Mateus 19
Sola NT (SOY_SIM) vs NAA
1 Kɛ Yeesu uu lɛ̃ pisímɛ́ ḿ mɑsí, uu Kɑlilee kɛteni-i yisi uu Yutee kɛtẽ kɛɛ Yuritɛɛ nkoi kuwɛ́ɛ́-mɛ̃ ń we sĩ.
1 Quando Jesus acabou de proferir estas palavras, deixou a Galileia e foi para o território da Judeia, além do Jordão.
2 Pisoi kulúi ɑpi kei u tikipɔ uu pitóikɔ́ pɔisɛntɛ.
2 Grandes multidões o seguiram, e ele as curou ali.
3 Pifɑrisi pinyinɛ ɑpí nɛ u kɔ rɛ pikɛ́ ripinɛ u wɑ nnyɑ. Api u pisɛ rɛ: Ncée yɛ we rɛ utisi yɛ́ fe uu ḿpɑ́ yo mpuri nnyɑ unɔ́si yuluu?
3 Alguns fariseus se aproximaram de Jesus e, testando-o, perguntaram: — É lícito ao homem repudiar a sua mulher por qualquer motivo?
4 Yeesu uu pi pɛsɛ rɛ: Áni Uléécɑɑ Nsímɛ́ ritɛlɛ́ kɛ́mɛɛ nsímɛ́ mmú kɑpi n wɔ́i kɛɛnlɛí? Pi wɔi rɛ: Kɛ́korɑɑnɛ, utisi nɛ unɔ́si kɛ Uléécɑɑ uu wɑ
4 Jesus respondeu:
5 uu rɛ: Lɛ̃ nnyɑ kɛ utisi uu usɑ́ɑ nɛ úni yisinɛ u nɛ unɔ́si ɑpí hɑ pɛ́nɛ ɑpi pɑnsɛ ipiŋɛ isɛ.
5 e que disse: “Por isso o homem deixará o seu pai e a sua mãe e se unirá à sua mulher, tornando-se os dois uma só carne”?
6 Lɛ̃ nnyɑ, ɑ́pi nkpéni pitɛ́, ɑmɑ́ piipiŋɛ yɛ isɛ lɛ. Lɛ̃ nnyɑ usoi úu kɑpɛ lɛ̃ kɛ Uléécɑɑ uu rimpɛ́nɛ kóólɛnɛ.
6 De modo que já não são mais dois, porém uma só carne. Portanto, que ninguém separe o que Deus ajuntou.
7 Kei kɛ Pifɑrisi ɑpi pɛɛ u pisɛ rɛ: Yo nnyɑ kɛ Moisi uu pɛɛ́ mɑɑ rɛ utisi yɛ́ fe uu pitúunnɛ ritɛlɛ́ unɔ́si wɔlu uu pɛɛ u yulu.
7 Os fariseus perguntaram: — Então por que Moisés ordenou dar uma carta de divórcio e repudiar a mulher?
8 Yeesu uu pi pɛsɛ rɛ: Nɔ́ɑnɛ́kíŋ ntɑkɛ nnyɑ kɛ Moisi uu ncée nɔ́ hɛ rɛ ɑni yɛ fe ɑni nɔ́pinɛ́nɔ́si lɑkɑsɛ. Ái pɛɛ kɛ́korɑɑnɛ-mɛ lɛ̃ we.
8 Jesus respondeu:
9 Asei kɑm nní nɔ́ símisi: Úye un unɔ́si n lɑkɑsɛ, linsɑ́ iwɑ́sɑ́nkɑí nnyɑ, kuu pɛɛ́ hɑ unɔ́si féé kpísi, iwɑ́sɑ́nkɑí kuu lɛ̃ wɑ.
9 Eu, porém, lhes digo: quem repudiar a sua mulher, não sendo por causa de relações sexuais ilícitas, e casar com outra comete adultério.
10 Kei kɛ upipirɛtiki ɑpi pɛɛ u mɑɑ rɛ: In lɛ̃ kɑi pisɛ rɛ utisi ukɛ́ nɛ unɔ́si n we, li kutɔsi we rɛ usoi úu kɑpɛ unɔ́si kpísi.
10 Os discípulos de Jesus disseram: — Se essa é a situação do homem em relação à sua mulher, não convém casar.
11 Yeesu uu pi pɛsɛ rɛ: Ái pisoi nnɛ́í pɛɛ yɛ́ nsímɛ́ mmú ŋmurɛi. Pɛ̃ kɛ Uléécɑɑ uu n tíyɛsɛ rɛ pikɛ́ ŋmurɛi mɛcirɛ pɛɛ yɛ́ ŋmurɛi.
