Mateus 19

Sola NT (SOY_SIM) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Kɛ Yeesu uu lɛ̃ pisímɛ́ ḿ mɑsí, uu Kɑlilee kɛteni-i yisi uu Yutee kɛtẽ kɛɛ Yuritɛɛ nkoi kuwɛ́ɛ́-mɛ̃ ń we sĩ.
1 Jesu iti tur eo in sawar ufunamaim, Galilee ihamiy in Judea wanawananamaim tit, Jordan harew rewan rounane.
2 Pisoi kulúi ɑpi kei u tikipɔ uu pitóikɔ́ pɔisɛntɛ.
2 Sabuw rou’ay gagamin hi’ufunun hinan etei iyawasih.
3 Pifɑrisi pinyinɛ ɑpí nɛ u kɔ rɛ pikɛ́ ripinɛ u wɑ nnyɑ. Api u pisɛ rɛ: Ncée yɛ we rɛ utisi yɛ́ fe uu ḿpɑ́ yo mpuri nnyɑ unɔ́si yuluu?
3 Ofafar bai’obaiyenayah hina Jesu an hitain hibatiy hio, “Orot aawan nasisinaf kakaf isan karam boro nakwahir, naatu na kwakwahir i ofafar e’astu’ub ai en?”
4 Yeesu uu pi pɛsɛ rɛ: Áni Uléécɑɑ Nsímɛ́ ritɛlɛ́ kɛ́mɛɛ nsímɛ́ mmú kɑpi n wɔ́i kɛɛnlɛí? Pi wɔi rɛ: Kɛ́korɑɑnɛ, utisi nɛ unɔ́si kɛ Uléécɑɑ uu wɑ
4 Jesu iyafutih eo, “Bo aneika God orot babin hairi sinafih himamatar isan Buk Atamaninamaim hikirum inu’in kwaiyab kwaitin?”
5 uu rɛ: Lɛ̃ nnyɑ kɛ utisi uu usɑ́ɑ nɛ úni yisinɛ u nɛ unɔ́si ɑpí hɑ pɛ́nɛ ɑpi pɑnsɛ ipiŋɛ isɛ.
5 Tur an i nati imih God eo, “Orot boro hinah tamah nihamiyih, aawan hairi hinita’imon biyah rou’ab, baise hairi hinita’imon biyah ta’imon namatar.
6 Lɛ̃ nnyɑ, ɑ́pi nkpéni pitɛ́, ɑmɑ́ piipiŋɛ yɛ isɛ lɛ. Lɛ̃ nnyɑ usoi úu kɑpɛ lɛ̃ kɛ Uléécɑɑ uu rimpɛ́nɛ kóólɛnɛ.
6 Imih hairi men biyah rou’ab baise ta’imon. Abisa God bita’imon men yait ta natarbounih.”
7 Kei kɛ Pifɑrisi ɑpi pɛɛ u pisɛ rɛ: Yo nnyɑ kɛ Moisi uu pɛɛ́ mɑɑ rɛ utisi yɛ́ fe uu pitúunnɛ ritɛlɛ́ unɔ́si wɔlu uu pɛɛ u yulu.
7 Ofafar bai’obaiyenayah hibatiy maiye hio, “Bo aisim Moses ana ofafar ta kirum eo, ‘Orot aawan kwahirinamih, kwahikwahiren ana fef nakirum babin nitin nab nan.’”
8 Yeesu uu pi pɛsɛ rɛ: Nɔ́ɑnɛ́kíŋ ntɑkɛ nnyɑ kɛ Moisi uu ncée nɔ́ hɛ rɛ ɑni yɛ fe ɑni nɔ́pinɛ́nɔ́si lɑkɑsɛ. Ái pɛɛ kɛ́korɑɑnɛ-mɛ lɛ̃ we.
8 Jesu iyafutih eo, “Kwa a tafa’asaramaim, imih Moses ibasit baibin kwahiren isan eo, baise aneika i men iti na’atube ma’ama’amih.
9 Asei kɑm nní nɔ́ símisi: Úye un unɔ́si n lɑkɑsɛ, linsɑ́ iwɑ́sɑ́nkɑí nnyɑ, kuu pɛɛ́ hɑ unɔ́si féé kpísi, iwɑ́sɑ́nkɑí kuu lɛ̃ wɑ.
