Lucas 9

Sola NT (SOY_SIM) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Yeesu uu upitumɛ kɛfi nɛ pitɛ́ cɑ́pinɛ uu ńnɑŋɛ pi hɛ rɛ pikɛ́ ɑníri n fe ɑpi kɔ itói m pɔisɛntɛ.
1 Jesu ana bai’ufununayah etei I2 eaf ayuwih hina hitit, demon kakafih nunih isan, naatu sawow yumatah ta ta bosaisiren isan fair itih, naatu eonowahih.
2 Uu pɛɛ pi tum tɛ pikɛ́ hɑ Uléécɑɑ iyɔɔpi nsímɛ́ símisi ɑpi pitóikɔ́ pɔisɛntɛ.
2 Imaibo God ana aiwob binan isan naatu sawusawuwih baiyawasih isan iyafarih hitit hin.
3 Uu pi mɑɑ rɛ: Áni kɑpɛ linyinɛ rimúlú yɑrɛ kunɑɑpi nɛ́ɛ kulɔ́ɔ nɛ́ɛ ilukɛ nɛ́ɛ kɛwóó nɔkɛ́ nɛ ncée hɑ. Áni kɑpɛ sitúkɑnkɑ sitɛ́ sitɛ́ rimúlú.
3 Naatu iuwih, “A nanawan isan kwanatitit ana maramaim men sawar afa kwanabow auman kwananamih, men hafoy, tu, kabay, bay, o wanabir.
4 Nɔn kɛ́yɔ kɛ́ye-i n topilɛ, ɑni kei n tũ hɑ́i nɛ nɔ́kɛnɛ́tɔ́ŋɛ́ tuŋɛ́.
4 Kwananan sabuw iyab hina’iti a merar hinay hinabubuwi na’at, nati bar meraramaim kwanama a bowabow kwanisawar imaibo kwanatit.
5 Pin yei kusɑ́nɛ piyɔ́ɔ́ nɔ́ n yɛ̀, ɑni pikuyu le, ɑni nɔ́ɑnɛ́nɑ nkoŋo péi likɛ́ nyísɛ rɛ pi Uléécɑɑ pipɑkɑrɛ yɛlɛ.
5 Baise sabuw men a merar hinay hinabubuwi na’at, a fofob kwanarutatab nare naatu nati bar merar kwanihamiy kwanatit, baimatnuwen ana orereb na’atube.”
6 Upitumɛ ɑpi tɔ́su, ɑpi ɑyu nnɛ́í kɛ́mɛɛ sɔ́nɛ ɑpi Nsímɛ́ Kɛcirɛ símisi pin ḿpɑ́ yei pitóikɔ́ pɔisɛntɛ.
6 Imaibo bai’ufununayah hitit hin bar awan, awan hirun hitit God ana aiwob isan tur gewasin hibinan naatu sawusawuwih hiyayawasih.
7 Uyɔ́ɔpi Erooti uu lɛ̃ nnɛ́í lɛɛ n wɑi nsímɛ́ kóm. Úu ceri lɛ̃ kuu yɛ́ m musí, likumúŋɛ́ rɛ pinyinɛ yɛ pɛɛ tee rɛ: Yohɑni Úniwolɛ yɛɛ pikpɔkpɔ-i yisi.
7 Herod, Galilee sabuw hai aiwob orot, sawar iti himamatar hai tur nonowar ana veya ana kasiy ra’at, anayabin sabuw afa hio John Baptist morobone matabir maiye,
8 Picɔ pin tee rɛ: Elii yɛɛ leemɛ. Picɔ pin kɔ tee rɛ: Pɛɛ mɛkɛɛ ɑntepu unyinɛ yɛɛ nkpɔ-i yisi.
8 sabuw afa hio, Elijah marane ra’iy, sabuw afa hio, “Dinab orot ta marasika momorob i yawas maiye matabir na.”
9 Amɑ́ Erooti uu rɛ: Nɛ tíyɛsɛlɛ ɑpi Yohɑni ríyu tɔlu. Usoi úye mpuri nsímɛ́ kɑm pɛɛ nní kómɛi mɑ́? Uú n wɛ́ɛ́si ukɛ́ Yeesu yɛ̃.
