Marcos 12

Sola NT (SOY_SIM) vs VC

Sair da comparação
VC Versão Católica
1 Yeesu uu pɛɛ lɛ̃ mɛmɑ́ɑ́ sinyɑ́rũ pi loni, uu rɛ: Utisi unyinɛ yɛɛ we, uu ɑléé nyɛ̃ kɑpi yɛ n sée rɛ fiinyi kɛcɑrɛ tɑmɛsi. Uu mmɛlɛ wɑi uú nɛ kɛ kɔ́ɔ́nú. Uu kɔ kɛcɑrɛ kɛ-i kuhórɛ túni uu kɛ́tɑcɛrii mɔm kei kɑpi yɛ́ pítɑ n cɛ́rii. Uu kɔ limɛmɑ́ɑ́ rikúsi cɑ́cɑ́ rinyinɛ mɔm uu pɛɛ pikɛikɔ́ wɛ́ɛ́si rɛ pikɛ́ kɛcɑrɛ kɛ̃ kɛcɑ́ɑ́ u m pɑílɛ̃ ukɛ́ ncée hɑ ukɛ́ kɑm.
1 E começou a falar-lhes em parábolas. Um homem plantou uma vinha, cercou-a com uma sebe, cavou nela um lagar, edificou uma torre, arrendou-a a vinhateiros e ausentou-se daquela terra.
2 Kɑi ɑléépipi nyɛ̃ kutúũ n tu, uu ulɑ́si unyinɛ upikɛikɔ́ pɛ̃ kɛ́mɛɛ tumpɔ rɛ pikɛ́ ɑléépipi ɑnyinɛ u yɔ́ɔmɛ.
2 A seu tempo enviou aos vinhateiros um servo, para receber deles uma parte do produto da vinha.
3 Api u tini ɑpi kɑ́ii, ɑpi mɛnípɛ ŋmɑnɛ u lɑkɑsɛ.
3 Ora, eles prenderam-no, feriram-no e reenviaram-no de mãos vazias.
4 Uu kɔ ulɑ́si ucɔ pikɛmɛɛ tumpɔ, ɑpi uyɛ̃ tíyu kɛcɑ́ɑ́ kɑ́ii ɑpi u lɑ́misi.
4 Enviou-lhes de novo outro servo; também este feriram na cabeça e o cobriram de afrontas.
5 Uu utumɛ tɑ́ɑ́nũ tum, ɑpi uyɛ̃ kopu. Uu lɛ̃ mɛmɑ́ɑ́ pitumɛ mɛyɑ̃ túmɛipɔ, ɑpi picɔ kɑiinkɛɛ ɑpi kɔ picɔ kóni.
5 O senhor enviou-lhes ainda um terceiro, mas o mataram. E enviou outros mais, dos quais feriram uns e mataram outros.
6 Ucɑrɛte uyɛ̃ uŋmɑ́nɛ lɑlɑ mɛcirɛ kɑí pɛɛ u pɔɔnɛ. Uu pɛɛ mɛtɔ́rɔɔ uyɛ̃ tumpɔ un tee rɛ: Pi yɛ́ unɛ́ŋmɑ́nɛ wuri.
6 Restava-lhe ainda seu filho único, a quem muito amava. Enviou-o também por último a ir ter com eles, dizendo: Terão respeito a meu filho!...
7 Amɑ́ pikɛikɔ́ pɛ̃ ɑpi símɑɑnɛ rɛ: Nkó yɛɛ mɑsí usɑ́ɑ ikulɑnlũ nnɛ́í te. Ani kɑm tɔkɛ́ u kpu ɑri pɛɛ uikulɑnlũ iyɛ̃ n te.
7 Os vinhateiros, porém, disseram uns aos outros: Este é o herdeiro! Vinde, matemo-lo e será nossa a herança!
8 Kuu n tuipɔ ɑpi u tini, ɑpi kópu ɑpi kɛcɑrɛ ilúkɛ́ u sɑ́.
8 Agarrando-o, mataram-no e lançaram-no fora da vinha.
9 Íye kɛ ucɑrɛte uu wɑinɛ? U werinɛ ukɛ́ pikɛikɔ́ pɛ̃ kṍ uu ɑléé nyɛ̃ picɔ pɑ.