9 Anababatun a tur ao’owen, orot yait aawan anayabin en asir nakwahir, naatu nare babin ta ufun nan hairi hinibiwa’an i bowabow kakafin esisinaf.”
10 Kei kɛ upipirɛtiki ɑpi pɛɛ u mɑɑ rɛ: In lɛ̃ kɑi pisɛ rɛ utisi ukɛ́ nɛ unɔ́si n we, li kutɔsi we rɛ usoi úu kɑpɛ unɔ́si kpísi.
10 Naatu Jesu ana bai’ufununayah hibatiy hio, “Orot babin hairi hai ma kakaf nati na’atube tama’am, gewasin men hitatabin, monok baibitar hitama.”
11 Yeesu uu pi pɛsɛ rɛ: Ái pisoi nnɛ́í pɛɛ yɛ́ nsímɛ́ mmú ŋmurɛi. Pɛ̃ kɛ Uléécɑɑ uu n tíyɛsɛ rɛ pikɛ́ ŋmurɛi mɛcirɛ pɛɛ yɛ́ ŋmurɛi.
11 Baise Jesu iuwih eo, “Men orot etei boro iti bai’obaiyen hini’ufununimih, baise iyabowat God rurubinihiwat boro hini’ufunun.
12 Li we rɛ pisoi yɛ welɛ pɛɛ ɑ́pi yɛ pinɔ́si n kpísi rɛ ɑ́pi yɛ́ fe nnyɑ. Lɛ̃ kɑpí nɛ picɔ mɑri. Pisoicɔ mɛwɑi mɛɛ lɛ̃ picɔ pɑnsɛsɛ. Picɔ pɔ́ɔ Uléécɑɑ iyɔɔpi nnyɑ pinɔ́sikpikɛ́ yɑ́. Úye un n lɑ ukɛ́ icélɑɑ nnyí kṍ uu kóm.
12 Ef hai yabih moumurih na’in, imih orot men tetatabinamih, afa men tetatabin anayabin afa i yahoh fim, orot afa i yahoh tebowabow, naatu afa i God ana bowabow isan tenotanot, imih men tetatabin. Orot yait iti bai’obaiyen bainamih nakok, basit nab i akisin.”
13 Lɛ̃ mɛmɑ́ɑ́ pisoi pinyinɛ ɑpí nɛ siwɑ̃́ síńsɑ́pi sinyinɛ Yeesu hɑpɔ rɛ ukɛ́ ɑnípɛ sikɛcɑ́ɑ́ rilɑɑ ukɛ́ kɔ sikɛcɑ́ɑ́ kɛyómɛ yɑ́ɑ́si. Amɑ́ upipirɛtiki ɑpí nɛ pi cɛsi.
13 Sabuw afa kek gidigidih Jesu uman tafah tayara’aten yoyoban isan hibow hinan, ana bai’ufununayah sabuw hikwararih hiotanih.
14 Kei kuu pɛɛ pi mɑɑ rɛ: Ani siwɑ̃́ tiyɑ́ sikɛ́ kɛnɛ́mɛɛ kɑm. Áni kɑpɛ ncée si tɑ́pisi. Likumúŋɛ́ rɛ mpí pɛɛ simɛcɔ ń we pɛɛ yɛ́ Uléécɑɑ iyɔɔpi kɛ́mɛɛ lõ.
14 Baise Jesu eo, “Kek kwaihamiyih tena biyau tetit, men kwana’otanih. Anayabin sabuw iyab iti kek hai baitumatum na’atube God ana aiwobomaim tema’am.”
15 Kei kuu ɑnípɛ sikɛcɑ́ɑ́ rilɑɑ uu pɛɛ limɛmɑ́ɑ́ kei yisi uu tɔ́mpɔ.
15 Basit Jesu kek tafah yara’aten isah yoyoban sawar, imaibo ihamiyih in.
16 Kɛyɑ́ɑ kɛ uŋmɑ́nɛ unyinɛ uú nɛ Yeesu rikɔ uu u pisɛ rɛ: Sɑ́ɑ, lisɔnɛ líye kɑi pisɛ rɛ kɛ́ wɑ kɛ́ nɛ nfɑ́ɑ tɛnɛcirɛ́ n yɛ̃́?