9 Baise Herod eo, “Ayu taiyuwu aso’ob John i ayu sikan ao hi’afuw, naatu iti orot i yait iti bowabow sinaf ana tur anonowar?” Iti na’atube eo naatu kok i orot ana yumat itinamih nuwih.
10 Pitumɛ ɑpi pɛɛri ɑpi lɛ̃ nɛ lɛ̃ kɑpi n wɑpisi Yeesu kɛɛnkɛɛ. Uú nɛ pimɛcirɛ iyɑɑ lelu kuyu kpɛ̃ kɑpi yɛ n sée rɛ Petisɑyitɑ kɛkúrí.
10 Jesu ana tur abarayah himatabir hina hitit, sawar abisa’awat hisisinaf ana tur hi’owen. Naatu nawiyih hitit akisihimo hin tafaram wabin Bethsaida imaim hima.
11 Amɑ́ pisoi pɛɛ n cɑ́pinɛlɛ̃ ɑpi kóm ɑpi u tiki. Yeesu uu Uléécɑɑ iyɔɔpi nsímɛ́ pi símisi uu kɔ pɛpɛɛ m pɔ́ɔ́lú pɔisɛntɛ.
11 Baise sabuw maumurih na’in Jesu au Bethsaida inan ana tur hinowar, naatu hi’ufunun hin biyan hitit. Hai merar yi God ana aiwob isan binan hinowar naatu sawusawuwih iyawasih.
12 Kɛ ituŋɛ ii n tɛnɛ, upitumɛ kɛfi nɛ pitɛ́ ɑpí nɛ u kɔ ɑpi u mɑɑ rɛ: A pisoi mɑɑ rɛ pikɛ́ hɑ ɑyu nɛ siyupi sɛɛ nɛ nní rɔ́ ń kɔ́lɛ̃ kɛ́mɛɛ ilukɛ nɛ sifinɛ wɛ́ɛ́si, likumúŋɛ́ rɛ kucɛsi kɛcɔpɛ kɑri nté we.
12 Veya re birabirab auman bai’ufununayah 12 hin Jesu hiu, “Sabuw kwiyafarih ten bar iti yubinamaim naatu masawabar iti yubinamaim taituwah tema’am biyah bay hinanuwet hinabow hinaa, naatu efan auman hinanuwet fai hina’in, anayabin iti efan i owararin.”
13 Amɑ́ Yeesu uu pi mɑɑ rɛ: Ani nɔ́rinɛ́cúruu lilukɛ-lukɛ pi hɛ. Api rinɔ́ɔ yɔ́su rɛ: Akpɔ́nɔ́ ɑnupũ nɛ ikpíntomɛ́ itɛ́ ŋmɑnɛ kɑri nté mɑ́. Nɛ́ɛ pɔ lɑ rɛ tɔkɛ́ hɑ pisoi mpí nnɛ́í ilukɛ lɔ?
13 Baise Jesu iuwih, “Bay i boro kwa kwanitih hinaa.” Bai’ufununayah hiya’afut, “Rafiy fafar umat roun naatu siy rou’abamo efanamaim ti’inu’in. Kukokok aki anan sabuw etei’imak isah bay anatobon?”
14 Pisoi ɑ́kotokú ɑnupũ (5.000) pɛɛ pɛɛ kei we. Yeesu uu upitumɛ mɑɑ rɛ: Ani pi tonsɛntɛ pisoi kuwóó kuwóó ɑnɑi.
14 Sabuw nati’imaim hiru’ay hima tur hinonowar nah etei i 5,000 na’atube. Jesu ana bai’ufununayah iuwih, “Sabuw kwa’uwih nah 50 na’atube kou’ay tata’amaim timarir.”
15 Pitumɛ ɑpi lɛ̃ kuu pi n forii wɑi, ɑpi pisoi tonsɛntɛ.
15 Bai’ufununayah Jesu eo na’atube sabuw hi’uwih himarir.
16 Yeesu uu ɑkpɔ́nɔ́ ɑnupũ nɛ ikpíntomɛ́ itɛ́ kpísi, uu kɛyómɛ weríí, uu ilukɛ iyɛ̃ kɛcɑ́ɑ́ Uléécɑɑ pɔɔnɛsɛ. Uu kpɔ́kɔrinɛ uu upitumɛ pɑ rɛ pikɛ́ pisoi pɛɛ n cɑ́pinɛlɛ̃ hɔɔnɛ.
