Lucas 19
Sola NT (SOY_SIM) vs AAI
1 Yeesu uu Yeriko-i lompɔ uu uncee n tɔ́su.
1 Jesu na Jericho tit naatu nati bar merar wanawanan remor inan,
2 Utisi unyinɛ kɑpi yɛ n sée rɛ Sɑsee un kuyu kpɛ-i we. U pɛɛ pilɑmpooyɔɔ́ uwɛ́ɛ́sɛ lɛ un kɔ umɑ́mɑ́.
2 basit nati’imaim orot totobuyoy wairafin wabin Zakias, kabay o’onayah hai orot ukwarin ma’am tit.
3 Uu nɑ́ɑ́si ukɛ́ uyɛ̃ kɑpi yɛ n sée rɛ Yeesu yɛ̃, ɑmɑ́ úu fe. Pisoi yɛ pɛɛ riwúí cɑ́pinɛlɛnlɛ, uyɛ̃ úu kɔ pɛɛ mɛcɑ́ɑ we.
3 Kok kwanekwan Jesu ana yumat ta’itin, baise i orot kabumin sabuw rou’ay gagamin na’in nan hisumisum i men karam boro Jesu ta’itin.
4 Uu pɛɛ kɛ́yu-mɛ̃ wuru uú hɑ kuléé kunyinɛ kɑpi yɛ n sée rɛ Sikomɔɔ yopoi ukɛ́ Yeesu yɛɛ kei n tíkinɛ yɛ̃.
4 Naatu sabuw aunah i’iyon nunuw in ai sycamore afe’en yen mare ma Jesu nan ta’itinimih, anayabin Jesu ef nati’iwat inan.
5 Kɛ Yeesu uu kɛlõ kɛ-i n tu, uu uinipɛɛ síkɑ uu Sɑsee mɑɑ rɛ: A mɛkɛɛkɛɛ súimɛ Sɑsee, li pisɛ rɛ kɛ́ nɛni kɛpɔ́yɔ-i tonɛ.
5 Baise Jesu na nati ai anamaim titit ana veya an kutan bat, naatu ai afe’en nuw ra’at eo, “Zakias saise kura’iy, anayabin ayu akokok boun o abaremaim airit tanama.” Jesus Zachaeus ai afe’en ma’am isan eafa’af ra’at|alt="Jesus talking to Zachaeus in tree" src="CN01776B.TIF" size="col" loc="Luk 19.5" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="19.5"
6 Sɑsee uu mɛkɛɛkɛɛ súiri uú hɑ kusɑ́nɛ u yɔ́su nɛ mpɔ́ɔnɑrɛ.
6 Zakias matan kabiy kayam rena haw tit, kawasa auman Jesu ana merar yi
7 Ai pɛ̃ nnɛ́í pɛɛ lɛ̃ n yɛ̃́ pírí wɑi, ɑpi pɛɛ́ n tee rɛ: Ukópɛkɔɔ́ kɛyɔ kɛ usoi nkó uu nní lõ.
7 Sabuw etei’imak hi’i’itin men hiyasisir naatu higam hio, “Iti orot i bowabow kakafin wairafin ana nanawan orotomih matar hairi tenan ana bar.”
8 Sɑsee un Upíimɑ kɛyúrí nyɛnu uu rɛ: A kutu ricɔ, Sɑ́ɑ nɛ́ mɛnɛ́mɑ́ rikénɛ ɑm kuwɛ́lɛ́ píwɛkɔɔ́ pɑ. Nɛn kɔ úye mɛnípɛɛ n li ɑm usiwóó yɔ́su, nɛ́ liute si hɛ́ɛ́lɛ mɛpehẽ mɛnɑ.
8 Zakias misir eo, “Regah ayu i boro au sawar founafoun ana kuru’um turin yababan wairafih anitih, naatu sabuw iyab aifufuwih hai sawar abowabow boro hai sawar tafanamaim matah kwakwafe’en auman anaya’abar anitih.”
