Lucas 5
Sola NT (SOY_SIM) vs AAI
1 Kɛyɑ́ɑ kɛnyinɛ kɛ Yeesu uu Kenesɑrɛti kupiyɛ ritimɛ nyɛnu, pisoi pin u kɑ́lɑɑpɔ rɛ pikɛ́ Nléécɑɑsimɛ́ kutu ricɔ.
1 Veya ta Jesu Genesaret harew kukuf rewarewan batabat sabuw rou’ay gagamin na’in God ana tur nowaramih hinahinah hina biyan hitit.
2 Uu ɑ́ninɔi ɑtɛ́ kuritimɛ yɛnu, pikpíntomɛ́cɔ́pii pin ɑkɛmɛɛ léemɛ ɑpi piɑnyɛŋ́ n hɛɛrɛ.
2 Naatu nati dones yanamaim siy bowayah hai wa rou’ab hitain hiyen hi’inu’in Jesu itah, baise siy bowayah hin hai buwat hisasouwen.
3 Yeesu uu kúninɔi kusɛ-i loni ɑí nɛ sɑ́ Simɔɔ kukɔ́. Uu u mɑɑ rɛ ukɛ́ nɛ nkɑ́ripi ritímɛ kɛtɑɑ wɑ. Yeesu uu kúninɔi kɛ́mɛɛ tonɛ uu risoiwuí icélɑɑ koru.
3 Jesu wa nati awar hibatabat wanawanahimaim Simon ana wa bai afe’en yen mare iu inatait tetenane rouw. Naatu Jesu mare sabuw rau’ay gagamin ma i’obaibiyih. Jesus wa efe’en ma sabuw ebi’obaiyih|alt="Jesus teaching from boat" src="CN01705B.TIF" size="col" loc="Luk 5.3" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="5.3"
4 Kuu nsímɛ́ m mɑsí, uu Simɔɔ mɑɑ rɛ: A nɛ kúninɔi kɛcímɛ́-cimɛ́-mɛ̃ hɑ, nɔ́ nɛ pipɔ́séncɔ ɑni pɛɛ nɔ́ɑnɛ́nyɛŋ́ fóm ɑni ikpíntomɛ́ cɔ́pii.
4 Bi’obaibiyih ufunamaim, Simon iu, “A’wa kukutait itit taiyomaim a sabuw bairi buwat kwaya kwaway.”
5 Simɔɔ uu rinɔ́ɔ u yɔ́su rɛ: Sɑ́ɑ, kɛsinɛ nkɛ́ nnɛ́í kɑri kɛisi ɑ́ri kɔ pɛɛ líkɑ yɛ̃. Amɑ́ kɑi nní pɔ́ɔ rɛ kɛ́ ɑnyɛŋ́ fṍ, nɛ́ fṍ.
5 Simon eo, “Regah, fai manin buwat aya ama’am mar to men kafai siy ta eon, baise o kuo’o imih boro anasinaf.”
6 Api ɑnyɛŋ́ fóm ɑpi ikpíntomɛ́ pɑɑ́lɑ íi kumúŋɛ́ mɑ́, ɑnyɛŋ́ ticuruu ɑɑ́ n cɛ́ɛ́rii.
6 Basit, buwat hitaiy re, siy batabat wanawanan run buwat kafa’imo tatakweb.
7 Api pipisencɔ pɛɛ kúninɔi kucɔ-i ń we séiri rɛ pikɛ́ pi lɛ̃́. Pɛ̃ ɑpí hɑpɔ ɑpi ɑ́ninɔi kɛtɛ́ ikpíntomɛ́ yipu, ɑ́ninɔi ricuruu ɑn lɑ ɑkɛ́ mirii.
7 Turahinah wa ta afe’en hima’am na baibaisih isan himan, naatu turahinah hina bairi siy hibow wa rou’ab hiwan yen awah karatan, wa hairi kafa’imo hita’unun.
8 Kɛ Simɔɔ Piyɛɛ uu lɛ̃ n yɛ̃́, uu Yeesu kɛyu-i wúlɑ uu rɛ: Upíimɑ, ɑ nɛ kɛtɑɑ nɛ́ wɑ, nɛ ukópɛkɔɔ́ lɛ!
8 Abisa matar Simon Peter i’itin ana maramaim Jesu nanamaim sun yowen re eo, “Regah, kwihamiyu sa’ab kwen, ayu i bowabow kakafin wairafu.”