16 Imaibo Jesu rafiy fafar umat roun bow, naatu siy rou’ab bow, au mar nuw ra’at, God ana merar yi igegewasin sawar, im seseb ana bai’ufununayah itih hibow sabuw hifaramih hi’aa.
17 Pinnɛ́í ɑpi le ɑpi lɛpu. Upitumɛ ɑpi ɑkéri nyɛɛ m pɔɔnɛ cɑ́pinɛ ɑi ɑnɛ́rɛ kɛfi nɛ ɑtɛ́ yipu.
17 Sabuw etei hi’aa yah iw naatu bai’ufununayah kaifet etei 12 hibow sabuw bay hi’aau turih hibihamiyen hiwan awah hikufoten.
18 Kɛyɑ́ɑ kɛnyinɛ kɛ Yeesu uu umɛcirɛ kɛyómɛ yɑ́ɑ́si, upipirɛtiki ɑpi u lɛɛpɔ, uu pi pisɛ rɛ: Pisoi yɛ mɑ́ikɛɛ rɛ nɛ́ɛ úye?
18 Ana veya ta Jesu akisinamo ma yoyoyoban ana bai’ufununayah hina biyan hitit ibatiyih eo, “Sabuw ayu isau mi’itube’ewat teo kwanonowar?”
19 Api rinɔ́ɔ yɔ́su rɛ: Pinyinɛ yɛ tee rɛ pɔ Yohɑni Úniwolɛ lɛ, picɔ rɛ pɔ Elii lɛ, picɔ pin kɔ tee rɛ pɔ pɛɛ mɛkɛɛ ɑntepu unyinɛ lɛ yɛɛ nkpɔ kɛ́mɛɛ n yisi.
19 Hiya’afut hio, “Sabuw afa teo o i John Baptist, afa teo o i Elijah, naatu afa teo o i God ana dinab oro’orot marasika himomorob i ta morobone yawas maiye na.”
20 Yeesu uu pi pisɛ rɛ: Nɔ̃́ ní, nɔ mpíí rɛ nɛ́ɛ úye? Piyɛɛ uu rinɔ́ɔ yɔ́su rɛ: Pɔ́ɔ uyɛ̃ kɛ Uléécɑɑ uu n wɛ́ɛ.
20 Naatu ana bai’ufununayah ibatiyih, “Bo kwa ayu isou mi’itube kwanotanot?” Peter iya’afut eo, “O i God ana Roubininenayan.”
21 Yeesu uu pi nyi rɛ ɑ́pi kɑpɛ úkɑ nsímɛ́ mmɛ̃ símisi.
21 Imaibo Jesu eofafarih eo, “Men yait ta ana tur kwana’owenamih.”
22 Uu pimɑ́ɑ kpɑ́ rɛ: Li pisɛ rɛ nɛ̃́ Usoi Kɛpipi kɛ́ mɛyɑ́nsei íwɛ li. Pisuifi piwɛ́ɛ́sɛ nɛ pɛpɛɛ yɛ Uléécɑɑ inyɔ́ɔnsɛ n wɑ piwɛ́ɛ́sɛ nɛ isé picélɑɑ yɛ́ kɛ kɛsi. Li kɔ pisɛ rɛ pikɛ́ kɛ kpu ɑkɛ kɛyɑ́ɑ tɑ́ɑ́nũ tuŋɛ́ yisi.
22 Naatu Jesu iuwih eo, “Jew hai orot gagamih, firis hai ukwarih na’atube Ofafar Bai’obaiyenayah boro Orot Natun hinakwahir, biyababan gagamin na’in nab, hina’asabun namorob, baise veya baitounin ufunamaim boro morobone namisir maiye.”
23 Uu pɛɛ pinnɛ́í mɑɑ rɛ: Úye un n lɑ ukɛ́ nɛ́ ritiki, ukɛ́ umɛcirɛ pípɑí riyɑ́ uu ḿpɑ́ kɛyɑ́ɑ kɛ́ye ukunɑpɛ́ɛ́kɔɔ́ n yɑlɛ̃, uu pɛɛ nɛ́ tíki.
