɑ́ɑ́ m pɑílɛ̃ mɑɑ rɛ: A pikɛikɔ́ pɛ̃ sée ɑɑ pɛpɛɛ mɛtɔ́rɔɔ ń kɑ nɛ pihɛ́ɛ́lɛ korɑɑnɛ ɑɑ́ nɛ pifoí kɛ́tɔ pɑ́ɑ́lɑ́.
8 “Veya re birabirab auman, masaw matuwan ana orot ukwarin eaf na iu, ‘Sabuw ina’afih hinan hai baiyan initih, uf hinan hai baiyan wan initih naatu wan hinan uf initih,’ basit eafih hina hirun sawar.
9 Pɛpɛɛ nnyɔ́ɔ́ mɛnupũ kumúŋɛ́ pikɛi n kórɑɑnɛ ɑpí weri, ḿpɑ́ úye uu nnɛ́í mmɛ̃ kɑpi yɛ kɛyɑ́ɑ kɛsɛ ukɛikɔ́ n hɛ́ɛlɛ yɔ́su.
9 “Imaibo orot iyab five korok hibusuruf hibowabow, hai baiyan itih, veya ta’imon ana fofonin.
10 Kɛ pikɛikɔ́ foí pɛ̃ ɑpi ń kɑ, ɑpí m músu rɛ piihɛ́ɛ́ yɛ́ picɔ ikɔ́ rifɑɑu. Amɑ́ ḿpɑ́ úye uu nnɛ́í nsɛ mmɛ̃ kɑpi yɛ kɛyɑ́ɑ kɛsɛ ukɛikɔ́ n hɛ́ɛlɛ yɔ́su.
10 Orot mat hina hibowabow, hai biyan bainamih hinan i hinotanot boro hai baiyan gagamin hitab, baise i auman baiyan ta’imon hibai, veya ta’imon ana fofonin.
11 Api kɛwóóyɔɔ́ kɛ-i iŋmúlɑɑ nɛ ukɛisɑɑ uyɛ̃ iwɔ́hɔ́ loni.
11 “Hai kabay hibai sawar hitit hibat. Basit higam masaw matuwan hiu,
12 Api rɛ: Mpí pɛɛ nní pikɛi mɛtɔ́rɔɔ mmɛ́ ń kɑ yɛ wɑlɛ ituŋɛ mɛkɔ́ɔ́nú mɛsɛ. Aɑ pɛɛ tɔ́ nɛ pɛ̃ nnɛ́í nsɛ hɛ́ɛlɛ, in kɔ nɛ tɔ́ɔ mɛyɑ̃́ ntuŋɛ nɛ mpɔɔnɛ kõ.
12 ‘Iti sabuw i veya re’er auman hina men manin hibag, baise aki bairi ai baiyan ta’imon iti. Aki ai baiyan i boro gagamin atab, anayabin aki mar auman ana a bow in veya re.’
13 Ukɛisɑɑ uyɛ̃ uu piusɛ rinɔ́ɔ yɔ́su rɛ: Ám inípɛɛ pɔ́ li, unɛ́sɑ́nɛ! Ái rɔ kómɛinɛlɛ rɛ nnɛ́í mmɛ̃ kɑpi yɛ kɛyɑ́ɑ kɛsɛ ukɛikɔ́ n hɛ́ɛlɛ kɑɑ yɛ́ yɔsíi?
13 “Masaw matuwan misir orot ta isan eo, ‘Au begon inaso’ob. Ayu men asinaf kakafemih. Anayabin kwa i kwaibasit veya ta’imon ana baiyan isan, imih kwabow in veya re ana fofonin ait.
14 A lipɔ́kɔ́ kpísi ɑɑ tɔ́mpɔ! Nɛ lɑlɛ kɛ́ nɔ́ nɛ uyɛɛ pikɛi mɛtɔ́rɔɔ mmɛ́ ń kɑ nnɛ́í nsɛ hɛ́ɛ́lɛ.
14 Abisa abit i kwabai a ubar kwan. Iti oro’orot uf hinan i ayu arubinih hina, imih hai kabay abitih i kwa bairi a baiyan ta’imon.
15 Yɑrɛ ɑ́m ncée mɑ́ kɛ́ linɛ́kɔ́ nɛ mɛnɛ́lɑ wɑ, nɛ́ɛ íye? Nɛ́ɛ pɔ inípɛɛ wɔŋnɛ rɛ nɛ kɛfɑ lɑ́ɑ́rú nnyɑ?
15 Anayabin ayu au sawar, au kokomaim au kabay mi’itube anim, ayu akisu. Men orot babin ta isan anasisinaf gewas isan ya naso’aramih.’”
16 Kei kɛ Yeesu uu rikpɑ́ rɛ limɛcɔ kɛ pitɔ́rɔɔ ɑpi yɛ́ pɑnsɛ pifoí, pifoí ɑpi pitɔ́rɔɔ.
16 Naatu Jesu ana tur yomaninamaim eo, “Sabuw iyab iti tafaramamaim orot gagamih tema’am boro maramaim aurih efan en. Baise sabuw iyab iti tafaramamaim God isan tibi’akir maramaim boro orot gagamih hinama.”