9 Yeesu uu u mɑɑ rɛ: Píyulɑlɛ yɛ nɛni kɛyɑɑ nkɛ́ kɛ́yɔ nkɛ́-i lommɛlɛ, ɑ́i líkɑ nnyɑ, Sɑsee ricuruu yɛ kɔ Apirɑhɑm kɛpirɛ ukɔ́ lɛ.
9 Jesu misir Zakias iu, “Boun iti baremaim God ana yawas natit orot ebiyawasi, anayabin iti orot auman i Abraham uwan ta.
10 Likumúŋɛ́ rɛ Usoi Kɛpipi yɛ kɑlɛ kɛkɛ́ pɛpɛɛ m pɔlɑɑlɛ̃ tiyu lɔ.
10 Orot Natun i sabuw iyab hikasiy tema’am nuwihih bow naatu baiyawasih isan na.”
11 Pisoi pɛɛ Yeesu kutu rińcɔ yɛ pɛɛ́ musí rɛ kuu nní nɛ Yerusɑlɛm tińkɔ nnyɑ, Uléécɑɑ yɛ lɛ̃ tuimɛlɛ ukɛ́ iyɔ́ɔpi n le pin u nyɑ́ni. Lɛ̃ nnyɑ kuu kɛnyɑ́rũ pi mɑɑ rɛ:
11 Jesu na Jerusalem tit biyubin auman, sabuw abisa Jesu eo hinowar hinan hinotanot i God ana aiwob iti boro’omo tatit ana naniyanabe, baise Jesu i kofan maiye oroubonamaim iuwih eo,
12 Kɛ́yɔ kɛcirɛ usoi unyinɛ yɛɛ kuyu tɑɑ-tɑɑ kunyinɛ-i hɑ rɛ pikɛ́ iyɔ́ɔpi u tĩ ukɛ́ pɛɛ limɛmɑ́ɑ́ pɛɛmɛ.
12 “Ana veya ta orot gagamin tafaram ta’amaim roubinin aiwob baitin, imaibo matabir maiye isan in tafaram ta ef yok na’in imaim tit.
13 Ukɛ́ kɛlenɛ ń tɔsí, uu upikɛikɔ́ kɛfi pinyinɛ séi uu ḿpɑ́ úye wurɑ kɛwóó múísɛ uu pi mɑɑ rɛ: Ani siwóó nsí nɛ kpéénsɛ hɑ́i nɛ mɛnɛ́pɛɛmɛ.
13 Baise na isan bobobunabuna ana veya, ana akirwairafih etei 10 e’af hina gold taita’imon faramih naatu iuwih. ‘Kabay iti abit kwanab, imaim kwanama kwanabowabow ayu ana matabir.’
14 Amɑ́ ukuyu pisoi ɑpi uipuri yulu, ɑpi pitumɛ yukusɛ pikɛ́ ukɛpirɛ ritikipɔ pikɛ́ rɛ: Ári lɑ rɛ usoi nkó ukɛ́ urɔ́yɔ́ɔpi.
14 Baise i taiyuwin ana tafaram sabuw hifa’ifai naatu men hikok nati orot ti’aiwob, imih sabuw hiyafarih hin hitit hio, ‘Aki men akokok iti orot aki isai ni’aiwob.’
15 Api iyɔ́ɔpi u tini uu ukuyu pɛlɛ. Uu pɛɛ pikɛikɔ́ pɛ̃ kuú pɛɛ siwóó m mulɛisɛ séi rɛ ukɛ́ yɛ̃́ kulɑ́ɑ kpɛ̃ kɑpi n yɛ̃́.
15 Baise nati orot aiwob hitin naatu matabir na ana bar tit. Imaibo ana akirwairafih iyab kabay bitih hina hitit ibatiyih, kok taso’ob, kabay itih hibowabow baibi’ab tafan hiya’abar hibow.