23 Naatu etei’imak iuwih eo, “Orot yait ayu bai’ufnunu’umih nakokok na’at, taiyuwin ana yawas i nakwahir, mar etei ana onaf na’abar ayu ni’uf nunu.
24 Ái líkɑ nnyɑ, úye un n lɑ ukɛ́ unfɑɑ lɔ, u n fómnilɛ. Amɑ́ úye un nɛ̃́ nnyɑ unfɑɑ n fóm, liute yɛɛ yɛ́ unfɑɑ lɔ.
24 Anayabin orot yait ana yawas i taiyuwin isan eo’oharihar boro nikasiy, baise orot yait ana yawas nakwahir ayu nabi’ufnunu, ma’ama wanatowan boro natita’ur.
25 Usoi kulɑɑ yɛ kúye in tɛ u kɛtẽ nté likɔ́ nnɛ́í yɛ̃́, uu pɛɛ kpi nɛ́ɛ uu umɛcirɛ ɑ́sɑ́lɑ́ú tɑni.
25 Tafaram wanawanan orot ta sawar tutufin etei i bow karam, baise i taiyuwin ana yawas nabi’afiy, o hina bigegesair na’at, iti sawar bow ya ma tototo boro hinibais?
26 Úye un nɛni inɛ́sɛi nɛ nnɛ́símɛ́ isɛi n wɑi, Usoi Kɛpipi yɛ́ kɔ uisɛi wɑ kɛn píyei kɛmɛyɔɔpi nɛ kɛusɑɑ nɛ piléécɑɑtumɛ kɛ Uléécɑɑ uu n wɛ́ɛ mɛyɔɔpi-i m pɛɛri.
26 Orot yait ayu isou biyan eo’ohow, naatu au tur isan biyan nao’ohow na’at, Orot Natun ana bonamanamarinamaim na’atube Tamah God ana bonamanamarinamaim naatu ana tounamatar kakafiyih auman hai bonamanamarinamaim namatabir maiye nanan ana veya, boro ibo isan biyan na’ohow.
27 Asei kɑm nɔ́ símisi, pinyinɛ yɛ nté welɛ pɛɛ yɛ́ Uléécɑɑ mɛyɔɔpi n yɛ̃́ ɑpi kɛlenɛ kpíni.
27 Anababatun a tur ao’owen, kwa iyab iti kwama’am boro yawas kwanama’am God ana aiwob kwana’itin.”
28 Kɛ Yeesu uu lɛ̃ pisímɛ́ ḿ mɑsí, ɑi wɑi yɑrɛ siyɑ́ɑ sipɑhɑ kumúŋɛ́, uu Yohɑni nɛ Yɑkupu kpísi uú nɛ rikúú tɑɑ́ pikɛ́ kɛyómɛ yɑ́ɑ́si.
28 Tur iti eo hima fur ta’imon sasawar ufunamaim, Peter, John, naatu James buwih bairi hiyen hin oyaw wan yoyoban isan.
29 Kuu kɛyómɛ n yɑ́ɑ́si, ukɛyu ɑkɛ mɛ́wee consɛ, uilũ ii wɑ́rɑrɑ póí-póí.
29 Naatu hiyen hin yoyoyoban ana maramaim yumatan botabir, ana faifuw hikwes anababatun namanamar ebowabow emamarakaw na’atube.
30 Mɛsɛ nɛ mɛsɛ, pisoi pitɛ́ pinyinɛ ɑpi Uléécɑɑ mɛyɔɔpi-i léeri, pi nɛ Yeesu pin yɔ́i. Pikɛi kɑi m pisɛ rɛ ukɛ́ wɑ nɛ unkpɔ Yerusɑlɛm-pɔ ifɑɑci kɑpi lɛ̃ wɑi. Pɛpɛɛ Moisi nɛ Elii.
30 Nati ana maramaim naniyan meyemeye orot rou’ab, Moses, Elijah hairi hirerereb,
31 — ausente —
31 mar ana marakaw bonamanamarin auman hira’iy Jesu ana bowabow iti tafaramamaim baisawarin matabir maiye isan, naatu God ana kok abisa Jesu Jerusalemamaim sinaf baiturobe isan bairi hio.
