Mateus 19

Sola NT (SOY_SIM) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Kɛ Yeesu uu lɛ̃ pisímɛ́ ḿ mɑsí, uu Kɑlilee kɛteni-i yisi uu Yutee kɛtẽ kɛɛ Yuritɛɛ nkoi kuwɛ́ɛ́-mɛ̃ ń we sĩ.
1 Depois de dizer isso, Jesus saiu da Galileia e foi para a região da Judeia que fica no lado leste do rio Jordão.
2 Pisoi kulúi ɑpi kei u tikipɔ uu pitóikɔ́ pɔisɛntɛ.
2 Uma grande multidão o seguiu, e ali ele curou os doentes.
3 Pifɑrisi pinyinɛ ɑpí nɛ u kɔ rɛ pikɛ́ ripinɛ u wɑ nnyɑ. Api u pisɛ rɛ: Ncée yɛ we rɛ utisi yɛ́ fe uu ḿpɑ́ yo mpuri nnyɑ unɔ́si yuluu?
3 Alguns fariseus chegaram perto dele e, querendo conseguir alguma prova contra ele, perguntaram: — Será que pela nossa
4 Yeesu uu pi pɛsɛ rɛ: Áni Uléécɑɑ Nsímɛ́ ritɛlɛ́ kɛ́mɛɛ nsímɛ́ mmú kɑpi n wɔ́i kɛɛnlɛí? Pi wɔi rɛ: Kɛ́korɑɑnɛ, utisi nɛ unɔ́si kɛ Uléécɑɑ uu wɑ
4 Jesus respondeu:
5 uu rɛ: Lɛ̃ nnyɑ kɛ utisi uu usɑ́ɑ nɛ úni yisinɛ u nɛ unɔ́si ɑpí hɑ pɛ́nɛ ɑpi pɑnsɛ ipiŋɛ isɛ.
5 E Deus disse: “Por isso o homem deixa o seu pai e a sua mãe para se unir com a sua mulher, e os dois se tornam uma só pessoa.”
6 Lɛ̃ nnyɑ, ɑ́pi nkpéni pitɛ́, ɑmɑ́ piipiŋɛ yɛ isɛ lɛ. Lɛ̃ nnyɑ usoi úu kɑpɛ lɛ̃ kɛ Uléécɑɑ uu rimpɛ́nɛ kóólɛnɛ.
6 Assim já não são duas pessoas, mas uma só. Portanto, que ninguém separe o que Deus uniu.
7 Kei kɛ Pifɑrisi ɑpi pɛɛ u pisɛ rɛ: Yo nnyɑ kɛ Moisi uu pɛɛ́ mɑɑ rɛ utisi yɛ́ fe uu pitúunnɛ ritɛlɛ́ unɔ́si wɔlu uu pɛɛ u yulu.
7 Os fariseus perguntaram: — Nesse caso, por que é que Moisés permitiu ao homem mandar a sua esposa embora se der a ela um documento de divórcio?
8 Yeesu uu pi pɛsɛ rɛ: Nɔ́ɑnɛ́kíŋ ntɑkɛ nnyɑ kɛ Moisi uu ncée nɔ́ hɛ rɛ ɑni yɛ fe ɑni nɔ́pinɛ́nɔ́si lɑkɑsɛ. Ái pɛɛ kɛ́korɑɑnɛ-mɛ lɛ̃ we.
8 Jesus respondeu:
9 Asei kɑm nní nɔ́ símisi: Úye un unɔ́si n lɑkɑsɛ, linsɑ́ iwɑ́sɑ́nkɑí nnyɑ, kuu pɛɛ́ hɑ unɔ́si féé kpísi, iwɑ́sɑ́nkɑí kuu lɛ̃ wɑ.
9 Portanto, eu afirmo a vocês o seguinte: o homem que mandar a sua esposa embora, a não ser em caso de adultério, se tornará adúltero se casar com outra mulher.
10 Kei kɛ upipirɛtiki ɑpi pɛɛ u mɑɑ rɛ: In lɛ̃ kɑi pisɛ rɛ utisi ukɛ́ nɛ unɔ́si n we, li kutɔsi we rɛ usoi úu kɑpɛ unɔ́si kpísi.
10 Os discípulos de Jesus disseram: — Se é esta a situação entre o homem e a sua esposa, então é melhor não casar.
11 Yeesu uu pi pɛsɛ rɛ: Ái pisoi nnɛ́í pɛɛ yɛ́ nsímɛ́ mmú ŋmurɛi. Pɛ̃ kɛ Uléécɑɑ uu n tíyɛsɛ rɛ pikɛ́ ŋmurɛi mɛcirɛ pɛɛ yɛ́ ŋmurɛi.