9 Que fará, pois, o senhor da vinha? Virá e exterminará os vinhateiros e dará a vinha a outro.
10 Áni Uléécɑɑ Nsímɛ́ ritɛlɛ́ kɛ́mɛɛ kɛ́ɛ́nlɛ̃ tɛ:
10 Nunca lestes estas palavras da Escritura: A pedra que os construtores rejeitaram veio a tornar-se pedra angular.
11 — ausente —
11 Isto é obra do Senhor, e ela é admirável aos nossos olhos {Sal 117,22s}?
12 Pisuifi piwɛ́ɛ́sɛ ɑpi céru rɛ pɛ̃ kɛ Yeesu kɛnyɑ́rũ ɑkɛ́ nɛ mɑ́nɛ. Api pɛɛ lɛ̃ kɑpi yɛ́ nɛ u n tĩ́ wɛ́ɛ́si, ɑmɑ́ risoiwuí ɑri iwɑmɛ pi wɑi. Api u tíyɛ ɑpi tɔ́su.
12 Procuravam prendê-lo, mas temiam o povo; porque tinham entendido que a respeito deles dissera esta parábola. E deixando-o, retiraram-se.
13 Api Yeesu kɛ́mɛɛ Pifɑrisi pinyinɛ nɛ pɛpɛɛ Erooti kɛpirɛ ń we tumpɔ rɛ pikɛ́ ripinɛ u wɑ ɑpí nɛ uɑnɔɔlempi cirɛ u tini.
13 Enviaram-lhe alguns fariseus e herodianos, para que o apanhassem em alguma palavra.
14 Apí weri ɑpi Yeesu pisɛ rɛ: Sɑ́ɑ, tɔ yɛ̃ tɛ pɔ́ɔ ɑsei ute ɑ́ɑ kɔ úkɑ kɛwuu túúni. Likumúŋɛ́ rɛ ɑ́i pisoi mɛwee kɑɑ́ nɛ músu pɔn nɛ símisi. Pɔ yɛ kɔ Uléécɑɑ ncee pisoi céesilɛ nɛ ɑsei. Ncée yɛ we rɛ tɔkɛ́ yɛ Sesɑɑ lɑmpoo hɛ́ɛ́lɛɛ? Li pisɛ rɛ tɔkɛ́ yɛ hɛ́ɛ́lɛ nɛ́ɛ ɑ́ri kɑpɛ yɛ hɛ́ɛ́lɛ?
14 Aproximaram-se dele e disseram-lhe: Mestre, sabemos que és sincero e que não lisonjeias a ninguém; porque não olhas para as aparências dos homens, mas ensinas o caminho de Deus segundo a verdade. É permitido que se pague o imposto a César ou não? Devemos ou não pagá-lo?
15 Yeesu yɛɛ pikɛcɑ́ɑ́ kɛcɑ́ɑ́ mɛwɑi n nyu uu rinɔ́ɔ pi yɔ́su rɛ: Yo nnyɑ kɑni ripinɛ nɛ́ wɑi? Ani nɛ mɛwóópipi mɛnyinɛ nɛ́ kɑm kɛ́ mɛ yɛ̃.
15 Conhecendo-lhes a hipocrisia, respondeu-lhes Jesus: Por que me quereis armar um laço? Mostrai-me um denário.
16 Apí nɛ mɛnyinɛ u hɑpɔ. Yeesu uu pɛɛ pi pisɛ rɛ: Úye riyu nɛ úye rinyiri yɛɛ kɛwóó nkɛ́ kɛcɑ́ɑ́ we? Api rinɔ́ɔ yɔ́su rɛ Sesɑɑ lo.
16 Apresentaram-lho. E ele perguntou-lhes: De quem é esta imagem e a inscrição? De César, responderam-lhe.
17 Uu pɛɛ pi mɑɑ rɛ: Ani Sesɑɑ likɔ́ Sesɑɑ pɑ, ɑni Uléécɑɑ likɔ́ Uléécɑɑ pɑ. Urinɔɔ mɛyɔ́ɔ́ ɑmɛ mɛyɑ̃́ nnɔ́ɔ pi yipu.
17 Jesus então lhes replicou. Dai, pois, a César o que é de César e a Deus o que é de Deus. E admiravam-se dele.
18 Pisɑtusee pɛɛ n tee rɛ pikpɔkpɔ ɑ́pi yɛ nkpɔ-i yisi, ɑpi Yeesu kɛ́mɛɛ sĩ́ ɑpi u pisɛ rɛ:
18 Ora, vieram ter com ele os saduceus, que afirmam não haver ressurreição, e perguntaram-lhe:
19 Sɑ́ɑ, lɛ̃ kɛ Moisi uu isé ń wɔ́i yɛ nní: Úye umɑɑ un n kpu uu unɔ́si tíyɛ úu nɛ kɛwɑ̃́, uuwɑ̃ yɛɛ yɛ́ unɔ́si uyɛ̃ kukúmɑnnɔsi kpísi uu umɑ́ɑ mpuri wɑi.