32 Piyɛɛ nɛ upicɔ pin nɛ nnɔ̃ kɛtɑɑ tu, ɑmɑ́ ɑpi yɑ́kɑ-yɑkɑ ɑpi Yeesu mɛyɔɔpi nɛ pisoi pitɛ́ pɛɛ ukɛkúrí ń nyɛnu yɛnu.
32 Peter ana ofonah bairi i nuhih bur hi’inu’in ufut iti sawar himatar, baise matah nuw himimisir auman Jesu biyanamaim bobonamanamar hi’itin naatu orot rou’ab bairi hibatabat hi’itih.
33 Kɛ pisoi pɛ̃ ɑpi Yeesu rin-yɑ́, Piyɛɛ uu u mɑɑ rɛ: Sɑ́ɑ, li nyɑmlɛ rɛ tɔkɛ́ nté n we. Tɔ lɑ rɛ tɔkɛ́ sicɑ́ŋíípi sitɑɑni kɑrii, pɔ̃́ kɛsɛ, Moisi kɛsɛ, Elii kɛsɛ. Úu nkpɑ́ni nyu mmɛ̃ kuu n símisi.
33 Naatu orot rou’ab Jesu hibihamiy auman, Peter Jesu isan eo, “Regah igewasin aki iti ama’amamaim sis tounu ana wowab, ta o isa ta Moses isan naatu Elijah isan!” Iti na’atube eo anayabin i men so’ob abisa eo.
34 Kumúŋɛ́ kpɛ-i kuu lɛ̃ n símisi, kuhopɛ kunyinɛ ɑkú weri ɑku pi hilɑ. Kɛ pipirɛtiki ɑpi ń yɛ̃́ kuhopɛ kun lɛ̃ pi hilɑlɛ̃, iwɑmɛ ii pi loni.
34 Peter iti na’at bat eo auman sakusakuk ra’iy ana youninamaim tar sumih, naatu wanawanan hirur auman, bai’ufununayah yah birubir fafar.
35 Tinɔ́ɔ rinyinɛ ɑri kuhopɛ kpɛ-i léeri rɛ: Nkó yɛɛ Kɛnɛ́pipi kɑm n wɛ́ɛ, ɑni kutu kɛ ricɔ!
35 Sakukuw wanawanan God eafatait eo, Iti Orot i Ayu Natu, ayu arubin imih nao’o kwananowar.”
36 Kɑpi rinɔ́ɔ tɛ̃ lɛ̃ n kómɛi Yeesu ŋmɑnɛ kɑpi pɛɛ nyɑ́ni. Pipirɛtiki ɑpi sɛ́ɛ́, ɑ́pi kumúŋɛ́ kpɛ-i úkɑ lɛ̃ kɑpi n yɛ̃́ símisi.
36 Iti tur hinowar in sasawar ufunamaim Jesu akisinamo batabat hi’itin. Naatu bai’ufununayah sawar abisa nati ana veya’amaim hi’itin men yait ta ana tur hi’owen awah hibofot hima.
37 Kɑi kóso n weesi, ɑpi rikúú cɛ́pimɛ, risoiwuí píimɑ rinyinɛ ɑri Yeesu tɛ́pɛipɔ.
37 Marto Jesu ana bai’ufununayah bairi hire hina oyaw an hitit, naatu nati’imaim sabuw hima’am hina biyah hitit.
38 Utisi unyinɛ uu riwúí tɛ̃ kɛcɔpɛ sicɑ́ɑ́ilɑ kɑ́pɑ́ɑ́ rɛ: Sɑ́ɑ, nɛ nɛ pɔ́ téni rɛ ɑ kɛnɛ́wɑ̃́ kɛcɑ́ɑ́ ripɑí, kɛnɛ́círɛníŋɛ yɛ kɛ.
38 Orot ta sabuw rau’ay wanawanahimaim batabat e’af eo, “Bai’obaiyenayan, abifefeyani kunuw natu ku’itin, natu ta’imon maiyow!