16 Ufoí uú hɑpɔ uú mɑɑ rɛ: Sɑ́ɑ, wurɑ kɛwóó kɑɑ nɛ́ rimmúísɛ kulɑɑ yɛ wɑlɛ wurɑ siwóó kɛfi.
16 Orot ta wan run eo, “Regah ayu au kabay itu ama abowabow tafan i ten hiya’abar abai.’
17 Uyɔ́ɔpi uu u mɑɑ rɛ: Li nyɑmlɛ, ukɛikɔ́ sɔnɛ. Kɑɑ nní likɛi síńsɑ́ pimúlɛ́ ń céri ńsɔnɛ nnyɑ, nɛ́ ɑyu kɛfi pɔ́ pɑ ɑɑ ɑkɛcɑ́ɑ́ m pɑílɛ̃.
17 Ana regah eo, ‘O i bowayan orot gewas, au bowabow kikimin abit ikaif gewas, imih bar merar etei ten abit inakaifen.’
18 Ukɛikɔ́ lírũ uú hɑpɔ uu rɛ: Sɑ́ɑ, wurɑ kɛwóó kɑɑ nɛ́ rimmúísɛ kulɑɑ yɛ wɑlɛ wurɑ siwóó sinupũ.
18 Orot bairou’abin run eo, ‘Regah ayu kabay itu ama abowabow tafan etei five aya’abar abai.’
19 Uyɔ́ɔpi uú uyɛ̃ mɑɑ rɛ: Nɛ́ pɔ̃́ ɑyu ɑnupũ pɑ ɑɑ ɑkɛcɑ́ɑ́ m pɑílɛ̃.
19 Naatu ana orot ukwarin iyasisir eo, ‘O i bar merar etei five abit inakaifen.’
20 Ukɛikɔ́ ucɔ uú hɑpɔ uu rɛ: Sɑ́ɑ, upɔ́wurɑ kɛwóó yɛ nkɛ́. Kɛnírípi-i kɑm kɛ pɑɑsi ɑm pésu.
20 Naatu orot baitounin run eo, ‘Regah a kabay ibitu i abai an koukufet wanawanan asum ai boun inu’in iti abai ana abit maiye.
21 Ipɔ́wɑmɛ yɛ nɛ́ wɑlɛ, kɑm mɛpɔ́kɔ́ n nyu rɛ ɑ́ɑ yɛ nkɑ̃́ usoi wɑ nnyɑ. Lɛ̃ kɑ́ɑ n yekei kɑɑ yɛ kpísi, lɛ̃ kɑ́ɑ n lukɛsi kɑɑ yɛ kpɑsi.
21 Ayu o isa abir, anayabin o a tur fokarin, turanah arih o aribe asir kubowabow kwanekwan, naatu turanah hai masaw o kubobobe asir kufafour kwanekwan.’
22 Uyɔ́ɔpi uu u mɑɑ rɛ: Pɔ́ ukɛikɔ́ kópɛ nkó, ɑpɔ́nɔ́ɔ cirɛ kɑḿ nɛ kɛtɑhɑi pɔ́ pɛpirɛnɛ. Pɔ nyu rɛ ɑ́m yɛ usoi nkɑ̃́ wɑ, tɛ nɛ yɛ lɛ̃ kɑ́m n yekei kpísilɛ, ɑm lɛ̃ kɑ́m n lukɛsi kpɑsi.
22 Regah misir iu, ‘O i bowayan orot kakaf nokonokow! Nati a tur i’o’omaim boro natatabir nafatumi! O iso’ob ayu i au tur fokarin, sabuw hai sawar abowabow kwanekwan, naatu hai masaw ayu abobobe afafour.