19 Mestre, Moisés prescreveu-nos: Se morrer o irmão de alguém, e deixar mulher sem filhos, seu irmão despo-se a viúva e suscite posteridade a seu irmão.
20 Pimɑ́rɛcɔ pisɛɛi pinyinɛ pɛɛ pɛɛ́ we. Ufoí uu unɔ́si kpísi uu kpi úu nɛ kɛwɑ̃́.
20 Ora, havia sete irmãos; o primeiro casou e morreu sem deixar descendência.
21 Ulírũ uu ukúmɑnnɔsi kpísi, uu kpi úu nɛ kɛwɑ̃́. Lɛ̃ mɛcɔ kɑi kɔ utɑ́ɑ́nũ titiki.
21 Então o segundo desposou a viúva, e morreu sem deixar posteridade. Do mesmo modo o terceiro.
22 Pikɛsɛɛi kɛ̃, úkɑ úu kɛwɑ̃́ nɛ u mɑri. Pɛ̃ mɛmɑ́ɑ́ unɔ́si uyɛ̃ pɔ́ɔ kɔ kpi.
22 E assim tomaram-na os sete, e não deixaram filhos. Por último, morreu também a mulher.
23 Pikpɔkpɔ kɛyisɛyɑɑ kɛtúŋɛ́, pikɛcɔpɛ úye yɛɛ yɛ́ unɔ́si n te, likumúŋɛ́ rɛ pikɛsɛɛi kɑpi kunɔ́si u kpíkɛsi.
23 Na ressurreição, a quem destes pertencerá a mulher? Pois os sete a tiveram por mulher.
24 Yeesu uu pi mɑɑ rɛ: Lɛ̃ nnyɑ kɑni nɔ́mɛnɛ́círɛ kírɑɑsɛntɛ: Áni Nléécɑɑsimɛ́ ɑsei kómɛi, ɑ́ni kɔ Uléécɑɑ nnɑŋɛ nyu.
24 Jesus respondeu-lhes: Errais, não compreendendo as Escrituras nem o poder de Deus.
25 Mɛseisei kɛ̃ kɛ pisoi ɑpi pikpɔkpɔ kɛ́mɛɛ n yisinɛ, pitisi ɑ́pi pinɔ́si kpíkɛsinɛ, pinɔ́si pɔ̃́ ɑ́pi kɔ pilɑ sɔ́ɔnkɛɛnɛ, ɑmɑ́ pimɛfinɛ yɛ́ n we yɑrɛ piléécɑɑtumɛ kɛyómɛcɑɑ-pɔ.
25 Na ressurreição dos mortos, os homens não tomarão mulheres, nem as mulheres, maridos, mas serão como os anjos nos céus.
26 Yo nnyɑ kɑni tee rɛ pikpɔkpɔ ɑ́pi yɛ́ yisi? Áni kɛlõ kɛ-i kɑi Moisi ritɛlɛ́-i n wɔ́lɑɑlɛ̃ tɛ Uléécɑɑ yɛ kuhííhíí kpɛɛ ń torɛ kɛ́mɛɛ we un nɛ Moisi símisi kɛɛnlɛ̃ɛ? Li kei wɔ́lɑɑlɛ̃ tɛ, Uléécɑɑ yɛ Moisi mɑɑ rɛ: Nɛ́ɛ Apirɑhɑm Uleecɑɑ nɛ Isɑɑki Uleecɑɑ nɛ Yɑkupu Uleecɑɑ.
26 Mas quanto à ressurreição dos mortos, não lestes no livro de Moisés como Deus lhe falou da sarça, dizendo: Eu sou o Deus de Abraão, o Deus de Isaac e o Deus de Jacó {Êx 3, 6}?