9 Iwɑmɛ yɛ Simɔɔ nɛ pɛ̃ ticuruu pɛɛ ukɛkúrí ń we wɑlɛ, ikpíntomɛ́ píimɑ iyɛ̃ kɑpi kɛyɑ́ɑ kɛ̃ n cɔ́pii nnyɑ.
9 Naatu Simon ana ofonah bairi siy moumurih na’in hibowabow isan hifofofor men kafaita.
10 Lɛ̃ cirɛ kɑi kɔ Simɔɔ pisencɔ Yɑkupu nɛ Yohɑni nɛ Sepetee sipipi wɑ. Amɑ́ Yeesu uu Simɔɔ mɑɑ rɛ: Iwɑmɛ íi kɑpɛ pɔ́ wɑ. Kɑí nɛ nɛni rimpɑ́, nɛ́ tíyɛsɛ ɑɑ pisoi pɛɛ yɛ́ nɛ́ rintíki wɛ́ɛ́si.
10 Zebedee natunatun James naatu John hairi auman hifofofor men kafaita (Simon ana ofonah).
11 Api pɛɛ piɑninɔi nɛ kɛtẽ-mɛ̃ sĩ, ɑpi ḿpɑ́ yo yɑ́ ɑpi Yeesu tiki.
11 Naatu wa hibow hirun dones yan hitain hiyen, sawar etei’imak hihamiyen himisir Jesu hi’ufunun bairi hin.
12 Kɛ Yeesu uu kuyu kunyinɛ-i ń we, utisi unyinɛ yɛɛ kɛyɔ̃́ m pɔ́ɔ́lú uú hɑpɔ. Kuu Yeesu n yɛ̃́, uu kɛteni-i pɑ uu kɛ́yu kɛtẽ tuhu uú nɛ u téni rɛ: Upíimɑ, pɔn n lɑ, pɔ́ nɛ́ wolɛ ɑm funi.
12 Ana veya ta Jesu tafaram ta in orot biyan kokom ani’anin ma bi’akiramaim tit. Orot Jesu i’itin ana maramaim tit nanamaim sun yowen ifefeyan eo “Regah inakokok na’at basit iniyawasu!”
13 Yeesu uu kunípɛ sɑɑpɔ uu u cɑ uu rɛ: Nɛ lɑlɛ, ɑ peí! Kɛyɔ̃́ ɑkɛ mɛsɛ nɛ mɛsɛ tɛnɛ.
13 Jesu uman bora’ah orot butubun eo, “Ayu akokok o inayawas!” Iti na’at eo mar ta’imon orot biyanamaim kokom etei na’am in sawar.
14 Yeesu uu rinɔ́ɔ u hɛ rɛ: Kɑpɛ úkɑ nsímɛ́ mmú símisi. Amɑ́ ɑ hɑ mɛpɔ́círɛ uyɛɛ yɛ Uléécɑɑ inyɔ́ɔnsɛ n wɑ nyísɛ ukɛ́ yɛ̃́ lɛ̃ kɑɑ ń we, ɑɑ limɛmɑ́ɑ́ ihɛɛ hɛ ɑɑ́ nɛ mɛpɔ́círɛ nyɔ́ɔnsɛ yɑrɛ kɑi Moisi isé kɛ́mɛɛ m pisɛ, ḿpɑ́ úye ukɛ́ yɛ̃́ tɛ pɔ peí.
14 Jesu orot eofafar eo “Men sabuw hai tur ina’owen, baise, inan a firis biyan inatit biya nanutitiy na’itin. Imaibo Moses iu’uwi na’atube Regah isan sibor inayai, saise sabuw hina’itin hinitumatum o biya i turobe igewasin.”
15 Yeesu rinyiri ɑri pɛɛ kumúŋɛ́ kpɛ-i kuyu n kɔ́ɔ́núlɛ̃ hɑ́i, ɑsoiwuí ɑɑ yɛ u kɑ́lisi ɑkɛ́ unsímɛ́ kutu ricɔ ukɛ́ kɔ nɛ ɑitoi ɑ pɔisɛ.
15 Baise Jesu ana tur ra’at tasasar tit etei’imak hinowar, sabuw rau’ay gagamin na’in hina ana tur hinowar naatu baiyawasih isan hifefeyan iyawasih.