23 Yo nnyɑ kɑ́ɑ pɛɛ siwóó kɛyekei-i yekei? Nɛ́ pɛɛ fe ɑm mɛnɛ́pɛɛmɛ mmɛ́-i si yɔ́su nɛ kulɑ́ɑ.
23 Gewasin au kabay banikamaim itayai tabowabow amatabir anan saise tafan hitaya’abar atab.’
24 Uu pɛɛ pɛpɛɛ kei ń we mɑɑ rɛ: Ani wurɑ kɛwóó kɛ̃ yɔsí ɑni uyɛɛ mɛwóópipi kɛfi m mɑ́ múísɛ.
24 Naatu tatabir sabuw nati’imaim hibatabat iuwih, ‘Iti orot uman kabay gold kwabosair kwabai kwan akir wairafin kabay etei ten bowabow i kwaitin.
25 Api u mɑɑ rɛ: Uyɛ̃ nɛ mɛwóópipi kɛfi mɑ́lɛ.
25 Baise hitatabir hio, ‘Regah nati orot i ana kabay etei ten bowaka.’
26 Asei kɑm nɔ́ símisi, uyɛɛ m mɑ́ kɑpi yɛ pípɑ rikpɑ́, ɑmɑ́ úye unsɑ́ m mɑ́, nkɑ́ripi kuu m mɑ́ kɑpi u yɔ́sunɛ.
26 Iyafutih eo, ‘A tur ao’owen, sabuw iyab umah i’e’etaw sawar moumurih tebowabow boro tafan hinaya’abar nab, baise sabuw iyab umah nutanub tema’am aurin boro sawar en, naatu abisa kikimin nati biyahimaim tema’am boro hinabosairen.
27 Amɑ́ pinɛ́lɑ́ɑrɔ pɛɛ ɑ́pi nɛ iyɔ́ɔpi nɛ́ n lɑ pɔ̃́ nkɔ́ yɛ mmú: Ani nɛ nté pi kɑm ɑni kɛnɛ́yu-i pi kóni.
27 Naatu boun i akokok sabuw iyab ayu bai’aiwob isan men hikokok kwabow kwana iti nou’umaim kwarouw temorob.”
28 Kɛ Yeesu uu lɛ̃ pisímɛ́ ḿ mɑsí, uu risoiwuí kɛkpeẽ wɑi un Yerusɑlɛm simpɔ.
28 Iti na’at eo ufunamaim sabuw au nah i’iyon, wan au Jerusalem yen in.
29 Kumúŋɛ́ kpɛ-i kuu Pɛtifɑsee nɛ Petɑnii ɑyu kuwɛ́lɛ́-mɛ̃ tikúú tɛ̃ kɑpi yɛ n sée rɛ Olifiyee rikúú kɛyúrí ń we, uu upipirɛtiki pitɛ́ tum
29 Yen na tafaram Bethage naatu Bethany hairi sisibihimaim tit, Olive Oyaw an, basit ana bai’ufununayah orot rou’ab eobaimanih naatu wan iyafarih
30 un pi tee rɛ: Ani kuyupi kpɛɛ nní kɛrɔ́yu ń wepɔ kɛ́mɛɛ hɑ. Nɔn kei n tuipɔ, nɔ́ kɛminɑɑpipi kɛnyinɛ lɛɛpɔ kɛn torɑɑlɛ̃. Usoi úkɑ úu kɛ tonɛlɛ̃. Ani kɛ fénnɛ ɑní nɛ nɛ́ kɛ weri.
30 eo, “Kwanan bar merar ta nati namaim kwanatit naatu kwanarur auman donkey boubun hi’utan ebatabat boro kwana’itih, nati donkey i men yait ta bai afe’en yen remoramih. Kwana rufam kwanab kwan iti kwanatit.
31 Úye un nɔ́ m pisɛ rɛ yo nnyɑ kɑni kɛ fénnɛ, ɑni liute mɑɑ rɛ Upíimɑ yɛɛ kɛ lɑ.