16 Ana veya ta orot ta na Jesu ibatiy eo, “Bai’obaiyenayan, sawar menatan gewasin anasinaf boro ma’ama wanatowan anab?”
17 Uu u pɛsɛ rɛ: Yo nnyɑ kɑɑ lisɔnɛ kɛcɑ́ɑ́ nkɔ́ nɛ́ písɛi? Usɛ kóló yɛɛ Usɔnɛ. Uyɛɛ Uléécɑɑ. Pɔn n lɑ pɔkɛ́ nfɑ́ɑ tɛnɛcirɛ́ yɛ̃́, isé kuu m pɑ́sii kɑɑ yɛ́ n tikilɛ̃.
17 Jesu orot iya’afut eo, “Aisim sawar gewasin isan ayu kubibatiyu? God akisinamo i orot gewasin. O inakok ma’ama wanatowan bain ma’amih, basit ofafar ini’ufunun.”
18 Uu rɛ: Iyɛɛ íye? Yeesu uu rɛ: Iyɛɛ rɛ: Kɑpɛ usoi kpu, kɑpɛ iwɑ́sɑ́ wɑ, kɑpɛ nnɔ́ɔmɛ itɑnsei nyɛrɛ, kɑpɛ yɑ́ɑi.
18 Orot Jesu ibatiy eo, “Ofafar i menatan?” Jesu iya’afut eo, “Men tura ina’asabun, turanah a’aawah bairi men kwaniwa’an, men inabain, men orot babin afa isah inayanuw,
19 A yɛ upɔ́sɑ́ɑ nɛ upɔ́ni ríyu wɑisɛ, ɑɑ kɔ upɔ́cɔ n lɑ yɑrɛ kɑɑ ripɔ́cúruu ń lɑ.
19 hinat tamat inakakafiyih naatu o taiyuw isa kubiyabow na’atube taituwa isah iniyabow.”
20 Uŋmɑ́nɛ uyɛ̃ uu u pɛsɛ rɛ: Nɛ lɛ̃ nnɛ́í wɑlɛ. Yo icɔ kɑi pisɛ rɛ kɛ́ wɑ?
20 Orot iya’afut eo, “Iti ofafar etei asinaf sawar, abisa’awat tema’am boro anasinaf?”
21 Yeesu uu pɛɛ u mɑɑ rɛ: Pɔn n lɑ pɔkɛ́ wɑ likɛ́ n nyɑḿ nɛ kɛ́tɔ-pɔ, ɑ n ŋme ɑ lɛ̃ kɑɑ m mɑ́ yɑ́ɑ́, ɑɑ siwóó sɛ̃ píwɛkɔɔ́ hɔ́ɔnɛ, pɔ́ pɛɛ mɛmɑ́ yɛ̃́ kɛyómɛcɑɑ-pɔ. Pɔn lɛ̃ piwɑi m mɑsí, ɑɑ pɛɛ́ weri ɑɑ nɛ́ tíki.
21 Jesu iu eo, “O inakok a yawas baigewasinamih. Basit inan a sawar etei sabuw hai sawaramih initih hinatobon, naatu kabay inab yababan wairafih initih. O inan ini’ufununu, nati na’atube inasinaf maramaim o boro isa sawar nakaram.”
22 Kɛ uŋmɑ́nɛ uyɛ̃ uu lɛ̃ n kṍ, uú nɛ mpɔ́ɔcɑɑi tɔ́mpɔ, kɛ ukunipɛ ɑku nní m mulú nnyɑ.
22 Orot iti tur nonowar ana maramaim yababan auman ana ubar in, anayabin i aurin sawar etei karam.
23 Kei kɛ Yeesu uu pɛɛ upipirɛtiki mɑɑ rɛ: Asei kɑm nní nɔ́ símisi rɛ Uléécɑɑ iyɔɔpi kɛ́mɛɛ pilonɛ yɛ nɛ umɑ́mɑ́ pɑ́ɑ́púlɛ.
23 Naatu Jesu tatabir ana bai’ufununayah iuwih eo, “Tur anababatun au’uwi. Orot sawar wairafin i men karam mar ana aiwobomaim narun, boro isan nafokar.
24 Kɛ́ kɔ nɔ́ rikpɑ́ rɛ: Kuyooyoo kun n lɑ kukɛ́ kɛhímpi kupolɛ-i lompɔ, li yɛ́ kutɔsi m purú nɛ kɛ umɑ́mɑ́ uu yɛ́ ń lɑ ukɛ́ Uléécɑɑ iyɔɔpi kɛ́mɛɛ n lompɔ.