17 Yeesu nɛ upipirɛtiki ɑpi kɛyɑ́ɑ kɛnyinɛ Yerusɑlɛm n tɔ́su, uu upipirɛtiki kɛfi nɛ pitɛ́ pɛ̃ iyɑɑ séi uu pi mɑɑ rɛ:
17 Jesu ana bai’ufununayah bairi au Jerusalem hinan efamaim buwih nabin akisihimo hai tur eowen eo,
18 Nɔ nyɑ́nii, Yerusɑlɛm kɑri nní símpɔ pikɛ́ hɑ kei Usoi Kɛpipi tĩ pikɛ́ pɛpɛɛ yɛ Uléécɑɑ inyɔ́ɔnsɛ n wɑ piwɛ́ɛ́sɛ nɛ isé picélɑɑ ɑnipɛ-i wɑ, pɛ̃ pikɛ́ nɛ u túhɑɑnɛ ɑpi yekei rɛ pikɛ́ u kpu.
18 “Tanan Jerusalemamaim Orot Natun boro sabuw hinab. Firis ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah hinitih rabin asabunin morobomih hinao.
19 Pi yɛ́ pɛpɛɛ ɑ́pi Uléécɑɑ m pɑkɑrɛlɛ̃ ɑnipɛ-i u wɑ, ɑpi mɛ́woo u nyɑ́nɛi ɑpi isɛ́í u fopii ɑpi kunɑpɛ́ɛ́kɔɔ́ kɛcɑ́ɑ́ u kɑrii, uu pɛɛ kɛyɑ́ɑ tɑ́ɑ́nũ tuŋɛ́ nkpɔ kɛ́mɛɛ yisi.
19 Naatu hinab Eteni Sabuw hinitih, hina’u hi’i’iyab hinarab hina’onaf namorob. Baise veya baitonin ufunamaim boro namisir maiye.”
20 Kei kɛ unɔsi uu upiŋmɑ́nɛ kɛtɛ́, Yɑkupu nɛ Yohɑni kpísi uú nɛ Yeesu lɛɛpɔ, uu ukɛyu-i wúlɑ uú nɛ u téni.
20 Imaibo Zebedee aawan natunatun rou’ab bairi Jesu baifefeyanimih hina nanamaim sun yowen natunatun rou’ab isah fefeyan baibaisinamih eo.
21 Yeesu uu pɛɛ u pisɛ rɛ: Yo kɑɑ́ lɑ kɛ́ pɔ́ wɑ? Uu rinɔ́ɔ u yɔ́su rɛ: Nɛ lɑ rɛ ɑ ŋmurɛi rɛ pɔ́ tíyɛsɛ pinɛ́ŋmɑ́nɛ mpí kɛtɛ́ ɑpí mɑsí ipɔ́yɔ́ɔpi kɛ́mɛɛ tonɛ, ucɔ kupɔ́lukɛ-lukɛ, ucɔ kupɔ́míi-mɛ̃.
21 Jesu ibatiy eo, “Abisa kukokok?” Babin iya’afut eo, “Ayu akokok inao matanu o ina bi’aiwob ana maramaim, ayu natunatu hairi sisib roun roun hinamare bairi kwani’aiwob.”
22 Yeesu uu pɛɛ pi pɛsɛ rɛ: Áni nyu lɛ̃ kɑni kei nní n welu. Nɔ́ fe ɑni ntóósi kɛporipi kɑm n nírunɛ níruu? Api rɛ: Ɛɛɛ, tɔ́ fe.
22 Jesu iya’afut eo, “Kwa men kwaso’ob abisa isan kwafefeyanu. Karam ayu au harew ana tomatom turin boro kwanatom?” Tufuturan hairi hiya’afut hio, “Aki karam.”
23 Yeesu uu pi mɑɑ rɛ: Nɔ́ mɛsei ntóósi kɛporipi mɛnɛ́cɔ n ntí. Amɑ́ in kunɛ́lukɛ-lukɛ nɛ́ɛ kunɛ́míi mɛtonɛ nkɔ́ mmú, ɑ́i nɛ́ɛ yɛ́ tíyɛsɛ likɛ́ nɛ lɛ̃. Pɛ̃ nnyɑ kɛ Unɛ́sɑ́ɑ uu sitónɛ sɛ̃ n nyɔ́ɔnsɛlɛ̃ kuu si pɑnɛ.
23 Jesu iuwih eo, “Ayu harew atomatom boro kwanatom, baise ta au asukwafune mare ta au beyawane mare. Ayu men karam boro anarubin. Nati efan i sabuw iyab ayu Tamai isah bobogaigiwas i hai efan.”