31 Naatu orot ta nati’imaim na’iti nibatiy nao, ‘Aisim kwarurufam?’ ana tur kwana’owen, ‘Ai Regah ekokok.’”
32 Pitumɛ ɑpi sĩ́ ɑpí hɑ lɛɛpɔ yɑrɛ lɛ̃ kɛ Yeesu uu pi n símisi.
32 Orot hairi hiremor hin, sawar abisa Jesu eo na’atube etei isah himatar.
33 Kumúŋɛ́ kpɛ-i kɑpi kɛminɑɑpipi n fénnɛ, kɛpite ɑpi pi mɑɑ rɛ: Yo nnyɑ kɑni kɛminɑɑpipi kɛ̃ toriyɛ?
33 Hina hitit donkey boubun hirurufam, ana matuwan itih naatu ibatiyih, “Aisim au donkey kwarurufam?”
34 Api rinɔ́ɔ yɔ́su rɛ: Upíimɑ yɛɛ kɛ lɑ.
34 Hiya’afut hio, “Ai Regah ekokok.”
35 Api kɛminɑɑpipi kɛ̃ nɛ sĩ, ɑpi kɛkɛcɑ́ɑ́ piilũ lɑɑi ɑpi Yeesu kɛkɛcɑ́ɑ́ tónsɛ.
35 Basit ihamiyih hirufam hibai hin Jesu biyan hitit, naatu hai biya baibiyon tafah hibosaisiren donkey tafan hiyabar uman hibai yen tafan mare.
36 Kɑpi kɛ́yu-mɛ̃ n sĩ́, pisoi ɑpi piilũ ncée kɛcɑ́ɑ́ n tɑ́ŋɛntɛ.
36 Sabuw hai faifuw tafah hibosaisiren ef yan hiyabar tafanamaim remor in.
37 Kɑpi Yerusɑlɛm n nyɑhɑipɔ pin ncée mmɛɛ Olifiyee rikúú ń cɛ́pilɛ̃ tikilɛ̃ pipirɛtiki kulúi pɛɛ u n tíkilɛ̃, ɑpi Uléécɑɑ mɛyɔɔpi n yom lin cɑ́lɛ̃, mɛwɑisɑŋɑ mɛ̃ nnɛ́í kɑpi n yɛ́nti nnyɑ.
37 Na Jerusalem tit biyubin auman, ef ta Olive Oyaw na’at re inan i awanamaim hitit naatu ana bai’ufununayah sabuw moumurih na’in Jesu ina’inan iwa’an hi’itah isan fanah sib God ana merar hiyi hibora’ara’ah hio.
38 Pi pɛɛ mɑ́ikɛɛ rɛ:
38 “God ata aiwob nigegewasin, Regah wabinamaim nan, tufuw maramaim nama naatu God auyomtoro’ot isan fair nama!”
39 Pifɑrisi pinyinɛ pɛɛ risoiwuí tɛ-i ń we ɑpi Yeesu mɑɑ rɛ: A pipɔ́pirɛtiki rinɔ́ɔ hɛ rɛ pikɛ́ risɛ́ɛ́.
39 Pharisee afa nati rou’ay wanawanamaim Jesu hiu, “Bai’obaiyenayah, a bai’ufununayah kukwararih awah tefot.”
40 Yeesu uu rinɔ́ɔ pi yɔ́su rɛ ḿpɑ́ pin tinsɛ́ɛ́, ɑpɑrɛ yɛ́ ricɑ́ɑ́i.
40 Baise Jesu iyafutih eo, “I ana’uwih awah nafot, kabay iti ti’inu’in boro fanah nasib God hinabora’ara’ah.”
41 Kɛ Yeesu uu Yerusɑlɛm kuyu n nyɑhɑipɔ, uu ku yɛnu, uu kpɛ̃ nnyɑ téni
41 Jesu na Jerusalem tit iyubin nuw bar hiwowab batabat i’itin ana veya ana yababan ra’at rerey eo,
42 un tee rɛ: Yerusɑlɛm, pɔn pɛɛ nɛni kɛyɑɑ nkɛ́ n ceri lɛlɛɛ yɛ́ nɛ nkíŋniŋɛ pɔ́ n kɑm! Amɑ́ li nkpéni pékɑɑlɛnlɛ, ɑ́ɑ yɛ́ fe pɔkɛ́ li yɛ̃.