39 Kuníri kunyinɛ kpɛɛ yɛ kɛ yisi, ɑkɛ mɛsɛ nɛ mɛsɛ pipupukɛɛ loni, ɑku kɛ kpɑpɑmnisɛ mɛyɑ̃́, ɑku ɑtɑlɑlɑɑ́ kɛ wɔ́isɛ. Áku yɛ mɛsɛ nɛ mɛsɛ kɛ riyɑ́, ku yɛ íwɛ kɛ wɑlɛ kɛlenɛ.
39 Demon kakafih kaun teyey ana veya eororsair iwow ere erab awan fusifusin ekubar in erabirab biyan riririr ebiwa’an. Naatu iti na’atube i mar etei esisinaf men kafa’imo ebihamiyimih.
40 Aḿ nɛ pipɔ́pirɛtiki téni rɛ pikɛ́ kuníri kpɛ̃ lɑkɑsɛ, ɑmɑ́ ɑ́pi fe.
40 A bai’ufununayah ai fefeyanih, demon nuninamih auwih, baise men karam.”
41 Yeesu uu pɛɛ rɛ: Nɔ́ nfɑtɛnɛcirɛ́ nɛ pikpɑ́ɑ́ree mpuri mmú! Ituŋɛ ilɛ́ kɑm nɔ́kɛnɛ́mɛɛ pitónɛ kpɑ́nɛ? Ituŋɛ ilɛ́ kɑm yɛ́ lɛ̃ nɛ nɔ́ n kɑhɑri? Ani nɛ kɛwɑ̃́ kɛ̃ nté nɛ́ kɑm.
41 Jesu iyafutih eo, “Kwa sabuw iti boun ana veya aur baitumatum naatu ayawas etei i hibibir. Kwanotanot ayu boro bairit manin tanama abit ana’abar? A kek kubai kuna aitin.”
42 Kɛ kɛwɑ̃́ ɑkɛ n nyɑhɑipɔ, kuníri ɑku kɛ pɛpirɛ ɑku kɛ lémesi mɛyɑ̃́. Amɑ́ Yeesu uú nɛ kuníri cɛ́si hɑ́i, uu kɛwɑ̃́ pɔisɛ uu kɛusɑɑ múísɛ.
42 Kek nan auman demon kakafin kek bai rab rouw me yan re naatu ifiruruw in hub itaiy re. Baise Jesu demon kakafin kwarar tatab nun tit kek iyawas bai tamah itin.
43 Uléécɑɑ nnɑŋɛ píimɑ nn ḿpɑ́ úye pírí wɑi. Yeesu yɛ unkpɔ nsímɛ́ kpɑ́lɛ̃ (Mɑtiyee 17:22-23; Mɑriki 9:30-32) Yeesu mɛwɑi mɛ̃ mɛn kɔ lɛ̃ ḿpɑ́ úye pírí we, uu upipirɛtiki mɑɑ rɛ:
43 Sabuw etei’imak God ana fair hi’itin hifofofor men kafaita. Sabuw Jesu abisa sisinaf isan, hibat hibifofofor wanawanan Jesu ana bai’ufununayah isah eo,
44 Ani nkpéni ɑsei nyɛ̃ kɑm ń lɑ kɛ́ nɔ́ símisi rimúlú ńsɔnɛ. Pi yɛ́ Usoi Kɛpipi pisoi ɑnipɛ-i wɑ pikɛ́ kɛ kpu.
44 “Tain kwanarub gewas tur iti anao kwananowar. Orot Natun i boro baban hinao naatu hinab sabuw umahimaim hinayai.”
45 Amɑ́ ɑ́pi nsímɛ́ mmɛ̃ kõ. Pi pi m pesilɛ rɛ ɑ́pi kɑpɛ n kõ, iwɑmɛ íi kɔ ŋmurɛi pikɛ́ nɛ Yeesu m pisɛ.
45 Baise bai’ufununayah iti tur naniyan men hibai, tur anayabin hai notamaim ibun, naatu baibatiyin tur anayabin o nowar isan hibir.