16 Amɑ́ Yeesu uu yɛ kei kɛ pisoi ɑ́pi ń we sĩ uú hɑ kɛyómɛ yɑ́ɑ́si.
16 Baise mar etei Jesu efan nautanubinamaim akisinamo ma yoyoban isan en ema eyoyoyoban.
17 Kɛyɑ́ɑ kɛnyinɛ kɛ Yeesu uú we un pisoi céési. Pifɑrisi nɛ pɛpɛɛ isé n nyu pin ukɛkúrí tṹ. Kɑlilee nɛ Yutee sitẽ ɑyu-i nɛ Yerusɑlɛm kɑpi léenti. Upíimɑ nnɑŋɛ yɛ pɛɛ Yeesu kɛcɑ́ɑ́ welɛ, un nɛ pisoi pɔisɛntɛ.
17 Veya ta Jesu binan sabuw hima hinonowar wanawanahimaim i Pharisee naatu Ofafar Bai’obaiyenayah hina hima tur hinowar. Iti sabuw i tafaram Galilee naatu Judea wanawanan bar merar tata’ane hina, naatu Jerusalemane auman hina. Nati ana maramaim yawas ana fair Regah biyanane i na Jesu biyan tit sabuw sawusawuwih baiyawasih isan.
18 Pisoi pinyinɛ ɑpí hɑpɔ pin kɛ́kɑnkɑ́lɑ́kɑ́ risɑ́ŋɑ́ɑ́pɔrɛ́ wɑilɛ̃. Api wɛ́ɛ́si lɛ̃ kɑpi yɛ́ nɛ kɛ́yɔ kɛ-i n lompɔ pikɛ́ Yeesu kɛyu-i kɛ yekei.
18 Sabuw afa orot an uman Kafikafirin hibai emo’em hiwan hi’abar hina, hikok kwanekwan bar wanawanan hitarun Jesu nanamaim hitayare.
19 Amɑ́ ɑ́pi ceri mɛ̃ kɑpi yɛ́ nɛ kɛ n lompɔ, kɛ pisoi ɑpi kulúi n tɔsí nnyɑ. Apí nɛ itúhɑɑ kɛcɑ́ɑ́ kɛ tɑɑ́, ɑpi itúhɑɑ péré, ɑpí nɛ risɑ́ŋɑ́ɑ́pɔrɛ́ tɛ̃ pisoi pɛɛ n cɑ́pinɛlɛ̃ kɛcɔpɛ Yeesu kɛyu-i cɛ́pisɛpɔ.
19 Baise sabuw i ra’at kwanekwan men ana mahar ta ma boro orot hitab hitarun. Imih hibai hiyen bar faifiy afe’en hiyare, kabay hibosaisiren sou hikuyouw imaim orot emo’em auman hiruru sabuw hima’am hai founafoun ra’iy, Jesu ma’am nanamaim tit. Orot kwafe’en faifiy wan hitarakwib orot an uman kafilafirin hruru ere’er|alt="men making hole in roof for paralytic" src="CN01686B.TIF" size="col" loc="Luk 5.19" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="5.19"
20 Kɛ Yeesu uu pinfɑtɛnɛ n yɛ̃́, uu utóikɔ́ mɑɑ rɛ: Nɛ ɑpɔ́kópɛ pɔ́ sɑ́rɛi.
20 Jesu iti sabuw hai baitumatum itin basit orot isan eo, “Au begon o a bowabow kakafih i anotanotawiyen.”
21 Isé picélɑɑ nɛ Pifɑrisi ɑpi kɛmúŋɛ́ loni, pin tee rɛ: Usoi úye kɛcirɛ yɛ nkó un Uléécɑɑ lɑ́misi? Wóo yɛ́ fe ukɛ́ ɑkópɛ sɑ́rɛi? Uléécɑɑ mɛcirɛ yɛɛ yɛ́ fe.
21 Pharisee naatu Ofafar bai’obaiyenayah hima’ama taiyuwih hio, “Iti orot i menatan God ebi’ib? God akisinamo boro bowabow kakafih nanotawiyen.”
22 Yeesu uu pinfɑsimɛ́ cérupɔ uu pi mɑɑ rɛ: Yo nnyɑ kɑni nfɑsimɛ́ mmú mpuri mɑ́?
22 Abisa hinotanot Jesu so’ob basit iuwih, “Kwa dogor wanawanah not kakafih nati na’atube aisim kwanotanot?
23 Anɔ́ɔ nnyɛ́ kɛtɛ́ kɛcɔpɛ, ríye tɛɛ fɑ́kú nɛ ricɔ. Kɛ usoi uu yɛ́ kɛ́kɑnkɑ́lɑ́kɑ́ ḿ mɑɑ rɛ: Nɛ ɑpɔ́kópɛ pɔ́ sɑ́rɛi nɛ́ɛ kuu yɛ́ kɛ ḿ mɑɑ rɛ: A yisi ɑ sɔ́nɛ?