11 Jesus respondeu:
12 Li we rɛ pisoi yɛ welɛ pɛɛ ɑ́pi yɛ pinɔ́si n kpísi rɛ ɑ́pi yɛ́ fe nnyɑ. Lɛ̃ kɑpí nɛ picɔ mɑri. Pisoicɔ mɛwɑi mɛɛ lɛ̃ picɔ pɑnsɛsɛ. Picɔ pɔ́ɔ Uléécɑɑ iyɔɔpi nnyɑ pinɔ́sikpikɛ́ yɑ́. Úye un n lɑ ukɛ́ icélɑɑ nnyí kṍ uu kóm.
12 Pois há razões diferentes que tornam alguns homens incapazes para o casamento: uns, porque nasceram assim; outros, porque foram castrados; e outros ainda não casam por causa do
13 Lɛ̃ mɛmɑ́ɑ́ pisoi pinyinɛ ɑpí nɛ siwɑ̃́ síńsɑ́pi sinyinɛ Yeesu hɑpɔ rɛ ukɛ́ ɑnípɛ sikɛcɑ́ɑ́ rilɑɑ ukɛ́ kɔ sikɛcɑ́ɑ́ kɛyómɛ yɑ́ɑ́si. Amɑ́ upipirɛtiki ɑpí nɛ pi cɛsi.
13 Depois disso, algumas pessoas levaram as suas crianças para Jesus pôr as mãos sobre elas e orar, mas os discípulos repreenderam as pessoas que fizeram isso.
14 Kei kuu pɛɛ pi mɑɑ rɛ: Ani siwɑ̃́ tiyɑ́ sikɛ́ kɛnɛ́mɛɛ kɑm. Áni kɑpɛ ncée si tɑ́pisi. Likumúŋɛ́ rɛ mpí pɛɛ simɛcɔ ń we pɛɛ yɛ́ Uléécɑɑ iyɔɔpi kɛ́mɛɛ lõ.
14 Aí ele disse:
15 Kei kuu ɑnípɛ sikɛcɑ́ɑ́ rilɑɑ uu pɛɛ limɛmɑ́ɑ́ kei yisi uu tɔ́mpɔ.
15 Então Jesus pôs as mãos sobre elas e foi embora.
16 Kɛyɑ́ɑ kɛ uŋmɑ́nɛ unyinɛ uú nɛ Yeesu rikɔ uu u pisɛ rɛ: Sɑ́ɑ, lisɔnɛ líye kɑi pisɛ rɛ kɛ́ wɑ kɛ́ nɛ nfɑ́ɑ tɛnɛcirɛ́ n yɛ̃́?
16 Certa vez um homem chegou perto de Jesus e perguntou: — Mestre, o que devo fazer de bom para conseguir a vida eterna?
17 Uu u pɛsɛ rɛ: Yo nnyɑ kɑɑ lisɔnɛ kɛcɑ́ɑ́ nkɔ́ nɛ́ písɛi? Usɛ kóló yɛɛ Usɔnɛ. Uyɛɛ Uléécɑɑ. Pɔn n lɑ pɔkɛ́ nfɑ́ɑ tɛnɛcirɛ́ yɛ̃́, isé kuu m pɑ́sii kɑɑ yɛ́ n tikilɛ̃.
17 Jesus respondeu:
18 Uu rɛ: Iyɛɛ íye? Yeesu uu rɛ: Iyɛɛ rɛ: Kɑpɛ usoi kpu, kɑpɛ iwɑ́sɑ́ wɑ, kɑpɛ nnɔ́ɔmɛ itɑnsei nyɛrɛ, kɑpɛ yɑ́ɑi.
18 — Que mandamentos? — perguntou ele. Jesus respondeu:
19 A yɛ upɔ́sɑ́ɑ nɛ upɔ́ni ríyu wɑisɛ, ɑɑ kɔ upɔ́cɔ n lɑ yɑrɛ kɑɑ ripɔ́cúruu ń lɑ.
19 respeite o seu pai e a sua mãe e ame os outros como você ama a você mesmo.”
20 Uŋmɑ́nɛ uyɛ̃ uu u pɛsɛ rɛ: Nɛ lɛ̃ nnɛ́í wɑlɛ. Yo icɔ kɑi pisɛ rɛ kɛ́ wɑ?
20 — Eu tenho obedecido a todos esses mandamentos! — respondeu o moço. — O que mais me falta fazer?
21 Yeesu uu pɛɛ u mɑɑ rɛ: Pɔn n lɑ pɔkɛ́ wɑ likɛ́ n nyɑḿ nɛ kɛ́tɔ-pɔ, ɑ n ŋme ɑ lɛ̃ kɑɑ m mɑ́ yɑ́ɑ́, ɑɑ siwóó sɛ̃ píwɛkɔɔ́ hɔ́ɔnɛ, pɔ́ pɛɛ mɛmɑ́ yɛ̃́ kɛyómɛcɑɑ-pɔ. Pɔn lɛ̃ piwɑi m mɑsí, ɑɑ pɛɛ́ weri ɑɑ nɛ́ tíki.