46 Pipirɛtiki ɑpi pimɛcɔpɛcirɛ kɛyɑ́ɑ kɛnyinɛ n kɛŋɛnɛ pikɛ́ céri rɛ úye yɛɛ pikɛcɔpɛ uwɛ́ɛ́sɛ.
46 Bai’ufununayah taiyuwih wanawanahimaim, yait orot gagamin isan hio hinan gamin matar.
47 Yeesu uu pinfɑsimɛ́ céru. Uu pɛɛ kɛwɑ̃́ kɛnyinɛ kpísi uu ukɛkúrí nyɛrɛsɛ.
47 Jesu abisa hinotanot itin, basit kek kafa’i ta bai na sisibinamaim iu bat.
48 Uu pi mɑɑ rɛ: Úye un nɛ̃́ nnyɑ kɛwɑ̃́ nkɛ́ kusɑ́nɛ n yɔsí, tinɛ́cúruu kuu kusɑ́nɛ yɔsí. Úye un kɔ kusɑ́nɛ nɛ́ n yɔsí, uyɛɛ nɛ́ n tummɛ kuu kɔ kusɑ́nɛ yɔsí. Likumúŋɛ́ rɛ úye un nɔ́kɛnɛ́cɔpɛ usíńsɑ́, uyɛɛ uwɛ́ɛ́sɛ.
48 Imaibo iuwih, “Orot yait kek kafai iti na’atube nab ayu wabu’umaim ana merar nayiy, i ayu au merar eyiy. Naatu orot yait ayu au merar eyiy i orot yait ayu iyunu anan i ana merar eyiy. Anayabin orot yait kwa wanawanamaim wabin en kek kikimin na’atube ema’am, nati orot i gagamin.”
49 Yohɑni uu rinɔ́ɔ yɔ́su rɛ: Sɑ́ɑ, tɔ unyinɛ yɛnlɛ yɛɛ ɑníri n lɑ́kɑsɛ nɛ ripɔ́nyíri nnɑŋɛ ɑrí n lɑ tɔkɛ́ nɛ u yɛ̀, kúu kɛrɔ́cɔpɛ ń we tɔn nɛ pɔ́ tíkilɛ̃ nnyɑ.
49 John misir eo, “Regah, orot ta o wabimaim demon kakafih nununih a’itin naatu a’otan. Anayabin nati orot i men it ata kou’ayomaim ema’ama.”
50 Amɑ́ Yeesu uu rinɔ́ɔ u pɛsɛ rɛ: Áni kɑpɛ nɛ u yɛ̀, liriyíkí rɛ úye un nɔ́kɛnɛ́cɑ́ɑ́ n kpɑ́lɛ̃, uyɛ̃ úu nɔ́unɛ́lɑ́ɑrɔ.
50 Jesu iya’afut eo, “Men ina’otanimih, anayabin orot yait kwa isa men ebirakit i kwa isa ebatabat.”
51 Kɛ kumúŋɛ́ kpɛ̃ kɛ Yeesu uu kɛyómɛ-mɛ̃ ń tɑɑ́nɛ ɑku n tu, Yeesu uu hɔ́ rɛ ukɛ́ Yerusɑlɛm hɑ.
51 Jesu au mar yen isan ana veya na kakabom auman, ana not bogaigiwas yen in au Jerusalem.
52 Uu pisoi pinyinɛ kɛkpéẽ tɔ́ŋsɛ, ɑpi Sɑmɑrii kuyu kunyinɛ sĩ tɛ pikɛ́ lɛ̃ nɛ lɛ̃ kɑi u m pisɛ u wɛ́ɛ́si ukɛ́ kɛlenɛ tuipɔ.
52 Naatu kob wan iyafarih hin Samaria bar merar hitit ana efan hitayabuna tanan imaim ta’in isan.
53 Amɑ́ kuyu kpɛ̃ pikɔ́ ɑ́pi ŋmurɛi pikɛ́ kusɑ́nɛ u yɔsí, kuu Yerusɑlɛm-mɛ̃ n símpɔ nnyɑ.
53 Baise Samaria sabuw men ana merar hiyi hibai efan hitinimih, anayabin hiso’ob Jesu i au Jerusalem yey.
54 Kɛ upipirɛtiki Yɑkupu nɛ Yohɑni ɑpi lɛ̃ n yɛ̃́ ɑpi u mɑɑ rɛ: Upíimɑ, pɔ lɑlɛ rɛ tɔkɛ́ nnɑ rinɔ́ɔ hɛ nkɛ́ pikɛcɑ́ɑ́ cuunu nkɛ́ pi torɛɛ?