27 Uléécɑɑ úu pikpɔkpɔ Uleecɑɑ, ɑmɑ́ u pinyɑ́nnyɑ̃́ Uleecɑɑ lɛ. Nɔ́nnɛ́púnnɛ yɛ piyɛlɛ.
27 Ele não é Deus de mortos, senão de vivos. Portanto, estais muito errados.
28 Uléécɑɑ isé ucélɑɑ unyinɛ yɛɛ pɛɛ Pisɑtusee nɛ Yeesu ikɛŋɛnɛ n kṍ, uu yɛ́nu rɛ Yeesu yɛ rinɔ́ɔ pi yɔsilɛ ńsɔnɛ, uú nɛ u kɔ, uu u pisɛ rɛ: Isé nnɛ́í kɛ́mɛɛ íye yɛɛ imɑ́ɑ?
28 Achegou-se dele um dos escribas que os ouvira discutir e, vendo que lhes respondera bem, indagou dele: Qual é o primeiro de todos os mandamentos?
29 Yeesu uu rinɔ́ɔ yɔ́su rɛ: Isé mɑɑ yɛ nnyí: Isirɑyɛɛli, ɑ kutu ricɔ, Upíimɑ, Urɔ́léécɑɑ, Upíimɑ yɛ ucírɛníŋɛ lɛ.
29 Jesus respondeu-lhe: O primeiro de todos os mandamentos é este: Ouve, Israel, o Senhor nosso Deus é o único Senhor;
30 A Upíimɑ, Upɔ́léécɑɑ n lɑ nɛ kɛpɔ́fɑ nnɛ́í, nɛ ipɔ́soi nnɛ́í nɛ kɛpɔ́múŋɛ́ nnɛ́í nɛ mpɔ́nɑŋɛ nnɛ́í kɔ.
30 amarás ao Senhor teu Deus de todo o teu coração, de toda a tua alma, de todo o teu espírito e de todas as tuas forças.
31 Ilírũ yɛ nnyí: A upɔ́cɔ n lɑ yɑrɛ kɑɑ ripɔ́cúruu ń lɑ mɛcɔ. Isé íkɑ íi we yɛɛ nnyí n fe.
31 Eis aqui o segundo: Amarás o teu próximo como a ti mesmo. Outro mandamento maior do que estes não existe.
32 Isé ucélɑɑ uyɛ̃ uu u mɑɑ rɛ: Li nyɑmlɛ, sɑ́ɑ. Asei yɛ nyɛ kɑɑ́ mɑɑ rɛ Uléécɑɑ yɛ ucírɛníŋɛ lɛ úu kɔ ucɔ mɑ́.
32 Disse-lhe o escriba: Perfeitamente, Mestre, disseste bem que Deus é um só e que não há outro além dele.
33 Ḿpɑ́ úye ukɛ́ u n lɑ nɛ kɛfɑ nnɛ́í, nɛ mɛsɔhɔ nnɛ́í nɛ ńnɑŋɛ nnɛ́í kɔ. Ḿpɑ́ úye ukɛ́ kɔ uucɔ n lɑ yɑrɛ kuu uricuruu ń lɑ. Lɛ̃ nɛ isɛɛ kɑpi yɛ nɛ Uléécɑɑ n nyɔ́ɔnsɛ ɑpi tóroisɛ múkú-múkú nɛ inyɔ́ɔnsɛ icɔ nnɛ́í tɔsilɛ.
33 E amá-lo de todo o coração, de todo o pensamento, de toda a alma e de todas as forças, e amar o próximo como a si mesmo, excede a todos os holocaustos e sacrifícios.
34 Kɛ Yeesu uu n yɛ̃́ tɛ mɛsɔhɔ kuú nɛ rinɔ́ɔ yɔsí, uu u mɑɑ rɛ: Pɔ mɛpɔ́círɛ ńsɔnɛ cɑ́pinɛlɛ. Áɑ nɛ Uléécɑɑ kuyɔɔpiyu kɛtɑɑ we. Úkɑ úu pɛɛ ikɑri piwɑi rikpɑ́ ukɛ́ nnyinɛ u pisɛ.
34 Vendo Jesus que ele falara sabiamente, disse-lhe: Não estás longe do Reino de Deus. E já ninguém ousava fazer-lhe perguntas.
35 Yeesu yɛ Uléécɑɑ kɛyɔ-i céésilɛ uu pi pisɛ rɛ: Íye kɛ isé picélɑɑ ɑpi yɛ́ fe ɑpí mɑɑ rɛ uyɛ̃ kɛ Uléécɑɑ uu n wɛ́ɛ yɛ Tɑfiti kɛpipi lɛ.