21 Jesus respondeu:
22 Kɛ uŋmɑ́nɛ uyɛ̃ uu lɛ̃ n kṍ, uú nɛ mpɔ́ɔcɑɑi tɔ́mpɔ, kɛ ukunipɛ ɑku nní m mulú nnyɑ.
22 Quando o moço ouviu isso, foi embora triste, pois era muito rico.
23 Kei kɛ Yeesu uu pɛɛ upipirɛtiki mɑɑ rɛ: Asei kɑm nní nɔ́ símisi rɛ Uléécɑɑ iyɔɔpi kɛ́mɛɛ pilonɛ yɛ nɛ umɑ́mɑ́ pɑ́ɑ́púlɛ.
23 Jesus então disse aos discípulos:
24 Kɛ́ kɔ nɔ́ rikpɑ́ rɛ: Kuyooyoo kun n lɑ kukɛ́ kɛhímpi kupolɛ-i lompɔ, li yɛ́ kutɔsi m purú nɛ kɛ umɑ́mɑ́ uu yɛ́ ń lɑ ukɛ́ Uléécɑɑ iyɔɔpi kɛ́mɛɛ n lompɔ.
24 E digo ainda que é mais difícil um rico entrar no Reino de Deus do que um camelo passar pelo fundo de uma agulha.
25 Kɛ upipirɛtiki pɛ̃ ɑpi lɛ̃ n kṍ, ɑi pi muuni síḿ ɑpi pɛɛ rɛ: In lɛ̃, wóo yɛ́ pɛɛ fe uu píyulɑlɛ yɛnu?
25 Quando ouviram isso, os discípulos ficaram muito admirados e perguntavam: — Então, quem é que pode se salvar?
26 Yeesu uu pi nyɑ́nɛi ńsɔnɛ uu pɛɛ rɛ: Lɛlɛɛ ɑ́i sisoipipi kɛ́mɛɛ kuwɑi ń we yɛ Uléécɑɑ kɛ́mɛɛ kuwɑi welɛ.
26 Jesus olhou para eles e respondeu:
27 Kei kɛ Piyɛɛ uu pɛɛ rinɔ́ɔ yɔsí uu rɛ: A ripɑí kɑri lirɔ́kɔ́ nnɛ́í n tíyɛ tɔn pɔ́ tíkilɛ̃. Yo kɑri likɛmɛɛ yɛ́nunɛ?
27 Aí Pedro disse: — Veja! Nós deixamos tudo e seguimos o senhor. O que é que nós vamos ganhar?
28 Yeesu uu pi pɛsɛ rɛ: Asei kɑm nní nɔ́ símisi rɛ kumúŋɛ́ kpɛ-i kɛ nɛ̃́ Usoi Kɛpipi ɑm n sɔ́nti kɛ́ mɛ́yukɔɔ́ kɛtẽ fɑlɛ kɛ Uléécɑɑ uu n consɛ kɛ́mɛɛ rinɛ́yɔ́ɔpitũ kɛcɑ́ɑ́ ń tonɛ, nɔ́ kɛfi nɛ pitɛ́ mpí nɔ́ɔ nní nɛ́ rintíki, nɔ̃́ nɛ kɔ ɑtṹ kɛfi nɛ ɑtɛ́ kɛcɑ́ɑ́ túntinɛ ɑní nɛ Isirɑyɛɛli ipuri kɛfi nɛ itɛ́ iyɛ̃ pisoi kɛtɑhɑi túhɑɑnɛ.
28 Jesus respondeu:
29 Pɛpɛɛ nɛ̃́ nnyɑ síyɔ nɛ́ɛ pimɑ́ɑ nɛ piwɑ̃́ nɛ́ɛ piyɛ́i nɛ́ɛ pisɑ́ɑ nɛ́ɛ píni nɛ́ɛ pinɔ́si nɛ sipipi nɛ́ɛ sicɑrɛ n tíyɛ, yɛ́ lɛ̃ kɑpi n tíyɛntɛ yɛ̃ mɛpehẽ pílɛ, ɑpi kɔ nfɑ́ɑ tɛnɛcirɛ́ yɛ́nu ɑi likɛcɑ́ɑ́ kpɑ́.
29 E todos os que, por minha causa, deixarem casas, irmãos, irmãs, pai, mãe, filhos ou terras receberão cem vezes mais e também a vida eterna.
30 Pifoí mɛyɑ̃ yɛ́ pitɔ́rɔɔ pɑnsɛ, pitɔ́rɔɔ mɛyɑ̃ ɑpi pifoí.
30 Muitos que agora são os primeiros serão os últimos, e muitos que agora são os últimos serão os primeiros.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.