24 Kɛ upipirɛtiki kɛfi tɔrɔɔ mpí pɔ́ɔ lɛ̃ n kṍ, piripɔɔ ɑrí nɛ pimɑ́rɛcɔ pitɛ́ mpí cɑɑi.
24 Bai’ufununayah etei ten iti tur hinonowar orot tufuturan hairi isan yah so’ar.
25 Yeesu uu pinnɛ́í séi uu pi mɑɑ rɛ: Nɔ nyulɛ rɛ pɛ̃ kɑpi n kpíilɛ̃ tɛ ɑyu piwɛ́ɛ́sɛ yɛ pinnɑŋɛ nɛ ɑ wéékusɛlɛnlɛ, pisoi kɛcirɛ pin pinnɑŋɛ ɑ nyísɛlɛ̃.
25 Baise Jesu etei eaf ayuwih i’uwih eo, “Kwanaso’ob orot iyab Eteni Sabuw tekakaifih i God men tebitumitum, imih i taiyuwih hai fairamaim sabuw tibiruwih fanah tebai tibi’ufununih.
26 Amɑ́ ɑ́i limɛcɔ kɑi nɔ̃́ kɛ́mɛɛ we. Úye un n lɑ ukɛ́ nɔ́kɛnɛ́cɔpɛ uwɛ́ɛ́sɛ, ukɛ́ pɑnsɛ nɔ́unɛ́kɛikɔ́.
26 Baise kwa wanawanamaim men iti na’atube nama’amih. O yait inakok bai’ukwarinamih, basit taituwa isah inabow ini’akir.
27 Úye un kɔ nɔ́kɛnɛ́cɔpɛ ikpéẽ n lɑ, liute ukɛ́ nɔ́unɛ́lɑ́si.
27 Naatu O yait inakok wan bai’iyon bai’ukwarinamih, basit taituwa isah ini’akir.
28 Limɛcɔ kɛ Usoi Kɛpipi ɑ́kɛ kɑ rɛ pikɛ́ kɛ n kɛisi. Amɑ́ kɛ kɑlɛ rɛ kɛkɛ́ picɔ kɛisi kɛkɛ́ kɔ kɛnfɑɑ kpísi kɛkɛ́ piɑkópɛ nnyɑ hɛ likɛ́ nɛ pisoi mɛyɑ̃ ɑyu lɔ.
28 Iti na’atube kwanasinaf, anayabin Orot Natun nan i men sabuw isan bowamih namih, baise nabow ana yawas sabuw isah ni’inuw saise i ana yawasamaim sabuw niyawasih.”
29 Lɛ̃ mɛmɑ́ɑ́, Yeesu nɛ upipirɛtiki ɑpi Yeriko kuyu tulu. Kɑpi kei n yisi pin tɔ́su, tisoiwuí píimɑ rinyinɛ ɑri un n tikilɛ̃.
29 Jesu ana bai’ufununayah bairi tafaram Jericho hitumar hitit, basit sabuw rou’ay gagamin na’in hitit hi’ufunun bairi hin.
30 Kei kɛ pinyíyɛ pitɛ́ pinyinɛ pɛɛ ricéetimɛ n tṹ ɑpi kṍ tɛ Yeesu yɛɛ tɔ́su. Api pɛɛ sicɑ́ɑ́ilɑ kɑ́pɑ́ɑ́ rɛ: Upíimɑ, Tɑfiti Kɛpipi, ɑ irɔ́wɛ ripɑí!
30 Hinan efamaim orot rou’ab matah fim hima’am Jesu ana tur hinowar, basit hi’af Jesu hifefeyan hio, “David uwan kwiwanbabani.”
31 Pisoi pɛɛ n cɑ́pinɛlɛ̃ ɑpi pi cɛ́si rɛ pikɛ́ risɛ́ɛ́, ɑmɑ́ ɑpi pɛɛ mɛyɑ̃́ n cɑ́ɑ́i ŋmɑɑ nɛ ńnɑŋɛ rɛ: Upíimɑ, Tɑfiti Kɛpipi, ɑ irɔ́wɛ ripɑí!
31 Sabuw rou’ay gagamin na’in hinan orot rou’ab hikwararih awah fotamih hi’uwih, baise hairi awah aumetawat hi’af hio, “Regah David uwan kwiwanbabani.”
32 Yeesu uu pɛɛ nyɛrɛ, uu pi séi uu pi pisɛ rɛ: Yo kɑní lɑ kɛ́ nɔ́ wɑ?
32 Jesu inan bat naatu hairi eafih hina ibatiyih eo, “Kwakokok abisa isa anasinaf?”
33 Api u pɛsɛ rɛ: Upíimɑ, tɔ lɑ rɛ ɑ wɑ irɔ́nípɛɛ ikɛ́ wúkulɛ.
33 Orot rou’ab hiya’afut hio, “Regah aki akokok matai hinigewasin ananuw.”
34 Yeesu uu piiwɛ pɑí uu piinipɛɛ cɑ, mɛsɛ nɛ mɛsɛ, inípɛɛ ii wúkulɛ, pikɛtɛ́ ɑpi pɛɛ u tiki.
34 Jesu hairi itih iyababan basit matah bobotobonen ana maramaim mar ta’imonamo hairi matah higewasin himisir Jesu hi’ufunun bairi hin.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 20, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.