11 Jesus, porém, lhes respondeu:
12 Li we rɛ pisoi yɛ welɛ pɛɛ ɑ́pi yɛ pinɔ́si n kpísi rɛ ɑ́pi yɛ́ fe nnyɑ. Lɛ̃ kɑpí nɛ picɔ mɑri. Pisoicɔ mɛwɑi mɛɛ lɛ̃ picɔ pɑnsɛsɛ. Picɔ pɔ́ɔ Uléécɑɑ iyɔɔpi nnyɑ pinɔ́sikpikɛ́ yɑ́. Úye un n lɑ ukɛ́ icélɑɑ nnyí kṍ uu kóm.
12 Porque há eunucos de nascença; há outros a quem os homens fizeram tais; e há outros que se fizeram eunucos, por causa do Reino dos Céus. Quem é apto para aceitar isto, que aceite.
13 Lɛ̃ mɛmɑ́ɑ́ pisoi pinyinɛ ɑpí nɛ siwɑ̃́ síńsɑ́pi sinyinɛ Yeesu hɑpɔ rɛ ukɛ́ ɑnípɛ sikɛcɑ́ɑ́ rilɑɑ ukɛ́ kɔ sikɛcɑ́ɑ́ kɛyómɛ yɑ́ɑ́si. Amɑ́ upipirɛtiki ɑpí nɛ pi cɛsi.
13 Então trouxeram algumas crianças a Jesus para que ele lhes impusesse as mãos e orasse, mas os discípulos os repreendiam.
14 Kei kuu pɛɛ pi mɑɑ rɛ: Ani siwɑ̃́ tiyɑ́ sikɛ́ kɛnɛ́mɛɛ kɑm. Áni kɑpɛ ncée si tɑ́pisi. Likumúŋɛ́ rɛ mpí pɛɛ simɛcɔ ń we pɛɛ yɛ́ Uléécɑɑ iyɔɔpi kɛ́mɛɛ lõ.
14 Jesus, porém, disse:
15 Kei kuu ɑnípɛ sikɛcɑ́ɑ́ rilɑɑ uu pɛɛ limɛmɑ́ɑ́ kei yisi uu tɔ́mpɔ.
15 E, tendo-lhes imposto as mãos, retirou-se dali.
16 Kɛyɑ́ɑ kɛ uŋmɑ́nɛ unyinɛ uú nɛ Yeesu rikɔ uu u pisɛ rɛ: Sɑ́ɑ, lisɔnɛ líye kɑi pisɛ rɛ kɛ́ wɑ kɛ́ nɛ nfɑ́ɑ tɛnɛcirɛ́ n yɛ̃́?
16 E eis que alguém, aproximando-se de Jesus, lhe perguntou: — Mestre, que farei de bom para alcançar a vida eterna?
17 Uu u pɛsɛ rɛ: Yo nnyɑ kɑɑ lisɔnɛ kɛcɑ́ɑ́ nkɔ́ nɛ́ písɛi? Usɛ kóló yɛɛ Usɔnɛ. Uyɛɛ Uléécɑɑ. Pɔn n lɑ pɔkɛ́ nfɑ́ɑ tɛnɛcirɛ́ yɛ̃́, isé kuu m pɑ́sii kɑɑ yɛ́ n tikilɛ̃.
17 Jesus respondeu:
18 Uu rɛ: Iyɛɛ íye? Yeesu uu rɛ: Iyɛɛ rɛ: Kɑpɛ usoi kpu, kɑpɛ iwɑ́sɑ́ wɑ, kɑpɛ nnɔ́ɔmɛ itɑnsei nyɛrɛ, kɑpɛ yɑ́ɑi.
18 E ele lhe perguntou: — Quais? Jesus respondeu:
19 A yɛ upɔ́sɑ́ɑ nɛ upɔ́ni ríyu wɑisɛ, ɑɑ kɔ upɔ́cɔ n lɑ yɑrɛ kɑɑ ripɔ́cúruu ń lɑ.
19 honre o seu pai e a sua mãe e ame o seu próximo como você ama a si mesmo.”
20 Uŋmɑ́nɛ uyɛ̃ uu u pɛsɛ rɛ: Nɛ lɛ̃ nnɛ́í wɑlɛ. Yo icɔ kɑi pisɛ rɛ kɛ́ wɑ?
20 O jovem disse: — Tudo isso tenho observado. O que me falta ainda?
21 Yeesu uu pɛɛ u mɑɑ rɛ: Pɔn n lɑ pɔkɛ́ wɑ likɛ́ n nyɑḿ nɛ kɛ́tɔ-pɔ, ɑ n ŋme ɑ lɛ̃ kɑɑ m mɑ́ yɑ́ɑ́, ɑɑ siwóó sɛ̃ píwɛkɔɔ́ hɔ́ɔnɛ, pɔ́ pɛɛ mɛmɑ́ yɛ̃́ kɛyómɛcɑɑ-pɔ. Pɔn lɛ̃ piwɑi m mɑsí, ɑɑ pɛɛ́ weri ɑɑ nɛ́ tíki.