23 Ef menatan i hamehamen, ana bowabow kakafih notawiyen isan anao, i hamehamen o misir bat remor, isan anao i hamehamen?
24 Nɛ lɑ pɔkɛ́ céri rɛ Usoi Kɛpipi yɛ kɛtẽ kɛcɑ́ɑ́ ńnɑŋɛ mɑ́lɛ kɛkɛ́ nɛ pisoi ɑkópɛ pi sɑ́rɛi. Uu pɛɛ kɛ́kɑnkɑ́lɑ́kɑ́ rinɔ́ɔ hɛ rɛ: A yisi ɑ ripɔ́sɑ́ŋɑ́ɑ́pɔrɛ́ pílɛsi ɑɑ́ kulu.
24 Baise ayu anasinaf kwana’itin saise kwanitumatum. Orot Natun i God eonowah tafaramamaim sabuw hai bowabow kakafih notawiyen isan.” Basit Jesu orot an auman kafikafirin isan eo, “Kumisir a emo’em kubai a ubar kwen!”
25 Mɛsɛ nɛ mɛsɛ, usoi uu ḿpɑ́ úye kɛyu-i yisi uu risɑ́ŋɑ́ɑ́pɔrɛ́ tɛ̃ kɛ́mɛɛ kɑpí pɛɛ u n finsɛlɛ̃ sɑkɑɑ, uu nkúlɛcee pɔlɔ un Uléécɑɑ rinyiri tɑɑ́sɛlɛ̃.
25 Orot mar ta’imonamo nahifunik inu’in misir ana emo’em bai e’abar tit God ana merar yi bora’ara’ah auman ana ubar in.
26 Ai ḿpɑ́ úye nnɔ́ɔ yipu. Api Uléécɑɑ rinyiri tɑɑ́sɛ, iwɑmɛ ii pi súúni pin tee rɛ: Tɔ nɛni mɛwɑi kɛcirɛ yɛ̃!
26 Sabuw etei’imak hima’am hifofofor men kafaita, yah birubir fafar auman, naatu God ana merar hiyi hibora’ara’ah hio, “Ina’inan iti men na’atube ta’i’itin efa’efanin bounabo matar taitin.”
27 Lɛ̃ mɛmɑ́ɑ́, Yeesu uu léeri, uu ulɑmpooyɔɔ́ unyinɛ kɑpi yɛ n sée rɛ Lefi yɛnu un lɑmpoo kɛyɔ́ɔ-i tṹ. Yeesu uu u mɑɑ rɛ: A nɛ́ ritiki.
27 Iti ufunamaim Jesu tit in orot kabay o’onayan wabin Levi ana bowabow baremaim ma’am itin basit isan eo, “Kumisir ayu kwi’ufnunu.”
28 Lefi uu yisi uu linnɛ́í yɑ́ uu u tiki.
28 Levi ma’am misir sawar etei’imak ihamiyen Jesu i’ufunun.
29 Lefi uu limɛmɑ́ɑ́ ilukɛ kɛcirɛ ukɛyɔ-i u wɑi. Pilɑmpooyɔɔ́ mɛyɑ̃ nɛ pisoi picɔ pin kɛsẽ́ kɛlukɛ kɛ-i we.
29 Levi baitab gagamin ta ana baremaim Jesu isan itab, Levi ana ofonah bairi hai bowabow ta’imon naatu sabuw afa auman hiru’ay.
30 Ái nɛ Pifɑrisi nɛ isé picélɑɑ risɑ́, ɑpi Yeesu pipirɛtiki mɑɑ rɛ: Yo nnyɑ kɛ nɔ́ nɛ pilɑmpooyɔɔ́ nɛ pikópɛkɔɔ́ ɑni kɛsẽ́ le?
30 Pharisee naatu Ofafar bai’obaiyenayah himisir higam Jesu ana bai’ufununayah hibatiyih, “Kwa aisim nati kabay o’onayah naatu bowabow kakafih sabuw bairi kwama kwa’aa kwatomatom?”
31 Yeesu uu rinɔ́ɔ pi yɔ́su rɛ: Pisoi pɛɛ isɑrɛ n lɑ́ɑ́rú ɑ́pi upɔisɛ pisɛ, ɑmɑ́ pitóikɔ́ pɛɛ upɔisɛ pisɛ.
31 Jesu iyafutih eo, “Sabuw iyab gewasih adanafur orot men tekokok, baise sabuw sawow wairafih adanafur orot i tekokok.
32 Ám kɑ rɛ kɛ́ pisoi pɛɛ ɑsei n tíkilɛ̃ sée, ɑmɑ́ pikópɛkɔɔ́ nnyɑ kɑḿ kɑ rɛ pikɛ́ pimɛfinɛ consɛ.