24 Au’uwi maiye camel sou’umaim sorabon isan i fokar, anayabin koun butun gagamin. Ef ta’imon nati na’atube orot sawar wairafin i men karam mar ana aiwobomaim narun, boro isan nafokar.”
25 Kɛ upipirɛtiki pɛ̃ ɑpi lɛ̃ n kṍ, ɑi pi muuni síḿ ɑpi pɛɛ rɛ: In lɛ̃, wóo yɛ́ pɛɛ fe uu píyulɑlɛ yɛnu?
25 Bai’ufununayah iti tur hinonowar ana maramaim hifofofor men kafaita. Naatu hio, “Yait i boro yawas nab?”
26 Yeesu uu pi nyɑ́nɛi ńsɔnɛ uu pɛɛ rɛ: Lɛlɛɛ ɑ́i sisoipipi kɛ́mɛɛ kuwɑi ń we yɛ Uléécɑɑ kɛ́mɛɛ kuwɑi welɛ.
26 Jesu mutufor nuw itih eo, “Sawar etei orot isah i hifokar, baise God isan sawar etei i men fokarihimih.”
27 Kei kɛ Piyɛɛ uu pɛɛ rinɔ́ɔ yɔsí uu rɛ: A ripɑí kɑri lirɔ́kɔ́ nnɛ́í n tíyɛ tɔn pɔ́ tíkilɛ̃. Yo kɑri likɛmɛɛ yɛ́nunɛ?
27 Basit Peter misir eo, “Kwi’iti, aki ai sawar etei ai hamiyen o abi’ufununi abisa boro anab?”
28 Yeesu uu pi pɛsɛ rɛ: Asei kɑm nní nɔ́ símisi rɛ kumúŋɛ́ kpɛ-i kɛ nɛ̃́ Usoi Kɛpipi ɑm n sɔ́nti kɛ́ mɛ́yukɔɔ́ kɛtẽ fɑlɛ kɛ Uléécɑɑ uu n consɛ kɛ́mɛɛ rinɛ́yɔ́ɔpitũ kɛcɑ́ɑ́ ń tonɛ, nɔ́ kɛfi nɛ pitɛ́ mpí nɔ́ɔ nní nɛ́ rintíki, nɔ̃́ nɛ kɔ ɑtṹ kɛfi nɛ ɑtɛ́ kɛcɑ́ɑ́ túntinɛ ɑní nɛ Isirɑyɛɛli ipuri kɛfi nɛ itɛ́ iyɛ̃ pisoi kɛtɑhɑi túhɑɑnɛ.
28 Jesu iuwih eo, “Anababatun a tur ao’owen. Tafaram nabobotabir ana maramaim, Orot Natun boro ana urama’ama bonamanamarinamaim namare. Naatu kwa ayu au bai’ufununayah na 12 auman boro urama’amamaim kwanamare Israel sabuw hai big etei 12 kwanakaifih kwanama.
29 Pɛpɛɛ nɛ̃́ nnyɑ síyɔ nɛ́ɛ pimɑ́ɑ nɛ piwɑ̃́ nɛ́ɛ piyɛ́i nɛ́ɛ pisɑ́ɑ nɛ́ɛ píni nɛ́ɛ pinɔ́si nɛ sipipi nɛ́ɛ sicɑrɛ n tíyɛ, yɛ́ lɛ̃ kɑpi n tíyɛntɛ yɛ̃ mɛpehẽ pílɛ, ɑpi kɔ nfɑ́ɑ tɛnɛcirɛ́ yɛ́nu ɑi likɛcɑ́ɑ́ kpɑ́.
29 Sabuw iyab ayu wabu’umaim hai bar hai me, taituwah, ruburubuh, hinahinah tamahinah hihamiyen ayu tibi’ufununu boro hai yawas tafan ana ya’abar anitih. Naatu yawas wanatowan auman anitih hinab.
30 Pifoí mɛyɑ̃ yɛ́ pitɔ́rɔɔ pɑnsɛ, pitɔ́rɔɔ mɛyɑ̃ ɑpi pifoí.
30 Baise sabuw iyab boun wan hi’iyon tenan boro hinan hini’uf naatu sabuw iyab hi’uf tenan boro hinan wan hini’iyon. Imih sabuw iyab iti tafaramamaim orot gagamih tema’am maramaim boro aurih efan en. Baise sabuw iyab iti tafaramamaim God isan tibi’akir maramaim boro orot gagamih hinama.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.