54 Naatu bai’ufununayah orot rou’ab James John hairi iti na’atube hi’i’itin yah so’ar hio, “Regah, kukokok wairaf marane anao nara’iy iti sabuw nagurusih?”
55 Yeesu uu pikuwɛ́lɛ́-mɛ̃ pɑnsɛpɔ uú nɛ pi cɛ́si [uu pɛɛ pi mɑɑ rɛ: Áni nyu kɛmúŋɛ́ kɛkɛɛ nɔ́kɛnɛ́mɛɛ ń we. Usoi Kɛpipi ɑ́kɛ kɑ rɛ kɛkɛ́ pisoi fóm, ɑmɑ́ kɛ kɑlɛ rɛ kɛkɛ́ piɑyu lɔ].
55 Baise Jesu tatabir hairi’ika kwararih.
56 Api pɛɛ yisi ɑpi kuyu féé-mɛ̃ sĩ.
56 Naatu Jesu ana bai’ufununayah bairi hin bar merar ta hitit.
57 Pin ncée-i we kɛ utisi unyinɛ uu Yeesu mɑɑ rɛ: Nɛ pɔ́ tíkinɛ kei kɑɑ n símpɔnɛ nnɛ́í.
57 Ef hiyen hinan naiwanamaim orot ta Jesu ana tur eowen eo, “Ayu boro ani’ufnuni o menamaim kwenan boro imaim tanan.”
58 Yeesu uu u mɑɑ rɛ: Sisɑ́ŋɑ́ yɛ siɑlééri mɑ́lɛ, sinúipi sin siɑyɑ́mɛ́ mɑ́, ɑmɑ́ nɛ̃́, Usoi Kɛpipi ɑ́m tíkɑ mɑ́ kɑm yɛ́ ríyu n tɑmpɔ kɛ́ wéntɛ.
58 Jesu orot iya’afut iu, “Haruharu hai sau tema’am, naatu mamu hai batar tema’am, baise Orot Natun mare ma biyan tubaiwa’an isan aurin efan i en.”
59 Uu usoi ucɔ mɑɑ rɛ: A nɛ́ ritiki. Amɑ́ usoi uu rɛ: Sɑ́ɑ, ɑ ncée nɛ́ hɛ kɛ́ hɑ unɛ́sɑ́ɑ kulɛsi kɛ́ pɛɛ kɛlenɛ pɔ́ ritiki.
59 Naatu Jesu tatabir orot ta isan eo, “Kwi’ufnunu airit tan.” Baise orot eo, “Regah akokok wan i boro inihamiyu anan tamai morob inu’in anab anan ana yai imaibo ani’ufnuni?”
60 Yeesu uu rinɔ́ɔ u pɛsɛ rɛ: A tíyɛ pikpɔkpɔ pikɛ́ pikpɔkpɔ kulɛsi, pɔ́ɔkɛ́ hɑ Uléécɑɑ iyɔɔpi nsímɛ́ símisi.
60 Baise Jesu orot iya’afut eo, “Murubih kwaihamiyih boro murubih taiyuwih hinaya’ih. Baise o i kwen, God ana aiwob isan kubinan.”
61 Usoi ucɔ uu u mɑɑ rɛ: Nɛ pɔ́ tíkinɛ Upíimɑ, ɑmɑ́ ɑ ncée nɛ́ hɛ kɛ́ hɑ mɛnɛ́tɔ́ŋɛ́ pinɛ́kɔ́ símisi.
61 Naatu orot ta na maiye eo, “Regah ayu i boro o ani’ufnuni, baise wan i boro anan hinai tamai naatu taitu tuwai’inah anao tuturih.”
62 Yeesu uu pɛɛ u pɛsɛ rɛ: Uyɛɛ nɛ inɑ́ɑ n kɔ́lɔi un pɛɛ kɛpirɛ ŋmɛ́ɛ́ni úu nɛ sɑ́ rɛ ukɛ́ Uléécɑɑ iyɔɔpi kɛ́mɛɛ ukɛikɔ́.
62 Jesu iya’afut iu, “Orot yait busuruf ana me bifufubiy, naatu misir maiye bat au’uf enunutabitabir, God ana aiwobomaim boro men karam nabow.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.