42 “Tufuwamaim ma isan ana ef iti boun enan akisin itaso’ob. Baise boro men ina’itin, anayabin mata hibofafar.
43 Siyɑ́ɑ sɛ-i kɛ pipɔ́lɑ́ɑrɔ ɑpi itɔpilũ kɛcirɛ nɛ kɛkɑ́ípi pɔ́ n wɑinɛ yɛ sɔ́ntilɛ, ɑpi ɑwɛ́lɛ́ nnɛ́í pɔ́ n cɔ́ŋlɛ̃.
43 Mar boro enan a rakit sabuw boro roun roun hina’ar bebera’uh a ef hinarufut, run tit isan boro nafokar,
44 Pi yɛ́ nɔ́ nɛ pipɔ́kɔ́ nnɛ́í nɑ̃́ kpɑ́tɑ́-kpɑ́tɑ́, ɑ́pi ripɔ́pɑrɛ ríkɑ pɔ́ yɑ́nɛ tikɛ́ ricɔ kɛcɑ́ɑ́ n tɔsilɛ̃. Kɑ́ɑ kumúŋɛ́ kpɛ-i kɛ Uléécɑɑ uu picomɛ pɔ́ ń kɑ n ceri nnyɑ kɑi lɛ̃ pɔ́ wɑinɛ.
44 hinabat hinayuw hinarab, hinagurus, natunatun wanawanamaim tema’am etei boro hinarouw hinamorob. kabay iti etei boro hinarab hinagurus nasawar, boro men ta hinihamiy ana efanamaim na’inumih, anayabin God ana sabuw baiyawasihimih nan o men i’inanimih!”
45 Yeesu uu Uléécɑɑ kɛyɔ loni uu pikpéensɛ pilɑ́kɑsɛ kɑ́pɑ́ɑ́
45 Jesu na Tafaror Bar wanawanan run, ana was efanamaim sabuw sawar hiya hima hitotobon itih naatu nunih ufun hitit.
46 un pi tee rɛ:
46 Iuwih eo, “Buk Atamaninamaim God iti na’atube eo hikirum, ‘Ayu au Bar i yoyoban ana bar, baise kwa kwabai kwabotabir na bainowan hai wawa’ir watu matar!’”
47 Ḿpɑ́ kɛyɑ́ɑ kɛ́ye kɛ Yeesu uu yɛ Uléécɑɑ kɛyɔ-i n céési. Pɛpɛɛ yɛ Uléécɑɑ inyɔ́ɔnsɛ n wɑ piwɛ́ɛ́sɛ nɛ isé picélɑɑ nɛ kuyu pisoi kɛcirɛ ɑpí n wɛ́ɛ́si pikɛ́ Yeesu kpu.
47 Nati’imaim Jesu mar etei Tafaror Baremaim ma sabuw i’obaibiyih. Baise firis ukwarih, Ofafar Bai’obaiyenayah, naatu sabuw hai ukwarih hikok kwanekwan i mi’itube hitarab temorob.
48 Amɑ́ ɑ́pi ceri lɛ̃ kɑpi yɛ́ n wɑ likɛ́ nɛ lɛ̃, likumúŋɛ́ rɛ kuyu nnɛ́í yɛ pɛɛ kutu u cɔlɛnlɛ ńsɔnɛ.
48 Baise ef hinunuwet men ta hitita’urimih, anayabin sabuw etei’imak i Jesu ana tur akisin hinonowar naatu men hikok boro tur ta hitasa’ir.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.