35 Continuava Jesus a ensinar no templo e propôs esta questão: Como dizem os escribas que Cristo é o filho de Davi?
36 Nfɑ́ɑsɔnɛ yɛ Tɑfiti ricuruu mɑɑsɛ rɛ:
36 Pois o mesmo Davi diz, inspirado pelo Espírito Santo: Disse o Senhor a meu Senhor: senta-te à minha direita, até que eu ponha os teus inimigos sob os teus pés {Sal 109,1}.
37 Yeesu yɛ rɛ pisoi pikɛ́ pimɛcirɛ nɛ isé picélɑɑ tĩ (Mɑtiyee 23:1-36; Luki 20:45-47) Pisoi kulúi yɛ pɛɛ kutu u cɔlɛnlɛ lin pi lɑ́ɑ́rú.
37 Ora, se o próprio Davi o chama Senhor, como então é ele seu filho? E a grande multidão ouvia-o com satisfação.
38 Uicélɑɑ kɛ́mɛɛ kuu pi símisi rɛ: Ani nɛ isé picélɑɑ nɛ nɔ́mɛnɛ́círɛ tĩ. Pikɛ́ nɛ ɑtúkɑnkɑ cɑɑ-cɑɑ n kɔɔnii nɛ pisoi pikɛ́ pi n yɑ́hɑɑnkɛɛ ɑyɑ́ɑ kɛ́mɛɛ yɛɛ ripɔ́ɔ pi we.
38 Ele lhes dizia em sua doutrina: Guardai-vos dos escribas que gostam de andar com roupas compridas, de ser cumprimentados nas praças públicas
39 Ayómɛyɑ́hɑɑlee sitonɛ foí nɛ kɛlukɛ kɛ́mɛɛ sitonɛ foí yɛɛ pilikɑ́ipi-kɑ́ipi.
39 e de sentar-se nas primeiras cadeiras nas sinagogas e nos primeiros lugares nos banquetes.
40 Pi yɛ lɛ̃ kɛ pikúmɑnnɔsi ɑpi m mɑ́ nnɛ́í yɔ́ɔilɛ ɑpi yɛ pɛɛ kɛyómɛ yɑ́ɑ́si mɛcɑ́ɑ yɑrɛ pi pisoi sɔnɛ lɛ. Uléécɑɑ yɛ́ nɛ pi túhɑɑnɛ uu íwɛ pi wɑi ɑ́i kumúŋɛ́ mɑ́.
40 Eles devoram os bens das viúvas e dão aparência de longas orações. Estes terão um juízo mais rigoroso.
41 Yeesu uu lɛ̃ mɛmɑ́ɑ́ Uléécɑɑ kɛyɔ-i, kei kɑpi yɛ ihɛɛ n sɑriipɔ kɛyúrí tonɛ. Uu lɛ̃ kɛ pisoi ɑpi siwóó n sɑriipɔ m pɑílɛ̃. Pimɑ́mɑ́ mɛyɑ̃ ɑpi mɛyɑ̃́ hɛkɛsi.
41 Jesus sentou-se defronte do cofre de esmola e observava como o povo deitava dinheiro nele; muitos ricos depositavam grandes quantias.
42 Ukúmɑnnɔsi unyinɛ pɔ́ɔ kɔ weri uu sitɑnkɑ́ sitɛ́ sɑ́pɔ.
42 Chegando uma pobre viúva, lançou duas pequenas moedas, no valor de apenas um quadrante.
43 Yeesu uu pɛɛ upipirɛtiki séi uu pi mɑɑ rɛ: Asei kɑm nɔ́ símisi, ukúmɑnnɔsi wɛkɔɔ́ nkó yɛ hɛlɛ ɑi ḿpɑ́ úye tɔ́su.
43 E ele chamou os seus discípulos e disse-lhes: Em verdade vos digo: esta pobre viúva deitou mais do que todos os que lançaram no cofre,
44 Likumúŋɛ́ rɛ mpí nnɛ́í, lɛ̃ kɑ́pi nɛ líkɑ n wɑi kɑpi hɛ, ɑmɑ́ uyɛ̃ pɔ̃́, ulikɔ́ kɛcirɛ, lɛ̃ kuu m mɑ́ nnɛ́í ukɛ́ nɛ ilukɛ n lɔ kuu hɛ.
44 porque todos deitaram do que tinham em abundância; esta, porém, pôs, da sua indigência, tudo o que tinha para o seu sustento.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.