32 Ayu i men sabuw gewasih bow dogoroh baikitabirin isan anamih, baise sabuw bowabow kakafin wairafih.”
33 Pisoi pinyinɛ ɑpi Yeesu mɑɑ rɛ: Yo nnyɑ kɛ Yohɑni pipirɛtiki nɛ Pifɑrisi ɑpi yɛ ɑnɔ́ɔ pɑɑsi ɑpi yɛ kɔ kɛyómɛ yɑ́ɑ́si ḿpɑ́ píyei. Amɑ́ pɔ̃́ pipirɛtiki pin le pin kɔ níru?
33 Sabuw afa Jesu hibatiy hio, “John ana bai’ufununayah i mar etei teyohar teyoyoyoban naatu Pharisee hai bai’ufununayah i na’atube tisisinaf, baise o abai’ufununayah i hi’aa tetomatom.”
34 Yeesu uu rinɔ́ɔ pi yɔ́su rɛ: Nɔ músu rɛ usoi yɛ́ unɔ́si kpísi un we, upisɑnɛ ɑpi pɛɛ ɑnɔ́ɔ pɑɑsii? Aɑi, mmɛ̃ ńn we.
34 Jesu iyafutih eo, “Kwanotanot tabin boubun ana sabuw a baitab isan hinaruru’ay boro na’uwih aamoromorob hinamatabir maiye hinan? Men karam.
35 Li yɛ́ kɑm ɑpi kumúŋɛ́ kunyinɛ-i unɔ́sikɔ́ uyɛ̃ pikɛcɔpɛ lesɛ ɑpí nɛ tɔ́mpɔ. Pɛɛ́ uyɛ-i kɑpi yɛ́ pɛɛ ɑnɔ́ɔ pɑɑsi.
35 Baise veya ta tabin boubun orot boro hinabosair sa’ab nan ana sabuw nihamiyih, imaibo i boro hinayohar.”
36 Yeesu uu kɛnyɑ́rũ pimɑ́ɑ pi kpɑ́ rɛ: Úkɑ úu yɛ kusɑ́ŋɑ́ɑ́ fɑlɛ kɛpɑmpi nɛ kusɑ́ŋɑ́ɑ́ kpurɛ tɑ́pisi. Lin lɛ̃ n wɑ, kusɑ́ŋɑ́ɑ́ fɑlɛ kuu lɛ̃ ticɛɛ́ri, kɛpɑ́mpi kɛ̃ kuu n lésɛ ɑ́kɛ kɔ kukpurɛ kɛ́mɛɛ wɑinɛ.
36 Naatu Jesu oroubon ta iti na’atube eo, “Men yait ta faifuw boubun e’afuw faifuw atamanin fitimih, nati na’atube nasinaf faifuw boubun boro natakweb. Naatu faifuw boubun hinab atamanin hinafitifit ana itinin boro men gewasin.
37 Úkɑ úu yɛ pítɑ pelẽ kukónɛnuŋ́ kpurɛ-i súũ. Lin lɛ̃ n wɑ, pítɑ pɛ̃ nɛ yɛ ɑnúŋ́ tikpɑ́fúsɛlɛ, ɑi wɑi pítɑ nɛ liɑnúŋ́ yɛ mɛ́woo wɑ.
37 Na’atube men yait ta wine boubun bai wine atamanin ana kibubumaim ririmih. Anayabin wine boubun ana kibub inab atamaninamaim inaririr wine boro nara’at kibub atamanin natafofor naatu wine nasuwa nare.
38 Amɑ́ ɑnúŋ́ fɑlɛ-i kɑpi yɛ pítɑ pelẽ súũ.
38 Imih wine boubun ibo kibub boubunamaim tiririr.
39 Úkɑ úu yɛ kɔ pítɑ fɑlɛ kɑ́ipi un pipelẽ pinírɛ́ m mɑsí. Pi yɛ rɛ pipelẽ pɛɛ pikɛcirɛ.
39 Baise men yait ta wine atamanin tomatom ufunamaim wine boubun tom isan kokomih, aiyab. Anayabin nati orot iti na’atube eo, “Wine atamanin i gewasin anababatun.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.