21 Jesus respondeu:
22 Kɛ uŋmɑ́nɛ uyɛ̃ uu lɛ̃ n kṍ, uú nɛ mpɔ́ɔcɑɑi tɔ́mpɔ, kɛ ukunipɛ ɑku nní m mulú nnyɑ.
22 Mas o jovem, ouvindo esta palavra, retirou-se triste, porque era dono de muitas propriedades.
23 Kei kɛ Yeesu uu pɛɛ upipirɛtiki mɑɑ rɛ: Asei kɑm nní nɔ́ símisi rɛ Uléécɑɑ iyɔɔpi kɛ́mɛɛ pilonɛ yɛ nɛ umɑ́mɑ́ pɑ́ɑ́púlɛ.
23 Então Jesus disse aos seus discípulos:
24 Kɛ́ kɔ nɔ́ rikpɑ́ rɛ: Kuyooyoo kun n lɑ kukɛ́ kɛhímpi kupolɛ-i lompɔ, li yɛ́ kutɔsi m purú nɛ kɛ umɑ́mɑ́ uu yɛ́ ń lɑ ukɛ́ Uléécɑɑ iyɔɔpi kɛ́mɛɛ n lompɔ.
24 E ainda lhes digo que é mais fácil um camelo passar pelo fundo de uma agulha do que um rico entrar no Reino de Deus.
25 Kɛ upipirɛtiki pɛ̃ ɑpi lɛ̃ n kṍ, ɑi pi muuni síḿ ɑpi pɛɛ rɛ: In lɛ̃, wóo yɛ́ pɛɛ fe uu píyulɑlɛ yɛnu?
25 Ouvindo isto, os discípulos ficaram muito admirados e perguntaram: — Sendo assim, quem pode ser salvo?
26 Yeesu uu pi nyɑ́nɛi ńsɔnɛ uu pɛɛ rɛ: Lɛlɛɛ ɑ́i sisoipipi kɛ́mɛɛ kuwɑi ń we yɛ Uléécɑɑ kɛ́mɛɛ kuwɑi welɛ.
26 Jesus, olhando para eles, disse:
27 Kei kɛ Piyɛɛ uu pɛɛ rinɔ́ɔ yɔsí uu rɛ: A ripɑí kɑri lirɔ́kɔ́ nnɛ́í n tíyɛ tɔn pɔ́ tíkilɛ̃. Yo kɑri likɛmɛɛ yɛ́nunɛ?
27 Então Pedro, tomando a palavra, disse: — Eis que nós deixamos tudo e seguimos o senhor; que será, pois, de nós?
28 Yeesu uu pi pɛsɛ rɛ: Asei kɑm nní nɔ́ símisi rɛ kumúŋɛ́ kpɛ-i kɛ nɛ̃́ Usoi Kɛpipi ɑm n sɔ́nti kɛ́ mɛ́yukɔɔ́ kɛtẽ fɑlɛ kɛ Uléécɑɑ uu n consɛ kɛ́mɛɛ rinɛ́yɔ́ɔpitũ kɛcɑ́ɑ́ ń tonɛ, nɔ́ kɛfi nɛ pitɛ́ mpí nɔ́ɔ nní nɛ́ rintíki, nɔ̃́ nɛ kɔ ɑtṹ kɛfi nɛ ɑtɛ́ kɛcɑ́ɑ́ túntinɛ ɑní nɛ Isirɑyɛɛli ipuri kɛfi nɛ itɛ́ iyɛ̃ pisoi kɛtɑhɑi túhɑɑnɛ.
28 Jesus lhes respondeu:
29 Pɛpɛɛ nɛ̃́ nnyɑ síyɔ nɛ́ɛ pimɑ́ɑ nɛ piwɑ̃́ nɛ́ɛ piyɛ́i nɛ́ɛ pisɑ́ɑ nɛ́ɛ píni nɛ́ɛ pinɔ́si nɛ sipipi nɛ́ɛ sicɑrɛ n tíyɛ, yɛ́ lɛ̃ kɑpi n tíyɛntɛ yɛ̃ mɛpehẽ pílɛ, ɑpi kɔ nfɑ́ɑ tɛnɛcirɛ́ yɛ́nu ɑi likɛcɑ́ɑ́ kpɑ́.
29 E todo aquele que tiver deixado casas, irmãos, irmãs, pai, mãe, filhos ou campos, por causa do meu nome, receberá muitas vezes mais e herdará a vida eterna.
30 Pifoí mɛyɑ̃ yɛ́ pitɔ́rɔɔ pɑnsɛ, pitɔ́rɔɔ mɛyɑ̃ ɑpi pifoí.
30 Porém muitos primeiros serão últimos; e os últimos serão primeiros.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.